Vasara ir šiltasis metų laikas vilioja žmones išeiti į gamtą, stovyklauti miškuose, vaikštinėti parkuose ar tiesiog leisti laiką nuosavų sodybų kiemuose. Tačiau kartu su atbundančia bei sužaliuojančia gamta suaktyvėja ir vieni pavojingiausių mūsų krašto parazitų – erkės. Lietuva, dėl savo klimato ir geografinės padėties, patenka į padidintos rizikos zoną, kurioje erkių platinamos ligos yra itin dažnos ir kasmet paliečia tūkstančius gyventojų. Keičiantis klimatui, erkių aktyvumo sezonas ilgėja – jas galima sutikti ne tik vidurvasarį, bet ir ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kol žemės nepadengia nuolatinis sniegas. Nors erkinis encefalitas visuomenėje dažnai sulaukia kur kas daugiau dėmesio dėl galimybės nuo jo iš anksto pasiskiepyti bei skaudžių neurologinių pasekmių, Laimo liga (mediciniškai dažnai vadinama Laimo borelioze) išlieka ne ką mažiau klastinga, kur kas plačiau paplitusi infekcija, kuriai, deja, jokios prevencinės vakcinos nėra. Šios infekcinės ligos eiga ir sėkmingas gydymas be jokių liekamųjų reiškinių labai stipriai priklauso nuo to, ar žmogus geba laiku pastebėti pačius pirmuosius organizmo siunčiamus simptomus. Jei šie ankstyvieji signalai yra ignoruojami arba sumaišomi su kitais negalavimais, bakterinė infekcija turi marias laiko nevaržoma išplisti į sąnarius, širdies ir kraujagyslių bei centrinę nervų sistemą, sukeldama ypač sunkius, kokybišką gyvenimą apribojančius ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Būtent todėl absoliučiai kiekvienam žmogui, mėgstančiam bent trumpą laiką leisti gryname ore ar turinčiam naminių gyvūnų, privalu tiksliai žinoti, kaip atrodo ši liga ir į kokius fizinius pokyčius būtina reaguoti nedelsiant.
Kas sukelia Laimo ligą ir kaip ja užsikrečiama žmogaus organizmas?
Laimo ligą sukelia spiralės formos bakterijos, priklausančios Borrelia genčiai (dažniausiai Europoje tai Borrelia afzelii, Borrelia garinii ir Borrelia burgdorferi). Šias pavojingas bakterijas savo organizme nešioja ir perneša užsikrėtusios Ixodes genties erkės. Žmogaus užsikrėtimo procesas prasideda tuomet, kai infekuota erkė nepastebimai užlipa ant kūno, susiranda tinkamą vietą, įsisiurbia į odą ir pradeda maitintis krauju. Būtent per erkės seilių liaukas borelijos patenka tiesiai į žmogaus kraujotaką bei audinius. Vis dėlto, svarbu paminėti ir šiek tiek nuraminti – tikrai ne kiekviena gamtoje sutinkama erkė yra šios ligos nešiotoja. Negana to, net ir tuo atveju, jei jums įsisiurbė borelijomis užsikrėtusi erkė, infekcijos perdavimo tikimybė glaudžiai koreliuoja su tuo, kiek laiko parazitas išbuvo prisitvirtinęs jūsų odoje. Remiantis moksliniais medicinos tyrimais, paprastai manoma, kad bakterijoms sėkmingai persikelti iš erkės žarnyno į jos seilių liaukas ir patekti į žmogaus organizmą prireikia nuo 24 iki 48 valandų nuolatinio maitinimosi. Būtent todėl operatyvus, greitas ir taisyklingas erkės ištraukimas per pirmąją parą yra vienas efektyviausių ir svarbiausių būdų išvengti Laimo ligos perdavimo.
Kalbant apie užsikrėtimo riziką, labai svarbu suprasti erkės gyvavimo ciklą. Erkės pereina tris vystymosi stadijas: lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Siekiant pereiti į kitą stadiją, parazitui būtina pasimaitinti krauju. Pačios pavojingiausios žmogui yra būtent nimfos. Jos yra aguonos grūdo dydžio, permatomos arba labai šviesios, todėl ant odos pastebimos itin sunkiai. Dėl šios priežasties nimfos dažnai išbūna įsisiurbusios pakankamai ilgai, kad perduotų bakterijas, o žmogus net neprisimena paties įkandimo fakto. Patekusios į žmogaus organizmą, bakterijos iš pradžių dauginasi lokalioje įsisiurbimo vietoje odoje, o jei imuninė sistema jų nesunaikina ir nepradedamas gydymas vaistais, ilgainiui jos krauju bei limfos kanalais išplinta po visą organizmą.
