Cholesterolis daugeliui žmonių skamba kaip grėsminga diagnozė arba tiesioginis kelias į širdies ligas, tačiau iš tiesų tai yra gyvybiškai svarbi, į riebalus panaši medžiaga, be kurios mūsų organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Ši medžiaga, randama kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje, atlieka nepakeičiamą vaidmenį formuojant ląstelių membranas, gaminant tam tikrus hormonus, tokius kaip testosteronas, estrogenas ir kortizolis, bei sintetinant vitaminą D. Be to, cholesterolis yra būtinas tulžies rūgščių, padedančių virškinti ir įsisavinti su maistu gaunamus riebalus, gamybai. Didžiąją dalį organizmui reikalingo cholesterolio, apie aštuoniasdešimt procentų, pagamina mūsų pačių kepenys, o likusi dalis patenka su gyvūninės kilmės maistu – mėsa, kiaušiniais, pieno produktais ir įvairiais jūros gėrybių patiekalais.
Nors ši medžiaga yra visiškai natūrali ir moksliškai pagrįstai reikalinga žmogaus išgyvenimui, medikai ne veltui nuolat įspėja apie jos perteklių kraujyje. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriam būdingas nuolatinis skubėjimas, perdirbto maisto vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir didelis streso lygis, lėmė tai, kad padidėjęs cholesterolis tapo viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų visame pasaulyje. Būtent ilgalaikis disbalansas tarp skirtingų cholesterolio frakcijų atveria kelią klastingoms ir dažnai tyliai besivystančioms širdies ir kraujagyslių ligoms. Todėl norint išvengti staigių sveikatos sutrikimų, būtina išsamiai suprasti ne tik tai, kaip šis unikalus junginys veikia mūsų kūno sistemas, bet ir išmokti identifikuoti pirmuosius rizikos veiksnius bei laiku imtis profilaktinių veiksmų savo sveikatos labui.
Gerojo ir blogojo cholesterolio skirtumai
Kadangi cholesterolis pagal savo cheminę struktūrą yra riebalų pavidalo medžiaga, ji negali savarankiškai tirpti vandenyje, o tuo pačiu – ir keliauti žmogaus kraujotaka. Tam reikalingi specialūs pernešėjai, vadinami lipoproteinais, kuriuos sudaro baltymai ir riebalai. Būtent pagal šių specifinių lipoproteinų tankį šiuolaikinė medicina išskiria kelias pagrindines cholesterolio rūšis, nuo kurių tiesiogiai priklauso, ar ši pernešama medžiaga bus naudinga ir būtina mūsų ląstelėms, ar, priešingai, kels rimtą pavojų gyvybiškai svarbių organų veiklai.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – blogasis cholesterolis
Mažo tankio lipoproteinai, medicinos pasaulyje dažniausiai trumpinami kaip MTL, visuomenėje plačiai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Jų pagrindinė biologinė užduotis yra pernešti cholesterolį iš kepenų į visos organizmo periferijos ląsteles, kurioms jo nuolat reikia atsinaujinimui. Tačiau kritinė problema atsiranda tuomet, kai MTL cholesterolio kiekis kraujyje tampa neproporcingai didelis. Jei ląstelės nebegali priimti viso joms atnešto cholesterolio, jo perteklius lieka cirkuliuoti kraujotakoje ilgą laiką. Ilgainiui šios perteklinės dalelės pradeda kauptis ant vidinių arterijų sienelių, vadinamųjų endotelio sluoksnių, kur jos oksiduojasi ir iššaukia lėtinius uždegiminius procesus. Būtent šio proceso metu palaipsniui formuojasi pavojingos aterosklerotinės plokštelės, kurios negrįžtamai siaurina kraujagyslių spindį, drastiškai mažina natūralų jų elastingumą ir sutrikdo normalią kraujo cirkuliaciją. Jei tokia aterosklerotinė plokštelė staiga plyšta, toje vietoje susidaro kraujo krešulys (trombas), kuris gali akimirksniu visiškai užblokuoti pažeistą kraujagyslę ir sukelti gyvybei itin pavojingas būkles – miokardo infarktą arba išeminį galvos smegenų insultą.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – gerasis cholesterolis
Priešingai nei pavojingasis MTL, didelio tankio lipoproteinai (DTL) organizme atlieka itin svarbų valytojų ir sanitarų vaidmenį bei yra pelnytai vadinami „geruoju“ cholesteroliu. DTL molekulės aktyviai surenka susikaupusio cholesterolio perteklių iš kraujagyslių sienelių, organų ir kitų audinių, o tuomet saugiai transportuoja jį atgal į mūsų kūno filtrą – kepenis. Pasiekęs kepenis, šis perteklius yra sėkmingai perdirbamas ir ilgainiui pašalinamas iš organizmo per tulžies sistemą. Aukštas DTL lygis kraujyje mediciniškai yra laikomas stipriu apsauginiu veiksniu nuo išeminių širdies ligų. Kuo šis teigiamas rodiklis didesnis, tuo mažesnė rizika susirgti progresuojančia ateroskleroze. Nagrinėjant cholesterolio profilius, medikai taip pat akcentuoja ir trigliceridų – dar vieno svarbaus kraujo riebalų tipo – svarbą. Aukštas trigliceridų lygis, kombinuojamas su aukštu MTL ir kritiškai žemu DTL lygiu, sukuria ypač agresyvų ir žalingą derinį žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai.
