Pastaraisiais metais pasaulinis turizmas išgyvena neregėtą bumą, o oro uostų terminalai vėl perpildyti keliautojų, ištroškusių naujų įspūdžių ir greitų savaitgalio išvykų. Tačiau už šio modernaus patogumo ir galimybės vos už keliasdešimt eurų atsidurti kitame žemyno gale slypi sparčiai auganti problema – lėktuvų keliama aplinkos tarša šiuo metu muša visų laikų rekordus. Aviacijos sektorius ne tik greitai grįžo į priešpandeminį lygį, bet ir toliau agresyviai plečiasi, o tai lemia precedento neturintį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo didėjimą. Susidūrus su vis akivaizdesnėmis ir destruktyvesnėmis klimato kaitos pasekmėmis, pasaulio lyderiai, aplinkosaugos organizacijos ir net patys sąmoningiausi vartotojai pradeda kelti ypač nepatogius klausimus. Vis dažniau diskutuojama apie tai, ar dabartinis aviacijos verslo modelis apskritai yra tvarus, ir ar netolimoje ateityje mūsų nepalaukia radikalūs pokyčiai, dėl kurių teks visam laikui atsisakyti privilegijos skraidyti neįtikėtinai pigiai.
Aviacijos sektoriaus poveikis klimato kaitai ir nematoma taršos kaina
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad lėktuvai nėra patys didžiausi teršėjai, statistika ir modernūs moksliniai tyrimai atskleidžia kur kas sudėtingesnį vaizdą. Oficialiai teigiama, kad komercinė aviacija atsakinga už maždaug du su puse procento visų pasaulinių anglies dioksido (CO2) emisijų. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šis skaičius toli gražu neatspindi visos realybės. Lėktuvai skrisdami dideliame aukštyje išmeta ne tik CO2, bet ir azoto oksidus, vandens garus bei suodžius. Šios cheminės medžiagos formuoja kondensacinius pėdsakus ir keičia natūralią debesų struktūrą, todėl bendras aviacijos poveikis visuotiniam atšilimui yra bent du ar tris kartus didesnis nei skaičiuojant vien tik anglies dioksido išmetimus. Šis fenomenas, mokslo pasaulyje žinomas kaip ne CO2 poveikis, reikalauja skubių politinių ir technologinių sprendimų, kurių rasti kol kas nepavyksta.
Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad aviacijos pramonė auga eksponentiškai. Pasaulinė vidurinioji klasė nuolat plečiasi, todėl vis daugiau žmonių išsivysčiusiose ir, ypač, sparčiai besivystančiose šalyse įgauna finansines galimybes skraidyti lėktuvais. Jei nebus imtasi jokių drastiškų ribojimų ar inovacijų diegimo skatinimo, prognozuojama, kad iki šio amžiaus vidurio aviacijos emisijos gali padvigubėti ar net patrigubėti. Toks scenarijus visiškai sužlugdytų bet kokius šansus pasiekti Paryžiaus klimato susitarimo tikslus ir suvaldyti pasaulinį atšilimą iki saugios ribos.
Pigių skrydžių bendrovių verslo modelis: kodėl jis kelia didžiausią nerimą?
Pigūs skrydžiai iš esmės demokratizavo keliones ir leido milijonams žmonių pažinti pasaulį, aplankyti nutolusius draugus ar šeimos narius. Tačiau aplinkosaugos ekspertai pastebi, kad būtent šis verslo modelis skatina besaikį ir dažnai neapgalvotą vartojimą aviacijos sektoriuje. Žemų sąnaudų skrydžių bendrovės siūlo bilietus kainomis, kurios dažnai net nepadengia realių skrydžio operacinių sąnaudų, jau nekalbant apie aplinkai daromą ilgalaikę žalą. Ši strategija, paremta milžinišku keleivių srautu, greita lėktuvų rotacija ir gausybe papildomų paslaugų apmokestinimu, sukuria dirbtinę kelionių paklausą.
Žmonės pradėjo skraidyti trumpoms savaitgalio išvykoms tiesiog todėl, kad lėktuvo bilietas neretai kainuoja pigiau nei vakarienė vidutinės klasės restorane ar net kelionė autobusu į gretimą miestą. Šis reiškinys turi didžiulių ir tiesioginių pasekmių mūsų aplinkai:
- Skatinamas perteklinis keliavimas: Itin žemos ir agresyviai reklamuojamos kainos vilioja vartotojus rinktis keliones lėktuvu net ir tais atvejais, kai atstumą galima kur kas tvariau įveikti alternatyviomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, traukiniais.