Pirmieji Laimo ligos simptomai: į ką atidžiai atkreipti dėmesį
Inkubacinis periodas – tai laiko tarpas nuo infekuotos erkės įkandimo dienos iki pačių pirmųjų klinikinių simptomų pasireiškimo. Sergant Laimo liga, šis periodas yra labai platus ir gali trukti nuo kelių dienų iki net kelių savaičių ar išimtinais atvejais – mėnesių. Statistikos duomenimis, dažniausiai pirmieji simptomai išryškėja praėjus 7–14 dienų po įsisiurbimo, tačiau kiekvieno žmogaus organizmo reakcija yra labai individuali. Nors dalis užsikrėtusiųjų iš pradžių gali nejausti visiškai jokių akivaizdžių negalavimų, didžiajai daugumai pacientų anksčiau ar vėliau išsivysto specifiniai ankstyvosios stadijos požymiai. Juos laiku atpažinus ir operatyviai kreipusis į šeimos gydytoją, liga yra visiškai išgydoma be jokių pasekmių ateičiai.
Būdingiausias ligos ženklas – migruojanti eritema
Pats ryškiausias, dažniausiai pasitaikantis ir neabejotinas ankstyvosios Laimo ligos stadijos klinikinis simptomas yra specifinis odos bėrimas. Medicinos terminologijoje jis vadinamas migruojančia eritema (Erythema migrans). Įvairių tyrimų duomenimis, šis bėrimas išsivysto apie 70–80 procentų visų užsikrėtusiųjų. Tai – pagrindinis signalas, kurio negalima ignoruoti. Kaip teisingai identifikuoti šį bėrimą ir atskirti nuo paprasto odos sudirgimo?
- Forma ir dydis: Bėrimas paprastai prasideda kaip gana nedidelė raudona dėmelė ar gumbas tikslioje erkės įsisiurbimo vietoje. Tačiau esminis skirtumas tas, kad ši dėmė per kelias dienas ar savaites palaipsniui plečiasi į šalis. Jos skersmuo privalo pasiekti bent 5 centimetrus, o neretai išauga net iki 30 centimetrų ir padengia didelį odos plotą.
- Išvaizda ir struktūra: Dėmei plečiantis į išorinius kraštus, jos pats centras neretai ima blukti ir šviesėti. Dėl šio proceso bėrimas tampa vizualiai panašus į šaudymo taikinį ar vadinamąją „jauties akį“ – raudonas žiedas, apjuosiantis šviesesnį centrą. Svarbu įsidėmėti, kad ne visada bėrimas atrodo idealiai taip. Kartais tai gali būti tiesiog vientisa apvali arba ovali ryškiai raudona, ar netgi melsvai raudona dėmė be šviesaus centro.
- Pojūčiai ir fizinės savybės: Skirtingai nei įprasta alerginė reakcija į uodo, bitės ar kitos erkės (neužsikrėtusios) seiles, migruojanti eritema pacientams dažniausiai nėra labai skausminga ir beveik niekada stipriai neniežti. Palietus bėrimo vietą ranka, galima pajausti, kad ji yra šiek tiek šiltesnė už aplinkinę sveiką odą, tačiau ji nėra iškilusi lyg guzas ir nesusidaro pūslelių.
Jei ant savo kūno pastebite tokį ar labai panašų besiplečiantį bėrimą, tai yra savarankiškas ir galutinis klinikinis Laimo ligos patvirtinimas. Gydytojams tokiais atvejais netgi nerekomenduojama laukti kraujo tyrimų atsakymų – diagnozė nustatoma iškart vien iš vizualaus vaizdo ir nedelsiant paskiriamas reikalingas antibakterinis gydymas, siekiant užkirsti kelią bakterijų plitimui.