Pagrindinės padidėjusio cholesterolio priežastys
Svarbu suprasti, jog cholesterolio lygio reikšmingas padidėjimas beveik niekada nebūna nulemtas tik vieno izoliuoto veiksnio. Dažniausiai tai yra be galo sudėtinga individualios genetikos, formuojamo gyvenimo būdo ir ilgalaikių mitybos įpročių sąveika. Nors dalies priežasčių, pavyzdžiui, amžiaus ar genetinių polinkių, mes niekaip negalime kontroliuoti, absoliuti dauguma rizikos faktorių yra tiesiogiai priklausomi nuo mūsų sąmoningų kasdienių pasirinkimų. Kardiologai ir šeimos gydytojai išskiria kelis esminius veiksnius, stipriausiai prisidedančius prie šios klastingos sveikatos problemos vystymosi:
- Netaisyklinga ir nesubalansuota mityba: Per didelis pramoninių sočiųjų riebalų ir ypač pavojingų transriebalų vartojimas išlieka viena pagrindinių blogojo cholesterolio spartaus augimo priežasčių. Šių žalingų ir sunkiai virškinamų riebalų apstu riebioje raudonoje mėsoje, nenugriebto pieno produktuose, pramoniniu būdu didelėse gamyklose keptuose konditerijos gaminiuose, populiariajame greitajame maiste bei šaldytuose pusfabrikačiuose.
- Sėslus gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo trūkumas: Sėdimas darbas biure ar namuose ir pasyvus laisvalaikio praleidimas ant sofos smarkiai lėtina bendrąją medžiagų apykaitą. Moksliškai įrodyta, kad reguliarus sportas ir judėjimas padeda efektyviai padidinti gerojo (DTL) cholesterolio kiekį, o jo trūkumas organizme sukuria palankią terpę nevaržomai augti ir kauptis blogajam (MTL) cholesteroliui.
- Antsvoris bei įvairaus laipsnio nutukimas: Per didelis kūno masės indeksas (KMI), o ypač visceralinis nutukimas (būklė, kai pavojingi riebalai kaupiasi giliai pilvo srityje aplink vidaus organus), yra neatsiejamai ir labai glaudžiai susijęs su padidėjusiu trigliceridų bei MTL cholesterolio lygiu, taip pat pastebimai sumažėjusiu apsauginio DTL kiekiu kraujotakoje.
- Žalingi įpročiai: Aktyvus arba netgi pasyvus rūkymas neigiamai veikia ir pažeidžia vidines kraujagyslių sieneles, todėl jose žymiai greičiau formuojasi ir kaupiasi pavojingos cholesterolio plokštelės. Be to, tabako dūmuose esantys chemikalai pastebimai slopina ir mažina gerojo cholesterolio apsauginį lygį. Reguliarus ir nesaikingas alkoholio vartojimas lygiai taip pat prisideda prie bendro trigliceridų augimo bei tiesiogiai alina kepenų, atsakingų už cholesterolio perdirbimą, veiklą.
- Genetiniai ir paveldimi veiksniai: Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldimas, per genus perduodamas genetinis sutrikimas, dėl kurio paciento kepenys nuo pat mažens nesugeba efektyviai ir laiku pašalinti MTL cholesterolio iš kraujo. Tokiems pacientams blogojo cholesterolio lygis gali būti pavojingai, net kritiškai aukštas net ir griežtai laikantis idealios bei sveikos dietos ar labai intensyviai sportuojant.
