Pasaulis mūsų namai

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali

Prisimenu, kaip prieš keletą metų ėjau į parduotuvę su audekliniais maišeliais ir pardavėja žiūrėjo į mane kaip į keistuolį. Dabar tokių „keistuolių” vis daugėja, ir tai džiugina. Plastiko problema nėra naujiena – mokslininkai apie ją kalba jau dešimtmečius, bet tik pastaraisiais metais ji pagaliau pasiekė visuomenės sąmonę.

Statistika šokiruoja: kiekvienas žmogus per metus vidutiniškai sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko. Didelė dalis šio plastiko – vienkartinio naudojimo daiktai, kurie tarnauja vos kelias minutes, o gamtoje skyla šimtmečius. Vandenynuose jau plūduriuoja tikros plastiko salos, jūrų gyvūnai kenčia, mikroplastikas aptinkamas net mūsų kraujyje. Skamba bauginančiai, tiesa?

Bet štai ko nenoriu – kad šis straipsnis taptų dar vienu bauginimu. Jau girdėjome pakankamai apokaliptinių pranašysčių. Vietoj to noriu pasidalinti konkrečiais, realistiškais būdais, kaip kiekvienas iš mūsų gali sumažinti plastiko kiekį savo namuose. Ne iš karto, ne radikaliai, bet nuosekliai ir tvariai.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė – geriausia vieta. Čia plastiko susirenka daugiausia: maisto pakuotės, vienkartiniai indai, plastikiniai maišeliai, plėvelės. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų.

Pirkinių maišeliai ir pakuotės. Taip, apie tai kalbama nuolat, bet vis tiek matau žmones, kurie iš parduotuvės išeina su dešimtimi plastikinių maišelių. Audekiniai maišeliai – tai ne tik ekologiška, bet ir praktišku. Aš turiu kelis visada pasiruošę automobilyje, du savo kuprinėje, vieną vyro krepšyje. Taip jie visada po ranka.

Bet štai ką dar galite daryti: vaisių ir daržovių skyriuje atsisakyti tų plonutėlių plastikinių maišelių. Obuoliai, morkos, agurkai – jiems tikrai nereikia atskiro maišelio. O jei perkate smulkesnius daiktus, investuokite į tinklinius daugiakartinio naudojimo maišelius. Kainuoja apie 2-3 eurus, tarnauja metus.

Maisto laikymas. Plastikinė maisto plėvelė – tai vienas didžiausių nusikaltėlių. Vietoj jos naudokite stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius. Taip, jie brangesni, bet tarnauja amžinai. Aš pamažu per pastaruosius dvejus metus visiškai pakeitau savo plastikinių konteinerių kolekciją į stiklinius. Pirmas privalumas – maistas ilgiau išlieka šviežias. Antras – galite šildyti mikrobangų krosnelėje be jokių rūpesčių dėl toksiškų medžiagų.

Dar vienas puikus dalykas – vaškuoti drobiniai įvyniojimai (beeswax wraps). Iš pradžių buvau skeptiškas, bet dabar negaliu be jų gyventi. Jie puikiai tinka sūriui, daržovėms, net duonai. Galite juos pasigaminti patys arba nusipirkti – tarnauja apie metus.

Vonios kambarys reikalauja revoliucijos

Vonios kambaryje plastiko gali būti net daugiau nei virtuvėje, tik mes to paprasčiausiai nepastebime. Šampūnai, kondicionieriai, muilai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės – viskas plastikinėse pakuotėse.

Kietieji produktai – žaidimo keitėjai. Kietasis šampūnas ir kondicionierius iš pradžių man atrodė kaip hipių išgalvotė. Bet išbandžius – jokio skirtumo nuo skystųjų, o viena plytelė tarnauja tiek, kiek 2-3 buteliai. Be to, keliaujant – absoliutus palengvėjimas. Jokių išsiliejusių butelių lagamine.

Kietasis muilas – tai klasika, bet kodėl mes iš viso pradėjome naudoti skystąjį plastikinėse pakuotėse? Geras natūralus muilas valo ne blogiau, o dažnai net geriau. Aš naudoju aleppo muilą – ir rankoms, ir kūnui, ir net skutimuisi.

Dantų priežiūra. Bambuko dantų šepetėlis – paprasta ir efektyvi alternatyva. Kainuoja panašiai kaip įprastas, bet yra biologiškai skaidus. Dantų pasta stiklainiuose ar metalinėse tūbelėse jau taip pat nėra egzotika – galite rasti daugelyje ekologiškų parduotuvių.

Dantų siūlas – čia sudėtingiau, nes dauguma alternatyvų nėra tokios patogios. Bet galite rasti šilko dantų siūlą su natūraliu vaškuotu padengimu, kuris ateina stikliniame indelyje. Taip, šiek tiek brangiau, bet jei galvojate apie planetą…

Moterų higiena. Čia tema jautri, bet svarbi. Menstruacinės taurelės ar daugkartiniai audiniai įklotai gali atrodyti radikalus žingsnis, bet moterys, kurios pereina prie šių alternatyvų, retai grįžta atgal. Viena taurelė tarnauja iki 10 metų – pagalvokite, kiek įklotų per tą laiką išmestumėte.

Rūbų priežiūra be plastiko

Skalbimas – dar viena sritis, kur plastiko pilna. Skalbimo milteliai plastikinėse pakuotėse, minkštikliai, dėmių valiklis – viskas plastikas. Bet yra alternatyvų.

Skalbimo riešutai arba muilo riešutai – natūrali alternatyva, kuri veikia stebėtinai gerai. Maišelis riešutų kainuoja apie 10 eurų ir užtenka keliems mėnesiams. Arba galite nusipirkti skalbimo miltelius kartoninėse pakuotėse – vis daugiau gamintojų siūlo tokią opciją.

Minkštiklis? Iš tiesų jo nereikia. Jei vis tiek norite, kad rūbai būtų minkštesni, įpilkite šiek tiek baltojo acto į skalavimo skyrių. Jokio kvapo nelieka, o rūbai tikrai minkštesni.

Dar vienas dalykas, apie kurį nedaug kas galvoja – mikroplastiko skaidulos. Kiekvieną kartą skalbdami sintetinius audinius, išleidžiate tūkstančius mikroplastiko dalelių į vandenį. Sprendimas? Specialūs skalbimo maišeliai, kurie sugauna šias skaidulas (Guppyfriend ar panašūs), arba tiesiog pirkite daugiau natūralių audinių – medvilnės, lino, vilnos.

Valymas be cheminių ginklų

Valymo priemonės – tai atskira plastiko imperija. Kiekvienai paviršiaus rūšiai atskiras butelis, atskira cheminė formulė, atskira plastiko pakuotė. Bet mūsų bobutės išgyveno be viso šito cirko.

Universalūs valymo agentai. Trijų dalykų užtenka beveik visiems namų valymo darbams: sodos, acto ir citrinų rūgšties. Skamba paprastai? Taip ir yra.

Soda puikiai valo, dezinfekuoja ir pašalina kvapus. Actas – puikus riebalų tirpiklis ir kalkių šalintojas. Citrinų rūgštis – dar stipresnė nei actas, puikiai tinka vonios kambariui. Aš laikau šiuos tris dalykus didelėse stiklinėse skardinėse ir maišau pagal poreikį.

Pavyzdžiui, universalus valiklis: 500 ml vandens, 2 šaukštai acto, lašas natūralaus muilo. Supilkite į stiklinį purškiklį (kurį galite nusipirkti arba panaudoti seną, gerai išplautą). Valo viską – nuo virtuvės stalviršių iki veidrodžių.

Indų plovimas. Skystis indams plastikinėje pakuotėje? Ne, ačiū. Kietasis indų ploviklis (taip, toks egzistuoja!) arba tiesiog geras muilo gabalas puikiai susidoroja su riebalais. Kempinėms – bambuko arba lufos alternatyvos, kurios yra kompostuojamos.

Apsipirkimas ir maisto pasirinkimai

Čia prasideda tikrasis iššūkis, nes mūsų visa maisto sistema paremta plastiku. Bet galima rasti spragų.

Rinkitės teisingus parduotuvę. Vis daugiau miestų atsiranda parduotuvių, kur galite pirkti be pakuočių – atsineškite savo konteinerius ir pripildykite kruopų, riešutų, aliejaus, net valymo priemonių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tokių vietų jau yra. Taip, gali būti šiek tiek brangiau, bet ne visada.

Jei tokios parduotuvės neturite, rinkitės produktus stikle, metalinėse skardinėse ar popieriuje. Pienas stikle vietoj tetrapako, aliejus stikle, sausainiai kartoninėje dėžutėje. Taip, pasirinkimas mažesnis, bet jis yra.

Vietiniai ūkininkai ir turgūs. Čia plastiko paprastai mažiau. Kiaušiniai kartoninėje dėžutėje (kurią galite grąžinti), daržovės be jokių pakuočių, duona popieriniame maišelyje. Be to, produktai šviežesni ir dažnai skanesni.

Gėrimai. Vanduo buteliuose – viena didžiausių plastiko problemų. Filtras namams atsipirks per kelis mėnesius, o vanduo bus švaresnis nei buteliuose. Kelionėms – nerūdijančio plieno gertuvė. Aš turiu tris skirtingų dydžių – vienai dienai, sportui ir kelionėms.

Kava ir arbata – rinkitės biri, ne maišeliuose (dauguma arbatos maišelių turi plastiko!). Taip, reikia infuzerio ar prancūziško kavos preso, bet skonis geresnis, o atliekų mažiau.

Vaikai ir žaislai – plastiko karalystė

Jei turite vaikų, žinote – plastiko žaislai dauginas greičiau nei triušiai. Kiekvienas gimtadienis, kiekvienos Kalėdos – nauja plastiko lavina.

Kokybė prieš kiekį. Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų, kurie sulūžta per savaitę, geriau vienas kokybiškas medinis. Taip, brangesnis, bet tarnauja metų metus, gali būti perduotas jaunesniems vaikams ar net kitai kartai.

Lego – taip, tai plastikas, bet jei galvojate ilgalaikėje perspektyvoje, tai vienas iš mažiau blogų variantų. Kokybiški kaladėlės tarnauja dešimtmečius, gali būti perparduotos ar perduotos. Venkite pigių kinų analogų, kurie greitai lūžta ir keliauja į šiukšlyną.

Antrinė rinka. Vaikiški daiktai – viena geriausių antrinės rinkos kategorijų. Vaikai greitai auga, daiktai lieka beveik nauji. Perkant drabužius, žaislus, net baldus iš antrų rankų, ne tik taupote pinigus, bet ir mažinate naujų daiktų gamybą.

Mokykla ir darželis. Pietų dėžutės iš nerūdijančio plieno, daugiakartiniai gertuvės, audekliniai maišeliai piešiniams. Taip, vaikas gali būti vienintelis klasėje su tokiais daiktais, bet būtent taip prasideda pokyčiai.

Smulkmenos, kurios daro skirtumą

Kartais didžiausi pokyčiai slypi smulkmenose. Štai keletas dalykų, apie kuriuos retai pagalvojame:

Elektronika ir aksesuarai. Telefonų dėklai, ausinių laidai, įkrovikliai – visa tai plastikas. Rinkitės kokybę, kuri tarnauja ilgiau. Kompostuojami telefonų dėklai jau egzistuoja – taip, jie brangesni, bet bent žinote, kad po naudojimo nesukels žalos.

Dovanos ir šventes. Gimtadieniai, Kalėdos – plastiko fiesta. Dovanų popierius su plastikiniu padengimu, plastikiniai kaspinai, dirbtinės gėlės. Vietoj to – audiniai įvyniojimai (furoshiki technika), natūralūs kaspinai, gyvos gėlės ar vazonėliai.