Į gripą panašūs sisteminiai simptomai
Antrasis ypač svarbus ankstyvosios ligos stadijos aspektas yra tas, kad kartu su migruojančia eritema arba netgi be jos, pacientui gali pasireikšti sisteminiai organizmo negalavimai. Bėrimas gali neatsirasti išvis (tai nutinka apie 20-30% atvejų) arba jis gali susiformuoti sunkiai pačiam žmogui matomoje kūno vietoje, pavyzdžiui, nugaros srityje, plaukuotoje galvos dalyje, po krūtine ar tarpvietėje. Tokiais atvejais vienintelis ligos pranašas lieka simptomai, kurie labai primena įprastą vasarinį peršalimą, virusinę infekciją ar net gripą. Vasaros viduryje ar ankstyvą rudenį, kai įprastos peršalimo ligos nėra tokios dažnos, be aiškios priežasties atsiradę tokie simptomai turėtų kelti ypatingą įtarimą. Dažniausiai pasitaikantys ankstyvieji sisteminiai Laimo ligos simptomai yra šie:
- Sunkiai paaiškinamas, nuolatinis ir labai stiprus nuovargis bei bendras kūno silpnumas, trukdantis atlikti kasdienes užduotis.
- Šaltkrėtis ir staigiai padidėjusi kūno temperatūra (dažniausiai ji būna subfebrili, apie 37.5°C, tačiau kartais gali šoktelėti ir virš 38 laipsnių).
- Stiprūs, pulsuojantys galvos skausmai, nepasiduodantys įprastiems skausmo malšinamiesiems.
- Neaiškios kilmės raumenų ir sąnarių skausmai, jausmas, tarsi maustų ir laužytų visą kūną, lyg prieš susergant gripu.
- Regioninių limfmazgių padidėjimas ir jautrumas. Ypač dažnai padidėja tie limfmazgiai, kurie yra anatomiškai arčiausiai erkės įkandimo vietos (pavyzdžiui, jei įkando į koją, gali padidėti kirkšnies limfmazgiai, jei į ranką – pažasties).
Vėlesnės ligos stadijos ir ignoruojamų simptomų pasekmės
Viena iš pačių didžiausių Laimo ligos klastų ir pavojų yra ta, kad net ir niekaip negydoma migruojanti eritema bei į gripą panašūs jaučiami simptomai po kelių savaičių ar mėnesio gali tiesiog praeiti savaime. Žmogus natūraliai gali pamanyti, kad jis tiesiog persirgo lengvu ir trumpalaikiu virusu, o odos sudirgimas pagaliau atslūgo. Tačiau būtina įsisąmoninti faktą, jog matomų simptomų išnykimas jokiu būdu nereiškia ligos pabaigos. Priešingai – tai indikacija, kad vietinė infekcija perėjo į antrąją, vadinamąją diseminuotąją (išplitusią), o vėliau ir į trečiąją (lėtinę), kur kas pavojingesnę stadiją.
Neurologiniai ir sąnarių pažeidimai
Borelijos, laisvai keliaudamos organizmo kraujotaka ir limfa, per kelias savaites ar mėnesius gali pasiekti ir pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą. Ši ligos forma vadinama neuroborelioze ir yra labai sudėtinga. Jai būdinga izoliuotas veido nervo paralyžius (dažniausiai paralyžiuojama viena veido pusė, nusileidžia lūpų kampas, sunku užmerkti akį), nepakeliami, radikulitą primenantys nugaros ar kaklo skausmai, rankų bei kojų tirpimas, nuolatinis dilgčiojimas, silpnumas galūnėse. Tais atvejais, kai liga pereina į vėlyvąją lėtinę stadiją (praėjus mėnesiams ar net metams po įkandimo), dažniausia jos apraiška tampa Laimo artritas. Pacientus pradeda varginti pasikartojantys, ilgai trunkantys, cikliniai ir be galo skausmingi sąnarių patinimai. Bakterijos ypač „mėgsta“ didžiuosius kūno sąnarius – dažniausiai nukenčia kelio, peties, alkūnės ar klubo sąnariai. Sąnarių skystis kaupiasi, atsiranda uždegimas, apribojamas judrumas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Retesnė, tačiau potencialiai pavojinga gyvybei komplikacija, pasireiškianti antrojoje ligos stadijoje, yra širdies raumens ar jo laidžiosios sistemos pažeidimas, mediciniškai žinomas kaip Laimo karditas. Bakterijoms pažeidus širdies audinius, atsiranda širdies laidumo sutrikimai (blokados). Žmogus gali jausti stiprius širdies permušimus, nereguliarų pulsą, nepaaiškinamą krūtinės skausmą, dusulį lipant laiptais ir nuolatinį galvos svaigimą. Esant sunkiai blokadai, paciento pulsas gali pavojingai nukristi, dėl ko prireikia net laikino širdies stimuliatoriaus. Visų šių sunkių išplitusios ligos padarinių galima išvengti tiesiog atidžiai stebint savo kūną ir neignoruojant pačių pirmųjų, iš pažiūros nekaltų, simptomų.