- Amžius ir paciento lytis: Žmogui senstant, jo natūrali medžiagų apykaita palaipsniui lėtėja, o kepenų gebėjimas nepriekaištingai filtruoti cholesterolį silpsta. Moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga itin smarkiai iškart po menopauzės, nes organizme drastiškai sumažėja natūralaus hormono estrogeno, kuris anksčiau labai sėkmingai padėjo palaikyti optimalų ir aukštesnį gerojo cholesterolio lygį, gamyba.
Kada verta sunerimti dėl savo sveikatos?
Viena iš pačių klastingiausių ir pavojingiausių padidėjusio cholesterolio savybių yra ta, kad ši medicininė būklė pati savaime beveik niekada nesukelia visiškai jokių išorinių ar fizinių simptomų, kuriuos pacientas galėtų lengvai pajusti. Žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, jaustis puikiai, būti kupinas energijos ir neturėti absoliučiai jokių kasdienių nusiskundimų, kol vieną, atrodytų, įprastą dieną jį staiga ištinka rimtas ir gyvybei ypač pavojingas sveikatos sutrikimas. Būtent dėl šios gąsdinančios priežasties hipercholesterolemija medicininėje literatūroje taip dažnai yra vadinama „tyliuoju žudiku“. Jokiu būdu nereikėtų kantriai laukti, kol organizme pasireikš pastebimas dusulys, sunkumo jausmas ar skausmas krūtinės srityje, dažnas galūnių tirpimas ar sekinantis lėtinis nuovargis – šie klinikiniai simptomai dažniausiai rodo jau labai toli pažengusią aterosklerozės stadiją, kai žmogaus kraujagyslės yra smarkiai, o kartais ir negrįžtamai pažeistos.
Sunerimti, atsakingai įvertinti situaciją ir imtis aktyvių veiksmų verta vos tik gavus specialių kraujo tyrimų, laboratorijose vadinamų lipidogramomis, rezultatus, kurie nors kiek nukrypsta nuo nustatytos normos. Nors tikslios referencinės normos gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo konkrečios tyrimus atliekančios laboratorijos standartų ir paciento amžiaus ar jau turimų gretutinių ligų, bendrosios kardiologų rekomendacijos griežtai teigia, kad bendrasis cholesterolio kiekis jokiu būdu neturėtų viršyti 5,0 mmol/l ribos. Blogojo (MTL) cholesterolio lygis visiškai sveikam suaugusiam žmogui turėtų būti išlaikomas mažesnis nei 3,0 mmol/l, tačiau atkreipkite dėmesį, kad pacientams, kurie jau serga antrojo tipo diabetu, turi inkstų problemų arba jau anksčiau yra turėję rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, šis MTL rodiklis privalo būti kontroliuojamas dar griežčiau – gydytojai dažnai siekia, kad jis neviršytų 1,4 ar net 1,8 mmol/l. Gerojo (DTL) cholesterolio lygis suaugusiems vyrams turėtų būti didesnis nei 1,0 mmol/l, o moterims – siekti daugiau nei 1,2 mmol/l. Jei atidžiai peržiūrėję savo lipidogramą pastebite, kad jūsų rodikliai neatitinka nurodytų saugių normų, privalote suprasti, kad tai yra aiškus, organizmo siunčiamas pavojaus signalas. Į jį tiesiog būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, neatidėliojant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar patyrusiu kardiologu ir kritiškai bei objektyviai peržiūrėti visus savo kasdienio gyvenimo įpročius.
Kaip natūraliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje
Jei atlikti profilaktiniai kraujo tyrimai parodė, kad jūsų asmeninis cholesterolio lygis yra gerokai per aukštas, nereikia panikuoti – tai dar tikrai nereiškia, kad nuo šios dienos visą likusį gyvenimą jums neabejotinai teks kasdien vartoti cheminius vaistus. Daugeliu klinikinių atvejų, ypač jei ši padidėjusios rizikos būklė yra laiku pastebima ir nustatoma dar labai anksti, situaciją galima sėkmingai suvaldyti, stabilizuoti ir netgi visiškai ištaisyti pasitelkus vien tik natūralius būdus. Visapusiškas ir kompleksinis požiūris į savo fizinę sveikatą yra tikrasis raktas į sėkmę, o patys svarbiausi, pamatinius pokyčius nešantys žingsniai privalo prasidėti jūsų namų virtuvėje ir nepaliaujamai tęstis visoje kasdienėje gyvenimo rutinoje.
