Sužinok

Kodėl verta susimąstyti apie plastiką savo namuose

Kai pirmą kartą nusprendžiau suskaičiuoti, kiek plastiko išmetu per savaitę, rezultatas mane šokiravo. Trys dideli maišai, pilni įvairių pakuočių, butelių, plėvelių. Ir tai tik per septynias dienas! Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, kiek plastiko patenka į mūsų namus kasdien – nuo maisto pakuočių iki kosmetikos buteliukų, nuo pirkinių maišelių iki vienkartiniu indų.

Plastiko problema nėra vien ekologinė – tai ir mūsų piniginės, ir sveikatos klausimas. Mikroplastikas jau aptinkamas mūsų kraujyje, vandenyje, kuriuo geriame, maiste, kurį valgome. O gamybos procesas? Plastiko pramonė išskiria milžinišką kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bet štai kas nuostabu – kiekvienas iš mūsų gali pradėti keisti situaciją tiesiog savo namuose, nedideliais, bet prasmingais žingsneliais.

Pirmoji savaitė: stebėjimas ir suvokimas

Prieš pradedant bet kokius pokyčius, svarbu suprasti, su kuo iš tikrųjų susiduriate. Pirmąsias septynias dienas tiesiog stebėkite ir fiksuokite. Pasiimkite didelę dėžę ar maišą ir sudėkite į jį visą plastiką, kurį per savaitę išmestumėte. Nerūšiuokite, nevertinkite – tiesiog rinkite.

Gale savaitės išsidėliokite viską ant grindų. Taip, žinau, skamba keistai, bet šis vizualinis šokas yra neįtikėtinai motyvuojantis. Dabar pradėkite grupuoti: maisto pakuotės, kosmetika, buitinė chemija, vienkartiniai daiktai, kiti plastikiniai daikteliai. Užsirašykite, kokios kategorijos dominuoja. Būtent jos ir bus jūsų pirmieji taikiniai.

Viena mano draugė, atlikusi šį pratimą, skaičiavo, kad per savaitę į namus atneša 23 plastikines maisto pakuotes. Per metus tai būtų apie 1200 pakuočių! Šis skaičius ją taip pribloškė, kad ji iš karto pradėjo ieškoti alternatyvų.

Antroji savaitė: virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis

Virtuvė paprastai yra vieta, kur plastiko kiekis didžiausias. Bet čia ir lengviausia pradėti keistis. Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos galite žengti per antrąją savaitę:

Pirkinių maišeliai – tai akivaizdu, bet vis dar matau žmones su plastikiniais maišeliais. Įsigykite kelis stiprius audeklinius maišelius ir laikykite juos ten, kur tikrai nepamiršite – prie durų, automobilyje, rankinėje. Aš asmeniškai turiu vieną sudedamą maišelį, kuris visada yra mano kuprinės kišenėje.

Daržovių ir vaisių maišeliai – užuot naudoję tuos plonus plastikinius maišelius parduotuvėje, įsigykite lengvų tinklelių maišelių rinkinį. Jie kainuoja apie 5-10 eurų už rinkinį ir tarnauja metus. Arba tiesiog dėkite daržoves tiesiai į vežimėlį – namuose vis tiek plausite.

Maisto laikymas – vietoj plastikinės plėvelės ir maišelių pradėkite naudoti stiklinius indelius su dangčiais, vaškuotus audinius (galite net patys pasidaryti), silikonines pakartotinai naudojamas pakuotes. Taip, pradinis įsigijimas kainuoja, bet šie daiktai tarnauja metus ir net dešimtmečius.

Vandens buteliai – jei vis dar perkate buteliuotą vandenį, sustokite. Įsigykite gerą filtravimo sistemą (net paprastas ąsotis puikiai veikia) ir daugkartinio naudojimo gertuvę. Vienas mano kolega apskaičiavo, kad per metus sutaupė apie 300 eurų atsisakęs buteliuoto vandens.

Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena

Vonios kambarys – tai antra vieta, kur plastikas karaliauja. Bet alternatyvos egzistuoja ir jos veikia puikiai, nors pramonė mėgina įtikinti mus priešingai.

Kietieji šampūnai ir muilai – pradžioje skeptiškai žiūrėjau į kietuosius šampūnus, bet dabar naudoju jau antrus metus. Vienas kietasis šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo, plaukai švarūs, nesipainoja, o pakuotės – jokios arba popierinė. Kaina? Panašiai kaip ir gerų skystųjų šampūnų.

Dantų šepetėliai – bambuko šepetėliai dabar prieinami beveik visose parduotuvėse. Jie kainuoja panašiai kaip plastikinis, o suskyla natūraliai. Arba ieškokite šepetėlių su keičiamomis galvutėmis – taip bent nemessite viso šepetėlio kas 3 mėnesius.

Skutimosi priemonės – senamadiškas skutimosi peiliukas su keičiamais ašmenimis atrodo stilingai ir veikia puikiai. Taip, reikia šiek tiek pratintis, bet plastikinio vienkartinio skutimosi priemonės su penkiomis ašmenimis galvutės kainuoja baisiai, o šios – centus.

Kosmetika ir higienos prekės – ieškokite produktų stiklo ar metalo pakuotėse. Dezodorantai stiklo ar popieriaus pakuotėse, lūpų balzamai metalinėse dėžutėse, kietieji kremų kubeliai – visa tai jau galima rasti net įprastose parduotuvėse. Moterims – menstruacinė taurelė ar daugkartiniai audiniai įklotai gali atrodyti radikaliai, bet sutaupo ne tik plastiko, bet ir šimtus eurų per metus.

Ketvirtoji savaitė: buitinė chemija ir valymo priemonės

Buitinės chemijos pramonė yra viena didžiausių plastiko pakuočių gamintojų. Bet štai paslaptis – dauguma valymo darbų galima atlikti su keliais paprastais ingredientais, kuriuos galite pirkti dideliais kiekiais ar net be pakuotės.

Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali pakeisti daugybę plastikinių butelių po kriaukle. Actas puikiai valo langus ir paviršius, soda šveičia ir šalina kvapus, citrinų rūgštis naikina kalkių nuosėdas. Galite pasidaryti savo valymo priemones ir pilti jas į senus stiklinius butelius su purškikliu.

Indų ploviklis – dabar galima rasti kietųjų indų ploviklių ar koncentratų, kuriuos skiedi vandeniu namuose. Vienas toks koncentratas pakeičia 3-4 įprastus butelius. Arba ieškokite parduotuvių, kur galima atsipilti ploviklio į savo atsineštą indą.

Skalbimo priemonės – skalbimo riešutai, muilo drožlės, specialūs skalbimo kiaušiniai ar koncentruoti milteliai kartoninėse pakuotėse – alternatyvų tikrai yra. Aš pats naudoju skalbimo riešutus jau pusantrų metų ir drabužiai švarus, kvapūs (galima įpilti kelių lašų eterinių aliejų), o pakuotės – medinis maišelis, kurį naudoju nuolat.

Tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai – rinkitės produktus be plastiko pakuotės. Kai kurios įmonės jau parduoda tualetinį popierių popierinėje ar net be jokios pakuotės. O popierinių rankšluosčių vietoj – audiniai, kuriuos galima skalbti.

Kaip išlaikyti motyvaciją ir nesustoti pusiaukelėje

Būkime sąžiningi – pirmosios kelios savaitės bus sunkiausios. Prisiminsiu, kaip stovėjau parduotuvėje ir bandžiau rasti jogurtą be plastikinio indelio. Po dešimties minučių beviltiško ieškojimo norėjosi tiesiog pasiimti įprastą ir eiti namo. Bet štai kas man padėjo:

Nepersistenkite – nebandykite pakeisti visko iš karto. Jei šią savaitę atsisakėte plastikinių maišelių, tai jau pergalė. Kitą savaitę – dar vienas žingsnis. Perfekcionizmas čia – priešas, ne draugas.

Ieškokite bendraminčių – prisijunkite prie vietinių „zero waste” grupių socialiniuose tinkluose. Ten rasite patarimų, pasidalinsite savo pergalėmis, sužinosite, kur jūsų mieste galima pirkti be pakuočių. Man asmeniškai labai padėjo žinojimas, kad nesu vienas šiame kelyje.

Sekite savo pažangą – kas savaitę nufotografuokite savo plastiko atliekų maišą. Matydami, kaip jis mažėja, gausite papildomos motyvacijos. Viena šeima, kurią pažįstu, per šešis mėnesius sumažino plastiko atliekas nuo trijų maišų per savaitę iki vieno per mėnesį.

Apskaičiuokite sutaupytas lėšas – daugelis žmonių mano, kad ekologiškas gyvenimas brangesnis. Bet iš tikrųjų, kai perkate mažiau pakuotų produktų, daugiau ruošiate patys, naudojate daugkartines priemones – taupote pinigus. Aš asmeniškai per metus sutaupau apie 400 eurų.

Pirkimai be plastiko: kur ir kaip

Vienas didžiausių iššūkių – rasti vietas, kur galima pirkti be plastiko pakuočių. Bet galimybių daugiau, nei galite pagalvoti.

Turgūs ir ūkininkų turgeliai – čia daržoves, vaisius, kartais ir kitus produktus galite pirkti be jokios pakuotės. Atsineškite savo maišelius ar krepšius ir pildykite. Dažnai produktai šviežesni ir pigesni nei parduotuvėse.

Parduotuvės su biriais produktais – tokių vis daugėja net mažuose miestuose. Galite atsipilti kruopų, riešutų, džiovintų vaisių, prieskonių, kartais net skystų produktų į savo atsineštus stiklinius indelius ar audeklinius maišelius. Taip perkate tiek, kiek reikia, be perteklinių pakuočių.

Įprastos parduotuvės – net įprastose parduotuvėse galima rasti daug produktų be plastiko. Duona – popierinėje pakuotėje ar be jos, sūris – prie prekystalio galite paprašyti supakuoti į savo indelį ar bent į popierių, daržovės ir vaisiai – be maišelių, pieno produktai – stiklo buteliuose (taip, reikia ieškoti, bet egzistuoja).

Internetinės parduotuvės – vis daugiau internetinių parduotuvių specializuojasi ekologiškuose produktuose su minimaliomis pakuotėmis. Užsisakote didesnį kiekį, pakuotė dažnai popierinė ar kartono, o produktai ateina tiesiai į namus.

Vienas patarimas – prieš eidami į parduotuvę, pasiruoškite. Turėkite su savimi: audinius maišelius pirkinių krepšiui, mažesnius maišelius daržovėms, stiklinius indelius sūriui ar kitam prekystalio produktui, gertuvę, jei planuojate būti ilgiau išvykę. Iš pradžių atrodys keista nešiotis visą šią „įrangą”, bet greitai taps įpročiu.

Kai namuose jau yra daug plastiko – ką daryti?

Viena klaida, kurią žmonės daro pradėdami ekologišką gyvenimą – išmeta visus plastikinius daiktus ir perka naujus „ekologiškus”. Bet tai prieštarauja visos idėjos esmei. Pats ekologiškiausias daiktas – tas, kurį jau turite.

Naudokite tai, ką turite, kol susidėvės – jūsų plastikinis maisto indelis, nors ir ne idealus, vis tiek geresnis už naują pirkimą. Naudokite jį, kol sugenda, tada pakeiskite stikliniu.

Perdirbkite kūrybiškai – plastikiniai indeliai gali tapti gėlių vazonais, organizatoriais stalčiuose, žaislais vaikams. Plastikiniai buteliai – laistymo įrankiais sodui. Prieš išmesdami, pagalvokite, ar galėtumėte panaudoti kitaip.

Atiduokite kitiems – jei turite daiktų, kurių nebenaudojate, bet jie dar geri, atiduokite. Socialiniuose tinkluose yra daugybė grupių, kur žmonės dalina nereikalingus daiktus. Jūsų nenaudojamas plastikas gali būti naudingas kam nors kitam.

Teisingai perdirbkite – kai jau tikrai reikia išmesti, įsitikinkite, kad išmetate į tinkamą konteinerį. Bet atminkite – perdirbimas yra paskutinė išeitis, ne sprendimas. Geriau iš viso nevartoti, nei vartoti ir perdirbti.

Gyvenimas po iššūkio: kaip plastikas tampa praeities dalyku

Praėjus 30 dienų, pastebėsite kelis dalykus. Pirma, jūsų šiukšlių maišas bus gerokai mažesnis ir lengvesnis. Antra, pradėsite kitaip žiūrėti į produktus parduotuvėse – automatiškai atkreipsite dėmesį į pakuotes. Trečia, suprasite, kad tai iš tikrųjų nebuvo taip sunku, kaip atrodė pradžioje.

Bet svarbiausia – suprasite, kad turite galią. Galią rinktis, ką perki, ką naudoji, ką išmeti. Kiekvienas jūsų sprendimas siunčia signalą gamintojams, parduotuvėms, politikams. Kai vis daugiau žmonių atsisako plastiko, rinka keičiasi. Jau dabar matome, kaip didėja ekologiškų alternatyvų pasiūla, kaip įmonės ieško būdų sumažinti pakuotes.

Mano asmeninė patirtis po dvejų metų su minimaliu plastiku: šiukšlių išvedu kartą per dvi savaites (anksčiau – du kartus per savaitę), sutaupau apie 400 eurų per metus, jaučiuosi geriau žinodamas, kad mano poveikis aplinkai mažesnis, namuose mažiau chaoso ir nereikalingų daiktų. Ar viskas tobula? Ne. Ar vis dar kartais nusiperku kažką plastikiniame indelyje? Taip. Bet skirtumas milžiniškas.

Šis 30 dienų iššūkis – ne finišo linija, o startas. Tai pradžia naujo mąstymo būdo, naujų įpročių, naujo santykio su daiktais ir vartojimo kultūra. Nebijokite klysti, nebijokite kartais grįžti prie senų įpročių – svarbu bendra kryptis, ne kiekvienas žingsnis. Ir atminkite – net mažas pokyčių kiekis, padarytas daugelio žmonių, sukuria didžiulę permainą. Jūs jau esate tos permainos dalis.

Plastiko problema, apie kurią kalbame per mažai

Kiekvieną kartą, kai išmetame plastikinį maišelį ar butelį, linktelime sau, kad tai tik viena smulkmena. Bet kai suskaičiuojame, kiek tokių smulkmenų sukaupiame per metus, skaičiai tampa bauginantys. Vidutinė lietuviška šeima per metus išmeta apie 150-200 kg plastiko atliekų. Dauguma jų – vienkartinio naudojimo daiktai, kurie gamtoje skaidosi šimtmečius.