Balionai – vaikams atrodo linksma, bet jie baigia vandenynuose, kur jūrų vėžliai juos supainioja su medūzomis. Alternatyvos: popierinės dekoracijos, vėliavėlės iš audinio, muilo burbulai.

Biuras ir mokymasis. Rašikliai, žymekliai, korektoriai – visa tai plastikas, kuris baigiasi šiukšlyne. Rinkitės užpildomus rašiklius, medines pieštukas, natūralias gumos trintukas. Taip, gali būti sunku rasti, bet specializuotos parduotuvės turi.

Augintiniai. Šunų maišeliai ekskrementams – didžiulis plastiko šaltinis. Biologiškai skaidūs maišeliai kainuoja šiek tiek daugiau, bet bent jau skyla. Katėms – natūralūs kraikas vietoj silikagelinio, kuris yra plastiko darinys.

Kai viskas susidėlioja į vieną paveikslą

Žinau, ką galvojate – tai per daug, per sudėtinga, per brangu. Ir taip, jei bandytumėte viską pakeisti iš karto, tikriausiai pasiduotumėte po savaitės. Bet štai ko niekas jums nesako: nereikia būti tobulam.

Aš pradėjau nuo pirkinių maišelių. Tik nuo to. Tris mėnesius tiesiog įpratau nešiotis audinius maišelius. Paskui pridėjau gertuvę vandeniui. Po pusmečio – kietąjį šampūną. Dabar, po trejų metų, mano šiukšlių kiekis sumažėjo maždaug 70 procentų. Ne 100, ne 90 – 70. Ir tai puiku.

Kai kurie dalykai neveikia. Pavyzdžiui, aš vis dar neradau geros alternatyvos šiukšlių maišams – biologiškai skaidūs dažnai plyšta, o be maišo išvis neįmanoma. Tai normalu. Darykite tai, kas jums veikia, ir nejaukitės dėl to, kas neveikia.

Pinigų klausimas – taip, pradžioje investuosite daugiau. Stikliniai konteineriai, nerūdijančio plieno gertuvės, kokybiškai audiniai maišeliai – visa tai kainuoja. Bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite. Viena gertuvė vietoj šimtų plastikinių butelių per metus – skaičiuokite patys.

Be to, nepamirškite, kad ne viskas priklauso nuo jūsų. Sistema turi keistis. Gamintojai turi prisiimti atsakomybę. Vyriausybės turi priimti griežtesnius įstatymus. Bet kol tai vyksta (ar nevyksta), mes galime daryti savo dalį.

Ir štai kas svarbiausia – kalbėkite apie tai. Ne pamokslaujančiai, ne iš aukšto, bet tiesiog pasidalinkite tuo, kas jums veikia. Kai draugai mato jūsų gertuvę ir paklausia, kur nusipirkote – tai jau pokytis. Kai kaimynai pastebi jūsų audinius maišelius ir pradeda galvoti – tai jau pokytis.

Mes neišgelbėsime planetos per naktį. Bet kiekvienas plastikinių maišelis, kurio nenaudojame, kiekvienas vienkartinis butelis, kurio neperkame, kiekvienas kietasis šampūnas, kurį išbandome – tai žingsnis teisinga kryptimi. Ir kai milijonai žmonių daro tuos pačius žingsnius, keičiasi pasaulis.

Plastiko problema, kuri prasideda virtuvėje

Rytmetis. Atidarote šaldytuvą ir kas matote? Jogurtų indelius, sūrio pakuotes, daržovių maišelius, gėrimų butelius – visur plastikas. Paskui einate į vonią – šampūnų buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės. Plastikas lydi mus kiekviename žingsnyje, o mes dažnai net nesusimąstome, kiek jo susirenka per savaitę, mėnesį, metus.

Statistika šokiruoja: vidutinė Lietuvos šeima per metus išmeta apie 150 kilogramų plastiko atliekų. Didžioji dalis jų – vienkartinio naudojimo pakuotės. Tačiau gera žinia ta, kad net nedideli įpročių pakeitimai gali drastiškai sumažinti šį skaičių. Nereikia tapti ekologijos fanatiką ar gyventi kaip minimalistai – pakanka protingų, praktiškų sprendimų.

Virtuvė: didžiausias plastiko generatorius

Virtuvė – tai epicentras, kur susikaupia didžioji dalis namų plastiko atliekų. Bet čia ir prasideda paprasčiausi pokyčiai.

Pirmas žingsnis – atsisakyti plastikinių maišelių. Taip, girdėjote tai šimtą kartų, bet kiek jūsų tikrai nešiojasi audeklinius maišelius? Patarimas: laikykite juos automobilyje, rankinėje, net darbo stalčiuje. Kai jie visada po ranka, nebeturite pasiteisinimo.

Vaisiai ir daržovės prekybos centruose nebūtinai turi keliauti į tuos plonus plastikinės maišelius. Dauguma produktų puikiai gali gulėti vežimėlyje laisvai – apelsinai, bananai, kopūstai turi savo natūralią „pakuotę”. O jei jums psichologiškai svarbu juos kažkur sudėti, įsigykite daugkartinių tinklelių maišelių. Jie kainuoja 2-3 eurus ir tarnauja metus.

Maisto laikymas namuose – kita didelė tema. Plastikinė maišinė virsta stikliniais indeliais. Taip, jie sunkesni, bet patvaresni, nesugeria kvapų ir gali keliauti tiesiai į orkaitę. Senų kavos ar uogienės stiklainių nemeskite – jie idealūs kruopoms, riešutams, prieskonams laikyti. Atrodo estetiškai, o jūsų virtuvė įgauna tą „instagramišką” vaizdą be jokių pastangų.

Maisto plėvelę pakeiskite vaško popieriais arba silikoniniais dangteliais. Vaško popieriai (tie, kuriuos galima pasigaminti patiems iš medvilnės ir bičių vaško) tarnauja apie pusmetį ir puikiai laiko švieži sumuštiniai, sūris, pjaustytos daržovės. Silikoniniai dangteliai tinka įvairių dydžių dubenims ir lėkštėms – vienas komplektas pakeis šimtus metrų plėvelės.

Vonios kambarys: grožio rutina be plastiko

Vonios kambaryje plastikas įsigalėjęs taip stipriai, kad atrodo neįmanoma be jo apsieiti. Bet štai keletas sprendimų, kurie veikia.

Kietieji šampūnai ir muilai – ne naujovė, bet daugelis vis dar jų neišbandę. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo, užima mažiau vietos, patogus kelionėse. Taip, reikia priprasti, kad nebesusidaro tiek putų, bet plaukai išsiprausia puikiai. Lietuvoje jau galima rasti įvairių gamintojų – nuo pigesnių iki premium klasės su ekologiškais ingredientais.

Dantų šepetėliai iš bambuko – paprasta alternatyva. Kainuoja panašiai kaip plastikiniai, tik šepetuką reikia laikyti sausoje vietoje, kad nenugriūtų. Dantų pasta stiklainiuose arba tabletės – kitas lygis, bet išbandyti verta. Tabletės ypač patogios keliaujantiems.

Skutimosi staklės su keičiamais ašmenimis vietoj vienkartinių – investicija, kuri atsipirks per pusmetį. Kokybiškas metalinis skutimosi įrankis tarnauja dešimtmečius, o keičiami ašmenėliai kainuoja centus. Jūsų oda padėkos už mažesnį dirginimą, o piniginė – už sutaupymus.

Higienos priemonės moterims – viena didžiausių plastiko atliekų šaltinių. Daugiakartiniai audiniai įklotai arba menstruacinės taurelės – sprendimai, kurie iš pradžių gali atrodyti keisti, bet realybėje patogūs ir ekonomiški. Viena taurelė tarnauja iki 10 metų. Paskaičiuokite, kiek per tą laiką išmestumėte vienkartinių produktų.

Apsipirkimas: kaip neparnešti plastiko kalno

Didžioji dalis plastiko ateina į namus būtent per apsipirkimą. Čia galima daug ką pakeisti dar prieš perkirsdami savo namų slenkstį.

Rinkitės produktus stikle, kartone ar metale. Jogurtas stikliniame indelyje kainuoja 20-30 centų brangiau, bet indelį panaudosite šimtą kartų. Pienas kartono pakuotėje vietoj plastikinio butelio. Alus skardinėse, kurios perdirbamos kur kas efektyviau nei plastikas.

Pirkite didesniais kiekiais. Vienas didelis paketas kruopų generuoja mažiau atliekų nei penki maži. Tai taikoma beveik visiems sausam produktams – makaronams, ryžiams, miltams, cukrui. Didelės šeimos tai žino seniai, bet ir vieniems gyvenantiems verta apsvarstyti.

Lietuvoje vis daugiau parduotuvių, kur galima pirkti be pakuočių – atsineškite savo indelius ir pripilkite, kiek reikia. Tokios parduotuvės jau veikia didžiuosiuose miestuose. Taip, kartais produktai kainuoja šiek tiek brangiau, bet kokybė dažnai geresnė, o atliekų – nulis.

Turgūs – neįvertintas resursas. Čia daržoves ir vaisius galite pirkti laisvai, be jokių pakuočių. Ūkininkai dažnai parduoda kiaušinius – atsinešate dėžutę, jie pripildo. Sūriai, mėsa – viskas gali keliauti į jūsų indelius. Reikia tik įveikti pradinį nedrąsumą paprašyti.

Gėrimai: nuo butelių iki čiaupo

Geriamasis vanduo buteliuose – viena absurdiškiausių šiuolaikinio gyvenimo situacijų. Lietuvoje čiaupo vanduo daugumoje vietų puikios kokybės, tačiau mes vis tiek perkame jį plastikiniuose buteliuose.

Filtruotas čiaupo vanduo – paprasčiausias sprendimas. Filtrai kainuoja nuo 20 eurų, keičiami kartridžai – keliolika eurų kas 2-3 mėnesius. Palyginkite su butelių pirkimu. Jei čiaupo vanduo jums per kietas, filtras išsprendžia problemą. Turėkite gerą daugkartinį butelį – nerūdijančio plieno arba stiklo su apsauginiu dangteliu.

Kava ir arbata namuose vietoj kavos „to go” su plastikiniais dangteliais. Jei jau perkate kavą išsinešti, atsinešite savo puodelį – daugelis kavinių net nuolaidą daro. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška.

Sultys ir gazuoti gėrimai – čia sunkiau, bet įmanoma. Sultys stikle, nors brangesnės. O geriausias variantas – spausti patiems arba gaminti namines limonadas. Sodastream tipo įrenginiai leidžia gaminti gazuotą vandenį namuose – investicija atsiperkanti per pusmetį, jei šeimoje mėgstamas gazuotas vanduo.

Valymo priemonės ir buitinė chemija

Valymo priemonių pramonė – viena didžiausių plastiko vartotojų. Bet čia galima rasti protingų sprendimų.

Koncentruotos priemonės arba tabletės – naujas reiškinys rinkoje. Perkate mažą tabletę, namuose ištirpinate vandenyje savo butelyje. Viena tabletė = vienas butelis priemonės, tik be 95% vandens transportavimo. Jau galima rasti indų ploviklio, langų valiklio, grindų ploviklio tokiu formatu.

Universalūs valikiai iš natūralių ingredientų – actas, soda, citrinų rūgštis. Skamba kaip senelių patarimai, bet veikia. Actas su vandeniu (1:1) puikiai valo langus, vonią, plytelės. Soda su vandeniu – pasta, kuri nuvalys beveik viską. Citrinų rūgštis – nukalkins virdulį ar kavos aparatą. Visos šios priemonės parduodamos didelėmis pakuotėmis, kurios užtenka mėnesiams.