Mitybos pokyčių svarba
Tikslinga ir individualiai pritaikyta mitybos korekcija medicinoje neabejotinai yra laikoma pačiu efektyviausiu, galingiausiu natūraliu ginklu kasdienėje kovoje su per dideliu cholesteroliu. Visų pirma, norint atstatyti kraujagyslių sveikatą, pacientams yra būtina drastiškai ir be kompromisų sumažinti maistinių sočiųjų riebalų, kurių gausiai randama riebioje kiaulienoje ar jautienoje, natūraliame svieste, riebioje grietinėlėje ir pigiame palmių aliejuje, suvartojamą kiekį. Vietoj to, organizmo poreikiams patenkinti juos derėtų išmintingai pakeisti vertingais nesočiaisiais riebalais, kurių ypač gausu kokybiškame ir šalto spaudimo alyvuogių aliejuje, prinokusiuose avokaduose, įvairiuose riešutuose bei sėklose. Šie natūralūs gerieji riebalai, veikdami ląstelių lygmeniu, aktyviai padeda efektyviai mažinti kenksmingo MTL cholesterolio lygį, tuo pat metu užtikrindami, kad apsauginio DTL lygis kraujyje išliktų aukštas arba net dar labiau pakiltų.
Ypatingą ir labai garbingą vietą širdį tausojančioje mityboje privalo užimti natūralios tirpiosios maistinės skaidulos. Šios tirpios skaidulos, atsidūrusios virškinamajame trakte, žarnyne efektyviai susijungia su ten esančiomis cholesterolio molekulėmis ir tarsi kempinė neleidžia joms absorbuotis atgal į sisteminę kraujotaką, todėl galiausiai jos yra visiškai saugiai ir natūraliai pašalinamos iš organizmo. Iš tiesų puikūs ir kasdien prieinami tirpiųjų skaidulų šaltiniai yra tradicinė avižinė košė, įvairios pupelės, lęšiai, šviežūs obuoliai su odele, kriaušės, citrusiniai vaisiai bei paprastos morkos. Kardiologai taip pat griežtai rekomenduoja bent du, o geriausia – tris kartus per savaitę vietoje mėsos valgyti kokybišką riebią jūrinę žuvį (pavyzdžiui, šviežią lašišą, atlantinę skumbrę, silkę ar sardines), kadangi žuvyje esančios unikalios Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys pasižymi ypatingai stipriu ir moksliškai įrodytu uždegimą kraujagyslėse slopinančiu poveikiu bei labai efektyviai mažina nepageidaujamą trigliceridų kiekį.
Fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas
Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis judėjimas šiuolaikinėje sveikatos sampratoje yra neatsiejami vienas nuo kito komponentai. Sisteminga ir reguliari fizinė veikla yra pripažinta kaip vienas iš nedaugelio tikrų, natūralių būdų, padedančių iš esmės padidinti kraujotaką valančio gerojo (DTL) cholesterolio kiekį. Norint greitai pajusti realų, apčiuopiamą teigiamą efektą, tikrai nebūtina kasdien iki išsekimo lieti prakaitą sunkumų kilnojimo sporto salėje. Kraujagyslių treniruotei visiškai pakanka skirti bent 150 minučių per vieną kalendorinę savaitę (tai maždaug 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę) vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, tokiai kaip greitas ėjimas parke, plaukimas baseine, važiavimas dviračiu ar vis labiau populiarėjantis šiaurietiškas ėjimas su lazdomis. Svarbiausia šioje vietoje yra jūsų nuoseklumas, kantrybė ir nepertraukiamas reguliarumas, nes tik taip organizmas prisitaiko prie krūvio ir pradeda efektyviau deginti kraujyje cirkuliuojančius riebalus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, o ypač cholesterolio ir mitybos srityje vis dar gausu visuomenėje įsišaknijusių nepagrįstų mitų ir visiškai pasenusios informacijos. Žemiau pateikiame kvalifikuotų gydytojų kardiologų atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai neramina išsigandusius pacientus, savo tyrimuose susidūrusius su nemalonia padidėjusio cholesterolio diagnoze.
- Ar kasdienis kiaušinių valgymas stipriai padidina pavojingo cholesterolio kiekį kraujyje?