Tačiau štai kas įdomu: mes dažnai kalbame apie plastiko problemą globaliu mastu, bet retai sustojame pagalvoti, ką galime padaryti čia ir dabar, savo namuose. Ne kažkokiais herojiškais žygdarbiais, o paprastais, kasdieniais sprendimais. Ir ne, jums nereikia tapti zero waste ekstremistais, kurie viską laiko stiklainiuose ir nešiojasi savo indus į restoraną (nors jei norite – puiku). Užtenka pradėti nuo kelių paprastų dalykų.

Virtuvė: čia prasideda didžioji plastiko invazija

Virtuvė yra pagrindinis plastiko šaltinis daugelyje namų. Pakuotės, maišeliai, plėvelės – visa tai kaupias stulbinančiu greičiu. Pradėkime nuo akivaizdžiausių dalykų:

Pirkinių maišeliai ir pakuotės – taip, visi žinome apie audeklinius maišelius, bet kiek iš tiesų jais naudojamės? Patarimas: laikykite kelis maišelius automobilio bagažinėje arba prie durų, kad nepamirštumėte. Dar geriau – įsigykite tinklelių maišelių daržovėms ir vaisiams. Tie plonutėliai plastikiniai maišeliai daržovių skyriuje yra visiškai nereikalingi.

Vandens buteliai – jei vis dar perkate plastikinius vandens butelius, sustokite ir paskaičiuokite. Šeima iš keturių žmonių per metus gali sunaudoti apie 1000 plastikinių butelių. Įsigykite gerą filtravimo sistemą ir daugiakartinio naudojimo butelius. Taip, pradinis įdėjimas didesnis, bet atsipirks per kelis mėnesius.

Maisto pakuotės – čia reikalai sudėtingesni. Daugelis produktų parduodami tik plastikuose. Bet galite rinktis: pirkite didesniais kiekiais (mažiau pakuočių vienam kilogramui), ieškokite alternatyvų – stiklinių butelių, popierinių pakuočių. Sūriai, mėsa, žuvis – viską galima pirkti į savo indus, jei tik drąsiai paprašysite pardavėjo.

Maisto plėvelė ir folija – pakeiskite jas vaško popierium arba silikoniniais dangteliais. Taip, reikia įprasti, bet tai veikia. Likučius galima laikyti stiklainiuose ar keramikiniuose induose su dangčiais.

Vonios kambarys: kosmetikos plastiko liūnas

Jei manote, kad virtuvė yra blogiausia, pažvelkite į savo vonios kambarį. Šampūnai, dušo želė, kremas, skutimosi putos, dantų šepetėliai – viskas plastike. Ir dauguma šių produktų naudojame kasdien.

Kietieji šampūnai ir muilai – tai ne jūsų močiutės muilo gabalas. Šiuolaikiniai kietieji šampūnai puikiai plauna, maloniai kvepia ir vienas gabalas pakeičia 2-3 butelius skystojo šampūno. Be to, keliaujant – jokių išsiliejusių butelių lagamine.

Bambuko dantų šepetėliai – kodėl vis dar naudojame plastikinius, jei yra puikių alternatyvų? Bambuko šepetėliai veikia lygiai taip pat gerai, o suskyla natūraliai. Vienintelis trūkumas – reikia prisiminti juos keisti taip pat dažnai kaip ir plastikinius.

Daugiakartiniai higieniniai įdėklai ir menstruacinės taurelės – šioje srityje per pastaruosius metus įvyko tikra revoliucija. Moterys per gyvenimą sunaudoja apie 11 000 vienkartinių higieninių priemonių. Daugiakartinės alternatyvos ne tik ekologiškesnės, bet ir ekonomiškesnės, ir dažnai patogesnės.

Skutimosi priemonės – vienkartiniai skutimosi peiliukai yra baisus plastiko švaistymasis. Įsigykite kokybišką skutimosi mašinėlę su keičiamais ašmenimis arba, dar geriau, klasikinį saugų skustuvą. Taip, reikia įgūdžių, bet verta.

Skalbykla ir valymas: cheminė plastiko simfonija

Skalbimo milteliai plastikiniuose maišuose, skystas skalbiklis plastikiniuose bidonuose, minkštiklis, dėmių valiklis – viskas plastike. O dar tos valymo priemonės virtuvei, voniai, grindims…

Koncentruoti produktai – vienas koncentruoto valiklio butelis gali pakeisti 5-10 įprastų. Taip, kaina už litrą didesnė, bet bendras poveikis aplinkai mažesnis. Kai kurios įmonės dabar siūlo net miltelių pavidalo valiklių – tiesiog supilate į butelį, įpilate vandens ir turite gatavą produktą.

Soda, actas ir citrina – skamba kaip močiutės patarimai, bet veikia. Daugumą namų valymo darbų galima atlikti su šiais trimis ingredientais. Ne, jūsų namai nebus mažiau švarūs. Taip, kartais reikia šiek tiek daugiau pastangų. Bet plastiko – nulis.

Skalbimo riešutai arba ekologiški milteliai – skalbimo riešutai veikia ne visiems ir ne visoms medžiagoms, būkime sąžiningi. Bet ekologiški milteliai popieriuose ar kartonuose – puiki alternatyva. Ir ne, jūsų drabužiai nebus prasčiau išskalbti.

Vaikai: plastiko magnetas namuose

Jei turite vaikų, žinote – jie traukia plastiką kaip magnetas. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnes… Čia reikia balanso tarp ekologiškumo ir praktinio gyvenimo su vaikais.

Mediniai ir tekstiliniai žaislai – taip, jie brangesni. Bet jie ir tvaresni, ir saugesni, ir gražesni. Vienas kokybiškas medinis žaislas tarnaus kelias kartas, kai plastikinis sulūš per savaitę.

Daugiakartinės sauskelnes – ne, aš nesakau, kad turite visiškai atsisakyti vienkartinių. Bet net dalinis daugiakartinių naudojimas namuose gali sumažinti atliekų kiekį perpus. Vienas vaikas per pirmuosius dvejus metus sunaudoja apie 4000-5000 sauskelnių. Pagalvokite apie tai.

Stikliniai maitinimo buteliukai – sunkesni, taip. Gali sudužti, taip. Bet neskiria mikroplastiko į kūdikio maistą – irgi taip. Jūsų pasirinkimas.

Drabužiai ir avalynė – pirkite kokybišką, ne pigų fast fashion plastiką. Vaikų drabužiai puikiai keliauja iš rankų į rankas – pirkite naudotus, atiduokite išaugus.

Biuras ir mokykla: nematomas plastiko srautas

Rašikliai, žymekliai, taisyklės, aplankai, segtuvai – visa tai dažniausiai plastikinis. Ir dažnai vienkartinio naudojimo, nes sugenda ar pasimeta.

Užpildomi rašikliai – taip, jie egzistuoja. Taip, jie veikia. Ne, jie nebrangesni ilgalaikėje perspektyvoje. Vienas kokybiškas užpildomas rašiklis gali tarnauti visą gyvenimą.

Mediniai pieštukai vietoj plastiko – akivaizdu, bet verta priminti. Pieštukai, kreidelės, spalvoti pieštukai – visa tai gali būti be plastiko.

Popieriniai užrašų blokneliai vietoj lipnių lapelių – tie geltonieji lipnūs lapeliai? Plastiko pagrindu. Naudokite paprastą popierių ir spaustukus.

Šventės ir renginiai: plastiko apokalipsė

Gimtadieniai, šventės, piknikas – čia plastiko naudojimas išauga eksponentiškai. Vienkartiniai indai, šiaudeliai, dekoracijos, dovanų pakuotės…

Tikri indai – net jei renginys lauke, galite naudoti tikrus indus. Taip, reikės plauti. Bet tai ne apokalipsė. Arba įsigykite daugiakartinių bioplastiko ar bambukinių indų – jie tarnaus daugelį metų.

Dekoracijos iš gamtos – vietoj plastikinių balonų ir girliandų naudokite gėles, šakas, popieriaus dekoracijas. Atrodys gražiau ir originaliau.

Dovanų pakavimas – audinys, laikraščiai, popierius – visa tai puikiai tinka. Japonai šimtmečius naudoja furoshiki techniką – dovanų pakavimą audinyje. Gražu, ekologiška, audinį galima naudoti vėl.

Pirkimas ir vartojimas: šakninis problemos sprendimas

Galiausiai, didžiausias plastiko sumažinimo būdas – pirkti mažiau. Skamba paprastai, bet tai sudėtingiausia dalis.

Pirkite kokybę, ne kiekį – vienas geras daiktas, kuris tarnaus dešimtmetį, geriau nei dešimt pigių, kurie sulūš per metus. Taip, pradinė investicija didesnė, bet ilgalaikėje perspektyvoje – ekonomiškiau ir ekologiškiau.

Taisykite, o ne išmeskite – dauguma daiktų gali būti sutaisyti. Drabužiai, batai, elektromos prietaisai – visa tai turi antrą gyvenimą, jei tik panorime. Taip, kartais taisymas kainuoja beveik tiek pat kaip naujas daiktas. Bet tai ne tik apie pinigus.

Skolinkitės ir dalinkitės – kiek dažnai naudojate gręžtuvą? Kelias kartais per metus? Kodėl jums reikia savo? Kaimynystės įrankių bibliotekos, dalijimosi platformos – tai ateitis.

Pirkite vietinę produkciją – dažnai ji mažiau pakuota, nes nereikia transportuoti toli. Be to, palaikote vietos ekonomiką.

Atsisakykite nemokamų dalykų – visi tie reklaminiai daiktėliai, mėginėliai, dovanos prie žurnalų – dažniausiai plastikinis šlamštas. Mokėkite atsisakyti.

Kelias į mažiau plastiko: realistinė perspektyva

Štai kas svarbu suprasti: jums nereikia daryti visko iš karto. Jums nereikia būti tobulais. Jums nereikia jaustis kaltais kiekvieną kartą, kai naudojate plastiką. Tai ne apie perfekcionizmą, tai apie pažangą.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie jums atrodo lengviausi. Gal tai bus daugiakartiniai maišeliai pirkinių. Gal vandens butelis. Gal kietasis šampūnas. Nesvarbu. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar vieną dalyką. Ir dar vieną. Per metus jūsų namai atrodys visiškai kitaip.

Ir taip, kartais plastiko naudojimas yra pateisinamas. Medicininės priemonės, tam tikri maisto produktai, saugumas – yra situacijų, kai plastiko alternatyvos tiesiog nėra arba jos nepraktiškos. Ir tai normalu. Tikslas ne nulis plastiko, tikslas – mažiau nereikalingo plastiko.

Svarbu suprasti, kad individualūs veiksmai, nors ir svarbūs, nėra vienintelis sprendimas. Reikia sisteminio pokyčio – gamintojų atsakomybės, geresnės atliekų tvarkymo infrastruktūros, politinių sprendimų. Bet tai nereiškia, kad mūsų asmeniniai pasirinkimai nieko nekeičia. Jie kuria paklausą alternatyvoms, rodo gamintojams, ko norime, įkvepia kitus.

Plastiko problema neišnyks per naktį. Bet kiekvienas maišelis, kurio nenaudojame, kiekvienas butelis, kurio neperkame, kiekviena pakuotė, kurios atsisakome – tai žingsnis teisinga kryptimi. Ne dėl to, kad išgelbėsime planetą vieni, o dėl to, kad kartu su milijonais kitų žmonių, kurie daro tuos pačius smulkius pasirinkimus, mes keičiame sistemą. Ir tai, drįsčiau teigti, yra vienintelis būdas, kaip tikrai keičiasi pasaulis – ne dideliais herojiškais žygdarbiais, o milijonais mažų, kasdienių sprendimų.

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi per pastaruosius šešis dešimtmečius. Nuo maisto pakuočių iki buitinės technikos – šis medžiaga persmelkė kiekvieną gyvenimo sritį. Tačiau patogumas atneša ir rimtų pasekmių. Kasmet į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko atliekų, o mikroplastiko dalelės jau aptinkamos net žmogaus kraujyje ir plaučiuose.

Namų ūkis yra viena iš pagrindinių plastiko atliekų šaltinių. Vidutiniškai vienas žmogus per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko, iš kurių didžioji dalis – vienkartinio naudojimo gaminiai. Gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali imtis konkrečių veiksmų ir žymiai sumažinti savo plastiko pėdsaką. Nereikia iš karto keisti viso gyvenimo būdo – net maži pokyčiai, taikomi nuosekliai, gali duoti įspūdingų rezultatų.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Virtuvė yra ta vieta, kur susidaro daugiausia plastiko atliekų. Maisto produktų pakuotės, plėvelės, maišeliai, buteliai – visa tai kaupiasi kiekvieną dieną. Tačiau būtent čia galima pasiekti didžiausių pokyčių.

Pirkite produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Vaisiai, daržovės, riešutai, kruopos, ankštiniai augalai – daugelį produktų galima įsigyti nepakuotus. Vis daugiau parduotuvių siūlo galimybę atsivežti savo talpyklas ir pirkti pagal svorį. Jei tokios parduotuvės nėra, rinkitės produktus stiklo, popieriaus ar kartono pakuotėse.

Atsisakykite plastikinių maišelių. Daugkartiniai medžiaginiai maišeliai turėtų tapti jūsų nuolatiniu palydovu. Laikykite juos automobilyje, rankinėje ar prie durų, kad niekada neužmirštumėte. Vaisių ir daržovių pirkimui naudokite specialius tinklelius arba tiesiog dėkite produktus į krepšį be jokių maišelių.

Keiskite maisto saugojimo įpročius. Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotus drobės įvynius, kuriuos galima naudoti daug kartų. Maisto likučius laikykite stiklainiuose ar stiklinėse talpyklose su dangčiais. Sviestmaižiams ir užkandžiams į darbą ar mokyklą naudokite daugkartines silikonines ar medžiagines pakuotes.

Gaminkite patys tai, ką įmanoma. Jogurtas, duona, sausainiai, padažai – daugelį produktų, kuriuos perkame plastikinėse pakuotėse, galima pasigaminti namuose. Tai ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir dažnai būna sveikiau bei ekonomiškiau.

Pakeiskite plastikinę indų plovimo kempinę. Natūralios celiuliozės kempinės, šepečiai su medinėmis rankenom ar rankšluosčiai iš medvilnės puikiai atlieka tą pačią funkciją, tačiau nesklaido mikroplastiko dalelių ir yra biologiškai skaidūs.

Vonios kambario transformacija

Vonios kambarys yra antra vieta, kur plastikas vyrauja beveik visur. Tačiau čia taip pat galima rasti daug alternatyvų.