Skalbimo priemonės – rinkitės koncentruotas arba miltelius kartono dėžutėse vietoj skystų buteliuose. Skalbimo riešutai arba specialūs kamuoliukai – alternatyva, kuri ne visiems patinka, bet išbandyti verta. Veikia švelniau, tinka alergiškiems, vienas maišelis tarnauja šimtams skalbimų.

Mikropluošto šluostės pakeičia daugybę vienkartinių servetėlių ir šluosčių. Viena kokybišką mikropluošto šluostė išplauna šimtus kartų ir valo efektyviau nei popierinės servetėlės. Reikia turėti kelias skirtingoms paskirčiai – virtuvei, voniai, dulkėms.

Vaikai ir žaislai: plastiko invazija

Jei namuose yra vaikų, plastikas dauginasi eksponentiškai. Bet ir čia galima ką nors padaryti.

Žaislai iš medžio, audinio, metalo – grįžta į madą ne veltui. Jie patvaresni, saugesni, dažnai gražesni. Taip, kainuoja brangiau, bet vienas kokybiškas medinis žaislas tarnauja kartoms, kai plastikinis sulūžta per savaitę.

Drabužiai ir avalynė – pirkite kokybiškai ir perduokite kitiems. Vaikų drabužių mainai su draugais, second-hand parduotuvės – ne skurdo ženklas, o protingas pasirinkimas. Vaikai greitai auga, drabužiai spėja nusidėvėti minimaliai.

Sauskelnės – didžiausia dilema. Audinės sauskelnės – ne visiems priimtinas variantas, reikalauja laiko ir pastangų. Bet jei turite galimybę, tai drastiškai sumažina atliekas. Kompromisas – naudoti audines namuose, vienkartines tik išvykose ar naktį.

Gimtadieniai ir šventės – čia plastikas plūsta srautu. Atsisakykite vienkartinių indų – naudokite tikrus, net jei reikės plauti. Dekoracijos iš popieriaus, audinio, natūralių medžiagų vietoj plastikinių balonų ir girliandų. Dovanos – patirtys vietoj daiktų: bilietai į teatrą, zoologijos sodą, bendras laikas.

Biuras ir darbas: profesionali aplinka be plastiko

Darbo vieta – dar viena zona, kur plastikas kaupiasi nepastebėtai.

Pietūs iš namų vietoj takeaway – ne tik sveikiau ir pigiau, bet ir be plastiko. Stikliniai arba nerūdijančio plieno konteineriai, termosas sriubai, audeklinė maišelis viskam sunešti. Jei perku pietų, prašau į savo indelius – daugelis vietų sutinka.

Rašymo reikmenys – rinkitės perpildomas rašiklius, pieštukus vietoj vienkartinių. Užrašų knygos iš perdirbto popieriaus. Smulkmenos, bet per metus susidaro.

Kava darbe – jei turite kavos aparatą su kapsulėmis, rinkitės perpildomas arba kompostuojamas kapsules. Arba tiesiog turkas, kavos aparatas su filtru – senų laikų metodai, bet be atliekų.

Vanduo – stiklinė ar metalinė gertuvė ant stalo vietoj plastikinių butelių. Jei biure nėra gero vandens, atsinešate iš namų.

Kai pokyčiai tampa gyvenimo būdu

Pradėjus mažinti plastiko atliekas, įvyksta keistas dalykas – tai tampa ne pareiga, o žaidimo. Pradedi ieškoti sprendimų, džiaugiesi kiekvienu rasta alternatyva, didžiuojiesi, kai šiukšlių maišas užsipildo ne per savaitę, o per dvi.

Svarbu suprasti: tobulumas neįmanomas ir nereikalingas. Bus situacijų, kai plastikas neišvengiamas. Susirgote – vaistai plastikinėje pakuotėje. Skubus pirkimas – neturėjote maišelio. Tai normalu. Svarbu ne fanatizmas, o nuoseklūs, realistiški pokyčiai.

Šeimoje įtraukite visus. Vaikai greitai įsisavina naujus įpročius, jei paaiškinate kodėl tai svarbu. Padarykite iš to nuotykį – kas per savaitę sugalvos geriausią plastiko mažinimo idėją. Partneris skeptiškas? Pradėkite nuo to, kas jam nesudarys nepatogumų, palaipsniui jis prisijungs.

Finansiškai dauguma šių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo pinigų. Pradinės investicijos į daugkartinius daiktus atsiperkama per kelis mėnesius. O kai kurie dalykai, kaip pirkimas be pakuočių ar maisto gaminimas namuose, sutaupo iš karto.

Aplinkosauginis aspektas akivaizdus, bet yra ir kitas – psichologinis. Gyvenimas su mažiau atliekų jaučiasi lengvesnis, tvarkingesnės. Mažiau šiukšlių – mažiau nešiojimo, mažiau kvapų, mažiau vizualinio triukšmo. Namai tampa erdvesni, kai nebekaupiasi tuščios pakuotės.

Pradėkite nuo penkių dalykų iš šio sąrašo. Ne trisdešimties – penkių. Įsisavinkite juos per mėnesį, paskui pridėkite dar penkis. Per pusmetį jūsų namų plastiko atliekos sumažės perpus be jokio didvyriško pasiaukojimo. Tai ne revoliucija – tai evoliucija link protingesnio, švaresnio, paprastesnio gyvenimo.

Kodėl verta pradėti šį kelionę

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau jo poveikis aplinkai verčia vis daugiau žmonių susimąstyti. Jei apsidairysite savo namuose, tikriausiai pastebėsite, kad plastikas yra visur – nuo virtuvės iki vonios kambario. Vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 300 kilogramų plastiko, iš kurių tik nedidelė dalis yra perdirbama. Likusi dalis keliauja į sąvartynus arba, dar blogiau, į vandenynus.

Trisdešimties dienų iššūkis nėra apie tobulumą ar radikalius pokyčius per naktį. Tai greičiau kelionė link sąmoningesnio gyvenimo būdo, kuriame kiekvienas mažas žingsnis turi reikšmę. Per šį laikotarpį turėsite galimybę išbandyti įvairias strategijas, atrasti, kas veikia jūsų šeimai, ir pamažu integruoti naujas įpročius į kasdienybę.

Pirmoji savaitė: įvertinkite situaciją ir pradėkite nuo paprasto

Pirmieji septyni iššūkio dienų turėtų būti skirti stebėjimui ir supratimui, kur jūsų namuose plastikas dominuoja labiausiai. Tai nėra laiko kritikuoti save už tai, kiek plastiko naudojate – tiesiog stebėkite ir užsirašykite.

Pirmąją dieną pabandykite atkreipti dėmesį į visas plastikines pakuotes, kurias išmetate per vieną dieną. Daugelis žmonių būna nustebinti, kai suvokia, kad net pusryčiai gali generuoti kelias plastikines pakuotes – nuo jogurto indelių iki kepinių maišelių.

Antrą ir trečią dieną sutelkite dėmesį į virtuvę. Čia paprastai slypi didžiausia plastiko atliekų dalis. Maisto produktų pakuotės, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai indai – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu. Pradėkite nuo paprasto žingsnio: kai einat į parduotuvę, pasiimkite medžiagines krepšelius. Jei turite įprotį pamiršti juos namuose, palikite vieną automobilio bagažinėje, o kitą prie išėjimo durų.

Ketvirtą dieną pažvelkite į vonios kambarį. Šampūnų buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės, kosmetikos pakuotės – visa tai dažniausiai pagaminta iš plastiko. Penktą dieną įvertinkite, kokias alternatyvas galėtumėte rasti. Pavyzdžiui, kietos šampūno plytelės, bambuko dantų šepetėliai ar pildomi skysčių buteliai gali būti puikus sprendimas.

Šeštą ir septintą dieną pradėkite planuoti konkrečius pakeitimus. Sudarykite sąrašą produktų, kuriuos galėtumėte pakeisti ekologiškesnėmis alternatyvomis. Nebūtina visko keisti iš karto – pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie atrodo lengviausiai įgyvendinami.

Antroji savaitė: praktiniai pakeitimai virtuvėje

Virtuvė yra vieta, kur galite padaryti didžiausią poveikį mažinant plastiko atliekas. Antrąją savaitę sutelkite dėmesį būtent į šią erdvę.

Pradėkite nuo maisto pirkimo įpročių keitimo. Vietoj supakuotų daržovių ir vaisių rinkitės laisvai parduodamus produktus. Daugelis parduotuvių dabar leidžia naudoti savo maišelius ar tinklelius net ir daržovių skyriuje. Jei jūsų mieste yra turgus, tai puiki vieta įsigyti šviežių produktų be nereikalingų pakuočių.

Sūriui, mėsai ir žuviai paprašykite pardavėjo supakuoti produktus į jūsų atsineštas stiklines ar nerūdijančio plieno talpas. Iš pradžių tai gali atrodyti neįprasta, tačiau vis daugiau parduotuvių pritaria tokiai praktikai. Kai kuriose šalyse tai jau tampa norma.

Makaronai, kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai – visa tai dažnai parduodama plastikinėse pakuotėse. Ieškokite parduotuvių, kuriose galite pirkti šiuos produktus į savo atsineštas talpas. Tokios parduotuvės Lietuvoje vis dažnėja, ypač didžiuosiuose miestuose. Jei tokios galimybės nėra, rinkitės bent jau didesnes pakuotes, kurios generuoja mažiau atliekų vienam produkto kilogramui.

Maisto laikymas namuose taip pat gali būti be plastiko. Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotą medžiagą, kuri yra daugkartinio naudojimo ir puikiai išlaiko maisto šviežumą. Stikliniai indeliai su dangčiais puikiai tinka ir maisto laikymui, ir nešimui į darbą.

Trečioji savaitė: vonios kambario transformacija

Vonios kambarys yra kita erdvė, kur plastikas dominuoja. Tačiau čia pakeitimai gali būti ne tik ekologiški, bet ir ekonomiški ilgalaikėje perspektyvoje.

Šampūnas ir kondicionierius kietos formos – tai vienas paprasčiausių pakeitimų. Viena plytelė atitinka apie tris įprastus šampūno butelius, tad ne tik sumažinsite plastiko atliekas, bet ir sutaupysite vietos bei pinigų. Pradžioje gali tekti išbandyti kelias skirtingas markes, kol rasite sau tinkamiausią, nes plaukai prie kietų šampūnų pripranta maždaug per dvi savaites.

Dantų šepetėliai iš bambuko ar kitų biologiškai skaidžių medžiagų yra puiki alternatyva plastikiniams. Bambuko šepetėliai yra tokie pat efektyvūs, o jų poveikis aplinkai nepalyginamai mažesnis. Dantų pastai taip pat galima rasti tabletėse ar stikliniuose indeliuose.

Skutimosi įrankiai – dar viena sritis, kur galima sumažinti plastiko naudojimą. Vienkartiniai skustuvai generuoja milžinišką kiekį atliekų. Saugūs skustuvai su keičiamais ašmenimis yra ne tik ekologiškesni, bet ir ekonomiškesni. Vienas toks skutuvas gali tarnauti visą gyvenimą, o ašmenys yra pigūs ir lengvai perdirbami.

Kosmetikos srityje ieškokite produktų stiklinėse pakuotėse arba pildomomis sistemomis. Vis daugiau gamintojų siūlo galimybę pirkti užpildus, kurie yra supakuoti minimaliai. Taip pat galite išbandyti gaminti kai kurias priemones pačiam – pavyzdžiui, kūno šveitiklį iš kavos tirščių ir kokosų aliejaus.