Ilgą laiką, net kelis dešimtmečius, kiaušiniai mitybos specialistų buvo griežtai demonizuojami ir ribojami vien dėl juose natūraliai esančio nemažo kiekio dietinio cholesterolio. Tačiau naujausi ir išsamūs moksliniai tyrimai patikimai rodo, kad būtent su maistu grynu pavidalu gaunamas cholesterolis absoliučiai daugumai sveikų žmonių neturi jokios drastiškos ar reikšmingos įtakos bendram cholesterolio kiekiui kraujyje. Širdžiai ir kraujagyslėms dešimtis kartų pavojingesni yra suvartojami sotieji riebalai ir pramoniniai transriebalai. Visiškai sveikas žmogus, neturintis genetinių lipidų apykaitos sutrikimų, gali drąsiai, be jokio sąžinės graužimo suvalgyti iki vieno kiaušinio per dieną, nesukeldamas pavojaus savo širdžiai. Daug svarbiau atkreipti savo dėmesį į tai, su kokiais priedais tas kiaušinis yra valgomas – gausiame aliejuje keptas kiaušinis kartu su riebia ir sūria šonine jis neabejotinai padarys žalą, tačiau tiesiog kietai ar minkštai virtas su šviežiomis daržovėmis bus idealus, ilgam pasotinantis vertingų baltymų ir vitaminų šaltinis.
- Nuo kokio amžiaus ir kaip dažnai reikėtų profilaktiškai bei išsamiai tikrintis cholesterolio lygį?
Šiuolaikinėse gairėse gydytojai rekomenduoja pačią pirmąją pilną ir išsamią lipidogramą (tai reiškia – visų kraujo riebalų frakcijų tyrimą) privalomai atlikti visiems jauniems suaugusiems žmonėms iškart sulaukus 20 metų amžiaus. Jei šio pirmojo tyrimo rezultatai yra visiškai normalūs ir nekelia įtarimų, tokį tyrimą be didelio streso pakanka profilaktiškai kartoti kas 4–5 metus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vyrams perkopus 45 metų ribą ir moterims, sulaukusioms daugiau nei 55 metų, taip pat absoliučiai visiems jaunesniems asmenims, kurie turi papildomų rizikos veiksnių (tokių kaip didelis antsvoris, ilgalaikis rūkymas, diagnozuotas cukrinis diabetas, nuolat padidėjęs kraujospūdis, ar giminėje jau buvę labai ankstyvų, jauname amžiuje įvykusių infarktų bei insultų atvejų), savo cholesterolio lygį privalu griežtai tikrintis bent kartą per vienerius metus, o kartais ir dar dažniau, lanksčiai atsižvelgiant į tiesioginius asmeninio gydytojo nurodymus.
- Ar patiriamas stiprus ir nuolatinis stresas gali tiesiogiai paveikti cholesterolio lygį kraujyje?
Taip, neginčijamas medicininis ryšys tarp lėtinio psichologinio streso ir padidėjusio cholesterolio neabejotinai egzistuoja ir daro didelę žalą organizmui. Stipri ir nuolatinė nervinė įtampa išbalansuoja sistemą ir tiesiogiai skatina specifinių streso hormonų, ypač kortizolio bei adrenalino, perteklinį išsiskyrimą į kraujotaką. Šie itin stiprūs hormonai evoliuciškai sukurti taip, kad tučtuojau signalizuoja žmogaus kepenims intensyviai gaminti kuo daugiau cholesterolio tam, kad organizmo ląstelės turėtų pakankamai greitos energijos sėkmingai susidoroti su numanomu, laukiančiu pavojumi. Be šio grynai fiziologinio mechanizmo, patirdami didelį psichologinį stresą, žmonės tiesiog kur kas dažniau, ieškodami paguodos, griebiasi stipriai perdirbto, riebaus ir saldaus nesveiko maisto, gerokai daugiau rūko, intensyviau vartoja raminantį alkoholį ir žymiai mažiau juda, o visa ši grandininė reakcija labai greitai ir tiesiogiai prisideda prie pavojingo MTL lygio staigaus kilimo.
- Ar visada ir be išimčių yra būtina pradėti vartoti vaistus (statinus), jei tyrimai rodo, kad cholesterolis yra padidėjęs?