- Trumpi skrydžiai yra patys taršiausi: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausias degalų kiekis sunaudojamas lėktuvui kylant ir pradedant kelionę. Todėl trumpų skrydžių metu išmetamas CO2 kiekis, tenkantis vienam keleiviui nukeliautam kilometrui, yra gerokai didesnis nei ilgųjų, tarpžemyninių skrydžių metu.
- Neefektyvus infrastruktūros naudojimas: Nuolatinis mažų, regioninių oro uostų plėtimas ar net naujų statyba siekiant aptarnauti vien tik pigių skrydžių bendroves, daro reikšmingą neigiamą poveikį vietinėms natūralioms ekosistemoms, mažina biologinę įvairovę ir didina triukšmo taršą aplinkinėse gyvenvietėse.
Griežtėjanti aplinkosaugos politika ir nauji mokesčiai
Reaguodama į sparčiai prastėjančią klimato situaciją, Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos palaipsniui pradeda įvedinėti griežtesnius reguliavimo mechanizmus aviacijos sektoriui. Vienas iš pagrindinių politinių įrankių yra Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, į kurią dabar vis aktyviau įtraukiamos ir oro linijos. Tai reiškia paprastą dalyką – aviacijos įmonės turi pirkti leidimus už kiekvieną išmetamo anglies dioksido toną. Iki šiol Europos aviacijos įmonėms buvo suteikiama labai daug nemokamų leidimų, kad jos galėtų prisitaikyti prie pokyčių, tačiau dabar ši ydinga praktika yra palaipsniui naikinama, todėl skrydžių vykdymo savikaina artimiausiu metu neišvengiamai augs.
Taip pat tarptautiniu lygiu vis garsiau kalbama apie visuotinio aviacinio kuro mokesčio įvedimą. Keista, tačiau dešimtmečius galiojantys seni tarptautiniai susitarimai atleido aviacinį kurą, kitaip žinomą kaip žibalą, nuo bet kokių akcizų, suteikiant šiam transporto sektoriui didžiulį, iškreiptą konkurencinį pranašumą prieš tvaresnį traukinių ar autobusų transportą. Aktyvistai ir aplinkosaugininkai tvirtai reikalauja, kad ši nesąžininga mokestinė lengvata būtų nedelsiant panaikinta. Be to, diskutuojama ir apie vadinamąjį asmeninį mokesčio tarifą dažnai skraidantiems keleiviams, kuris progresyviai didėtų priklausomai nuo to, kiek kartų per metus asmuo naudojasi oro transportu. Visi šie aptariami politiniai sprendimai rodo, kad dešimties eurų vertės bilietų era greičiausiai skaičiuoja paskutinius savo metus.
Technologinės inovacijos: ar tvarūs aviacijos degalai išgelbės situaciją?
Prispausta prie sienos, aviacijos pramonė teigia, kad problemą galima sėkmingai išspręsti ne mažinant skrydžių skaičių, o pasitelkiant moderniausias technologines inovacijas ir perėjimą prie žalesnių, alternatyvių išteklių. Didžiausios viltys ir milžiniškos investicijos šiuo metu dedamos į tvarius aviacijos degalus. Tai iš įvairių atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip panaudotas maistinis kepimo aliejus, įvairios žemės ūkio atliekos ar sudėtingais procesais gaunamos sintetinės medžiagos, gaminami degalai. Teigiama, kad per visą gyvavimo ciklą jie gali sumažinti CO2 emisijas iki aštuoniasdešimties procentų.
Tačiau ekspertų vertinimai ir rinkos realybė toli gražu nėra tokia optimistiška, kokią ją bando pavaizduoti oro linijų marketingo skyriai. Nors tvarių degalų technologija jau praktiškai egzistuoja ir veikia, susiduriama su reikšmingais, sunkiai įveikiamais iššūkiais:
- Aukšta gamybos kaina: Šiuo metu tvarūs degalai rinkoje yra nuo trijų iki penkių kartų brangesni už įprastą aviacinį iškastinį žibalą. Verslas neskuba masiškai jų pirkti, nes tai akimirksniu panaikintų visą pelno maržą.
- Tragiškai mažos gamybos apimtys: Tvarūs degalai šiandien sudaro net mažiau nei vieną procentą visų pasaulyje sunaudojamų aviacijos degalų apimties. Modernių gamyklų pajėgumai kol kas yra pernelyg maži, kad galėtų patenkinti šios milžiniškos pramonės poreikius.