Kietieji šampūnai ir muilai. Šie produktai paprastai parduodami be jokių pakuočių arba popierinėse dėžutėse. Vienas kietasis šampūnas gali pakeisti 2-3 plastikinius butelius, o jo užtenka daug ilgiau nei skystojo.

Bambuko šepetėliai dantims. Plastikiniai šepetėliai yra viena iš problematiškiausių atliekų – jie praktiškai nesuyra ir kaupiasi sąvartynuose šimtmečius. Bambuko šepetėliai yra biologiškai skaidūs, o jų šereliai dažnai gaminami iš natūralių medžiagų.

Saugomi skutimosi įrankiai. Vienkartiniai skustuvai yra milžiniška plastiko atliekų problema. Investicija į kokybišką saugomą skutimąsi atsipirks per kelis mėnesius, o jums nereikės nuolat pirkti naujų plastikinių skustuvų.

Natūralūs kosmetikos produktai minimaliose pakuotėse. Ieškokite kosmetikos, kuri parduodama stiklo talpyklose arba aliuminio tūbelėse. Dar geriau – gaminkite patys. Kokosų aliejus puikiai tinka kaip drėkinamasis kremas, o cukrus su aliejumi – kaip kūno šveitiklis.

Daugkartiniai higienos produktai. Medžiaginiai higieniniai įklotai, menstruacinės taurelės ar laikotarpio kelnaitės gali atrodyti neįprastas pasirinkimas, tačiau jos ne tik ekologiškos, bet ir ekonomiškos ilgalaikėje perspektyvoje.

Drabužių priežiūra be plastiko

Skalbimas ir drabužių priežiūra taip pat generuoja nemažai plastiko atliekų, nors tai ne visada akivaizdu.

Skalbimo priemonės be plastiko. Rinkitės skalbimo priemones, kurios parduodamos kartono dėžutėse, o ne plastikiniuose konteineriuose. Skalbimo riešutai, muilo drožlės ar specialūs skalbimo rutuliukai yra puikios alternatyvos.

Natūralūs minkštikliai. Baltasis actas puikiai suminkština audinius ir pašalina kvapus. Jį galima naudoti vietoj įprastų minkštiklių, kurie parduodami plastikiniuose buteliuose.

Džiovinimas natūraliai. Naudojant džiovyklę, sintetiniai audiniai išskiria mikroplastiko daleles. Džiovinimas ant virvės ar džiovyklės ne tik sumažina plastiko taršą, bet ir taupo elektros energiją.

Drabužių remontas ir perdirbimas. Vietoj to, kad išmestumėte susidėvėjusius drabužius, pabandykite juos suremontuoti ar perdirbti. Senos marškinėlės gali tapti valikliais, o susidėvėję džinsai – rankinėmis ar pagalvėlėmis.

Valymas ir buitis be cheminių plastiko pakuočių

Valymo priemonės yra viena iš didžiausių plastiko butelių šaltinių namuose. Tačiau dauguma valymo užduočių gali būti atliktos naudojant paprastus, natūralius ingredientus.

Universalūs natūralūs valikliai. Soda, actas, citrinų rūgštis ir muilo drožlės gali išspręsti daugumą valymo problemų. Šie ingredientai parduodami popierinėse ar kartono pakuotėse ir yra visiškai saugūs aplinkai.

Daugkartiniai valymo įrankiai. Vietoj vienkartinių šluosčių naudokite medžiaginius, kuriuos galima skalbti ir naudoti daug kartų. Mikropluošto šluostės puikiai valo paviršius net be jokių chemikalų – užtenka tik vandens.

Koncentruotos valymo priemonės. Jei vis dėlto perkate gatavus valiklus, rinkitės koncentruotus variantus, kuriuos galima praskiesti namuose. Taip sumažinsite pakuočių kiekį ir transportavimo poveikį aplinkai.

Tualeto šepečiai iš natūralių medžiagų. Plastikiniai tualeto šepečiai gali būti pakeisti mediniais ar bambuko variantais, kurie yra ilgaamžiškesni ir ekologiškesni.

Vaikų priežiūra ir žaislai

Vaikai yra dideli plastiko vartotojai – nuo žaislų iki sauskelnių. Tačiau ir čia galima rasti daug ekologiškesnių sprendimų.

Audiniai sauskelniai. Šiuolaikiniai audiniai sauskelniai yra patogūs, praktiški ir gerokai sumažina atliekų kiekį. Vienas vaikas per sauskelnių naudojimo laikotarpį sugeneruoja apie toną vienkartinių sauskelnių atliekų.

Mediniai ir natūralūs žaislai. Rinkitės žaislus iš medžio, medvilnės, vilnos ar kitų natūralių medžiagų. Jie ne tik ekologiškesni, bet dažnai ir kokybiškesni, saugesni vaikams.

Žaislų keitimasis ir pirkimas iš antrų rankų. Vaikai greitai išauga iš žaislų, todėl jų pirkimas iš antrų rankų ar dalyvavimas žaislų mainų programose yra puikus būdas sumažinti naujų plastikinių žaislų poreikį.

Kūrybiniai užsiėmimai be plastiko. Piešimas, lipdymas iš molio, gamtos medžiagų rinkimas ir kūryba iš jų – tokios veiklos ne tik sumažina plastiko vartojimą, bet ir skatina vaiko kūrybiškumą.

Gėrimai ir kavos kultūra

Gėrimai yra viena iš didžiausių vienkartinio plastiko šaltinių. Vandens buteliai, kavos puodeliai, šiaudeliai – visa tai kaupiasi neįtikėtinais kiekiais.

Daugkartiniai vandens buteliai. Nerūdijančio plieno ar stiklo buteliai yra investicija, kuri atsipirks per kelias savaites. Jie išlaiko gėrimo temperatūrą ir gali tarnauti daugelį metų.

Kavos gaminimas namuose. Vietoj to, kad pirktumėte kavą vienkartiniuose puodeliuose, gaminkite ją namuose ir išsinešite savo terminiame puodelyje. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą tiems, kas atsineša savo indą.

Atsisakykite plastikinių šiaudelių. Jei tikrai reikia šiaudelio, naudokite nerūdijančio plieno, stiklo ar bambuko variantus. Tačiau dažniausiai šiaudelis apskritai nėra būtinas.

Vandens filtravimas namuose. Vietoj buteliuoto vandens pirkimo, įsirenkite vandens filtravimo sistemą. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška ilgalaikėje perspektyvoje.

Kas lieka, kai įpročiai tampa gyvenimu

Plastiko mažinimas namuose nėra vienkartinis veiksmas ar greitas sprendimas. Tai procesas, kuris reikalauja laiko, kantrybės ir nuoseklių pastangų. Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas – kiekvienas mažas žingsnis jau yra reikšmingas indėlis.

Pradėkite nuo to, kas jums atrodo paprasčiausia. Galbūt tai bus atsisakymas plastikinių maišelių arba perjungimas į kietąjį šampūną. Kai vienas įprotis taps natūralus, pridėkite kitą. Per metus galite nepastebėti, kaip jūsų namų ūkis transformavosi į daug ekologiškesnį.

Svarbu nepamiršti, kad šis kelias nėra vienišas. Dalijantis savo patirtimi su draugais, šeima ir bendruomene, kuriate platesnį poveikį. Kai žmonės mato, kad plastiko mažinimas yra įmanomas ir ne toks sudėtingas, kaip gali atrodyti, jie labiau linkę prisijungti.

Ekonominis aspektas taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Nors kai kurie ekologiški produktai gali kainuoti daugiau pradžioje, ilgalaikėje perspektyvoje dauguma sprendimų faktiškai sutaupo pinigų. Daugkartiniai produktai, namų gamyba, atsisakymas nereikalingų pirkinių – visa tai mažina išlaidas.

Plastiko problemos sprendimas reikalauja sisteminių pokyčių – pramonės, politikos ir visuomenės lygmeniu. Tačiau kiekvieno iš mūsų kasdieniai sprendimai kuria paklausą ekologiškiems produktams, rodo verslui ir valdžiai, kad žmonėms rūpi aplinka. Trisdešimt šiame straipsnyje pateiktų sprendimų yra tik pradžia. Jūsų kūrybiškumas, poreikiai ir galimybės gali atvesti prie dar daugiau būdų sumažinti plastiko atliekas. Svarbu pradėti, išbandyti, prisitaikyti ir tęsti. Mūsų planeta to verta, o ateities kartos bus dėkingos už kiekvieną šiandien priimtą sąmoningą sprendimą.

Kodėl plastiko problema liečia kiekvieną iš mūsų

Žinote, kas labiausiai šokiruoja? Vidutinė lietuvių šeima per metus sunaudoja apie 150 kilogramų plastiko. Tai maždaug tiek, kiek sveria suaugęs žmogus. Ir didžioji dalis šio plastiko baigia savo kelionę sąvartynuose arba, dar blogiau – gamtoje.

Bet štai gera žinia: jums nereikia tapti ekologijos fanatiku ar gyventi miške, kad padarytumėte realų pokytį. Kartais net mažiausi sprendimai namuose gali turėti didžiulę įtaką. Ir ne, aš nekalbu apie radikalius gyvenimo būdo pakeitimus. Kalbu apie protingus, praktiškus sprendimus, kurie ne tik padės planetai, bet ir sutaupys jūsų pinigus.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis jūsų namuose

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė yra tas fronto linija. Čia susirenka daugiausia vienkartinio plastiko – nuo maisto pakuočių iki plėvelių ir maišelių.

Pirma, atsikratykime plastikinio vandens butelių įpročio. Filtruotas vanduo iš čiaupo stiklinėje ar nerūdijančio plieno gertuvėje – štai jūsų naujas geriausias draugas. Viena kokybė gertuvė gali pakeisti šimtus plastikinių butelių per metus. Skaičiuokite patys: jei kas savaitę perkate 6 butelius vandens, per metus tai 312 butelių. Įsigijus gerą filtrą už 50-100 eurų, per metus sutaupysite ne tik pinigų, bet ir išvengsite šimtų plastikinių pakuočių.

Antra, maišeliai maistui. Tie plonutėliai plastikiniai maišeliai daržovėms ir vaisiams – jie tokie patogūs, tiesa? Bet visiškai nereikalingi. Medvilniniai arba tinkliniai maišeliai puikiai atlieka tą patį darbą. Galite net patys pasisiūti iš senų marškinėlių. Ir žinote kas juokingiausia? Daugelis daržovių ir vaisių apskritai nereikalauja jokių maišelių – obuoliai, apelsinai, bananai turi savo natūralią „pakuotę”.

Trečia, maisto laikymas. Plastikinis maišelis su užtrauktuku? Išmeskite. Stikliniai indeliai su dangčiais – štai kas tikrai veikia. Jie ilgaamžiai, nesugeria kvapų, galima plauti indaplovėje ir net šaldyti. Taip, pradinis įsigijimas kainuoja daugiau, bet šie indeliai tarnauja metų metus. O jei norite dar ekonomiškesnio varianto – naudokite stiklinius kavos ar uogienės stiklainus, kuriuos ir taip išmestumėte.

Vonios kambaryje slypi daugiau plastiko nei manote

Vonios kambarys yra antra vieta, kur plastiko kiekis tiesiog sprogsta. Šampūnų buteliai, dušo želė, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės – visa tai paprastai pakuota į plastiką.

Pradėkime nuo paprasčiausio – kietų muilo gabalėlių. Taip, grįžtame prie senų gerų laikų! Dabar rinkoje galite rasti kietą šampūną, kondicionierių, net kūno balzamą. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 skystojo šampūno butelius. Be to, jie užtrunka ilgiau, nes nenaudojate per daug, kaip dažnai nutinka su skystuoju.

Bambukinis dantų šepetėlis – dar vienas paprastas sprendimas. Žinote, kad per gyvenimą vidutiniškai sunaudojame apie 300 plastikinių dantų šepetėlių? Ir kiekvienas jų skaidysis gamtoje apie 500 metų. Bambukinis šepetėlis yra biologiškai skaidus, o šeriai dažniausiai pagaminti iš augalinių medžiagų.

Ir dar vienas dalykas – skustuvas su keičiamais ašmenimis. Vienkartiniai skutimosi peiliukai yra viena didžiausių plastiko atliekų problemų. Nerūdijančio plieno skustuvas su keičiamais ašmenimis ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo pinigų ilgalaikėje perspektyvoje.

Apsipirkimas be plastiko – misija įmanoma

Daugelis žmonių galvoja, kad apsipirkti be plastiko yra neįmanoma. Bet tai tik įprotis, kurį reikia pakeisti.

Tekstiliniai maišeliai – tai pagrindas. Turėkite kelis didesnius maišelius automobilio bagažinėje arba prie durų, kad nepamirštumėte. Jei vis tiek kartais pamirštate – laikykite vieną sulankstomą maišelį rankinėje ar kuprinėje. Jie tokie maži, kad užima mažiau vietos nei telefonas.

Bet štai ką daro tikri profesionalai: perka nepakuotus produktus. Daržoves ir vaisius rinkitės be pakuočių. Duoną pirkite kepykloje ir neškitės savo maišelį. Riešutus, kruopas, ankštinius galite pirkti biriai – vis daugiau parduotuvių Lietuvoje siūlo tokią galimybę. Atsineškite savo stiklanius ar medvilninius maišelius, pasverkite tuščius, o paskui pripildytus.

Vietiniai ūkininkai ir turgūs – puiki alternatyva supermarketams. Čia produktai dažniausiai parduodami be pakuočių, o ir kokybė būna geresnė. Be to, palaikote vietos ūkininkus, o ne dideles korporacijas.

Kavinėse ir restoranose – kaip išvengti vienkartinio plastiko

Kavos puodelis išsinešimui, šiaudeliai, plastikiniai įrankiai – visa tai kaupiasi neįtikėtinai greitai.

Termosinis puodelis kavai – tai ne tik ekologiškas, bet ir praktiškas sprendimas. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį. Tai gali būti 20-50 centų nuolaida, bet per metus tai sudaro nemažą sumą. Be to, kava termosiniame puodelyje ilgiau išlieka karšta.

Atsisakykite šiaudelių – arba turėkite savo. Jei tikrai mėgstate gerti per šiaudelį, įsigykite nerūdijančio plieno, bambuko ar stiklo šiaudelių rinkinį. Jie lengvai valomi specialia šepetėliu ir tarnauja amžinai.

Kai užsisakote maistą į namus – paprašykite be vienkartinių įrankių. Daugelis pristatymo platformų leidžia tai nurodyti užsakymo metu. Namuose turite savo šakutes ir peilius, kam dar papildomi plastikiniai?