Receptiniai cholesterolį mažinantys vaistai yra skiriami toli gražu ne kiekvienam į kabinetą atėjusiam pacientui, kurio tyrimų rezultatai tik nežymiai ar šiek tiek viršija laboratorinę normą. Gydytojo sprendimas nedelsiant pradėti rimtą medikamentinį gydymą statinais yra visuomet priimamas tik labai kompleksiškai įvertinus visą paciento bendrąją kardiovaskulinę riziką, apimančią jo biologinį amžių, esamą kraujospūdį, žalingus įpročius, inkstų veiklą ir kitas turimas lėtines ligas. Jei atlikus skaičiavimus paaiškėja, kad konkretaus paciento dešimties metų rizika susirgti širdies ligomis yra vertinama kaip maža arba tik vidutinė, pačiu pirmuoju, auksiniu gydymo etapu visada, be jokių išimčių, tampa bandymas koreguoti gyvenimo būdą ir mitybą. Šis pradinio bandymo etapas paprastai trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Tik tuo atveju, jei nuoširdžios paciento pastangos keisti dietą neduoda jokių norimų teigiamų rezultatų arba jei nustatoma paciento rizika patirti infarktą yra ypač didelė ir gyvybei gresia neatidėliotinas pavojus, išrašomi veiksmingi ir gyvybes gelbstintys vaistai.
Tolesni žingsniai link sveikesnės širdies
Kiekvienam verta įsiminti, jog mūsų unikalios širdies ir visos išsišakojusios kraujagyslių sistemos atsakinga priežiūra anaiptol nėra kažkoks trumpas, vienkartinis pavasarinis projektas ar mėnesį trunkanti griežta dieta, po kurios galima vėl grįžti prie senų, organizmą alinančių įpročių. Iš tiesų tai yra visiškai nuolatinis, visą žmogaus gyvenimą trunkantis nenutrūkstamas procesas, iš mūsų reikalaujantis kasdienio sąmoningumo ir didžiulio dėmesio savo unikalaus kūno poreikiams. Net jei jūsų pačiu naujausiu metu atlikti kraujo tyrimų rezultatai šiuo momentu yra visiškai idealūs ir džiuginantys, tai vis tiek jokiu būdu nereiškia, kad galite atsipalaiduoti ir tiesiog numoti ranka į sveikos, judrios gyvensenos principus. Biologiniai organizmo mechanizmai bėgant metams negrįžtamai sensta, susidėvi ir lėtai keičiasi, todėl savalaikė, nuosekli prevencija bei nuolatinis organizmo stiprinimas visada bus ne tik žymiai pigesnė, bet ir šimtus kartų lengvesnė, neskausmingesnė išeitis už be galo brangų, sunkų ir dažnai alinančiai nepatogų pažengusių lėtinių ligų gydymą ligoninės palatoje. Žinojimas ir supratimas, kokie nematomi biocheminiai procesai kasdien vyksta giliai mūsų kraujagyslėse, yra nepaprastai galingas ir informatyvus įrankis, tačiau jis tampa iš tiesų vertingas ir keičiantis likimus tik tuomet, kai šias teorines žinias mes drąsiai ir be jokių pasiteisinimų pritaikome savo kasdienėje praktikoje.
Norint sėkmingai apsaugoti savo vienintelę sveikatą nuo tokių klastingų ir ilgai nematomų grėsmių kaip aukštas cholesterolis, pats svarbiausias asmeninis tikslas turi būti tvirtų ir tvarių kasdienių įpročių sukūrimas. Pradėkite šią kelionę neskubėdami, nuo mažų, bet ilgalaikėje perspektyvoje be galo reikšmingų ir naudingų pokyčių: pavyzdžiui, vietoj greito maisto užkandžio darbe drąsiai pasirinkite paprastą saują nesūdytų migdolų ar graikinių riešutų, dalį įprasto ir patogaus važiavimo automobiliu iškeiskite į aktyvų, širdies ritmą greitinantį pasivaikščiojimą gryname ore, o savo tradicinę, sunkią mėsos vakarienę dosniai praturtinkite spalvotomis ir traškiomis daržovėmis, turinčiomis daug skaidulų. Lygiai taip pat niekada nepamirškite artimo, atviro ir glaudaus bendradarbiavimo su savo sveikatos priežiūros specialistais. Tik reguliarūs, planiniai sveikatos patikrinimai, nuoširdūs, klausimų nevengiantys pokalbiai su šeimos gydytoju ir tyrimų dinamikos sekimas leis jums kiekvieną dieną jaustis visiškai ramiems ir maksimaliai užtikrintiems dėl savo fizinės ateities. Mūsų vienintelė širdis nepaliaujamai, be jokio menkiausio atokvėpio ištikimai dirba kiekvieną gyvenimo sekundę, todėl mes tiesiog privalome, atsidėkodami jai, sukurti pačias geriausias įmanomas funkcionavimo sąlygas ir aprūpinti būtinu dėmesiu, taip patikimai saugodami savo brangų ilgaamžiškumą bei užtikrindami nepriekaištingą gyvenimo kokybę iki pat senatvės.