Ketvirtoji savaitė: įtvirtinkite įpročius ir plėskite pokyčius

Paskutinė iššūkio savaitė skirta tam, kad įtvirtintumėte jau įgyvendintus pakeitimus ir pasiruoštumėte tęsti šį kelionę ilgalaikėje perspektyvoje.

Dabar, kai jau turite patirties su pagrindiniais pakeitimais, galite pradėti žvelgti į smulkmenas. Pavyzdžiui, ar jūsų valymo priemonės yra ekologiškos? Daugelį valymo produktų galima pasigaminti patiems iš paprastų ingredientų – acto, sodos, citrinų. Tai ne tik sumažina plastiko pakuočių kiekį, bet ir apsaugo jus nuo kenksmingų cheminių medžiagų.

Rūbų priežiūra taip pat gali prisidėti prie plastiko mažinimo. Skalbimo milteliai dažnai parduodami plastikinėse pakuotėse, tačiau galite rasti alternatyvų – skalbimo riešutus, muilo plytas ar koncentruotus skysčius stiklinėse pakuotėse. Be to, kiekvieną kartą skalbdami sintetinius audinius, išleidžiate mikroplastiko į vandenį. Specialūs filtrai ar skalbimo maišeliai gali padėti sumažinti šį poveikį.

Kai kalbame apie vaikus, plastiko mažinimas gali atrodyti kaip iššūkis. Tačiau ir čia yra sprendimų. Mediniai žaislai, medžiaginės sauskelnės, stikliniai ar nerūdijančio plieno buteliukai – visa tai gali sumažinti plastiko kiekį šeimoje su mažais vaikais. Svarbiausia – nepersistengti ir nesikelti nerealistinių tikslų.

Šioje savaitėje taip pat svarbu įtraukti į procesą visus šeimos narius. Jei gyvenate ne vienas, pokytis bus tvarus tik tada, kai visi prisidės. Paaiškinkite vaikams, kodėl tai svarbu, parodykite partneriui, kaip paprasti pakeitimai gali turėti didelį poveikį. Kartais net draugų ar kaimynų įtraukimas gali padaryti šį procesą malonesnį ir motyvuojantesnį.

Už namų ribų: kaip išlaikyti principus kasdieniame gyvenime

Vienas didžiausių iššūkių mažinant plastiko naudojimą yra išlaikyti šiuos principus už namų ribų. Darbas, kelionės, kavinės ir restoranai – visa tai gali sukelti papildomų sunkumų.

Darbe vienkartiniai puodeliai kavai yra milžiniška problema. Atsineštas termosas ar daugkartinio naudojimo puodelis gali išspręsti šią problemą. Daugelis kavinių net siūlo nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Pietums į darbą nešdamiesi maistą naudokite stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius vietoj vienkartinių plastikinių.

Kai užsakote maistą į namus, paprašykite nepridėti vienkartinių įrankių ir servetėlių – jūs turite savo namuose. Kai kurios pristatymo platformos jau leidžia nurodyti tokius pageidavimus užsakymo metu.

Kelionėse būkite pasirengę. Atsineštas vandens butelis, daugkartinio naudojimo įrankiai, medžiaginis krepšelis – visa tai gali padėti išvengti nereikalingo plastiko net keliaudami. Daugelyje oro uostų dabar yra vandens fontanėliai, kur galite papildyti savo butelį.

Kai nepavyksta būti tobulam

Svarbu suprasti, kad niekas nėra tobulas, ir kartais plastiko išvengti tiesiog neįmanoma. Galbūt sergate ir reikia vaistų plastikinėje pakuotėje. Galbūt keliaujate ir neturite kitos išeities. O gal tiesiog kartais pamiršote atsinešti daugkartinį krepšelį.

Tai normalu ir priimtina. Tikslas nėra pasiekti nulinį plastiko kiekį – tai beveik neįmanoma šiuolaikiniame pasaulyje. Tikslas yra sąmoningai mažinti plastiko naudojimą ten, kur tai įmanoma, ir nedaryti sau per didelio spaudimo.

Kai kas nors nepavyksta, nesikrimskite. Vietoj to, pagalvokite, ką galėtumėte padaryti kitaip kitą kartą. Galbūt reikia palikti daugiau daugkartinių krepšelių skirtingose vietose? O gal reikia geriau planuoti pirkimus?

Taip pat svarbu neužmiršti, kad sisteminis pokytis yra ne mažiau svarbus už individualius veiksmus. Rašykite įmonėms, kurios naudoja per daug pakuočių. Palaikykite politiką, kuri skatina perdirbimą ir mažina vienkartinio plastiko naudojimą. Jūsų balsas turi reikšmę.

Kelionė, kuri tęsiasi toliau

Praėjus trisdešimčiai dienų, tikriausiai pastebėsite, kad kai kurie pakeitimai tapo natūralia jūsų kasdienybės dalimi. Galbūt dabar automatiškai griebiate medžiaginį krepšelį prieš eidami į parduotuvę. Galbūt jau nebeįsivaizduojate gyvenimo be kieto šampūno. O gal pastebėjote, kad jūsų šiukšlių kiekis sumažėjo perpus.

Tai nėra pabaiga – tai pradžia. Plastiko mažinimas yra nuolatinis procesas, kuris vystosi kartu su jumis. Kai kurie pakeitimai įsigali greitai, kiti reikalauja daugiau laiko. Svarbiausia – nenutraukti šio kelio ir toliau ieškoti būdų, kaip gyventi harmoningiau su aplinka.

Jūsų pavyzdys gali įkvėpti kitus. Kai draugai ar šeimos nariai pastebi jūsų pokyčius, jie gali pradėti galvoti ir apie savo įpročius. Kartais užtenka pasidalinti viena paprasta idėja, kad kitas žmogus pradėtų savo kelionę link mažiau plastiko gyvenimo būdo.

Atminkite, kad kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Net jei sumažinsite plastiko naudojimą tik dešimčia procentų, tai vis tiek yra dešimt procentų mažiau plastiko, kuris galiausiai pateks į aplinką. O jei tūkstančiai žmonių padarys tą patį, poveikis bus tikrai reikšmingas. Tęskite šį kelią savo tempu, džiaukitės mažais laimėjimais ir nepalikite vilties, kad pokytis yra įmanomas.

Kodėl mano sąskaitos už šildymą tokios didelės?

Žinau, kaip tai yra – atneši pašto dėžutės sąskaitą už šildymą ir tiesiog nori verkti. Ypač sausio ar vasario mėnesiais, kai skaičiai atrodo tiesiog nerealistiški. Bet štai ko galbūt nežinojai: dažniausiai problema nėra tavo šildymo katile ar radiatorių sistemoje. Problema yra tame, kad šiluma, kurią taip brangiai pagamini, tiesiog išeina pro langus, sienas, stogą ir grindis.

Kai prieš kelerius metus pats susidūriau su šia problema, pirmiausia galvojau apie šildymo sistemos keitimą. Bet paskaičiavus – tai būtų kainavę 5-8 tūkstančius eurų, o atsipirkimo laikas būtų užtrukęs gal dešimtmetį. Tada pradėjau ieškoti kitų būdų ir supratau, kad galima pasiekti stulbinančių rezultatų nekeičiant pačios sistemos. Dabar mano sąskaitos už šildymą sumažėjo beveik perpus, o investicijos buvo gerokai mažesnės.

Langai – didžiausia šilumos vagis tavo namuose

Jei tavo namuose seni mediniai langai arba net pirmosios kartos plastikiniai langai, kuriuos įdėjo statybininkai prieš 15-20 metų, tai čia ir slypi didžiausias potencialas. Pro langus gali išeiti net 25-30 procentų visos šilumos.

Bet nesiskubink keisti langų – tai brangu. Aš pats pirmiausia padariau štai ką:

Patikrinau visų langų sandarumą. Paprasčiausias būdas – uždegti žvakę ir pravesti palei langų rėmus. Kur liepsna virpa – ten yra oro pratekėjimas. Tokių vietų radau tikrai nemažai, net naujuose plastikiniuose languose.

Pakeičiau arba papildžiau tarpines. Guminės tarpinės susidėvi per 5-7 metus. Naujos kainuoja vos kelis eurus langui, o efektas – akivaizdus. Tai gali padaryti pats per vieną savaitgalį.

Sureguliavau langų prispaudimą. Daugelis net nežino, kad plastikinius langus reikia reguliuoti pagal sezoną. Žiemą prispaudimas turi būti stipresnis, vasarą – silpnesnis. Tai užtrunka 5 minutes langui ir nereikalauja jokių specialių įgūdžių.

Dar vienas genialus sprendimas, kurį atradau – terminės užuolaidos arba specialios langų plėvelės. Terminės užuolaidos su termoizoliacine pamušalu kainuoja nuo 30 eurų, bet jos tikrai veikia. Ypač naktį, kai užtraukiu visas užuolaidas, skirtumas akivaizdus – kambariai lėčiau ataušta.

Durys, apie kurias visi pamiršta

Įėjimo durys – tai dar viena vieta, kur šiluma tiesiog bėga lauk. Bet ne tik lauko durys. Rūsio durys, palėpės durys, net durys į neapšildomus sandėliukus – visos jos gali būti šilumos nuostolių šaltinis.

Ką aš padariau? Visų pirma, įdėjau papildomą guminį tarpiklį aplink įėjimo duris. Kainavo apie 15 eurų, pritvirtinau per valandą. Paskui pastebėjau, kad apačioje yra nemažas tarpas – nusipirkau specialų apačios tarpiklį su šepetėliais. Dar vienas eurų dešimtukas.

Bet pats genialiausias sprendimas buvo termouždanga durims. Tai tokia stora, pamušta uždanga, kuri kabo ant durų iš vidaus. Žiemą ją nuleidžiu, ir ji sukuria papildomą oro sluoksnį. Vasarą tiesiog pakeliu. Kainavo apie 40 eurų, bet efektas – koridoriuje tapo gerokai šilčiau.

Jei turi rūsio ar palėpės duris viduje, kurios veda į neapšildomus plotus – būtinai jas izoliuok. Aš ant rūsio durų iš vienos pusės priklijuavau 5 cm storio polistireno plokštę. Atrodė ne labai gražiai, bet vėliau aptraukiau dirbtine oda – dabar net stilinga.

Radiatoriai dirba ne taip, kaip turėtų

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kad jų radiatoriai dirba tik 60-70 procentų efektyvumu. O priežastys paprastos ir lengvai pašalinamos.

Oro kaupimasis radiatoriuose. Kiekvieną rudenį, kai pradedi šildyti, būtinai išleisk orą iš visų radiatorių. Jei radiatorius viršuje šaltesnis nei apačioje – jame tikrai yra oro. Reikia specialaus raktelio (kainuoja eurą), atsukti ventilį ir paleisti, kol pradeda bėgti vanduo. Tai padidina šildymo efektyvumą iki 15 procentų.

Atspindinti plokštė už radiatoriaus. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Nusipirkau folijos dengtu polistirenu (kainavo apie 3 eurai kvadratiniam metrui) ir priklijuavau už visų radiatorių, kurie yra prie išorinių sienų. Dabar šiluma nespinduliuoja į sieną, o atsispindi atgal į kambarį. Skirtumas juntamas.

Laisva oro cirkuliacija. Patikrink, ar neužstato radiatorių baldai, ar neuždengia per ilgos užuolaidos. Radiatoriui reikia erdvės – bent 10 cm nuo sienos ir laisvos viršaus dalies. Kai persikėliau sofą 20 cm toliau nuo radiatoriaus, kambaryje tapo pastebėtai šilčiau.