Vaikai ir plastiko mažinimas – auklėjame sąmoningą kartą

Vaikai yra didžiulė plastiko vartojimo dalis – žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžių pakuotės. Bet tai taip pat puiki galimybė auklėti ekologiškai sąmoningą kartą.

Žaislai iš antrinių žaliavų arba medienos – taip, jie paprastai brangesni, bet ir kokybiškesni. Vienas gerai pagamintas medinis žaislas gali tarnauti kelioms kartoms, kai tuo tarpu plastikinis dažniausiai sulūžta per kelis mėnesius. Be to, vis daugiau tėvų pasirenka žaislų mainus su kitais tėvais arba perka naudotus – tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška.

Mokyklos pietūs be vienkartinių pakuočių – naudokite daugkartines dėžutes maistui, nerūdijančio plieno gertuvę vandeniui. Taip pat galite įdėti medvilninę servetėlę vietoj popierinių. Vaikai greitai pripranta prie tokių įpročių, o kartais net tampa ekologijos ambasadoriais tarp draugų.

Namų ruošos produktai – cheminė industrija myli plastiką

Valymo priemonės, skalbimo milteliai, minkštikliai – visa tai paprastai parduodama plastikiniuose buteliuose. Bet yra alternatyvų.

Koncentruoti produktai – užuot pirkę pilną butelį vandeningos valymo priemonės, pirkite koncentratą. Vieną kartą nusipirkę butelį su purškikliu, galite jį papildyti koncentratu, kuris dažnai parduodamas mažesnėse pakuotėse ar net tablečių pavidalu.

Ekologiški skalbimo produktai – skalbimo riešutai, skalbimo juostelės arba milteliai kartoninėse pakuotėse. Taip, gali atrodyti keista, bet veikia ne prasčiau nei įprastos priemonės. O jei esate kūrybingi, galite net patys pasigaminti paprastas valymo priemonės iš acto, sodos ir citrinos.

Mikropluošto šluostės – vietoj vienkartinių šluosčių ar popierinių rankšluosčių valymui. Jos puikiai valo net be cheminių priemonių, tereikia vandens. Viena kokybė mikropluošto šluostė gali pakeisti šimtus popierinių rankšluosčių.

Kai mažas tampa dideliu – kaip įpročiai kuria pokytį

Žinote, kas labiausiai keičia žaidimą? Ne tai, kad viską padarytumėte tobulai, o tai, kad pradėtumėte. Pradėkite nuo vieno ar dviejų sprendimų iš šio sąrašo. Kai jie taps įpročiu, pridėkite dar vieną.

Galbūt pirmą mėnesį tiesiog atsisakysite plastikinių vandens butelių. Antrą – pradėsite naudoti tekstilinius maišelius. Trečią – pabandysite kietą šampūną. Po pusės metų atgręžsite atgal ir nustebsite, kiek plastiko jau nebeperkate.

Ir štai kas svarbiausia – kiekvienas jūsų sprendimas yra balsas. Kai atsisakote plastiko, kai renkates alternatyvas, jūs siunčiate signalą gamintojams ir prekybininkams. Jūs sakote: „Man rūpi, ir noriu pasirinkimo”. Kai vis daugiau žmonių tai daro, rinka keičiasi.

Plastikinių atliekų mažinimas namuose nėra apie tobulumą. Tai apie pažangą. Tai apie mažus, kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui sukuria didelį pokytį. Ir geriausias laikas pradėti? Būtent dabar. Ne rytoj, ne kitą pirmadienį – šiandien. Pasirinkite vieną dalyką iš šio sąrašo ir pradėkite. Jūsų namai, jūsų piniginė ir mūsų planeta jums padėkos.

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi per pastarąjį šimtmetį, tačiau jo patogumas atneša ir rimtų pasekmių. Kiekvienais metais pasaulyje pagaminama apie 400 milijonų tonų plastiko, o didžioji dalis jo naudojama tik vieną kartą ir išmetama. Lietuvoje vidutiniškai vienas gyventojas per metus susirenka apie 30 kilogramų plastiko atliekų, ir tik maža dalis jų yra tinkamai perdirbama.

Problema slypi ne tik pačiame plastike, bet ir jo skilimo procese. Plastikui reikia nuo 20 iki 500 metų, kad jis suskiltų gamtoje, o kai kurios rūšys išlieka dar ilgiau. Dar blogiau tai, kad skilimo metu plastikas neišnyksta – jis tik smulkėja į mikroplastiko daleles, kurios patenka į dirvožemį, vandenis ir galiausiai į mūsų maisto grandinę. Mokslininkai jau aptiko mikroplastiko žmogaus kraujyje, plaučiuose ir net placentoje.

Namų ūkis yra viena pagrindinių plastiko atliekų šaltinių. Pakuočių atliekos, vienkartiniai indai, plastikiniai maišeliai, buteliukai – visa tai kasdien kaupiasi mūsų šiukšliadėžėse. Gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šios problemos sprendimo, pradėdamas nuo savo namų.

Virtuvė – pagrindinė plastiko atliekų zona

Virtuvė dažniausiai būna didžiausias plastiko atliekų generatorius namuose. Maisto pakuotės, plastikinė plėvelė, vienkartiniai maišeliai – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu. Tačiau būtent čia galima padaryti didžiausią pokytį.

Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – atsisakyti plastikinių maišelių pirkiniams. Daugiakartiniai medžiaginiai maišeliai yra ne tik ekologiškesni, bet ir patvaresni. Vienas toks maišelis gali pakeisti šimtus plastikinių per savo tarnavimo laiką. Svarbu turėti kelis tokius maišelius skirtingiems tikslams: didesnį pirkinių krepšiui, mažesnius daržovėms ir vaisiams, tinklelių pavidalo – produktams, kuriems nereikia uždaro maišelio.

Antra svarbi sritis – maisto laikymas. Plastikinė plėvelė ir vienkartiniai maišeliai gali būti pakeisti stikliniais ar nerūdijančio plieno konteineriais. Taip, pradinės investicijos gali būti didesnės, bet šie indai tarnauja dešimtmečius. Be to, stikle maistas išlieka šviežesnis ir neįgauna plastiko skonio ar kvapo. Vaškuoti audiniai taip pat puikiai tinka uždengiančiai plėvelei pakeisti – jie yra lankstūs, daugiakartiniai ir lengvai valomi.

Trečias sprendimas – pirkti produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote. Daugelyje miestų jau veikia parduotuvės, kuriose galima pirkti sausus produktus, aliejus, prieskonius į savo atsineštus indus. Net jei tokios parduotuvės nėra pasiekiamos, galima rinktis didesnes pakuotes vietoj mažų vienkartinių porcijų – tai sumažina plastiko kiekį vienam produkto vienetui.

Vandens filtravimas namuose vietoj buteliuoto vandens pirkimo – dar vienas efektyvus būdas sumažinti plastiko atliekas. Vienas filtras gali pakeisti šimtus plastikinių butelių per metus. Jei vis dėlto perkate buteliuotą vandenį, rinkitės stiklines pakuotes arba bent jau didesnio tūrio plastikinius butelius, kuriuos galima pakartotinai naudoti.

Vonios kambarys ir asmeninė higiena

Vonios kambarys – dar viena erdvė, kurioje plastikas dominuoja. Šampūnų, dušo želė, kreminių buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės – visa tai paprastai pagaminta iš plastiko ir naudojama palyginti trumpai.

Kietieji šampūnai ir muilai tampa vis populiaresni ir tai visiškai pagrįstai. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 įprastus plastikinius butelius, o jo sudėtis dažnai būna natūralesnė. Pradžioje gali prireikti laiko prisitaikyti prie naujos tekstūros, bet daugelis žmonių pastebi, kad jų plaukų būklė netgi pagerėja. Tas pats pasakytina ir apie kietąjį muilą – jis puikiai tinka tiek rankoms, tiek kūnui, o pakuotė dažniausiai būna popierinė arba jos iš viso nėra.

Dantų šepetėliai iš bambuko ar kitų biologiškai skaidžių medžiagų yra puikus plastikinis alternatyva. Nors šereliai dažnai vis dar būna sintetiniai, pats šepetėlio korpusas suyra natūraliai. Kai kurie gamintojai jau siūlo ir visiškai kompostuojamus šepetėlius. Dantų pasta taip pat gali būti perkami tabletėse arba stikliniuose induose.

Skutimosi priemonės – dar viena plastiko atliekų šaltinis. Vienkartiniai skutimosi peiliukai yra ekologinė katastrofa. Metaliniai skutimosi aparatai su keičiamais ašmenimis tarnauja visą gyvenimą, o atliekos yra minimalios. Skutimosi putos iš balionėlių gali būti pakeistos kietu skutimosi muilu arba natūraliais aliejais.

Moterų higieninės priemonės tradiciškai sukuria daug atliekų. Daugiakartiniai produktai, tokie kaip menstruacinės taurelės arba audekliniai įklotai, gali atrodyti neįprastai, bet jie ne tik ekologiškesni, bet ir ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų, pakeisdama tūkstančius vienkartinių produktų.

Drabužių priežiūra ir tekstilė

Galbūt netikėtai, bet drabužių priežiūra ir tekstilė namuose taip pat prisideda prie plastiko atliekų problemos. Daugelis skalbimo priemonių parduodamos plastikiniuose konteineriuose, o sintetiniai audiniai skalbimo metu išskiria mikroplastiko daleles.

Skalbimo priemonių srityje yra keletas alternatyvų. Koncentruotos priemonės mažesniuose induose sumažina pakuotės kiekį. Skalbimo riešutai arba muilo traškučiai – natūralūs sprendimai, kuriems reikia minimalios pakuotės. Kai kurios įmonės siūlo pildymo sistemas, kai galima atsineštą indą užpildyti parduotuvėje. Skalbimo milteliai kartoninėse dėžutėse taip pat geresnė alternatyva nei skysčiai plastikiniuose konteineriuose.

Mikroplastiko problema skalbiant sintetinius audinius yra rimta, bet valdoma. Specialūs maišeliai, kurie sugauna mikroplastiko daleles skalbimo metu, kainuoja nedaug ir gali būti naudojami daugelį metų. Dar geriau – renkantis naujus drabužius teikti pirmenybę natūraliems audiniams: medvilnei, linui, vilnai. Jie ne tik neišskiria mikroplastiko, bet ir patys yra biologiškai skaidūs.

Džiovinimo skalbinių procesas taip pat gali būti ekologiškesnis. Džiovinimo kamuoliukai iš vilnos pakeičia vienkartines aromato lapelių pakuotes. Natūralus džiovinimas ore ne tik taupo energiją, bet ir prailgina drabužių tarnavimo laiką.

Valymo priemonės ir namų priežiūra

Valymo priemonių pramonė yra viena didžiausių plastiko pakuočių vartotojų. Kiekvienas namų ūkis vidutiniškai turi 5-10 skirtingų valymo priemonių plastikiniuose buteliuose, kurie keičiami kelis kartus per metus.

Universalios valymo priemonės gali pakeisti daugybę specializuotų produktų. Paprastas actas, soda ir citrinų rūgštis gali išspręsti daugumą valymo uždavinių namuose. Actas puikiai tinka langams, voniai, santechnikai. Soda valo įvairius paviršius ir šalina kvapus. Citrinų rūgštis efektyvi prieš kalkių nuosėdas. Šios priemonės parduodamos didelėmis pakuotėmis arba popierinėse dėžutėse, todėl plastiko atliekų kiekis yra minimalus.

Jei vis dėlto reikia specialių valymo priemonių, verta ieškoti koncentratų, kuriuos galima skiesti namuose. Vienas koncentrato buteliukas gali pakeisti 5-10 įprastų valymo priemonių butelių. Kai kurios įmonės siūlo tabletės pavidalo valymo priemones – jas tiesiog ištirpinate vandenyje savo induose.

Valymo įrankiai taip pat dažnai būna plastikiniai ir trumpaamžiai. Medinės šluotos, šepečiai su natūraliais šereliais, medžiaginės šluostės vietoj vienkartinių servetėlių – visa tai tarnauja ilgiau ir sukuria mažiau atliekų. Kempinės iš natūralių medžiagų arba lufos yra kompostuojamos, skirtingai nuo įprastų sintetinių kempinių.

Pirkiniams ir laikymui

Kaip perkame ir laikome daiktus namuose turi didelę įtaką plastiko atliekų kiekiui. Smulkūs pokyčiai pirkimo įpročiuose gali duoti didelių rezultatų.

Planavimas prieš einant į parduotuvę padeda išvengti impulsyvių pirkimų, kurie dažnai būna perteklinėse plastikinėse pakuotėse. Turėdami aiškų sąrašą, galite sąmoningai rinktis produktus su mažiau pakuočių arba su ekologiškesnėmis alternatyvomis. Vietiniai ūkininkai ir turgūs dažnai siūlo produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote.

Maisto laikymo sprendimai namuose turėtų būti ilgalaikiai. Stikliniai indai su hermetiniais dangčiais puikiai tinka sausų produktų laikymui. Jie apsaugo nuo drėgmės ir kenkėjų, leidžia matyti, kas viduje, ir tarnauja dešimtmečius. Nerūdijančio plieno konteineriai tinka tiek laikymui, tiek maisto nešimui į darbą ar mokyklą.

Pirkimas didesnėmis pakuotėmis paprastai reiškia mažiau plastiko vienam produkto vienetui. Pavyzdžiui, penkių kilogramų ryžių maišas sukuria mažiau atliekų nei penkios vieno kilogramo pakuotės. Žinoma, tai turi prasmę tik tais atvejais, kai produktas bus sunaudotas iki galiojimo pabaigos.

Internetiniai pirkimai gali būti dviprasmiški aplinkosaugos požiūriu. Nors sumažėja kelionių į parduotuves, dažnai prekės ateina su pertekline pakuote. Renkantis internetines parduotuves, verta ieškoti tų, kurios naudoja minimalias ir ekologiškas pakuotes, arba siūlo galimybę atsisakyti papildomų pakavimo medžiagų.

Vaikų priežiūra ir žaislai

Šeimos su vaikais susiduria su ypač dideliu plastiko atliekų kiekiu. Vienkartinės sauskelnės, maisto pakuotės, žaislai – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu.

Audinės sauskelnės yra vienas didžiausių pokyčių, kuriuos gali padaryti šeima su kūdikiu. Taip, jos reikalauja skalbimo, bet vienas kūdikis per savo sauskelnių nešiojimo laikotarpį gali sunaudoti 4000-6000 vienkartinių sauskelnių, kurios atsiduria sąvartynuose. Šiuolaikinės audinės sauskelnės yra patogios, praktiškos ir gali būti naudojamos keliems vaikams. Jei visiškas perėjimas atrodo per daug radikalus, galima naudoti hibridinį variantą arba bent jau rinktis ekologiškesnes vienkartines sauskelnes.