- Ekologinės rizikos ir žaliavų trūkumas: Norint gaminti modernų biokurą masiškais, globaliais kiekiais, reikalingi neįsivaizduojami žaliavų kiekiai. Tai gali sukelti rimtus konfliktus su pasauline maisto pramone ir paskatinti atogrąžų miškų kirtimą siekiant atlaisvinti žemę naujiems pasėliams, taip padarant dar didesnę žalą planetai.
Nors inžinieriai laboratorijose taip pat aktyviai kuria elektrinius bei vandenilinius lėktuvus, šios revoliucinės technologijos dar tik pradinėje savo vystymosi stadijoje. Komerciniai keleiviniai lėktuvai, varomi išimtinai elektra ar vandeniliu, artimiausiu dešimtmečiu geriausiu atveju galės skraidinti tik labai ribotą keleivių skaičių ir tik ypač trumpais atstumais. Todėl kliautis vien ateities technologijomis ir naiviai tikėtis, kad jos leis mums be jokių kompromisų išlaikyti esamus kelionių mastus, yra trumparegiška.
Ką gali padaryti sąmoningas keliautojas?
Nors didžiausia atsakomybė dėl lėktuvų keliamos taršos neabejotinai gula ant įstatymų leidėjų ir didžiųjų tarptautinių korporacijų, kiekvienas paprastas vartotojas taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės. Kiekvienas keliautojas kasdien priima sprendimus, kurie gali padėti sumažinti asmeninį paliekamą anglies pėdsaką. Pirmiausia ir svarbiausia, patariama kritiškai peržiūrėti savo keliavimo įpročius. Vietoj penkių ar šešių trumpų savaitgalio išvykų per metus į Europos sostines lėktuvu, aplinkosaugos ekspertai rekomenduoja rinktis vieną ar dvi ilgesnes, kokybiškesnes atostogų keliones. Tai ne tik drastiškai sumažina metinį skrydžių skaičių, bet ir suteikia puikią galimybę daug giliau pažinti lankomos šalies kultūrą.
Be to, planuojant būsimus maršrutus, visada verta stengtis išvengti skrydžių su persėdimais, jei tai tik įmanoma. Tiesioginiai skrydžiai yra kur kas draugiškesni gamtai, nes taip išvengiama visiškai bereikalingų papildomų pakilimų ir nusileidimų ciklų, kurie, kaip minėta, sunaudoja daugiausia degalų atsargų. Taip pat atsakingi keliautojai gali sąmoningai rinktis tas oro linijas, kurios atvirai skelbia investuojančios į naujesnius, aerodinamiškesnius ir taupesnius lėktuvus arba siūlo sertifikuotą galimybę kompensuoti anglies dioksido emisijas skiriant papildomą pinigų sumą pasauliniams aplinkosaugos projektams. Nors asmeninis emisijų kompensavimas nėra tobulas ar vienintelis sprendimas, tai kur kas geriau nei abejingumas problemos akivaizdoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aviacija yra didžiausias taršos šaltinis pasaulyje?
Ne, aviacija anaiptol nėra pats didžiausias taršos šaltinis žemėje. Iškastinio kuro deginimas energetikos pramonėje, kasdienis automobilių transportas ir pramoninis žemės ūkis išmeta kur kas daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų tūrio. Tačiau didžiausia bėda ta, kad aviacijos išmetamų teršalų kiekis auga bene pačiais sparčiausiais tempais iš visų sektorių. Be to, lėktuvų keliama tarša yra ypač žalinga ir pavojinga dėl to, kad dujos bei kietosios dalelės išmetamos tiesiai aukštai atmosferoje, kur jų neigiamas poveikis trapiam klimatui yra gerokai stipresnis ir greitesnis nei žemės paviršiuje.
Kas yra tvarūs aviacijos degalai ir kodėl jie dar nėra plačiai naudojami?
Tvarūs aviacijos degalai, dažnai žymimi akronimu SAF, gaminami ne iš pumpuojamos naftos, o iš įvairių atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip perdirbta biomasė ar buitinės atliekos. Skaičiuojama, kad jie gali drastiškai sumažinti aviacijos anglies pėdsaką. Pagrindinės priežastys, kodėl jie vis dar nėra plačiai pritaikomi realybėje, yra nepaprastai aukšta jų gamybos kaina ir chroniškai nepakankama pasaulinė gamyklų infrastruktūra. Aviacijos milžinės teigia paprasčiausiai negalinčios pilnai pereiti prie šių degalų be reikšmingų valstybinių subsidijų, nes priešingu atveju tai priverstų neproporcingai pakelti bilietų kainas visiems keleiviams.