Termogalvutės ant radiatorių. Jei dar jų neturi – būtinai įsidėk. Kainuoja nuo 15 eurų vienetui, bet leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Miegamajame galiu nustatyti 18 laipsnių, o svetainėje – 21. Tai viena sumaniausių investicijų, kurią dariau.

Stogo ir palėpės – ten išeina trečdalis šilumos

Fizikos dėsniai yra negailestingi – šiltas oras kyla į viršų. Jei tavo palėpė neapšildoma ir neizoluota, tai lyg turėtum skylę stoge. Pro ją išeina apie 25-35 procentus visos šilumos.

Aš nesu statybininkas ir nelipau ant stogo dėti kokios nors sudėtingos izoliacijos. Bet ką padariau – nuėjau į statybų parduotuvę ir nusipirkau mineralinės vatos ritinių. Išklojau palėpės grindis dviem sluoksniais (iš viso apie 20 cm storio). Tai kainavo apie 300 eurų visai palėpei ir užtruko du savaitgalius.

Efektas buvo stulbinantis. Antrojo aukšto kambariai, kurie anksčiau būdavo šaltesni, tapo žymiai šiltesni. O svarbiausia – šiluma nebeiššvaistoma į palėpę.

Jei tavo palėpė yra apšildoma arba ten yra gyvenamieji kambariai, tada reikia izoliuoti patį stogą. Bet tai jau sudėtingesnė užduotis, kuriai galbūt reikės specialistų. Nors kai kurie drąsuoliai ir tai daro patys – tarp stogo gegnių įkiša mineralinę vatą ir uždengia gipso kartonu ar mediniu dailylenčių.

Grindys ir rūsys – šaltis ateina ir iš apačios

Šaltos grindys – tai ne tik nepatogu, bet ir dideli šilumos nuostoliai. Ypač jei po tavimi yra rūsys arba tiesiog žemė.

Paprasčiausias sprendimas, kurį įgyvendinau – stori kilimai. Skamba banaliai, bet tikrai veikia. Geras kilimas su stora pagrindo puta gali sumažinti šilumos nuostolius per grindis iki 10-15 procentų. Plius – vaikščioti maloniau.

Jei remontuoji ir gali pakelti grindis, yra genialus sprendimas – putų polistirenas po laminatu ar kita danga. Net 2-3 cm storio plokštė daro didžiulį skirtumą. Aš taip padariau virtuvėje, kai keitėme grindis – dabar ten visada šilta, nors po ja yra šaltas rūsys.

Dar vienas dalykas – rūsio lubos. Jei turi rūsį ir gali ten nusileisti, paprasčiausias būdas – priklijuoti polistireno plokštes prie rūsio lubų (tai tavo pirmojo aukšto grindys iš apačios). Tai nėra sudėtinga, nereikia jokių leidimų, o efektas – grindys pirmame aukšte tampa žymiai šiltesnės.

Vėdinimas – kaip neprarasti šilumos vėdinant

Štai paradoksas – namai turi būti sandarūs, kad neišeitų šiluma, bet kartu turi būti vėdinami, kad būtų švarus oras. Kaip tai suderinti?

Pirmiausia, pamirški tą seną įprotį laikyti langą pravėrusį visą dieną. Tai šilumos švaistymą. Geriau – intensyvus vėdinimas 5-10 minučių kelis kartus per dieną. Atidari langus plačiai, sukuri skersvėjį, oras greitai pasikeičia, bet sienos ir baldai nespėja ataušti. Uždari langus – ir per 10 minučių vėl šilta.

Aš sau nustatiau tokį režimą: ryte po pabudimo – vėdinimas 10 minučių, po pietų – 5 minutės, vakare prieš miegą – dar 10 minučių. Oro kokybė puiki, bet šilumos nuostoliai minimalūs.

Dar vienas dalykas – virtuvės ir vonios traukos. Jei jos veikia nuolat arba blogai užsidaro, pro jas išeina daug šilumos. Patikrink, ar gerai užsidaro traukos vožtuvai. Jei ne – galima įdėti specialius uždaromus vožtuvus, kurie kainuoja nuo 10 eurų.

Idealus variantas, žinoma, būtų rekuperacinė vėdinimo sistema, bet tai jau rimta investicija ir sistemos keitimas. O mes kalbame apie sprendimus be sistemos keitimo.

Kasdieniai įpročiai, kurie kainuoja pinigus

Galiausiai noriu pasidalinti dalykais, kurie neatrodo susiję su šildymu, bet iš tikrųjų labai įtakoja sąskaitas.

Temperatūros režimas. Nereikia šildyti visų kambarių vienodai. Miegamajame užtenka 17-18 laipsnių – net sveikiau miegoti vėsiau. Svetainėje, kur praleidžiame laiką – 20-21 laipsnis. Sandėliuke ar rūbinėje – 15-16 pakanka. Kiekvienas laipsnis žemiau – tai apie 6 procentai mažesnės sąskaitos.

Naktinis režimas. Kai miegi po antklode, nereikia šildyti namų iki 21 laipsnio. Aš nustatau termostatus taip, kad naktį temperatūra nukristų iki 17-18 laipsnių, o prieš valandą iki pabudimo vėl pakiltų. Tai sutaupo apie 15 procentų šildymo sąnaudų.

Drėgmės kontrolė. Drėgnas oras sunkiau šyla ir sunkiau išlaiko šilumą. Vonioje būtinai naudok trauką po dušo, džiovink skalbinius taip, kad drėgmė nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Nusipirkau higrometrą (kainavo 10 eurų) ir stebiuosi – kai drėgmė normaliai (40-50 procentų), kambaryje jaučiasi šilčiau net esant tai pačiai temperatūrai.

Saulės šiluma. Dieną, kai šviečia saulė, atidengiu visas užuolaidas pietinėje pusėje – tegul saulė šildo nemokamai. Vakare užtraukiu – kad išlaikytų tą šilumą. Atrodo smulkmena, bet per žiemą surenka nemažai nemokamos šilumos.

Durų uždarymas. Šildomi kambariai turi būti atskirti nuo nešildomų. Durys į koridorių, rūsį, garažą – visada uždarytos. Tai sukuria termines zonas ir šiluma neišsisklaido po visus namus.

Kai viską sudedi krūvon – rezultatai kalba patys

Dabar, kai pažiūriu į savo kelionę mažinant šildymo sąnaudas, suprantu, kad nebuvo vieno stebuklingos sprendimo. Buvo daugybė mažų dalykų, kurie kartu davė didžiulį efektą.

Pradėjau nuo paprasčiausių ir pigiausių dalykų – tarpiklių keitimo, radiatorių išorinimo, užuolaidų. Tai kainavo gal 100 eurų ir davė apie 15 procentų sumažėjimą. Paskui izoliacijos darbai palėpėje – dar 300 eurų ir dar 20 procentų sumažėjimas. Termogalvutės ant radiatorių, atspindinčios plokštės, kilimai, įpročių keitimas – dar 10-15 procentų.

Iš viso investavau gal apie 600-700 eurų per pusantrų metų. Mano metinės šildymo sąskaitos sumažėjo nuo maždaug 1400 eurų iki 750 eurų. Tai 650 eurų sutaupymas per metus. Investicija atsipirko per vienerius metus, o dabar kasmet turiu tą sutaupymą.

Svarbiausia – nereikėjo keisti šildymo katilo, montuoti saulės kolektorių ar šilumos siurblio. Nereikėjo imti kredito ar daryti kapitolinio remonto. Tiesiog sustabdžiau šilumos bėgimą iš namų.

Jei tu dabar skaičiuoji savo dideles sąskaitas ir galvoji, ką daryti – pradėk nuo mažų dalykų. Vienas savaitgalis langų sandarumui patikrinti. Kitas – radiatorių optimizavimui. Trečias – palėpės izoliacijos pradžiai. Per kelis mėnesius pamatysi rezultatus, kurie tave tikrai nudžiugins. O svarbiausia – tai ne raketų mokslas, tai gali padaryti kiekvienas, kas turi rankas ir nori sutaupyti.

Kodėl visi kalba apie plastiką, bet niekas nieko nedaro?

Kiekvieną kartą, kai atidarome šaldytuvą ar spintelę, matome tą patį vaizdą – plastiką, plastiką ir dar kartą plastiką. Jogurto indeliai, maišeliai, buteliai, pakuotės. Ir nors visi žinome, kad tai problema, dažniausiai tiesiog gūžtelime pečiais ir toliau perkame tuos pačius produktus. Kodėl? Nes atrodo, kad alternatyvų nėra, arba jos per brangios, arba tiesiog nepatogu.

Tačiau realybė yra tokia: plastikas jau tapo tokia mūsų gyvenimo dalimi, kad jo atsisakyti iš karto ir visiškai – nerealu. Ir čia slypi pagrindinė problema su daugeliu straipsnių šia tema. Jie siūlo radikalius sprendimus, kurie paprastam žmogui, gyvenančiam įprastą gyvenimą, su darbu, šeima ir ribotu biudžetu, tiesiog neįgyvendinami. Todėl šiame straipsnyje nekalbėsiu apie tai, kaip tapti nulinių atliekų guru per savaitę. Kalbėsiu apie realius, praktiškus sprendimus, kuriuos gali įgyvendinti bet kas, net ir tas, kuris šiuo metu turi tris plastikinius maišelius rankose.

Pirmas žingsnis: nustokite kaltinti savęs ir pradėkite nuo mažų dalykų

Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, bandydami sumažinti plastiko vartojimą – jie bando pakeisti viską iš karto. Nusprendžia niekada daugiau nepirkti nieko plastikiniuose induose, išmeta visus plastikinių indų, nusiperka brangių stiklinių alternatyvų ir… po dviejų savaičių grįžta prie senų įpročių, nes tai per sudėtinga.

Geriau pradėkite nuo vieno dalyko. Vieno! Pavyzdžiui, nustokite pirkti buteliuotą vandenį. Tai paprasčiausias ir efektyviausias sprendimas. Nusipirkite normalų gertuvę (taip, ji gali būti ir plastikinė, jei jau turite – ne apie tai dabar kalba) ir pripildykite ją vandeniu iš čiaupo. Jei jūsų vanduo neskanus, nusipirkite filtrą. Tai vis tiek pigiau nei kas savaitę pirkti vandenį buteliuose.

Kai šis įprotis įsitvirtins (o tam reikia apie mėnesio), pereikite prie kito dalyko. Galbūt atsisakysite vienkartinių kavos puodelių ir pradėsite nešiotis savo termo puodelį. Ar pradėsite pirkti vaisius ir daržoves be pakuočių. Bet ne visko iš karto.

Maišeliai, maišeliai ir dar kartą maišeliai

Daugiakartiniai maišeliai pirkinių nešiojimui jau tapo norma, bent jau teoriškai. Praktiškai? Pusė žmonių juos pamiršta namuose ir vis tiek perka naujus kasoje. Štai keletas triukų, kaip tai išspręsti:

Laikykite maišelius ten, kur tikrai jų reikia – automobilyje, rankinėje, darbo krepšyje. Ne namuose spintelėje, kur jie gražiai sudėlioti, bet jūs juos matote tik grįžę iš parduotuvės. Nusipirkite kelis papildomus komplektus ir pasklaidykite juos po visas vietas, kur galite jų prireikti.

Bet štai apie ką niekas nekalba – tie maži plastikiniai maišeliai vaisių ir daržovių skyriuje. Visi naudoja daugiakartinį maišelį kasos zonoje, bet paskui prisikemša dešimt mažų maišelių su pomidorais, obuoliais ir morkoms. Čia yra sprendimas: arba pirkite be jokių maišelių (serios, jums nereikia dėti tris bananus į maišelį), arba įsigykite lengvų tinklinių maišelių rinkinį. Jie kainuoja apie 5-7 eurus už komplektą ir tarnauja metų metus.