Kūdikių maitinimo srityje taip pat yra daug galimybių sumažinti plastiką. Stikliniai ar nerūdijančio plieno buteliukai vietoj plastikinių, silikoniniai čiulptukai vietoj lateksinių su plastikiniais laikikliais, daugiakartiniai maišeliai kūdikių košėms vietoj vienkartinių pakuočių. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, namie ruoštas maistas stikliniuose induose yra ir sveikesnis, ir ekologiškesnis nei perkamos pakuotės.

Žaislų srityje plastiko dominacija yra akivaizdi, bet ne neišvengiama. Mediniai žaislai, audeklinės lėlės, metaliniai konstruktoriai – visa tai tarnauja ilgiau ir dažnai būna saugiau vaikams. Žaislų bibliotekos ir mainai su kitomis šeimomis leidžia vaikams turėti įvairių žaislų be nuolatinio naujų pirkimo. Antrinė rinka – komisinės parduotuvės, skelbimų portalai – puikus būdas rasti kokybišką žaislų už mažesnę kainą ir su mažesniu poveikiu aplinkai.

Vaikų gimtadieniai ir šventės dažnai sukuria daug plastiko atliekų. Daugiakartiniai indai vietoj vienkartinių, popierinės dekoracijos vietoj plastikinių, patirtys vietoj daiktų kaip dovanos – visa tai padeda švęsti atsakingai. Vaikai gali būti įtraukti į šį procesą, taip ugdant jų aplinkosauginį sąmoningumą nuo mažens.

Kelionės ir laisvalaikis už namų ribų

Nors šis straipsnis sutelktas į namus, mūsų įpročiai už jų ribų taip pat turi įtakos plastiko atliekų kiekiui, kuris galiausiai patenka į mūsų gyvenamąją erdvę.

Daugiakartinis vandens butelis yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Nerūdijančio plieno arba stiklo butelis gali tarnauti daugelį metų ir pakeisti šimtus vienkartinių plastikinių butelių. Daugelyje viešų vietų jau yra vandens fontanėliai, kur galima papildyti savo butelį. Kai kurie buteliai turi net filtravimo sistemas, leidžiančias saugiai gerti vandenį iš įvairių šaltinių.

Maisto nešimas iš namų vietoj pirkimo su vienkartinėmis pakuotėmis sumažina tiek plastiko atliekas, tiek išlaidas. Nerūdijančio plieno maisto dėžutės, audeklinis maišelis sumuštiniui, daugiakartiniai stalo įrankiai – visa tai lengvai telpa krepšyje ar kuprinėje. Daugelis kavinių ir restoranų sutinka įpilti kavą ar arbatą į jūsų atsineštą puodelį, kartais net suteikdami nuolaidą.

Paplūdimyje ar gamtoje piknikams verta turėti daugiakartinių indų rinkinį. Plastikiniai vienkartiniai indai ir įrankiai yra viena pagrindinių jūrų ir upių taršos priežasčių. Medžiaginis kilimėlis, daugiakartiniai indai, metaliniai ar bambuko įrankiai – visa tai nesunkiai transportuojama ir tarnauja daugelį metų.

Kelionių metu viešbučiai dažnai siūlo mažas vienkartines higienos priemonių pakuotes. Turėdami savo kietą muilą, šampūną ir kitas priemones, galite atsisakyti šių plastikinių pakuočių. Daugiakartinis skutimosi aparatas, bambuko dantų šepetėlis, kietas dezodorantas – visa tai lengvai telpa lagamine ir sumažina kelionės ekologinį pėdsaką.

Kaip pradėti ir išlaikyti pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje

Perskaičius visus šiuos sprendimus, gali atrodyti, kad pokyčiai yra pernelyg dideli ir sudėtingi. Tačiau svarbu suprasti, kad niekas nesitiki, jog viską pakeisite per naktį. Plastiko mažinimas yra kelionė, ne tikslas.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų paprasčiausių pakeitimų. Galbūt tai bus daugiakartiniai maišeliai pirkinių nešimui ir vandens butelis. Kai šie įpročiai taps natūralūs, pridėkite dar vieną pokytį. Tokiu būdu per kelerius metus galite radikaliai sumažinti plastiko atliekų kiekį savo namuose, nepatiesdami didelio streso.

Nesijaudinkite dėl tobulybės. Kartais plastiko išvengti tiesiog neįmanoma, ir tai normalu. Svarbu daryti tai, kas įmanoma jūsų situacijoje. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą 50 procentų, tai jau yra didelis pasiekimas. Kiekvienas mažas žingsnis turi reikšmę.

Įtraukite visą šeimą į šį procesą. Kai visi namuose supranta, kodėl tai svarbu, ir prisideda prie pokyčių, jie tampa daug lengvesni ir natūralesni. Vaikai gali būti ypač entuziastingi aplinkosaugos klausimu, kai jiems paaiškinama problema jų suprantama kalba.

Finansinis aspektas taip pat svarbus. Nors kai kurie ekologiški produktai iš pradžių kainuoja brangiau, ilgalaikėje perspektyvoje daugelis jų yra ekonomiškesni. Daugiakartiniai produktai tarnauja daugelį metų, o maisto pirkimas be pakuočių dažnai būna pigesnis. Galite pradėti nuo tų sprendimų, kurie ne tik sumažina plastiką, bet ir sutaupo pinigų.

Bendruomenė ir pasidalijimas patirtimi gali būti labai motyvuojantis. Socialiniuose tinkluose yra daug grupių, skirtų plastiko mažinimui, kur žmonės dalijasi patarimais, receptais, rekomendacijomis. Vietinės iniciatyvos, tokie kaip daiktų mainai ar bendruomeninės parduotuvės be pakuočių, kuria palaikančią aplinką pokyčiams.

Svarbu prisiminti, kad jūsų pastangos turi įtakos ne tik jūsų namams. Kiekvienas žmogus, kuris renkasi mažiau plastiko, siunčia signalą gamintojams ir prekybininkams, kad vartotojai nori pokyčių. Kai paklausa plastikinėms pakuotėms mažėja, rinka reaguoja siūlydama ekologiškesnes alternatyvas. Jūsų pasirinkimai šiandien formuoja rinką rytoj.

Plastiko atliekų mažinimas namuose nėra aukos reikalaujantis veiksmas – tai investicija į sveikesnę aplinką, švaresnę planetą ir geresnę ateitį. Kiekvienas iš penkiolikos čia aptartų sprendimų yra įgyvendinamas ir praktiškas. Pradėkite nuo to, kas jums atrodo paprasčiausia, ir palaipsniui judėkite toliau. Po metų atsigręžę atgal nustebsite, kiek daug pasikeitė jūsų namuose ir kiek mažiau plastiko atliekų kasmet išmetate. Tai yra pokytis, kuris verta pastangų – tiek jums, tiek planetai.

Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien

Plastikas yra visur. Rimtai, pažvelkite dabar aplink save – kiek daiktų iš plastiko matote per minutę? Dantų šepetėlis vonios kambaryje, maisto pakuotės virtuvėje, net jūsų telefono dėklas. Vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 1500 plastikinių butelių, maišelių ir kitų vienkartinių daiktų. Ir čia prasideda problema.

Bet štai gera žinia: jums nereikia tapti radikaliu ekologu ir gyventi miške, kad padarytumėte realų pokytį. 30 dienų iššūkis – tai ne apie tobulumą, o apie pažangą. Tai apie mažus, bet nuoseklius žingsnius link švariesnio gyvenimo būdo. O kas svarbiausia? Jūs pastebėsite pokyčius ne tik aplinkoje, bet ir savo piniginėje.

Plastikas skyla šimtus metų. Kiekvienas vienkartinis maišelis, kurį šiandien išmesite, vis dar bus čia, kai jūsų proanūkiai baigs mokyklą. Gąsdinanti mintis, tiesa? Bet tai reiškia, kad kiekvienas jūsų sprendimas atsisakyti plastiko turi ilgalaikę reikšmę.

Pirmoji savaitė: susipažinkite su savo plastiko vartojimo įpročiais

Pirmas žingsnis visada yra sunkiausias, bet šiuo atveju – paprasčiausias. Pirmąją savaitę jūsų užduotis nėra nieko keisti. Taip, teisingai girdėjote. Tiesiog stebėkite.

Pasiimkite didelę dėžę ar maišą ir per septynias dienas meskite į jį visą plastiką, kurį paprastai išmestumėte. Neišmeskite į šiukšlių dėžę – tiesiog kaupkite vienoje vietoje. Tai bus jūsų „gėdos dėžė”, bet be jokios gėdos – tiesiog realybės patikrinimas.

Pažadu, rezultatas jus nustebins. Dauguma žmonių, išbandžiusių šį metodą, sako: „Negalėjau patikėti, kiek to plastiko!” Jogurto indeliai, maisto plėvelė, daržovių pakuotės, buteliai, dangteliai, maišeliai… Sąrašas nesibaigiantis.

Savaitės pabaigoje išdėliokite viską ant grindų ir nufotografuokite. Šis vaizdas bus jūsų motyvacija ateinančioms savaitėms. Tada surūšiuokite plastiką į kategorijas: maisto pakuotės, vonios kambario daiktai, valymo priemonės, kita. Taip pamatysite, kur yra didžiausios problemos zonos.

Antroji savaitė: virtuvė – didžiausia plastiko tvirtovė

Virtuvė generuoja apie 60% visų namų plastiko atliekų. Todėl čia ir pradėsime tikrą kovą.

Apsipirkimas be plastiko – skamba bauginančiai, bet yra paprasčiau nei manote. Pirma, įsigykite kelis daugkartinio naudojimo maišelius. Ne tuos prabangius už 20 eurų, o paprasčiausius medvilninius ar net tinklinius už porą eurų. Vieną didesnį pirkinių krepšiui, kelis mažesnius daržovėms ir vaisiams.

Štai triukas: pakabinkite vieną maišelį ant durų rankenos iš vidaus. Taip niekada neišeisite į parduotuvę be jo. O kitus laikykite automobilio bagažinėje ar darbo krepšyje.

Pereikite prie biriųjų produktų. Daugelis parduotuvių dabar turi birius skyrius – kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, net saldumynai. Atsineškite savo stiklanius ar maišelius. Taip, iš pradžių jausisite save keistai, bet po poros kartų taps įprastu dalyku. Be to, sutaupysite pinigų – birūs produktai paprastai 20-30% pigesni nei pakuoti.

Maisto laikymas – išmeskite plastikinę plėvelę. Rimtai, ji jums nereikalinga. Vietoj jos naudokite:
– Stiklinius indelius su dangčiais (investicija, kuri atsipirks per mėnesį)
– Vaško pakavimo popierių (galite net pasidaryti patys namuose)
– Silikonines dangčių apsaugas (tinka ant bet kokio dydžio dubenų)

Viena mama iš Vilniaus pasidalino: „Pirmą mėnesį pirkau 10 stiklinių indelių už 25 eurus. Dabar, po metų, apskaičiavau – sutaupiau virš 150 eurų, nes nebepirku plastikinės plėvelės, folijos ir vienkartinių indelių.”

Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena

Jei virtuvė yra plastiko karalystė, tai vonios kambarys – jo imperija. Bet čia pokyčiai gali būti net malonesni nei virtuvėje.

Kieti šampūnai ir muilai – jei dar nebandėte, dabar pats laikas. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius ir užtenka 2-3 mėnesiams. Pirmą kartą gali būti neįprasta, bet po savaitės nepastebėsite skirtumo. O plaukų kokybė dažnai net pagerėja, nes kietuose šampūnuose mažiau cheminių priedų.

Štai kaip tinkamai naudoti: sudrėkinkite plaukus, šampūnu patrinkite rankas (ne tiesiai plaukus!), o tada putomis masažuokite galvą. Veikia puikiai.

Bambukinis dantų šepetėlis – paprasčiausias pokytis pasaulyje. Kainuoja tiek pat kaip plastikinis, bet visiškai skyla per 6 mėnesius vietoj 500 metų. Jei norite eiti dar toliau, išbandykite dantų pastą tabletėse ar milteliuose – be plastiko tūbelių.

Daugiakartiniai kosmetikos diskeliai – vietoj vienkartinių vatinių. Medvilniniai ar bambukiniai, galima skalbti kartu su rankšluosčiais. Vienas komplektas (paprastai 10 vnt.) kainuoja apie 10 eurų ir tarnauja metus ar ilgiau. Vienkartiniai? Maždaug 5 eurai per mėnesį. Matematika paprasta.

Moterims – daugiakartiniai higieniniai produktai. Menstruacinės taurelės ar daugkartiniai įklotai gali atrodyti radikalus žingsnis, bet tūkstančiai moterų prisiekia jų patogumu ir ekonomiškumu. Viena taurelė tarnauja iki 10 metų – pagalvokite, kiek plastiko išvengsite.

Ketvirtoji savaitė: valymo priemonės ir buitinė chemija

Plastikiniai buteliai su valymo priemonėmis – dar viena didelė problema. Bet sprendimas paprastesnis nei galvojate.

Universalios namų gamybos priemonės. Jums reikia tik kelių ingredientų:
– Actas (stiklo butelyje)
– Soda
– Citrinų rūgštis
– Eterinis aliejus kvapui

Su šiais keturiais dalykais galite nuvalyti beveik viską namuose. Langams – actas su vandeniu. Kriauklei – soda su citrinų rūgštimi. Grindims – actas su eteriniais aliejais. Veikia puikiai, kainuoja centus ir jokio plastiko.

Jei nenorite gaminti pačiam, ieškokite koncentruotų priemonių tabletėse. Jos ateina minimalioje pakuotėje, o jūs tiesiog ištirpinate jas savo senajame butelyje. Viena tabletė = vienas butelis valymo priemonės. Genialus sprendimas.

Skalbimo priemonės – pereikite prie miltelių kartoninėje dėžutėje vietoj skysčio plastikiniame butelyje. Arba išbandykite skalbimo riešutus – natūralų, kompostuojamą sprendimą, kuris veikia stebėtinai gerai.

Viena šeima iš Kauno pasidalino: „Pirmą kartą nupirkome skalbimo riešutų už 12 eurų ir manėme, kad brangu. Bet jų užteko pusei metų! Paprastai išleisdavome po 8 eurus per mėnesį skalbimo priemonėms.”