Kaip teisingai apžiūrėti kūną po buvimo gamtoje?
Ankstyva Laimo ligos diagnostika yra visiškai neatsiejama nuo asmeninės atsakomybės ir profilaktikos. Kiekvieną kartą grįžus iš vietų, kur galimai gausu erkių (o tai apima miškus, krūmynus, aukštos žolės pievas, parkus, paežeres ar net savo prižiūrimus sodus), privalu kruopščiai, neskubant apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną. Erkės mėgsta migruoti ant žmogaus odos ieškodamos pačių palankiausių sąlygų – šiltų, drėgnų ir plonesnę bei minkštesnę odą turinčių vietų, kur lengviau pasiekti kapiliarus. Todėl ypatingą dėmesį apžiūros metu reikėtų skirti būtent šioms anatominiams kūno sritims:
- Pažastys ir pakinkliai: Tai absoliučiai klasikinės vietos, kuriose erkės mėgsta įsitvirtinti ir likti ilgesniam laikui dėl nuolatinės šilumos ir odos minkštumo.
- Kirkšnys, tarpvietė ir liemens sritis: Šiose zonose erkės dažnai lieka labai ilgai nepastebėtos, ypač todėl, kad jos slepiasi po apatiniais drabužiais ir natūraliose odos klostėse.
- Galva, kaklas, plaukų augimo linija ir užausiai: Ši kūno dalis yra ypač aktuali mažamečiams vaikams, nes jie yra žemesnio ūgio, dažnai bėgioja po krūmus, todėl erkės labai lengvai nuo šakų pasiekia tiesiai jų galvos sritį. Būtina pirštais kruopščiai iššukuoti, apčiuopti ir patikrinti plaukus.
- Bamba ir sritis po krūtine: Šios tamsios, uždaros ir šiltos vietos yra tiesiog idealios terpės erkėms ilgai ir nepastebimai maitintis jūsų krauju.
Apžiūrėjus kūną, ne mažiau svarbu pasirūpinti ir drabužiais. Nusivilktus po buvimo lauke rūbus griežtai rekomenduojama nedelsiant išskalbti aukštoje temperatūroje arba įdėti į elektrinę skalbinių džiovyklę bent 10–15 minučių nustačius patį aukščiausią karščio režimą. Sausas ir intensyvus karštis labai efektyviai sunaikina ant rūbų audinių likusias gyvas erkes. Taip pat verta paminėti, kad greitas apsilankymas po šiltu dušu per pirmąsias dvi valandas po grįžimo iš lauko yra be galo naudingas įprotis – vandens srovė ir muilas gali nesunkiai nuplauti dar nespėjusias įsisiurbti, o tik po odą ropojančias erkes.
Prevencija ir apsauga nuo erkių įkandimų
Geriausias Laimo ligos gydymas yra užkirsti kelią pačiam ligos sukėlėjo perdavimui, tai yra – išvengti erkės įkandimo. Norint saugiai mėgautis gamta, būtina iš anksto pasiruošti. Einant į miškingas ar aukšta žole apaugusias vietoves, labai svarbu tinkamai apsirengti. Patartina rinktis šviesių spalvų, vienspalvius drabužius. Nors erkių spalvos nebaido (jos yra aklos ir auką randa pagal išskiriamą anglies dioksidą, šilumą ir kūno kvapą), ant šviesaus audinio tamsus judantis taškelis bus pastebėtas kur kas greičiau. Drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kelnių klešnės būtinai sukištos į kojines arba batus, o marškiniai – į kelnes, taip užkertant kelią erkei palįsti po drabužiais.