Ar skrydžių kainos artimiausiu metu drastiškai kils?
Taip, finansų analitikai sutaria, kad labai tikėtina, jog jau artimiausiais metais skrydžių, ypač tuos kuriuos vadiname pigiaisiais, kainos nuosekliai ir stabiliai augs. Europos Sąjungai griežtinant aplinkosaugos mokesčius, palaipsniui naikinant anksčiau dalintus nemokamus taršos leidimus ir privalomai įpareigojant maišyti vis dar labai brangius tvarius degalus su tradiciniu žibalu, oro linijų operacinės sąnaudos smarkiai didės. Šias papildomas išlaidas verslas neabejotinai perkels ant galutinio vartotojo pečių, todėl įvairiose akcijose medžiojami dešimties ar dvidešimties eurų vertės lėktuvo bilietai netrukus gali tapti tik gražia istorija.
Kodėl trumpi skrydžiai yra laikomi žalingesniais už ilgus?
Trumpi skrydžiai yra vertinami kaip labai neefektyvūs aplinkosaugos ir inžinerine prasme, nes lėktuvo pakilimas ir maksimalaus aukščio pasiekimas reikalauja ypač milžiniško, koncentruoto energijos kiekio. Kai pats skrydis trunka vos valandą ar pusantros, pakilimo ir nusileidimo metu sunaudoti degalai sudaro neproporcingai didelę ir taršią visos kelionės degalų balanso dalį. Tuo tarpu ilgųjų, tarpatlantinių skrydžių metu lėktuvas didžiąją laiko dalį stabiliai praleidžia kreiseriniame aukštyje, kur dėl praretėjusio oro pasipriešinimo degalų sąnaudos vienam kilometrui yra pačios optimaliausios. Be to, trumpus atstumus sausumoje dažnai galima kur kas švariau įveikti greitaisiais traukiniais, kurie palieka tik minimalų anglies pėdsaką vienam keleiviui.
Alternatyvių kelionių būdų renesansas
Griežtėjant visuomenės požiūriui į nevaldomą aviacijos taršą ir palaipsniui augant bazinėms lėktuvų bilietų kainoms, visoje Europoje ir pasaulyje pastebimas visiškas alternatyvių, seniai pamirštų keliavimo būdų atgimimas. Naktiniai miegamieji traukiniai, kurie dar vos prieš dešimtmetį buvo masiškai uždarinėjami ir naikinami kaip beviltiškai nuostolingi, šiandien išgyvena tikrą, džiaugsmingą aukso amžių. Naujos kartos keliautojai vis dažniau renkasi lėtąjį keliavimą, kai atostogų tikslu tampa pats neįkainojamas kelionės procesas ir pro langą besikeičiantys peizažai, o ne tik pragmatiškas ir sausas atvykimas iš taško A į tašką B. Pažangūs ir modernūs greitieji traukiniai dabar leidžia sujungti didžiausias Europos sostines vos per kelias valandas, siūlydami ne tik nepalyginamai mažesnį poveikį gamtai, bet ir kur kas patogesnę, ramesnę asmeninę patirtį be jokių ilgų, varginančių saugumo patikrų perpildytuose oro uostuose ar griežtų rankinio bagažo dydžio apribojimų.
Šis ryškus vertybinis pokytis vartotojų elgsenoje rodo bręstančią ir sąmoningėjančią visuomenę, kuri pagaliau pradeda suprasti, kad absoliučiai neribotas fizinis mobilumas visada turi savo didelę, paslėptą kainą, kurią anksčiau ar vėliau teks sumokėti. Net jei tradiciniai keleiviniai lėktuvai artimiausiu metu tikrai niekur nedings iš mūsų padangės, fanatiško pigių skrydžių vaikymosi atsisakymas ir kur kas sąmoningesnis, apgalvotas transporto priemonių pasirinkimas pamažu formuoja visiškai naują globalių kelionių kultūrą. Šioje naujoje kultūroje pirmenybė bus teikiama nebe kiekybei ar skubėjimui, o išskirtinei kokybei, asmeniniam tvarumui ir elementariai pagarbai mūsų vienintelės planetos trapaus klimato ateičiai.