Kasdieniai įpročiai, kurie keičia viską

Dabar, kai praėjo keturios savaitės, laikas įtvirtinti naujus įpročius ir pridėti dar keletą paprastų, bet galingų.

Kavos puodelis kelionei – jei perkate kavą išsinešimui, tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti plastiką. Dauguma kavinių net suteikia nuolaidą, kai atsineši savo puodelį. 20-30 centų nuolaida kartą per dieną = apie 70 eurų per metus. Pats puodelis atsipirks per mėnesį.

Vandens butelis – nerūdijančio plieno ar stiklo. Taip, žinau, apie tai kalba visi, bet ar tikrai jį naudojate? Vidutinis žmogus per metus suvartoja 156 plastikinių vandens butelių. Tai 156 butelių, kurie guls sąvartyne šimtmečius.

Daugiakartiniai šiaudeliai – jei mylite kokteilius ar šaltas gėrimas su šiaudeliu, įsigykite nerūdijančio plieno, stiklo ar bambuko rinkinį. Ateina su šepetėliu valymui ir dėklu nešiotis.

Maisto dėžutės – pietums į darbą ar mokyklą. Nerūdijančio plieno ar stiklo su sandariu dangčiu. Jokių daugiau vienkartinių indelių ar plastikinių maišelių su sumuštiniais.

Sakykite „ne” vienkartiniams dalykams – restorane atsisakykite plastikinio šakučių rinkinio, parduotuvėje – plastikinio maišelio, kavoje – plastikinio dangtelio. Iš pradžių jausis nepatogiai, bet tai tampa įpročiu greičiau nei manote.

Ką daryti su jau esamu plastiku

Svarbu: nenešdinkite namo viso plastiko iš karto. Tai ne tik neekologiška (juk jau turite tuos daiktus), bet ir neekonomiškai.

Naudokite tai, ką turite, iki galo. Turite plastikinį šampūno butelį? Naudokite, kol baigsis, tada pereikite prie kieto šampūno. Turite plastikinių indelių? Naudokite juos, kol susidėvės, tada keiskite į stiklinius.

Suraskite antrą gyvenimą plastikiniams daiktams. Jogurto indeliai puikiai tinka daigams auginti, seni dantų šepetėliai – smulkioms vietoms valyti, plastikiniai buteliai – kaip laistymo purkštuvai sode.

Perdirbkite teisingai. Ne visas plastikas perdirbamas vienodai. Patikrinkite savo savivaldybės taisykles – kas priimama, kas ne. Nuplaukite indelius prieš mesdami į perdirbimo konteinerį – užterštas plastikas dažnai baigia sąvartyne, net jei jį išmetėte teisingai.

Dalinkitės su kitais. Turite per daug plastikinių indelių? Pasiūlykite draugams ar šeimai. Kas nors tikrai džiaugsis nemokamais sandėliavimo sprendimais.

Kaip išlikti motyvuotam ir nesustoti pusiaukelėje

Būkime atviri – pirmasis entuziazmas išblės. Tai normalu. Bet štai kaip išlikti ant bangos.

Sekite savo pažangą. Kas savaitę nufotografuokite savo šiukšlių maišą prieš išmesdami. Pamatysite, kaip jis mažėja. Tai neįtikėtinai motyvuojanti. Viena moteris pasidalino, kad per 30 dienų jos šeima sumažino šiukšles nuo dviejų pilnų maišų per savaitę iki vieno pusiau pilno.

Skaičiuokite sutaupymus. Užsirašykite, kiek išleidote prieš iššūkį ir kiek išleidžiate dabar. Daugelis žmonių pastebi, kad sutaupo 50-100 eurų per mėnesį, kai perka mažiau pakuotų produktų ir daugkartinių daiktų.

Raskite bendraminčių. Prisijunkite prie ekologiškų grupių socialiniuose tinkluose, kalbėkite su draugais apie savo iššūkį, įtraukite šeimą. Kai tai darote kartu, tampa daug lengviau.

Būkite atlaidūs sau. Kartais pamiršite maišelį ir turėsite paimti plastikinį. Kartais nusipirksite ką nors supakuoto į plastiką, nes nebuvo alternatyvos. Viskas gerai. Tai ne apie tobulumą, o apie pastangas.

Švenčkite mažas pergales. Pirmą kartą nuėjote į parduotuvę su savo maišeliais? Puiku! Nusipirkote kieto šampūno? Nuostabu! Kiekvienas mažas žingsnis svarbus.

Kai 30 dienų tampa gyvenimo būdu

Štai kur magija iš tikrųjų prasideda. Po 30 dienų pastebėsite, kad tai, kas iš pradžių atrodė kaip pastanga, dabar tampa natūralu. Ranką automatiškai siekiate daugkartinio maišelio prieš išeidami iš namų. Parduotuvėje automatiškai renkate produktus su mažiausia pakuote. Vonios kambaryje matote ne produktus, o sprendimus.

Jūsų šiukšlių dėžė dabar priklauso pusę rečiau nei anksčiau. Jūsų piniginė šiek tiek storesnė. O svarbiausia – jūsų sąžinė švelnesnė, žinant, kad darote realų skirtumą.

Realūs skaičiai iš tikrų žmonių patirčių: vidutinė šeima po šio 30 dienų iššūkio sumažina plastiko atliekas 60-70%. Tai reiškia, kad per metus išvengiama apie 500 kg plastiko, kuris nebepasiekia sąvartyno ar vandenyno. 500 kilogramų! Tai daugiau nei vidutinio suaugusiojo svoris.

Ir tai ne tik apie aplinką. Tai apie gyvenimo kokybę. Žmonės praneša, kad jų namai tampa tvarkingesniais, nes mažiau šiukšlių reiškia mažiau chaoso. Jie jaučiasi sveikesni, nes natūralios priemonės ir produktai mažiau dirginantys. Jie jaučiasi laimingesni, nes gyvena pagal savo vertybes.

Viena šeima pasidalino: „Pradėjome šį iššūkį dėl planetos, bet pabaigoje supratome, kad tai pakeičia mus pačius. Tapo sąmoningesni, atsakingesni, kūrybiškesni. Mūsų vaikai dabar moko savo draugus apie plastiko mažinimą. Tai virto šeimos misija.”

Taigi, ar esate pasiruošę? 30 dienų – tai viskas, ko reikia pradėti. Ne tobulam gyvenimui be plastiko, bet realiam, įgyvendinamam pokyčiui. Pradėkite nuo vienos zonos, vieno įpročio, vieno sprendimo vienu metu. Po mėnesio atsigręšite atgal ir nustebsite, kaip toli nuėjote. O po metų? Jūs būsite tas žmogus, kuris įkvepia kitus pradėti savo kelionę. Ir tai, draugai, yra tikrasis pokytis – ne tik jūsų namuose, bet ir pasaulyje.

Kodėl plastiko problema tapo asmenine kiekvieno problema

Prieš keletą metų plastiko maišeliai buvo tokia įprasta dalis mūsų gyvenimo, kad niekas net negalvojo apie jų žalą. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė – mokslininkai kalba apie mikroplastiko daleles mūsų kraujyje, vandenynuose plaukioja plastiko salos, o vėžliai painiojasi į išmestus maišelius. Tačiau problema nėra tik kažkur toli vandenyse ar šiukšlynuose. Ji prasideda mūsų namuose, kiekvieną dieną, kai perkame produktus, gaminame maistą ar tiesiog gyvename įprastą gyvenimą.

Vidutiniškai vienas lietuvis per metus sunaudoja apie 40 kilogramų plastiko pakuočių. Tai maždaug 800 plastiko butelių, šimtai maišelių ir nesuskaičiuojamas kiekis įvairių pakuočių. Dauguma šio plastiko baigia savo kelionę sąvartynuose arba, blogiausiu atveju, gamtoje. Net ir perdirbamas plastikas nėra idealus sprendimas – tik nedidelė dalis iš tiesų perdirbama, o pats procesas reikalauja daug energijos.

Gera žinia ta, kad mes patys galime kontroliuoti, kiek plastiko įsileidžiame į savo namus. Nereikia tapti radikaliu ekologu ar gyventi miške – užtenka kelių paprastų įpročių pakeitimų, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Jei norite sumažinti plastiko kiekį, pradėkite nuo virtuvės. Čia susikaupęs didžiausias plastiko koncentratas: nuo maisto pakuočių iki valomųjų priemonių butelių. Tačiau būtent čia galite padaryti didžiausią pokytį.

Maisto pirkimas ir laikymas

Pirmas žingsnis – atsisakyti vienkartinių maišelių. Tai skamba banaliai, bet kiek kartų esate pamiršę daugiakartinį maišelį namuose ir nusipirkę plastikinį? Sprendimas paprastas: laikykite kelis audinius maišelius automobilyje, keletą – krepšyje ar kuprinėje. Tinkliniai maišeliai puikiai tinka vaisių ir daržovių pirkimui – jie lengvi, telpa į kišenę ir gali tarnauti metų metus.

Turguje ar parduotuvėje su svėrimo skyriumi galite naudoti savo stiklinius ar nerūdijančio plieno indelius. Taip, iš pradžių gali būti neįprasta paprašyti pardavėjo supilti sūrį ar alyvuoges į jūsų indelį, bet daugelis prekybininkų jau prie to pripratę. Kai kurios parduotuvės net atskaito indo svorį, kad mokėtumėte tik už produktą.

Maisto gaminimas ir laikymas

Plastikine plėvele dabar dengiame viską – nuo likusių pietų iki pjaustyto svogūno. Bet yra geresnių alternatyvų. Vaškuoti audiniai dangčiai (bee wraps) puikiai tinka daug kartų naudoti, jie lanksčiai apgaubia bet kokio dydžio indus ir maisto produktus. Galite juos pasigaminti patys arba nusipirkti – jie tarnauja mažiausiai metus.

Stikliniai indeliai su dangčiais – tai investicija, kuri atsipirks. Jie tinka ir šaldytuvui, ir šaldikliui, ir mikrobangų krosnelei (be dangčio). Matyti, kas viduje, todėl maistas nesigadina užmirštas už kitų produktų. Be to, stiklas nesugerina kvapų ir nespalvuojasi nuo pomidorų padažo.

Silikoniniai maišeliai – puiki alternatyva plastikiniams užsegamiems maišeliams. Juos galima plauti indaplovėje, jie tvirti ir gali tarnauti metų metus. Tinka ir maistui šaldyti, ir užkandžiams pasiimti.

Vonios kambarys – antra plastiko tvirtovė

Vonios kambaryje plastiko kiekis gali konkuruoti su virtuve. Šampūnai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai – viskas plastike. Bet šioje srityje alternatyvos ne tik ekologiškos, bet dažnai ir ekonomiškesnės.

Kūno ir plaukų priežiūra

Kietieji šampūnai ir muilai išgyvena renesansą ne be priežasties. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius, užtenka ilgam ir keliaujant užima minimaliai vietos. Iš pradžių gali atrodyti, kad plaukai kažkaip kitaip jaučiasi, bet tai tik pripratimo klausimas. Po savaitės-dviejų plaukai prisitaiko ir atrodo puikiai.

Bambukinis dantų šepetėlis – tai ne hipių išmonė, o visiškai normalus produktas, kurį dabar galima rasti net didžiosiose prekybos centruose. Jis atrodo kaip įprastas šepetėlis, tik rankena iš bambuko, kuri po naudojimo suyra komposte. Šereliai dažniausiai vis dar plastikiniai, bet tai vis tiek 90% mažiau plastiko nei įprastas šepetėlis.

Skutimosi staklės su keičiamais ašmenimis vietoj vienkartinių – tai ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau ilgalaikėje perspektyvoje. Kokybiškas metalinis skutimosi įrankis gali tarnauti visą gyvenimą, o keičiami ašmenys kainuoja centus.

Higienos produktai

Moterims – daugiakartinės higieninės priemonės gali atrodyti radikalus žingsnis, bet vis daugiau moterų renkasi menstruacinę taurelę ar daugkartines higienines paklotes. Tai ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir sutaupo nemažai pinigų per metus. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų.

Audiniai rankšluosčiai vietoj popierinių – taip, reikia dažniau skalbti, bet jei jau skalbiate drabužius, keli rankšluosčiai papildomai beveik nieko nekeičia. O sutaupysite ne tik plastiką (kuriame įpakuoti popieriniai rankšluosčiai), bet ir pinigus.

Valymo priemonės be plastiko kalnų

Valymo priemonių pramonė mums įtikino, kad kiekvienai paviršiaus rūšiai reikia atskiros priemonės plastikiniame butelyje. Tiesą sakant, daugumą namų valymo darbų galima atlikti su keliais paprastais ingredientais.

Actas, soda ir citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali pakeisti pusę jūsų valymo priemonių spintelės. Actas puikiai tinka langams, voniai, kriauklėms. Soda – universalus šveitiklis ir kvapų neutralizatorius. Citrinų rūgštis puikiai valo kalkių nuosėdas.

Jei vis tiek norite pirkti gatavų priemonių, ieškokite koncentruotų variantų arba priemonių tablečių pavidalu. Kai kurios įmonės dabar siūlo pirkti vieną butelį su purškikliu, o vėliau pildyti jį iš didesnių pakuočių arba naudoti tabletes, kurias tirpinate vandenyje. Tai sumažina plastiko kiekį 90%.

Audiniai skudurai vietoj vienkartinių šluosčių – seni marškiniai ar rankšluosčiai puikiai tinka valymui. Supjaustykite juos į gabalus ir naudokite vietoj popierinių rankšluosčių ar vienkartinių šluosčių. Po naudojimo – į skalbimo mašiną.

Apsipirkimas ir kasdieniai įpročiai

Didžioji dalis plastiko į namus patenka su pirkiniais. Todėl būtent apsipirkimo įpročių keitimas duoda didžiausią efektą.

Kaip pirkti išmintingai

Planuokite pirkinius – tai sumažina impulsyvių pirkimų, kurie dažnai būna perpakuoti, kiekį. Turėdami sąrašą, perkate tik tai, ko reikia, ir galite iš anksto pagalvoti, kaip tai nusineši be plastiko.

Rinkitės produktus stikle, popieriuje ar metale. Taip, jie dažnai kainuoja šiek tiek brangiau, bet kokybė paprastai geresnė, o pakuotę galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Stiklinis jogurto indelis tampa puikiu saugojimo indeliu, o metalinė dėžutė – smulkmenų dėžute.

Pirkite dideles pakuotes vietoj mažų. Vienas didelis pakuotė generuoja mažiau atliekų nei kelios mažos. Žinoma, tai turi prasmę tik jei produktą tikrai suvartojate ir jis nesugenda.