Virtuvė – pagrindinis plastiko šaltinis

Jei rimtai pažiūrėtumėte į savo virtuvę, tikriausiai rastumėte plastiką kiekvienoje kampelėje. Maisto plėvelė, šiukšlių maišai, indai, pakuotės. Čia reikia strategijos, ne impulsyvių sprendimų.

Maisto laikymas: Vietoj plastikinės plėvelės naudokite stiklinius ar nerūdijančio plieno indus su dangčiais. Taip, jie brangesni, bet tarnauja amžinai. Jei nenorite iš karto investuoti, pradėkite nuo vieno ar dviejų indų ir papildykite kolekciją palaipsniui. Arba naudokite paprasčiausią lėkštę kaip dangčią – veikia puikiai.

Vaškuoti audiniai – tai alternatyva plėvelei, apie kurią visi kalba, bet niekas nenaudoja. Kodėl? Nes jie nelabai praktiški. Jie netinka viskam, juos reikia plauti, jie brangūs. Bet tam tikroms situacijoms – pavyzdžiui, uždengti dubenį su salotomis – veikia gerai. Tik nesitikėkite, kad jie pakeis visą plėvelę jūsų gyvenime.

Šiukšlių maišai: Čia bus kontroversiškai, bet pasakysiu tiesiai – visiškai be šiukšlių maišų apsieiti sunku. Bet galite sumažinti jų naudojimą. Pirma, jei kompostuojate organines atliekas (apie tai vėliau), jūsų šiukšlių kiekis sumažės perpus. Antra, galite naudoti popierius maišus arba bioskaidžius maišus. Ar jie tikrai geresni? Diskutuotina, bet bent jau tai žingsnis teisinga kryptimi.

Vonios kambarys – paslėpta plastiko imperija

Jei virtuvė yra akivaizdus plastiko šaltinis, tai vonios kambarys – paslėptas. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai, dantų pasta – viskas plastike. Ir čia yra gana paprastų sprendimų, kurie iš tikrųjų veikia.

Kieti šampūnai ir muilai: Taip, jie atrodo keistai, ir pradžioje gali atrodyti nepatogu. Bet jie veikia. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo. Ir ne, jūsų plaukai nenukris. Tiesiog reikia įprasti. Vienintelis minusas – jie šiek tiek brangesni, bet kadangi tarnauja ilgiau, galų gale išeina panašiai.

Dantų šepetėliai: Bambuko šepetėliai yra OK alternatyva. Ar jie valo geriau? Ne. Ar jie valo blogiau? Irgi ne. Jie tiesiog valo. Ir nesukuria plastiko atliekų. Vienintelis dalykas – jie greitčiau susidėvi, tai reikia keisti dažniau.

Dantų pasta: Čia sudėtingiau. Dantų pasta tabletėse ar milteliuose egzistuoja, bet ji tikrai ne visiems. Jei nenorite eksperimentuoti, bent jau pirkite dideles pakuotes – mažiau plastiko vienam gramui produkto.

Deodorantai kieto pavidalo, skutimosi muilai vietoj putų, tvirtos plaukų šampūno plytelės – visa tai veikia. Bet reikia laiko įprasti. Ir ne viskas tiks jums. Tai normalu. Išbandykite, ką galite, ir nepykite ant savęs, jei kai kas neveikia.

Apsipirkimas: kaip nepasimesti tarp „eko” produktų

Dabar kiekvienas produktas skelbiasi esantis „ekologiškas”, „žalias”, „draugiškas aplinkai”. Bet realybė tokia – dauguma šių teiginių yra tiesiog marketingas. Štai kaip nepasimesti:

Pirkite produktus be pakuotės arba su minimalia pakuote. Tai paprasčiausia taisyklė. Trys pomidorai plastikiniame indelyje su plastikine plėvele ir etikete – blogai. Trys pomidorai be nieko – gerai. Net jei ant jų nėra užrašo „eko”.

Rinkitės stiklo, popieriaus ar kartono pakuotes vietoj plastiko. Jos ne idealios, bet bent jau lengviau perdirbamos. Tačiau atminkite – perdirbimas nėra stebuklingas sprendimas. Geriausia pakuotė yra ta, kurios nėra.

Pirkite dideles pakuotes. Vienas didelis jogurto indelis geriau nei šeši maži. Viena didelė aliejaus butelis geriau nei trys mažos. Matematika paprasta – mažiau pakuotės vienam produkto kiekiui.

Turgūs ir ūkininkų turgeliai: Čia galite pirkti daug produktų be pakuočių. Taip, gali būti šiek tiek brangiau, bet ne visada. Ir kokybė dažnai geresnė. Bet nesitikėkite, kad rasite viską – tai ne sprendimas visoms jūsų pirkinių problemoms.

Kompostavimas – ne tik hipsteriams

Kompostavimas skamba kaip kažkas, ką daro tik žmonės su sodu ir daugybe laisvo laiko. Bet tai vienas efektyviausių būdų sumažinti atliekų kiekį, įskaitant plastiko naudojimą (mažiau šiukšlių maišų).

Jei turite kiemą ar sodą, paprastas kompostinė dėžė sprendžia problemą. Meskite ten visas maisto atliekas (išskyrus mėsą ir pieno produktus), ir po kelių mėnesių gausite puikų trąšą.

Jei gyvename bute, yra keletas variantų. Pirma, kai kurie miestai turi organinių atliekų surinkimo sistemas – tiesiog naudokite jas. Antra, galite įsigyti mažą kompostinę dėžę balkonui. Trečia, yra specialūs kompostavimo įrenginiai butams, bet jie gana brangūs.

Ar tai būtina? Ne. Ar tai padeda? Taip. Jei organinės atliekos sudaro pusę jūsų šiukšlių, kompostavimas perpus sumažina jūsų šiukšlių maišų naudojimą.

Vaikai ir plastikas – kaip neišprotėti

Jei turite vaikų, žinote, kad plastikas yra visur. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės, maisto pakuotės. Ir čia reikia būti realistais – visiškai be plastiko su vaikais neišgyvensite. Bet galite sumažinti.

Žaislai: Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų, kurie suges per savaitę, pirkite kelis kokybiškus medinius ar metalinus. Taip, jie brangesni, bet tarnauja ilgiau ir gali būti perduoti kitiems vaikams.

Daugkartinės sauskelnės: Čia bus sunku. Daugkartinės sauskelnės yra ekologiškesnės, bet jos reikalauja daug darbo – skalbimo, džiovinimo, kartais mirkymo. Jei turite laiko ir energijos – puiku. Jei ne – nepykite ant savęs. Galbūt galite naudoti hibridinį variantą – daugkartines namuose, vienkartines išvykose.

Maistas: Vaikų maisto pakuotės yra plastiko košmaras. Vietoj pirkimo gatavų užkandžių maišeliuose, ruoškite patys ir dėkite į daugiakartines dėžutes. Taip, tai reikalauja laiko, bet sutaupysite pinigų ir sumažinsite atliekas.

Kas iš tikrųjų veikia ir kas yra tik gražūs žodžiai

Po visų šių sprendimų, patarimų ir rekomendacijų, norisi pasakyti tiesiai – nėra tobulo sprendimo. Kiekvienas iš mūsų gyvena skirtingą gyvenimą, turi skirtingas galimybes ir prioritetus. Kas veikia vienam, gali neveikti kitam.

Svarbiausia – pradėti. Net jei tai tik vienas mažas pokytis. Net jei tai tik atsisakymas plastikinių butelių ar maišelių. Kiekvienas žingsnis svarbus, ir nereikia jaustis kaltiems, jei negalite padaryti visko iš karto.

Plastikas yra problema, bet ji nėra neišsprendžiama. Tiesiog reikia būti realistais, kantriais ir nesitikėti stebuklų. Pradėkite nuo to, kas jums patogu, ir palaipsniui plėskite. Ir nepamirškite – jūs neturite būti tobuli. Geriau dešimt žmonių, kurie daro kažką netobulai, nei vienas, kuris daro viską tobulai.

Taigi, kas iš tų 15 sprendimų (taip, jų buvo daugiau nei 15, bet kas skaičiuoja?) veikia geriausiai? Tie, kuriuos jūs iš tikrųjų įgyvendinsite. Ne tie, kurie atrodo įspūdingiausi ar ekologiškiausi, bet tie, kurie tinka jūsų gyvenimui. Ir tai visiškai normalu.

Kodėl verta pradėti būtent dabar

Žinau, ką galvojate – dar vienas straipsnis apie plastiką. Bet palaukite, neuždarykite šio puslapio. Jei sakau, kad per mėnesį galite perpus sumažinti plastiko atliekų kiekį savo namuose, tai ne tuščias pažadas. Tai realus rezultatas, kurį pasiekė šimtai žmonių, pradėjusių nuo mažų žingsnių.

Problema ta, kad dauguma mūsų net neįsivaizduoja, kiek plastiko išmetame. Vidutinė šeima per metus išmeta apie 100 kg plastiko atliekų. Tai maždaug tiek, kiek sveria vidutinio dydžio šuo! Ir tik 9% viso pasaulyje pagaminto plastiko yra perdirbama. Likusi dalis baigia savo kelionę sąvartynuose, vandenynuose ar net mūsų maiste.

Bet štai gera žinia – jums nereikia tapti ekologijos fanatu ar gyventi kaip viduramžių vienuolis. Pakanka kelių protingų sprendimų, kurie taps įpročiais. O įpročiai keičia gyvenimą.

Pirmoji savaitė: išsiaiškinkite, kur slypi problema

Prieš pradedant karą su plastiku, reikia žinoti, su kuo kovojate. Pirma savaitė skirta ne kardinaliam gyvenimo keitimui, o stebėjimui. Skamba nuobodžiai? Galbūt, bet būtent čia slypi sėkmės raktas.

Štai ką darykite: vieną savaitę rinkite visas plastiko pakuotes atskirai. Ne į šiukšlių dėžę, o į atskirą maišą ar dėžę. Taip, visas – nuo jogurto indelių iki maisto plėvelės. Po savaitės išdėliokite viską ant grindų ir nusifotografuokite. Šis vaizdas bus jūsų „prieš” nuotrauka.

Dabar suskaičiuokite, kas kartojasi dažniausiai. Gali būti, kad tai plastikinis buteliukas šampūnui, gali būti, kad vienkartiniai maišeliai daržovėms. Kiekvienai šeimai tas „didžiausias nusikaltėlis” skiriasi. Mano atveju tai buvo plastikinis maisto įpakavimas – pirkau daug gatavų salotų ir užkandžių. Kai tai supratau, sprendimas tapo akivaizdus.

Užsirašykite tris dažniausiai pasikartojančius plastiko šaltinius. Būtent su jais dirbsime kitomis savaitėmis. Nesistenkite apkabinti visko iš karto – tai kelias į nesėkmę ir nusivylimą.

Antroji savaitė: virtuvė – pagrindinė mūšio lauko vieta

Jei namai būtų karas su plastiku, virtuvė būtų Stalingradas. Čia vyksta 70% viso plastiko vartojimo. Todėl būtent čia pradedame realius pokyčius.

Apsipirkimas be plastiko – skamba kaip fantastika, bet tai įmanoma. Pradėkite nuo paprasčiausio: paimkite tekstilinius maišelius į parduotuvę. Ne vieną didelį krepšį, o kelis mažesnius – daržovėms, vaisams, duonai. Galite nusipirkti specialius tinklinius maišelius arba tiesiog panaudoti senus medvilninius.