Papildomai būtina naudoti chemines atbaidymo priemones – repelentus. Rinkoje esantys repelentai su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip DEET (dietiltoluamidas) arba ikaridinas, efektyviai atbaido erkes. Juos reikia purkšti ant nepridengtų odos plotų. Drabužių apsaugai galima naudoti preparatus, kurių sudėtyje yra permetrino. Permetrinas veikia ne kaip atbaidanti priemonė, o kaip kontaktinis insekticidas – erkė, užlipusi ant juo apipurkšto audinio, greitai žūsta. Tačiau permetrino jokiu būdu negalima purkšti tiesiai ant odos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Siekdami suteikti kuo daugiau aiškumo, sugriauti visuomenėje sklandančius mitus ir atsakyti į aktualiausius klausimus apie šią klastingą bakterinę ligą, parengėme detalius atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus gydytojų kabinetuose.
- Ar įmanoma apsisaugoti nuo Laimo ligos pasiskiepijus?
Ne, deja, šiuo metu pasaulyje nėra sukurtos, patvirtintos ir rinkoje prieinamos vakcinos, skirtos apsaugoti žmones būtent nuo Laimo ligos. Nors moksliniai tyrimai šioje srityje vyksta ir vakcinų kūrimas testuojamas, dabar pasiskiepyti galima tik nuo kitos pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (kuris yra virusinė, o ne bakterinė infekcija). Todėl vienintelės apsaugos priemonės nuo boreliozės yra repelentų naudojimas, tinkama apranga gamtoje ir labai atidi kūno apžiūra. - Ką daryti ant odos pastebėjus įsisiurbusią erkę?
Pats svarbiausias žingsnis – kuo greičiau ją ištraukti iš odos. Šalinant erkę, nenaudokite jokių liaudiškų „triukų“: netepkite jos saulėgrąžų aliejumi, riebiu kremu, laku ar alkoholiu, nes dusdama erkė gali į žaizdą išskirti dar daugiau infekuotų seilių. Paimkite smulkų kosmetinį pincetą arba specialų vaistinėse parduodamą erkėms traukti skirtą įrankį (pavyzdžiui, kilpelę ar „laužtuvėlį“). Suimkite erkę kuo arčiau odos paviršiaus, tvirtai suspauskite ir staigiu, bet tolygiu, vertikaliu judesiu traukite tiesiai į viršų. Venkite erkės sukiojimo, nes taip galite nutraukti jos galvutę, kuri liks odoje ir sukels uždegimą. Po procedūros kruopščiai dezinfekuokite įkandimo vietą spiritiniu skysčiu arba bent jau nuplaukite tekančiu vandeniu su muilu. - Ar ištrauktą erkę vertinga vežti į laboratoriją mokamiems tyrimams?
Nors kai kurios laboratorijos teikia tokią paslaugą, dauguma infekcinių ligų gydytojų nerekomenduoja to daryti, nes tai neturi didelės klinikinės vertės. Net jei po kelių dienų gautas laboratorinis tyrimas parodytų, kad jūsų atnešta erkė tikrai buvo užsikrėtusi borelijomis, tai anaiptol nereiškia, kad per tą laiką, kol ji buvo įsisiurbusi, parazitas spėjo perduoti infekciją jūsų organizmui. Laimo ligos diagnozė visuomet remiasi konkretaus paciento jaučiamais simptomais ir gydytojo apžiūra. Be to, tyrimas gali suklaidinti: neigiama erkės analizė gali suteikti melagingą saugumo jausmą, dėl kurio žmogus vėliau ignoruos atsiradusius realius ligos simptomus, teigdamas sau, jog „erkė juk buvo sveika“. - Ar po paties įkandimo verta profilaktiškai pradėti gerti antibiotikus?
Ne, Europos medicinos gairėse antibiotikai nėra skiriami profilaktiškai vos tik įkandus erkei be jokios aiškios klinikinės indikacijos. Jų vartojimas iš baimės ar „dėl šventos ramybės“ gali stipriai sutrikdyti natūralią organizmo žarnyno mikroflorą, skatinti bakterijų atsparumą vaistams ir netgi apsunkinti tikrosios diagnozės nustatymą vėliau, nes neteisinga vaistų dozė gali prislopinti, bet nesunaikinti infekcijos. Reikalingi receptiniai vaistai paskiriami ir pradedami vartoti tik tada, kai atsiranda objektyvūs Laimo ligai būdingi klinikiniai požymiai. - Kaip elgtis, jei įkandimo vieta truputį paraudo vos tik ištraukus parazitą?
Nedidelis, pavyzdžiui, 1-2 centimetrų skersmens iškilus paraudimas ir niežulys iškart po įkandimo yra visiškai normali alerginė odos reakcija į svetimkūnį, mikrotraumą bei erkės seiles. Ji primena uodo įkandimą ir dažniausiai praeina pati savaime per kelias dienas. Laimo ligai būdinga migruojanti eritema išryškėja žymiai vėliau (dažniausiai praėjus mažiausiai savaitei) ir laikui bėgant pastebimai bei išmatuojamai plečiasi į kraštus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ir pradėti gydymą
Jeigu po apsilankymo gamtoje, nepaisant visų atsargumo priemonių, pastebėjote besiplečiančią raudoną dėmę erkės įkandimo vietoje arba jums be jokios paaiškinamos priežasties atsirado anksčiau šiame straipsnyje minėti nepaaiškinami gripo tipo simptomai – delsti nebegalima. Rekomenduojama iškart po įkandimo kalendoriuje ryškiai pasižymėti tą dieną ir bent 30 dienų itin atidžiai stebėti savo bendrą sveikatą bei odą įkandimo vietoje. Geriausia išeitis – įkandimo vietą reguliariai nufotografuoti išmaniuoju telefonu, pageidautina toje pačioje natūralioje dienos šviesoje. Tokiu būdu turėsite aiškių įrodymų ir bus labai lengva vizualiai pamatyti, ar bėrimas realiai plečiasi. Ši vizuali informacija vizito metu neįtikėtinai palengvins diagnozės nustatymą jus apžiūrinčiam gydytojui.
Klinikoje gydytojas infekciologas arba jūsų šeimos gydytojas, įvertinęs esamus klinikinius simptomus ir surinkęs anamnezę, paskirs specifinį antibakterinį gydymo kursą. Laimo ligai efektyviai išgydyti naudojami tam tikrų grupių geriamieji antibiotikai. Gydymo trukmė ir vaisto dozė nėra vienoda visiems – antibiotikų kursas paprastai trunka nuo 10 iki 21 dienos, o rečiau ir iki 28 dienų, viskas priklauso nuo fiksuojamos ligos stadijos diagnozės metu, patiriamų simptomų sunkumo, organų pažeidimo bei paciento amžiaus ar svorio. Griežtas ir atsakingas gydytojo nurodymų bei vaistų vartojimo grafiko laikymasis yra esminis, kritinis faktorius siekiant visiškai ir negrįžtamai įveikti šią infekciją. Labai svarbu savavališkai nenutraukti antibiotikų kurso anksčiau laiko, net ir tuo atveju, jei praėjus vos kelioms dienoms po pirmosios tabletės pasijuntate visiškai sveiki, o bėrimas išblykšta ir išnyksta. Neišgertas pilnas kursas ir neužbaigtas gydymas gali lemti greitą ligos atkrytį arba, dar blogiau, jos paslėptą perėjimą į sekinančią lėtinę formą, kurios gydymas reikalauja intraveninių medikamentų stacionare.
Verta prisiminti dar vieną svarbų aspektą: nors kraujo tyrimai (iš pradžių atliekant ELISA, o gavus teigiamą atsakymą – patvirtinant jį Western Blot metodu) vėlesnėse stadijose gali būti labai naudingi siekiant tiksliai diagnozuoti išplitusią ligą, labai svarbu žinoti jų ribotumą ankstyvoje fazėje. Pačioje ligos pradžioje jie neretai būna klaidingai neigiami. Kodėl taip nutinka? Žmogaus imuninė sistema antikūnus (IgM ir IgG klasių) prieš svetimas borelijos bakterijas pradeda gaminti palaipsniui, ir jų kiekis kraujyje pasiekia pakankamą, laboratorijos aparatams aptinkamą ribą, tik praėjus vidutiniškai 3–6 savaitėms nuo paties užsikrėtimo momento. Būtent todėl pagrindiniu, patikimiausiu ir pačiu greičiausiu ankstyvosios Laimo ligos diagnostikos kriterijumi išlieka klinikinis paciento vaizdas – objektyvūs požymiai, tokie kaip atsiradusi migruojanti eritema, ir subjektyvūs sisteminiai negalavimai. Kasdienis atidumas savo kūnui, aiškus žinojimas, kaip atrodo pirmieji ligos simptomai, ir laiku priimti sprendimai nedelsiant kreiptis į medikus užtikrina greitą ir efektyvų gijimo procesą, leidžiantį ir toliau ilgus metus be jokios baimės mėgautis aktyviu bei sveiku laisvalaikiu nuostabioje mūsų šalies gamtoje.