Kavos ir arbatos ritualai

Vienkartiniai kavos puodeliai su plastikiniais dangteliais – tai milžiniška atliekų problema. Jei perkate kavą išsinešti, nešiokitės savo termo puodelį. Daugelis kavinių net padaro nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį.

Kavos kapsulės – tai ekologinė katastrofa. Viena kapsulė naudojama 30 sekundžių, o skaidosi šimtmečius. Alternatyvos: turkiška kava, kavinukas, prancūziškasis stūmoklis arba bent jau daugkartinės kapsulės, kurias galite užpildyti savo kava.

Arbatos paketėliai dažnai turi plastiko sluoksnį, kuris nesuira komposte. Pirkite birios arbatos ir naudokite arbatos sietelį arba užpildomus audinius maišelius. Plius – birios arbatos kokybė paprastai geresnė.

Su vaikais ir šeima – kaip nepakvaišti

Vaikai ir plastikas atrodo neatsiejami – žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžiai. Bet ir čia galima rasti sprendimų, kurie nesukels revoliucijos šeimoje.

Mokykla ir užkandžiai

Daugkartinė gertuvė – absoliutus must-have. Vaikai dažnai praranda gertuvę, todėl nepirkite brangios, bet turėkite atsarginę. Nerūdijančio plieno gertuvės tvirčiausios, bet ir plastikinės daugkartinės geriau nei kasdien nauja vienkartinė.

Užkandžių dėžutės su skyreliais – vaikai mėgsta įvairovę, todėl dėžutė su keliais skyreliais leidžia supakuoti skirtingus užkandžius be atskirų pakuočių. Yra labai tvirtų variantų, kurie išgyvena net aktyvių vaikų rankas.

Audiniai sumuštinių maišeliai – juos galima skalbti, jie lengvi ir vaikai gali patys pasirinkti mėgstamą dizainą. Kai kurie net turi viduje vandeniui atsparų sluoksnį.

Žaislai ir pramogos

Plastikinis žaislų kiekis gali būti pribloškiantis. Sprendimas – pirkti mažiau, bet kokybiškai. Medžio žaislai, antriniai žaislai iš skelbimų portalų, žaislų mainai su draugais. Vaikai dažnai labiau džiaugiasi dėže nei žaislu, kuris joje buvo.

Gimtadienių dovanos – susitarkite su kitais tėvais dėl „nedovanojame plastiko” politikos. Galima dovanoti patyrimų dovanas: bilietai į kiną, zoologijos sodą, keramikos dirbtuvės. Arba knygos – jos irgi pakuotės neturi.

Kelionės ir laisvalaikis be plastiko pėdsakų

Kelionės ir laisvalaikis dažnai reiškia daugiau plastiko – vienkartiniai daiktai oro uoste, viešbučių mažos pakuotės, paplūdimio reikmenys.

Kelionių rinkinys

Sukurkite savo kelionių rinkinį: kietieji šampūnai ir muilas (juos galima vežti į lėktuvą be apribojimų), bambukinis dantų šepetėlis, daugkartiniai indeliai užkandžiams, gertuvė, audinio maišeliai. Viskas telpa į nedidelę kosmetinę ir tarnauja metų metus.

Viešbučiuose atsisakykite kasdienio kambario valymo – taip sutaupysite ne tik vandens ir valomųjų priemonių, bet ir sumažinsite atliekų kiekį. Daugelis viešbučių už tai net duoda nuolaidą ar bonusus.

Paplūdimyje – audiniai maišeliai smėliui, daugkartinės gertuvės, savo užkandžiai vietoj perkamų pakuotėse. Ir, žinoma, surinkite ne tik savo, bet ir keletą šalia rastų šiukšlių.

Kai pokyčiai tampa gyvenimo būdu

Pradėjus mažinti plastiko kiekį, pirmą mėnesį gali atrodyti, kad tai reikalauja daug pastangų ir dėmesio. Bet po kurio laiko tai tampa automatišku – rankoje visada yra audinio maišelis, namuose stovi eilė stiklinių indelių, o plastikinis butelis atrodo keistai.

Svarbu nepersistengti ir nesiekti perfekcionizmo. Niekas nėra 100% be plastiko, ir tai normalu. Tikslas ne tapti ekologijos šventuoju, o tiesiog sumažinti savo poveikį. Net jei įgyvendinsite tik pusę čia aprašytų sprendimų, jūsų plastiko atliekų kiekis sumažės keliskart.

Pradėkite nuo to, kas jums lengviausia. Gal tai bus daugiakartiniai maišeliai, gal – kietieji šampūnai. Svarbu pradėti ir judėti pirmyn savo tempu. Kai vienas įprotis tampa natūralus, pridėkite kitą.

Ir dar vienas dalykas – kalbėkite apie tai. Ne pamokslaujančiu tonu, o tiesiog pasidalindami patirtimi. „Žiūrėk, kokį puikų indelį radau turguje” ar „Šitas kietas šampūnas man labai patinka” – tokie paprasti pokalbiai įkvepia kitus bandyti. Pokyčiai plinta ne per prievartą, o per pavyzdį.

Galiausiai, plastiko mažinimas namuose – tai ne tik apie aplinką. Tai apie sąmoningesnį gyvenimą, apie tai, kad sustojame ir pagalvojame, ko iš tiesų reikia. Dažnai paaiškėja, kad reikia daug mažiau nei manėme. Ir tai gera žinia – mažiau daiktų, mažiau rūpesčių, daugiau vietos tikram gyvenimui.

Ar kada nors jautėtės, kad esate per maži, kad galėtumėte pakeisti pasaulį? Na, turiu jums puikių žinių – mažos bendruomenės visame pasaulyje kasdien įrodo, kad tai tik mitas! Nuo mažų miestelių Lietuvoje iki tolimų Afrikos kaimų, žmonės susivieniją ir kuria tokius aplinkosaugos projektus, nuo kurių net didžiosios korporacijos galėtų pasimokyti.

Šiandien pasidalinsiu su jumis septyniais tikrai įkvepiančiais projektais, kurie prasidėjo nuo kelių entuziastų, o dabar keičia ne tik savo bendruomenes, bet ir įkvepia tūkstančius kitų. Ir svarbiausia – kiekvieną iš šių idėjų galite pritaikyti savo mieste ar rajone!

Kai maistas virsta auksu: bendruomeniniai daržai, kurie maitina ne tik kūną

Incredible Edible judėjimas prasidėjo 2008 metais mažame Todmorden miestelyje Anglijoje. Kelios moterys nusprendė, kad vietoj gėlių parkuose ir gatvėse augintų daržoves. Skamba paprasta, tiesa? Bet rezultatai buvo stulbinantys!

Per dešimtmetį šis judėjimas išplito į daugiau nei 100 šalių. Žmonės pradėjo sodinti pomidorus prie autobusų stotelių, salotus parkuose, o žoleles – prie mokyklų. Ir viskas nemokamai, visiems prieinamai!

Kaip tai pritaikyti jūsų mieste:

• Pradėkite nuo savo kiemo ar daugiabučio teritorijos – pasodinkite keletą vazonų su žolelėmis
• Susisiekite su savivaldybe dėl leidimo sodinti daržoves viešose erdvėse
• Organizuokite kaimynų susitikimą ir pasiūlykite bendrą projektą
• Pradėkite nuo paprastų augalų: ridikėlių, salotų, petražolių

Vilniuje jau veikia keli tokie projektai – „Užupio daržas” ar bendruomenės darželiai Šeškinėje rodo, kad ir Lietuvoje tai puikiai veikia!

Plastiko medžioklė: kaip vienas paplūdimys tapo globaliu judėjimu

2017 metais grupelė draugų iš Bali nusprendė, kad jiems gana žiūrėti, kaip jų mylimas paplūdimys skęsta plastike. Jie pradėjo organizuoti savaitgalio valymų akcijas. Pirmą kartą atėjo 12 žmonių. Antrą – jau 50. Po metų jų akcijose dalyvavo tūkstančiai!

Dabar „Bye Bye Plastic Bags” judėjimas veikia 50 šalių, o Bali salos vyriausybė uždraudė vienkartinio naudojimo plastiko maišelius. Viskas prasidėjo nuo kelių paauglių, kurie tiesiog norėjo švario paplūdimio!

Jūsų veiksmų planas:

• Išsirinkite vietą – paplūdimį, parką, miškelį, kuris jums rūpi
• Sukurkite Facebook grupę ar WhatsApp pokalbį
• Organizuokite pirmą valymų dieną – pakaks ir 3-4 žmonių
• Fotografuokite procesą ir rezultatus – žmonės myli matyti pokyčius!
• Bendradarbiaukite su vietinėmis įmonėmis – jos dažnai mielai paremią tokias iniciatyvas

Saulės energijos revoliucija prasideda nuo vieno stogo

Freiburgo miestas Vokietijoje 1970-aisiais buvo paprastas provincijos miestelis. Bet kai vyriausybė planavo statyti atominę elektrinę netoliese, gyventojai sukilo. Ne tik protestavo – jie pradėjo ieškoti alternatyvų.

Pirmieji saulės kolektoriai atsirado ant kelių namų stogų. Paskui prisijungė kaimynai. Po to – visa gatvė. Dabar Freiburgas vadinamas „saulės miestu”, o 40% jo energijos poreikių tenkina atsinaujinantys šaltiniai!

Lietuvoje tokių pavyzdžių irgi atsiranda. Kauno rajone Raudondvario bendruomenė įkūrė pirmą Lietuvoje energetikos kooperatyvą. Dabar jie ne tik patys gamina žalią energiją, bet ir parduoda perteklių!

Praktiniai žingsniai jūsų bendruomenei:

• Suskaičiuokite, kiek kaimynų galėtų domėtis saulės elektrinėmis
• Organizuokite bendrą susitikimą su saulės elektrinių specialistais
• Derėkitės dėl grupės nuolaidų – kartu visada pigiau!
• Ištirkite galimybes gauti ES ar valstybės paramą
• Pradėkite nuo mažo – net vienas namas gali įkvėpti kitus

Kai atliekos virsta lobiu: Zero Waste gyvenimo būdo plitimas

Kaplan miestelis Prancūzijoje 2008 metais turėjo rimtų problemų su atliekomis. Sąvartynas perpildytas, išlaidos didžiulės, gyventojai nepatenkinti. Tada miesto valdžia nusprendė daryti ką nors kardinaliai kitaip.

Jie pradėjo „Zero Waste” programą. Išdalino gyventojams kompostavimo dėžes, organizavo remonto kavinės, kur žmonės galėjo sutaisyti sugedusias prekes, įkūrė daiktų mainymo centrus. Rezultatas? Per 10 metų atliekų kiekis sumažėjo 80%!

Panašūs projektai klesti ir Lietuvoje. Vilniuje veikia „Perdirbimo namai”, kur galite išmokti taisyti daiktus, o „Zero Waste Lietuva” bendruomenė organizuoja reguliarius renginius ir dalijasi patarimais.

Kaip pradėti savo rajone:

• Organizuokite „Repair Café” – susitikimus, kur žmonės taisytų sugedusius daiktus
• Sukurkite kaimynystės daiktų mainymo grupę socialiniuose tinkluose
• Pradėkite bendruomeninį kompostavimą daugiabučių kiemuose
• Organizuokite „Swap party” – vakarėlius, kur žmonės keičiasi drabužiais
• Įkurkite „Buy Nothing” grupę – vietą, kur žmonės dovanoja nereikalingus daiktus

Miesto džiunglės: kaip medžiai grąžina gyvenimą į betono labirintus

Medellín miestas Kolumbijoje 1990-aisiais buvo vienas pavojingiausių pasaulyje. Bet vietoj tik policijos pajėgų didinimo, miesto valdžia pasirinko neįprastą sprendimą – pradėjo sodinti medžius. Daug medžių. Tikrai daug medžių!

„Verde Urbano” programa per 20 metų pasodino daugiau nei 2,5 milijono medžių. Rezultatas? Miesto temperatūra nukrito 2 laipsniais, oro kokybė pagerėjo, o nusikalstamumas sumažėjo 80%. Medžiai tiesiogine prasme išgelbėjo miestą!

Ir Lietuvoje turime puikių pavyzdžių. Vilniaus „1 milijonas medžių” iniciatyva, Kauno „Žalieji stogai” projektas rodo, kad ir mūsų miestai gali tapti žalesni.

Jūsų žalioji strategija:

• Pradėkite nuo savo kiemo – kiekvienas medis svarbus
• Organizuokite bendruomeninį medžių sodinimą rudenį ar pavasarį
• Siūlykite savivaldybei konkrečias vietas, kur trūksta žalumos
• Kurkite „guerrilla gardening” akcijas – slaptai sodinkite gėles tuščiose vietose
• Rūpinkitės jau esamais medžiais – laistymas sausros metu gali išgelbėti medį

Vandens šventė: kaip bendruomenės išmoko tausoti kiekvieną lašą

Rajasthan valstijoje Indijoje lietus iškrenta tik kelis mėnesius per metus. Bet Laporia kaimas išmoko paversti kiekvieną lietaus lašą tikru lobiu. Jie sukūrė sudėtingą vandens rinkimo ir saugojimo sistemą, kuri aprūpina kaimą vandeniu visus metus.

Svarbiausia – visa sistema buvo sukurta bendruomenės jėgomis, naudojant vietinius išteklius ir tradicines žinias. Dabar šis kaimas yra pavyzdys visai Indijai, kaip galima gyventi darnoje su gamta.

Lietuvoje irgi galime daug ko išmokti. Lietaus vandens rinkimas, pilkojo vandens panaudojimas, efektyvus laistymas – visa tai gali tapti bendruomenės projektu.

Vandens taupymo idėjos jūsų bendruomenei:

• Įrenkite bendruomeninius lietaus vandens rinkimo rezervuarus
• Organizuokite darželių laistymo sistemų modernizavimą
• Kurkite edukacinius renginius apie vandens taupymą
• Siūlykite savivaldybei įrengti fontanėlius parkuose
• Pradėkite nuo savo namų – parodykite pavyzdį kitiems

Dviračių revoliucija: kaip du ratai keičia miestų veidą

Kopenhagos dviračių revoliucija prasidėjo 1970-aisiais, kai keletas aktyvistų nusprendė užblokuoti miesto centrą automobilių eismui ir pareikalavo daugiau vietos dviratininkams. Iš pradžių jie buvo laikomi radikalais, bet pamažu miesto valdžia pradėjo klausytis.

Dabar Kopenhaga yra dviračių sostinė – 40% gyventojų kasdien važinėja dviračiais, mieste yra daugiau nei 400 km dviračių takų, o oro kokybė pagerėjo dramatiškai.