Štai gudrybė, kurią išmokau per sunkųjį kelią: laikykite tuos maišelius automobilyje arba prie durų. Nes net su geriausiomis intencijomis juos pamirštame. Aš pirmąsias dvi savaites grįždavau iš parduotuvės su plastiku, nes maišeliai gulėjo virtuvės stalčiuje.

Maisto laikymas – štai kur prasideda tikroji magija. Plastikines dėžutes keiskite stiklinėmis arba nerūdijančio plieno. Taip, jos brangesnės, bet tarnauja amžinai. Plastikinis indelis po metų atrodo kaip po karo, o stiklinis – kaip naujas.

Maisto plėvelę keiskite vaškuotais audinio įvyniojimais. Juos galite net pasidaryti patys – reikia tik medvilninio audinio ir bičių vaško. Arba nusipirkite gatavus – dabar jų pilna. Vienas toks įvyniojimas pakeičia šimtus metrų plastiko plėvelės.

Trečioji savaitė: vonios kambarys – antra fronto linija

Jei manėte, kad virtuvė yra plastiko karalystė, pažvelkite į savo vonios kambarį. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai… Visa tai – plastikiniuose buteliukuose ir pakuotėse.

Bet čia perėjimas į beveik be plastiko gyvenimą yra netgi paprastesnis nei virtuvėje. Kietieji šampūnai ir muilai – tai ne jūsų močiutės laiko reliktai. Šiuolaikiniai kietieji šampūnai puikiai putoja, maloniai kvepia ir vienas toks gabalas pakeičia 2-3 plastikinius butelius. O kaina? Dažnai net mažesnė.

Aš buvau skeptikas. Tikrai. Maniau, kad kietasis šampūnas – tai kažkoks hipių išsigalvojimas. Bet kai išbandžiau, supratau, kad tai tiesiog protingiau. Plaukai švarūs, niekas nesiskiria nuo įprasto šampūno, tik plastiko nėra.

Dantų šepetėliai – vidutinis žmogus per gyvenimą išmeta apie 300 plastikų dantų šepetėlių. Visi jie vis dar egzistuoja kažkur sąvartyne, nes plastikas suyra šimtus metų. Bambuko šepetėliai kainuoja beveik tiek pat, bet juos galima kompostuoti.

Tualetinis popierius – taip, net čia slypi plastikas. Ne pačiame popieriuje, bet pakuotėje. Ieškokite variantų, supakuotų į popierių arba pirkite didesniais kiekiais iš vietinių gamintojų, kurie naudoja minimalų įpakavimą.

Ketvirtoji savaitė: plečiame frontas į visus namus

Dabar, kai įvaldėte virtuvę ir vonią, laikas pažvelgti į likusią namų dalį. Čia plastiko mažiau, bet jis vis tiek yra.

Skalbimas – skalbimo milteliai dažniausiai parduodami plastikiniuose induose. Perėjimas prie skalbimo riešutų, muilo drožlių ar koncentruotų miltelių kartono pakuotėse gali sutaupyti dešimtis plastikinių pakuočių per metus. Bonus: dauguma šių alternatyvų yra ir ekologiškesnės, ir švelnesnės odai.

Valymas – užuot pirkę naują plastiko butelį su valymo priemone, pirkite koncentratus, kuriuos galite skiesti namuose. Arba dar geriau – gaminkite valymo priemones patys. Actas, soda ir citrinų rūgštis išvalo beveik viską. Rimtai. Mano mama visą gyvenimą valė namus cheminėmis priemonėmis, o dabar perėjo prie natūralių ir sako, kad rezultatas tas pats, tik kvepia geriau.

Daiktų pirkimas – prieš pirkdami bet ką nauja, paklauskite savęs: ar man to tikrai reikia? Ar galiu pasiskolinti? Ar galiu nusipirkti naudotą? Kiekvienas nenupirktas daiktas – tai ne tik sutaupyti pinigai, bet ir išvengtas plastikas pakuotėje.

Gudrybės, kurios tikrai veikia

Per kelis metus kovos su plastiku išmokau kelių triukų, kuriais dabar noriu pasidalinti. Tai ne teorija iš knygų, o realūs dalykai, kurie man padėjo.

Visada turėkite avarinį komplektą – mano krepšyje visada yra: sulankstomos tekstilinės kuprinės, metalinis gertuvė, nerūdijančio plieno šiaudelis ir medvilninis servetėlė. Kai netikėtai užsuki į parduotuvę ar kavinę, nereikia naudoti vienkartinių dalykų.

Neieškokite tobulumo – kartais vis tiek nusipirksite kažką plastike. Ir tai normalu. Svarbu ne būti 100% be plastiko (tai beveik neįmanoma šiuolaikiniame pasaulyje), o sumažinti jo kiekį. Net 50% sumažinimas yra milžiniškas laimėjimas.

Kalbėkite su pardavėjais – turguje ar mėsos skyriuje paprašykite įdėti produktus į jūsų atsineštą indelį. Iš pradžių gali būti nedrąsu, bet dauguma pardavėjų reaguoja puikiai. O kai kurie net pagiria už iniciatyvą.

Gaminkite daugiau – gatavi produktai beveik visada įpakuoti į plastiką. Namie pagamintas hummusas, granola ar net jogurtas ne tik be plastiko, bet ir skanesnis, ir pigiau kainuoja.

Ką daryti su jau turimo plastiko atliekomis

Gerai, sumažinote naują plastiko kiekį. Bet ką daryti su tuo, kuris jau yra? Tiesiog išmesti į bendrą šiukšlių dėžę – ne geriausias variantas.

Perdirbimas – skamba akivaizdžiai, bet tik 30% žmonių tinkamai rūšiuoja atliekas. Išsiaiškinkite, kokie plastiko tipai perdirbami jūsų mieste. Paprastai tai PET (1), HDPE (2), PVC (3), LDPE (4), PP (5) ir PS (6). Numeris būna ant pakuotės apačios.

Bet štai ko daugelis nežino: prieš mesdami į perdirbimo konteinerį, nuplaukite pakuotes. Nešvari pakuotė gali užteršti visą perdirbimo partiją, ir tada visa tai keliauja į sąvartyną.

Pakartotinis panaudojimas – plastikinis indelis gali tarnauti dar ilgai. Jogurto indeliai puikiai tinka sėklų sodinimui, smulkių daiktų laikymui ar net kaip kelioninis indelis užkandžiams. Plastikines butelius galite naudoti vandens laikymui sode arba kaip apsaugą jaunoms daigams nuo šalnų.

Grąžinimo sistemos – kai kuriose parduotuvėse galite grąžinti tam tikras pakuotes ir gauti pinigų ar nuolaidą. Išsiaiškinkite, ar jūsų mieste veikia tokios programos.

Kai namiškiai priešinasi pokyčiams

Didžiausia kliūtis dažnai yra ne plastiko prieinamumas, o žmonės, su kuriais gyvename. Jei jūsų partneris ar vaikai nėra tokie entuziastingi dėl plastiko mažinimo, štai keletas strategijų.

Nepaverškite to religija – niekas nemėgsta fanatikų. Jei kiekvieną kartą šauksite „PLASTIKAS!” kai kas nors atneša namo produktą plastikiniame įpakavime, greitai tapsit namų priešu numeris vienas.

Pradėkite nuo to, kas neapsunkina gyvenimo – tekstiliniai maišeliai apsipirkimui niekaip nepablogina gyvenimo kokybės. Pradėkite nuo tokių paprastų dalykų, kurie nereikalauja didelių pastangų.

Parodykite konkrečią naudą – žmonės labiau motyvuojami asmeninės naudos nei abstrakčių aplinkosaugos tikslų. Stikliniai indeliai išlaiko maistą šviežesnį ilgiau. Kietieji šampūnai užtrunka ilgiau, todėl sutaupote pinigų. Tekstiliniai maišeliai tvirčiau, todėl neplyšta pakeliui iš parduotuvės.

Įtraukite vaikus – vaikai dažnai būna labiau entuziastingi nei suaugusieji. Padarykite iš to žaidimą – kas per savaitę surenka mažiausiai plastiko atliekų, gauna prizą. Arba leiskite jiems pasirinkti naujus bambuko šepetėlius ar spalvingus tekstilinius maišelius.

Kelionė, kuri tęsiasi toliau

Štai ir praėjo 30 dienų. Jei sekėte šiuo planu, jūsų plastiko atliekų kiekis turėtų būti sumažėjęs mažiausiai perpus. Bet svarbiausia – jūs įgijote naujų įpročių, kurie liks su jumis ilgam.

Ar viskas buvo tobula? Greičiausiai ne. Ar kartais vis tiek nusipirkote kažką plastike? Be abejo. Ir tai visiškai normalu. Plastiko mažinimas nėra sprintas – tai maratonas. Kartais padarysit žingsnį atgal, bet svarbu bendras judėjimas į priekį.

Dabar, kai įvaldėte pagrindus, galite eiti toliau. Galbūt pradėsite kompostuoti organines atliekas. Gal pradėsite auginti dalį daržovių patys. O gal tiesiog tęsite tai, ką pradėjote, ir tai bus daugiau nei pakankamai.

Nes kiekvienas plastikinis maišelis, kurio nenaudojote, kiekvienas butelis, kurio nenupirkote, kiekvienas indelis, kurį pakartotinai panaudojote – visa tai sudėjus tampa tikru pokyčiu. Ne tik jūsų namuose, bet ir planetoje.

Ir kas žino – galbūt jūsų pavyzdys įkvėps kaimynus, draugus ar šeimos narius pradėti savo kelionę. Pokyčiai prasideda nuo vieno žmogaus, kuris nusprendžia, kad užtenka. Šiandien tas žmogus – jūs.

Kodėl verta susimąstyti apie atliekų kiekį

Kai pirmą kartą pažvelgiau į savo šiukšlių dėžę prieš kelerius metus, supratau, kad kažkas negerai. Kas savaitę pilnas maišas, dažniausiai perpildytas, o kartais net du. Tada pradėjau skaičiuoti – per metus mano šeima išmesdavome apie 50 pilnų šiukšlių maišų. Tai atrodė absurdiška, ypač kai sužinojau, kad dauguma tų atliekų galėjo būti perdirbtos, kompostuotos ar iš viso nepirktos.

Sumažinti atliekų kiekį 80 procentų per tris mėnesius skamba ambicingas tikslas, bet tai visiškai įmanoma. Ne, jums nereikės gyventi kaip vienuoliui ar atsisakyti visų patogumų. Reikia tik kelių paprastų įpročių pakeitimų ir šiek tiek planavimo. Pats įsitikinau, kad tai veikia – mano šeima dabar pripildo vieną nedidelį maišą per mėnesį, o kartais net rečiau.

Pirmasis žingsnis: išsiaiškinkite, kas atsiduria jūsų šiukšlėse

Prieš pradedant bet kokius pokyčius, būtina suprasti, ką iš tikrųjų išmetate. Skirkite savaitę atliekų auditui. Skamba keistai, bet tai veikia. Prieš išmesdami bet ką į šiukšlių dėžę, užsirašykite arba bent atkreipkite dėmesį. Greičiausiai pastebėsite keletą pagrindinių kategorijų.

Maisto pakuotės sudaro didžiulę dalį – plastikai, kartonas, stiklas. Paskui eina maisto atliekos, kurios daugeliui žmonių sudaro net 30-40 procentų viso šiukšlių kiekio. Dar yra popierius, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai daiktai, kosmetikos pakuotės ir visa kita. Kai suprasite, kas dominuoja jūsų šiukšlėse, žinosite, nuo ko pradėti.