Lietuvos miestai irgi keičiasi. Vilniaus dviračių takų tinklas plečiasi, Kaune atsiranda vis daugiau dviračių nuomos punktų, o mažesni miestai irgi pradeda investuoti į dviračių infrastruktūrą.

Kaip skatinti dviračių kultūrą:

• Organizuokite bendruomeninius dviračių žygius
• Siūlykite savivaldybei konkrečias vietas dviračių takams
• Kurkite „Bike to Work” iššūkius darbo vietose
• Organizuokite dviračių remonto dirbtuves
• Lobijuokite dėl saugių dviračių stovėjimo vietų

Kai maži žingsniai virsta didžiais šuoliais: jūsų kelias į pokyčius

Žinote, kas labiausiai stebina visose šiose istorijose? Tai, kad kiekvienas iš šių projektų prasidėjo nuo vieno žmogaus, kuris tiesiog nusprendė: „Aš noriu, kad būtų kitaip.” Ne nuo genialaus plano, ne nuo didelių pinigų, ne nuo valdžios palaikymo – nuo paprastos mintės, kad pokyčiai yra įmanomi.

Ir štai dar viena puiki žinia – jums nereikia išrasti dviračio! Visos šios idėjos jau išbandytos, patobulintos, pritaikytos skirtingoms sąlygoms. Jūs galite tiesiog pasirinkti tą, kuri labiausiai jums patinka, ir pradėti veikti.

Galbūt jūsų mieste jau yra žmonių, kurie galvoja panašiai? Galbūt jūsų kaimynas jau seniai svajoja apie bendruomeninį daržą? O gal vietos verslininkai tik laukia progos paremti aplinkosaugos projektą?

Pradėkite nuo mažo. Pakalbėkite su vienu kaimynu. Pasodinkite vieną medį. Nuvalykite vieną kvadratinį metrą paplūdimio. Dideli pokyčiai visada prasideda nuo mažų žingsnių, bet svarbiausia – nuo pirmojo žingsnio.

Pasaulis laukia jūsų idėjų, jūsų energijos, jūsų entuziazmo. Ir kas žino – galbūt už kelių metų kažkas rašys straipsnį apie jūsų bendruomenės nuostabų projektą, kuris įkvėpė tūkstančius kitų žmonių visame pasaulyje!

Kodėl plastiko problema tapo mūsų problema

Prisimenu, kaip prieš keletą metų stovėjau virtuvėje ir žiūrėjau į šiukšlių dėžę, perpildytą plastiko pakuočių. Jogurto indeliai, maisto plėvelės, buteliai, maišeliai – visa tai kaupėsi greičiau, nei spėdavau išnešti šiukšles. Tada pagalvojau: kažkas čia ne taip. Juk aš viena žmogus, o plastiko sukuriu tiek, kad galėčiau juo užpildyti mažą kambarį per mėnesį.

Plastiko problema nėra abstrakti aplinkosauginė tema, kurią reikia palikti specialistams. Tai mūsų kasdienybė, kuri prasideda nuo ryto kavos puodelio dangtelio ir baigiasi vakarine dantų šepetėlio pakuote. Statistika skelbia, kad vidutinis lietuvis per metus sunaudoja apie 150 kilogramų plastiko. Įsivaizduokite – tai lygu jūsų svoriui arba net daugiau. Ir didžioji dalis šio plastiko yra vienkartinio naudojimo daiktai, kurie tarnauja mums kelias minutes, o gamtoje išlieka šimtmečius.

Virtuvė – plastiko karaliaus sostinė

Virtuvė yra ta vieta, kur plastiko kiekis pasiekia kosmines aukštumas. Bet būtent čia galime padaryti didžiausią pokytį. Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų.

Apsipirkimas be plastiko maišelių – tai skamba kaip banalybė, bet kiek kartų esate išėję iš parduotuvės su plastikiniu maišeliu, nors namie turite dešimt audeklinių? Aš išsprendžiau šią problemą paprastai: įsidėjau po vieną audeklinį maišelį į kiekvieną savo rankinę ir kuprinę. Taip pat laikau kelis automobilio bagažinėje. Kai maišelis visada yra po ranka, nebėra pasiteisinimų.

Daržovių ir vaisių pirkimas – atsisakykite tų plonutėlių plastikinių maišelių daržovių skyriuje. Obuoliai, morkos ar pomidorai puikiausiai keliauja laisvai krepšelyje arba audekliniuose maišeliuose. Jei jums reikia svorio etiketės, ją galima priklijuoti tiesiog ant vaisiaus arba ant audeklinio maišelio.

Maisto laikymas namuose – vietoj plastikinės plėvelės naudokite stiklinius indelius su dangteliais. Taip, jie sunkesni ir brangiau kainuoja, bet tarnauja dešimtmečius. Aš palaipsniui keičiau savo virtuvės talpyklas ir dabar turiu nuostabų stiklinių indelių rinkinį, kuris atrodo estetiškai ir neišskiria jokių kenksmingų medžiagų į maistą.

Vaškuoti drobės pakaitalai – tai vienas genialiausių išradimų. Medžiagos gabalėlis, padengtas bičių vaško sluoksniu, puikiausiai keičia maisto plėvelę. Jis lankstus, daugiakartinio naudojimo ir visiškai natūralus. Galite net pasigaminti tokius patys namuose.

Produktai be pakuočių – ieškokite parduotuvių, kuriose galima pirkti produktus į savo atsineštus indelius. Tokių vietų Lietuvoje vis daugėja. Grūdai, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejai, netgi skystieji plovikliai – visa tai galima įsigyti be plastiko pakuočių.

Vonios kambarys – plastiko slėptuvė

Jei manote, kad virtuvėje plastiko daug, pažvelkite į savo vonios kambarį. Šampūnų buteliai, dušo želė, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės, kosmetikos pakuotės – tai tikra plastiko imperija.

Kieti šampūnai ir muilai – pirmą kartą išbandžiau kietą šampūną su tam tikru skepticizmu. Kaip tas mažas gabalėlis gali pakeisti įprastą butelį? Pasirodė, kad ne tik gali, bet ir veikia geriau. Vienas kietas šampūnas tarnauja tiek, kiek du ar trys įprasti buteliai, o pakuotė – minimali arba jos visai nėra.

Bambuko dantų šepetėliai – paprastas pokytis, kuris sumažina plastiko atliekas. Dantų šepetėlis yra tas daiktas, kurį keičiame kas tris mėnesius, todėl per gyvenimą jų sunaudojame šimtus. Bambukinis variantas yra biologiškai skaidus ir atrodo stilingai.

Daugiakartiniai kosmetikos diskeliai – vietoj vienkartinių vatinių diskelių galite naudoti audeklinius, kuriuos galima skalbti. Aš įsigijau rinkinį prieš dvejus metus ir jie vis dar puikiai tarnauja.

Natūralūs dezodorantai – ieškokite dezodorantų popieriaus pakuotėse arba stiklainiuose. Jie veikia ne prasčiau už įprastus, o kartais net geriau, nes sudėtyje neturi kenksmingų cheminių medžiagų.

Skutimosi priemonės – vienkartiniai skutimosi peiliukai yra plastiko atliekų čempionai. Metalinis skutimosi aparatas su keičiamais geležtėmis yra investicija, kuri atsipirks ne tik ekologiškai, bet ir finansiškai.

Drabužių priežiūra be plastiko naštos

Skalbimas ir drabužių priežiūra – dar viena sritis, kur plastiko gausu labiau nei reikia. Bet yra būdų, kaip tai pakeisti.

Skalbimo priemonės be plastiko – ieškokite skalbimo priemonių kartoninėse pakuotėse arba koncentruotų variantų, kurie užtenka ilgam. Dar geriau – skalbimo riešutai arba namų gamybos skalbimo priemonės.

Mikropluošto filtrai – sintetiniai drabužiai skalbimo metu išskiria mikroplastiko daleles, kurios patenka į vandenis. Specialūs filtrai skalbimo mašinai gali sulaikyti didžiąją dalį šių dalelių.

Drabužių džiovinimas natūraliai – naudojant džiovyklę, drabužiai greičiau dyla ir išskiria daugiau mikroplastiko. Džiovinimas ant virvės yra ne tik ekologiškesnis, bet ir taupo elektros energiją.

Drabužių remontas vietoj išmetimo – kuo ilgiau naudojame drabužius, tuo mažiau naujų perkame, o tai reiškia mažiau plastiko pakuočių ir sintetinių medžiagų gamybos.

Vaikai ir plastiko žaislų karalystė

Jei turite vaikų, žinote, kad plastiko žaislai dauginasi greičiau nei triušiai. Bet yra būdų, kaip sumažinti šį srautą.

Mediniai žaislai – taip, jie brangesni, bet kokybiškas medinis žaislas tarnauja kartoms. Aš paveldėjau savo vaikams keletą medinių žaislų iš savo vaikystės, ir jie vis dar puikiai atrodo.

Žaislų keitimasis ir nuoma – vaikai greitai nusibosta žaislais, todėl kodėl nepasikeitęs su draugais arba nenuomojęs? Lietuvoje jau veikia žaislų bibliotekos, kur galima pasiskolinti žaislų laikotarpiui.

Kūrybiški užsiėmimai be plastiko – piešimas, modeliavimas iš molio, statybos iš kartono dėžių – visa tai užima vaikus ne prasčiau už plastikinių žaislų kalnus.

Dovanų kultūros keitimas – kalbėkite su giminaičiais ir draugais apie dovanas. Galbūt geriau padovanoti patirtį – bilietą į teatrą, zoologijos sodą ar nuotykių parką – nei dar vieną plastikinį žaislą?

Kelionės ir laisvalaikis be vienkartinio plastiko

Kelionės – tai metas, kai dažnai pasiduodame vienkartinio plastiko pagundai. Bet su tam tikru pasirengtimu galima keliauti daug ekologiškiau.

Daugiakartinis vandens butelis – tai būtinybė, ne prabanga. Aš visada turiu su savimi nerūdijančio plieno butelį. Daugelyje vietų galima nemokamai prisipildyti vandens, o tai taupo ir pinigus, ir gamtą.

Kelioniniai indeliai maistui – jei perkatės užkandžius kelionei, naudokite savo indelius. Daugelis kavinių ir restoranų sutinka įpilti kavą ar įdėti maistą į jūsų atsineštą talpyklą.

Daugiakartiniai įrankiai – vietoj vienkartinių plastikinių šakučių ir peilių turėkite su savimi kompaktinį įrankių rinkinį. Jis telpa net į rankinę.

Atsisakymas šiaudelių – jei tikrai reikia šiaudelio, naudokite metalinį ar bambuko. Bet dažniausiai galima gerti tiesiog iš stiklinės.

Ekologiški higienos produktai – kelionėms pasirinkite kietą šampūną, muilą, dantų pastą tabletėse. Jie ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir užima mažiau vietos lagamine.

Biuras ir darbas – plastiko pelkė

Darbo vieta dažnai yra vieta, kur plastiko suvartojimas vyksta automatiškai ir nepastebėtai. Bet net čia galima daryti pokyčius.

Asmeniniai indai – turėkite darbe savo puodelį, lėkštę ir įrankius. Taip išvengsite vienkartinių variantų naudojimo pietų metu.

Užkandžiai iš namų – vietoj to, kad pirktumėte užkandžius plastikinėse pakuotėse, pasiruoškite juos namuose ir atsineškite į darbą.

Raštinės reikmenys – rinkitės ilgaamžius raštinės reikmenis vietoj vienkartinių. Metalinis automatinis pieštukas su keičiamomis šerdimis yra geresnis už dešimtis plastikinių rašiklių.

Spausdinimo mažinimas – kuo mažiau spausdiname, tuo mažiau reikia kasetių ir kitų plastikinių raštinės reikmenų. Dauguma dokumentų puikiausiai gyvuoja skaitmenine forma.

Kai pokytis tampa gyvensena, o ne pareiga

Žinau, kad perskaičius visus šiuos patarimus gali atrodyti, kad reikia iš karto pakeisti visą gyvenimą. Bet taip nėra. Aš pradėjau nuo vieno dalyko – audeklinio maišelio. Paskui pridėjau stiklinį vandens butelį. Tada kietą šampūną. Po truputį, be streso, be savęs kaltinimo.

Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Geriau dešimt žmonių, kurie mažina plastiko vartojimą netobulai, nei vienas žmogus, kuris tai daro tobulai. Kartais pamiršiu audeklinį maišelį. Kartais nusipirksiu kažką plastikoje pakuotėje, nes kito varianto nėra. Ir tai normalu.

Pastebėjau, kad kai pradedi atkreipti dėmesį į plastiką, jis tampa matomas visur. Ir tai gali būti pribloškianti. Bet kartu tai yra galimybė – kiekvienas pastebėtas plastiko daiktas yra potencialus pokytis. Kiekvienas mažas sprendimas sudedasi į didesnį rezultatą.

Finansiškai daugelis šių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingesni. Taip, stiklinis indas kainuoja daugiau už plastikinę plėvelę, bet jį pirksite vieną kartą, o ne kas mėnesį. Kietas šampūnas atrodo brangus, bet tarnauja tris kartus ilgiau. Daugiakartiniai daiktai visada laimi ilgalaikėje lenktynėse.

Dar vienas netikėtas privalumas – gyvenimas tampa paprastesnis. Mažiau daiktų, mažiau šiukšlių, mažiau sprendimų. Kai virtuvėje turiu tik tai, ko tikrai reikia, gaminti tampa maloniau. Kai vonios kambaryje nėra dešimčių butelių, erdvė atrodo ramesnė.

Kalbėkite apie tai su draugais ir šeima. Ne pamokslaujančiu tonu, bet pasidalijant patirtimi. „Žiūrėk, išbandžiau šitą dalyką ir man patiko” veikia geriau nei „Tu turėtum nustoti naudoti plastiką”. Žmonės keičiasi tada, kai mato, kad pokytis yra įmanomas ir malonus, o ne kai jaučiasi kaltinami.

Ir galiausiai – džiaukitės kiekvienu mažu žingsniu. Šiandien atsisakėte plastikinio maišelio? Puiku. Nusipirkote kietą muilą? Nuostabu. Įtikinote kavinę įpilti kavą į jūsų puodelį? Fantastika. Visi šie mažyčiai sprendimai yra pergalės, kurios kartu sudaro tikrą pokytį.

Plastiko problema neišnyks per naktį, ir mes vieni jos neišspręsime. Bet kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sprendimo. O kai tūkstančiai žmonių prisideda po truputį, tai jau nebe lašas vandenyne – tai banga, kuri keičia krantą.