Aš pastebėjau, kad didžiąją dalį mano atliekų sudarė maisto pakuotės ir plastikiniai maišeliai iš parduotuvių. Tai buvo akivaizdus signalas, kur reikia keisti įpročius. Jūsų situacija gali būti kitokia – galbūt daug vienkartinių kavos puodelių ar kosmetikos pakuočių. Kiekvienas atvejis individualus.

Virtuvė – pagrindinė mūšio vieta

Virtuvė generuoja daugiausia atliekų bet kuriuose namuose. Čia ir prasideda tikrasis darbas. Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti – pradėti kompostuoti. Jei turite kiemą, paprastas kompostinė dėžė išspręs maisto atliekų problemą. Jei gyvenate bute, yra kompaktiški kompostavimo sprendimai, tokie kaip bokashi kibiras ar vermikomposteris.

Kompostuoti galima beveik visas organines atliekas: daržovių ir vaisių likučius, kiaušinių lukštus, kavos tirščius, arbatos maišelius (tik patikrinkite, ar jie be plastiko), net popierines servetėles. Tai vienu ypu pašalina 30-40 procentų jūsų atliekų. Mano šeimai tai buvo didžiausias proveržis – staiga šiukšlių dėžė ėmė pildytis dvigubai lėčiau.

Antrasis svarbus žingsnis – pirkti produktus be pakuočių ar su minimaliomis pakuotėmis. Dabar daugelyje miestų yra parduotuvių, kur galite atsivežti savo indus ir pirkti produktus sveriamus. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejus, actas – visa tai galima įsigyti be plastiko. Jei tokių parduotuvių nėra, rinkitės dideles pakuotes vietoj mažų – tai sumažina pakuočių kiekį vienam produkto kilogramui.

Vaisiai ir daržovės – pirkite laisvus, ne supakuotus plastikiniuose dėkluose. Taip, kartais jie kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, o pakuočių sutaupote daug. Nešiokitės savo daugiakartinių maišelių rinkinį – tekstilinius ar tinklelius. Juos galima nusipirkti arba pasisiūti patiems iš senų medžiagų.

Apsipirkimo įpročių revoliucija

Kaip perkate produktus, lemia, kiek atliekų generuosite. Spontaniški pirkiniai dažnai reiškia daugiau pakuočių ir vėliau išmestų daiktų. Planavimas čia yra raktas. Prieš eidamas į parduotuvę, sudarau savaitės meniu ir tikslų produktų sąrašą. Tai ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo pinigų.

Visada turėkite su savimi apsipirkimo rinkinį: tekstilinius maišelius, tvirtas pirkinių krepšius, stiklinius ar nerūdijančio plieno indus, jei perkate ką nors iš šviežių skyrių. Aš laikau tokį rinkinį automobilyje, kad niekada nepamirščiau. Jei naudojatės viešuoju transportu, nedidelis sulankstomas krepšys lengvai telpa krepšyje ar kuprinėje.

Rinkitės produktus stiklo ar popieriaus pakuotėse, kurias lengviau perdirbti nei plastiką. Pienas stikle, jogurtas stikliniuose indeliuose, sūris popieriniame įvyniojimu – tokie pasirinkimai daro didelį skirtumą. Taip, kartais tai brangu, bet galite kompensuoti pirkdami kitus produktus pigiau ar gamindami patys.

Dar vienas svarbus dalykas – atsisakyti vienkartinių daiktų. Plastikinis maišelis parduotuvėje, vienkartiniai stalo įrankiai, popieriniai rankšluosčiai, plastikinė plėvelė maistui – visa tai turi daugiakartines alternatyvas. Vaškuoti audiniai maisto laikymui, medžiaginiai rankšluosčiai, metaliniai ar mediniai stalo įrankiai kelionėms.

Vonios kambario transformacija

Vonios kambarys yra antra pagal svarbą vieta atliekų mažinimo kelyje. Čia susiduriame su kosmetikos pakuotėmis, vienkartiniais higienos produktais ir visa kita. Bet pakeitimai gali būti paprastesni, nei manote.

Kietieji muilai ir šampūnai vietoj skystųjų plastikinėse buteliuose – tai akivaizdus sprendimas. Dabar rinkoje yra puikių kietųjų šampūnų, kondicionierių, net kūno losjonų. Vienas kietasis šampūnas trunka tiek, kiek 2-3 skystojo buteliai, ir nėra jokios pakuotės, išskyrus mažą popierinę dėžutę ar apvyniojimą.

Dantų šepetėliai iš bambuko ar su pakeičiamomis galvutėmis, dantų pasta tabletėse ar milteliuose, kietasis dezodorantas ar dezodorantas stikliniame indelyje su pakeičiamais užpildais – visa tai sumažina plastiko kiekį. Aš pats naudoju bambuko šepetėlį ir dantų pastą tabletėse jau pusantrų metų – veikia puikiai, o atliekų beveik nėra.

Moterims – daugiakartiniai higienos produktai, tokie kaip menstruacinės taurelės ar audiniai įklotai, gali atrodyti neįprasti, bet jie ne tik ekologiškesni, bet ir ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų. Tai tūkstančiai vienkartinių produktų, kurie neatsidurs sąvartyne.

Vatos diskeliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinės šukos – visiems yra alternatyvos. Daugiakartiniai vatos diskeliai iš medvilnės, metaliniai skutimosi peiliukai su pakeičiamais ašmenimis, medinės ar metalinės šukos. Pradžioje gali tekti investuoti šiek tiek daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks.

Drabužiai ir tekstilė: pamiršta atliekų kategorija

Daugelis žmonių neįskaičiuoja drabužių į atliekų problemą, bet tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų, o greita mada skatina nuolat pirkti ir išmesti. Vidutiniškai žmogus per metus išmeta apie 30 kilogramų drabužių. Tai milžiniška problema.

Pirmiausia – pirkite mažiau, bet kokybiškai. Geriau turėti 10 kokybiškai pasiūtų drabužių, kurie tarnaus metus, nei 50 pigių, kurie suyra po kelių skalbimų. Aš pats perėjau prie minimalistinio spintų turinio ir pastebėjau, kad iš tikrųjų naudoju tik nedidelę dalį savo drabužių. Dabar perku naują daiktą tik tada, kai senas jau tikrai nebetinkamas nešioti.

Kai drabužis susidėvi, pirmiausia pagalvokite apie taisymą. Saga atsiuvo, siūlė plyšo, užtrauktukas sulūžo – daugumą tokių problemų galima išspręsti. Jei patys nemokate taisyti, yra siuvėjų, kurie tai padaro už nedidelį mokestį. Vienas sutvarkytų džinsų gali tarnauti dar kelerius metus.

Drabužius, kurių nebedėvite, bet kurie dar geros būklės, atiduokite labdarai, parduokite antrinėje rinkoje ar apsikeiskite su draugais. Organizuojame su kaimynais kelis kartus per metus drabužių mainų vakarėlius – tai smagu ir naudinga. Tikrai nebenešiotinus drabužius galima panaudoti namų ruošos skudurėliams ar atiduoti tekstilės perdirbimui.

Kaip išvengti impulsinių pirkinių ir nereikalingų daiktų

Viena didžiausių atliekų šaltinių – daiktai, kurių iš tikrųjų niekada nereikėjo. Impulsinis pirkimas, akcijos, „gal kada nors prireiks” mentalitetas – visa tai veda prie perpildytų namų ir vėliau – šiukšlių dėžių.

Įdiekite sau 30 dienų taisyklę: prieš pirkdami bet ką, kas nėra būtinas, palaukite 30 dienų. Užsirašykite, ko norite, ir grįžkite prie to sąrašo po mėnesio. Pastebėsite, kad dauguma dalykų jums iš tikrųjų nereikalingi. Aš taip sutaupiau ne tik vietos ir pinigų, bet ir išvengiau būsimų atliekų.

Prieš pirkdami klauskite savęs: ar man tai tikrai reikia? Ar turiu kažką panašaus? Ar galiu tai pasiskolinti ar nuomotis? Daugeliui daiktų, kuriuos naudojame retai, yra nuomos paslaugos – įrankiai, sporto įranga, net drabužiai ypatingoms progoms. Kodėl pirkti elektrines gręžtuvą, kurią naudosite kartą per metus?

Atsisakykite nemokamų daiktų, kurių nereikia. Reklaminiai suvenyriai, nemokamos dovanos su pirkiniais, plastikiniai žaislai vaikams restoranuose – visa tai greitai virsta šiukšlėmis. Mokykitės mandagiai atsisakyti. Aš paprastai sakau: „Ačiū, bet man to nereikia” – ir tai veikia.

Perdirbimas: kas tikrai veikia ir kas ne

Daugelis žmonių mano, kad perdirbimas išsprendžia atliekų problemą, bet realybė sudėtingesnė. Perdirbimas yra geriau nei sąvartynas, bet jis turėtų būti paskutinė, o ne pirmoji gynybos linija. Pirmiausia reikia atsisakyti, paskui sumažinti, tada pakartotinai naudoti, ir tik po to – perdirbti.

Svarbu žinoti, ką iš tikrųjų galima perdirbti jūsų mieste. Perdirbimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo vietos. Kai kurie plastikai perdirbami, kiti ne. Purvinos pakuotės dažnai negali būti perdirbtos. Išsiaiškinkite savo vietinės perdirbimo sistemos taisykles ir laikykitės jų.

Stiklas ir metalas perdirbami beveik be apribojimų ir kokybės praradimo. Popierius ir kartonas taip pat gerai perdirbami, nors kiekvieną kartą pluoštas trumpėja. Plastikas – sudėtingiausia kategorija. Dauguma plastiko iš tikrųjų neperdirbama, net jei ant jo yra perdirbimo simbolis. PET (1) ir HDPE (2) dar nieko, bet kiti plastikai dažnai baigia sąvartyne.

Todėl geriausia strategija – vengti plastiko, kiek įmanoma. Jei jau perkate, rinkitės lengvai perdirbamus materialu. Ir visada išplaukite pakuotes prieš mesdami į perdirbimo konteinerį – purvinos pakuotės gali užteršti visą perdirbimo partiją.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Po trijų mėnesių pastangų, jūsų šiukšlių dėžė turėtų būti žymiai tuštesnė. Mano atveju, pirmąjį mėnesį sumažinau atliekas apie 40 procentų tiesiog pradėjęs kompostuoti ir atsisakęs plastikinių maišelių. Antrąjį mėnesį, pakeitus apsipirkimo įpročius ir pradėjus pirkti be pakuočių, dar 30 procentų. Trečiąjį mėnesį, optimizavus vonios kambario produktus ir atsisakius nereikalingų pirkinių, pasiekiau tą 80 procentų sumažinimą.

Svarbu suprasti, kad tai procesas, ne vienkartinis įvykis. Kai kurie pakeitimai bus lengvi, kiti reikalaus laiko ir įpratimo. Nebūkite per griežti sau – jei kartais pamiršite maišelius ar nusipirksite kažką supakuotą, tai normalu. Svarbu bendras judėjimas teisinga kryptimi.

Taip pat pastebėsite šalutinius privalumus. Mano šeima dabar taupo apie 100 eurų per mėnesį, nes perkame mažiau nereikalingų daiktų ir maisto. Namai tvarkingesi, nes mažiau daiktų reiškia mažiau netvarkos. Jaučiuosi geriau žinodamas, kad mano poveikis aplinkai mažesnis. O kai draugai klausia, kaip tai padariau, galiu pasidalinti patirtimi ir galbūt įkvėpti juos.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų. Galbūt kompostavimo ir daugiakartinių maišelių. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar vieną. Per tris mėnesius, žingsnis po žingsnio, pasieksiste rezultatų, kurie jus nustebins. Atliekų mažinimas nėra apie tobulumą – tai apie pažangą. Ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi.