Sužinok

Kodėl verta susimąstyti apie atliekų kiekį

Kai pirmą kartą pažvelgiau į savo šiukšlių dėžę prieš kelerius metus, supratau, kad kažkas negerai. Kas savaitę pilnas maišas, dažniausiai perpildytas, o kartais net du. Tada pradėjau skaičiuoti – per metus mano šeima išmesdavome apie 50 pilnų šiukšlių maišų. Tai atrodė absurdiška, ypač kai sužinojau, kad dauguma tų atliekų galėjo būti perdirbtos, kompostuotos ar iš viso nepirktos.

Sumažinti atliekų kiekį 80 procentų per tris mėnesius skamba ambicingas tikslas, bet tai visiškai įmanoma. Ne, jums nereikės gyventi kaip vienuoliui ar atsisakyti visų patogumų. Reikia tik kelių paprastų įpročių pakeitimų ir šiek tiek planavimo. Pats įsitikinau, kad tai veikia – mano šeima dabar pripildo vieną nedidelį maišą per mėnesį, o kartais net rečiau.

Pirmasis žingsnis: išsiaiškinkite, kas atsiduria jūsų šiukšlėse

Prieš pradedant bet kokius pokyčius, būtina suprasti, ką iš tikrųjų išmetate. Skirkite savaitę atliekų auditui. Skamba keistai, bet tai veikia. Prieš išmesdami bet ką į šiukšlių dėžę, užsirašykite arba bent atkreipkite dėmesį. Greičiausiai pastebėsite keletą pagrindinių kategorijų.

Maisto pakuotės sudaro didžiulę dalį – plastikai, kartonas, stiklas. Paskui eina maisto atliekos, kurios daugeliui žmonių sudaro net 30-40 procentų viso šiukšlių kiekio. Dar yra popierius, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai daiktai, kosmetikos pakuotės ir visa kita. Kai suprasite, kas dominuoja jūsų šiukšlėse, žinosite, nuo ko pradėti.

Aš pastebėjau, kad didžiąją dalį mano atliekų sudarė maisto pakuotės ir plastikiniai maišeliai iš parduotuvių. Tai buvo akivaizdus signalas, kur reikia keisti įpročius. Jūsų situacija gali būti kitokia – galbūt daug vienkartinių kavos puodelių ar kosmetikos pakuočių. Kiekvienas atvejis individualus.

Virtuvė – pagrindinė mūšio vieta

Virtuvė generuoja daugiausia atliekų bet kuriuose namuose. Čia ir prasideda tikrasis darbas. Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti – pradėti kompostuoti. Jei turite kiemą, paprastas kompostinė dėžė išspręs maisto atliekų problemą. Jei gyvenate bute, yra kompaktiški kompostavimo sprendimai, tokie kaip bokashi kibiras ar vermikomposteris.

Kompostuoti galima beveik visas organines atliekas: daržovių ir vaisių likučius, kiaušinių lukštus, kavos tirščius, arbatos maišelius (tik patikrinkite, ar jie be plastiko), net popierines servetėles. Tai vienu ypu pašalina 30-40 procentų jūsų atliekų. Mano šeimai tai buvo didžiausias proveržis – staiga šiukšlių dėžė ėmė pildytis dvigubai lėčiau.

Antrasis svarbus žingsnis – pirkti produktus be pakuočių ar su minimaliomis pakuotėmis. Dabar daugelyje miestų yra parduotuvių, kur galite atsivežti savo indus ir pirkti produktus sveriamus. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejus, actas – visa tai galima įsigyti be plastiko. Jei tokių parduotuvių nėra, rinkitės dideles pakuotes vietoj mažų – tai sumažina pakuočių kiekį vienam produkto kilogramui.

Vaisiai ir daržovės – pirkite laisvus, ne supakuotus plastikiniuose dėkluose. Taip, kartais jie kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, o pakuočių sutaupote daug. Nešiokitės savo daugiakartinių maišelių rinkinį – tekstilinius ar tinklelius. Juos galima nusipirkti arba pasisiūti patiems iš senų medžiagų.

Apsipirkimo įpročių revoliucija

Kaip perkate produktus, lemia, kiek atliekų generuosite. Spontaniški pirkiniai dažnai reiškia daugiau pakuočių ir vėliau išmestų daiktų. Planavimas čia yra raktas. Prieš eidamas į parduotuvę, sudarau savaitės meniu ir tikslų produktų sąrašą. Tai ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo pinigų.

Visada turėkite su savimi apsipirkimo rinkinį: tekstilinius maišelius, tvirtas pirkinių krepšius, stiklinius ar nerūdijančio plieno indus, jei perkate ką nors iš šviežių skyrių. Aš laikau tokį rinkinį automobilyje, kad niekada nepamirščiau. Jei naudojatės viešuoju transportu, nedidelis sulankstomas krepšys lengvai telpa krepšyje ar kuprinėje.

Rinkitės produktus stiklo ar popieriaus pakuotėse, kurias lengviau perdirbti nei plastiką. Pienas stikle, jogurtas stikliniuose indeliuose, sūris popieriniame įvyniojimu – tokie pasirinkimai daro didelį skirtumą. Taip, kartais tai brangu, bet galite kompensuoti pirkdami kitus produktus pigiau ar gamindami patys.

Dar vienas svarbus dalykas – atsisakyti vienkartinių daiktų. Plastikinis maišelis parduotuvėje, vienkartiniai stalo įrankiai, popieriniai rankšluosčiai, plastikinė plėvelė maistui – visa tai turi daugiakartines alternatyvas. Vaškuoti audiniai maisto laikymui, medžiaginiai rankšluosčiai, metaliniai ar mediniai stalo įrankiai kelionėms.

Vonios kambario transformacija

Vonios kambarys yra antra pagal svarbą vieta atliekų mažinimo kelyje. Čia susiduriame su kosmetikos pakuotėmis, vienkartiniais higienos produktais ir visa kita. Bet pakeitimai gali būti paprastesni, nei manote.

Kietieji muilai ir šampūnai vietoj skystųjų plastikinėse buteliuose – tai akivaizdus sprendimas. Dabar rinkoje yra puikių kietųjų šampūnų, kondicionierių, net kūno losjonų. Vienas kietasis šampūnas trunka tiek, kiek 2-3 skystojo buteliai, ir nėra jokios pakuotės, išskyrus mažą popierinę dėžutę ar apvyniojimą.

Dantų šepetėliai iš bambuko ar su pakeičiamomis galvutėmis, dantų pasta tabletėse ar milteliuose, kietasis dezodorantas ar dezodorantas stikliniame indelyje su pakeičiamais užpildais – visa tai sumažina plastiko kiekį. Aš pats naudoju bambuko šepetėlį ir dantų pastą tabletėse jau pusantrų metų – veikia puikiai, o atliekų beveik nėra.

Moterims – daugiakartiniai higienos produktai, tokie kaip menstruacinės taurelės ar audiniai įklotai, gali atrodyti neįprasti, bet jie ne tik ekologiškesni, bet ir ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų. Tai tūkstančiai vienkartinių produktų, kurie neatsidurs sąvartyne.

Vatos diskeliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinės šukos – visiems yra alternatyvos. Daugiakartiniai vatos diskeliai iš medvilnės, metaliniai skutimosi peiliukai su pakeičiamais ašmenimis, medinės ar metalinės šukos. Pradžioje gali tekti investuoti šiek tiek daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks.

Drabužiai ir tekstilė: pamiršta atliekų kategorija

Daugelis žmonių neįskaičiuoja drabužių į atliekų problemą, bet tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų, o greita mada skatina nuolat pirkti ir išmesti. Vidutiniškai žmogus per metus išmeta apie 30 kilogramų drabužių. Tai milžiniška problema.

Pirmiausia – pirkite mažiau, bet kokybiškai. Geriau turėti 10 kokybiškai pasiūtų drabužių, kurie tarnaus metus, nei 50 pigių, kurie suyra po kelių skalbimų. Aš pats perėjau prie minimalistinio spintų turinio ir pastebėjau, kad iš tikrųjų naudoju tik nedidelę dalį savo drabužių. Dabar perku naują daiktą tik tada, kai senas jau tikrai nebetinkamas nešioti.

Kai drabužis susidėvi, pirmiausia pagalvokite apie taisymą. Saga atsiuvo, siūlė plyšo, užtrauktukas sulūžo – daugumą tokių problemų galima išspręsti. Jei patys nemokate taisyti, yra siuvėjų, kurie tai padaro už nedidelį mokestį. Vienas sutvarkytų džinsų gali tarnauti dar kelerius metus.

Drabužius, kurių nebedėvite, bet kurie dar geros būklės, atiduokite labdarai, parduokite antrinėje rinkoje ar apsikeiskite su draugais. Organizuojame su kaimynais kelis kartus per metus drabužių mainų vakarėlius – tai smagu ir naudinga. Tikrai nebenešiotinus drabužius galima panaudoti namų ruošos skudurėliams ar atiduoti tekstilės perdirbimui.

Kaip išvengti impulsinių pirkinių ir nereikalingų daiktų

Viena didžiausių atliekų šaltinių – daiktai, kurių iš tikrųjų niekada nereikėjo. Impulsinis pirkimas, akcijos, „gal kada nors prireiks” mentalitetas – visa tai veda prie perpildytų namų ir vėliau – šiukšlių dėžių.

Įdiekite sau 30 dienų taisyklę: prieš pirkdami bet ką, kas nėra būtinas, palaukite 30 dienų. Užsirašykite, ko norite, ir grįžkite prie to sąrašo po mėnesio. Pastebėsite, kad dauguma dalykų jums iš tikrųjų nereikalingi. Aš taip sutaupiau ne tik vietos ir pinigų, bet ir išvengiau būsimų atliekų.

Prieš pirkdami klauskite savęs: ar man tai tikrai reikia? Ar turiu kažką panašaus? Ar galiu tai pasiskolinti ar nuomotis? Daugeliui daiktų, kuriuos naudojame retai, yra nuomos paslaugos – įrankiai, sporto įranga, net drabužiai ypatingoms progoms. Kodėl pirkti elektrines gręžtuvą, kurią naudosite kartą per metus?

Atsisakykite nemokamų daiktų, kurių nereikia. Reklaminiai suvenyriai, nemokamos dovanos su pirkiniais, plastikiniai žaislai vaikams restoranuose – visa tai greitai virsta šiukšlėmis. Mokykitės mandagiai atsisakyti. Aš paprastai sakau: „Ačiū, bet man to nereikia” – ir tai veikia.

Perdirbimas: kas tikrai veikia ir kas ne

Daugelis žmonių mano, kad perdirbimas išsprendžia atliekų problemą, bet realybė sudėtingesnė. Perdirbimas yra geriau nei sąvartynas, bet jis turėtų būti paskutinė, o ne pirmoji gynybos linija. Pirmiausia reikia atsisakyti, paskui sumažinti, tada pakartotinai naudoti, ir tik po to – perdirbti.

Svarbu žinoti, ką iš tikrųjų galima perdirbti jūsų mieste. Perdirbimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo vietos. Kai kurie plastikai perdirbami, kiti ne. Purvinos pakuotės dažnai negali būti perdirbtos. Išsiaiškinkite savo vietinės perdirbimo sistemos taisykles ir laikykitės jų.

Stiklas ir metalas perdirbami beveik be apribojimų ir kokybės praradimo. Popierius ir kartonas taip pat gerai perdirbami, nors kiekvieną kartą pluoštas trumpėja. Plastikas – sudėtingiausia kategorija. Dauguma plastiko iš tikrųjų neperdirbama, net jei ant jo yra perdirbimo simbolis. PET (1) ir HDPE (2) dar nieko, bet kiti plastikai dažnai baigia sąvartyne.

Todėl geriausia strategija – vengti plastiko, kiek įmanoma. Jei jau perkate, rinkitės lengvai perdirbamus materialu. Ir visada išplaukite pakuotes prieš mesdami į perdirbimo konteinerį – purvinos pakuotės gali užteršti visą perdirbimo partiją.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Po trijų mėnesių pastangų, jūsų šiukšlių dėžė turėtų būti žymiai tuštesnė. Mano atveju, pirmąjį mėnesį sumažinau atliekas apie 40 procentų tiesiog pradėjęs kompostuoti ir atsisakęs plastikinių maišelių. Antrąjį mėnesį, pakeitus apsipirkimo įpročius ir pradėjus pirkti be pakuočių, dar 30 procentų. Trečiąjį mėnesį, optimizavus vonios kambario produktus ir atsisakius nereikalingų pirkinių, pasiekiau tą 80 procentų sumažinimą.

Svarbu suprasti, kad tai procesas, ne vienkartinis įvykis. Kai kurie pakeitimai bus lengvi, kiti reikalaus laiko ir įpratimo. Nebūkite per griežti sau – jei kartais pamiršite maišelius ar nusipirksite kažką supakuotą, tai normalu. Svarbu bendras judėjimas teisinga kryptimi.

Taip pat pastebėsite šalutinius privalumus. Mano šeima dabar taupo apie 100 eurų per mėnesį, nes perkame mažiau nereikalingų daiktų ir maisto. Namai tvarkingesi, nes mažiau daiktų reiškia mažiau netvarkos. Jaučiuosi geriau žinodamas, kad mano poveikis aplinkai mažesnis. O kai draugai klausia, kaip tai padariau, galiu pasidalinti patirtimi ir galbūt įkvėpti juos.

Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų. Galbūt kompostavimo ir daugiakartinių maišelių. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar vieną. Per tris mėnesius, žingsnis po žingsnio, pasieksiste rezultatų, kurie jus nustebins. Atliekų mažinimas nėra apie tobulumą – tai apie pažangą. Ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi.

Šiluma, kuri bėga pro langus – arba kodėl mūsų pinigai išgaruoja

Kiekvieną rudenį ta pati istorija: atsukame radiatorius, įjungiame šildymą, o po mėnesio žiūrime į sąskaitą ir galvą griebiamės. Lietuvoje šildymo sezonas trunka beveik pusę metų, todėl šildymo išlaidos sudaro didžiulę namų ūkio biudžeto dalį. Tačiau štai kas įdomu – dauguma mūsų nė neįtaria, kad beveik pusė tos šilumos, už kurią mokame, tiesiog išeina pro langus, sienas ir stogą. Tarsi kūrentume gatvę.

Pasirodo, vidutinis Lietuvos namas ar butas praranda apie 30-40 procentų šilumos dėl prastos šiluminės izoliacijos. Dar 10-15 procentų išlekia per senas sistemas ir neefektyvų šildymo įrangos naudojimą. Pridėkime prie to mūsų įpročius – mėgstame šilumą, dažnai perkaitiname patalpas iki 23-24 laipsnių, nors pakaktų ir 20-21. Viskas sudėjus, gauname situaciją, kai už šildymą mokame dvigubai ar net trigubai daugiau nei galėtume.

Gera žinia ta, kad sumažinti šildymo sąskaitas perpus – ne fantastika. Nereikia nei stebuklingų technologijų, nei milžiniškų investicijų. Reikia tik suprasti, kur dingsta šiluma, ir imtis kelių paprastų, bet efektyvių žingsnių.

Langai ir durys – didžiausias šilumos vagis jūsų namuose

Pradėkime nuo akivaizdžiausio – langų ir durų. Jei turite senus medinio rėmo langus, kurie buvo įstatyti dar sovietmečiu ar devintajame dešimtmetyje, galite būti tikri – pro juos išeina milžiniška dalis jūsų pinigų. Netgi naujesni, bet prastos kokybės plastikiniai langai gali būti tikri energijos ryjikai.

Paprasčiausias būdas patikrinti – uždegti žvakę ir pravesti prie lango rėmo. Liepsna virpa? Vadinasi, yra oro pratekėjimas. Galite taip pat tiesiog prieiti prie lango šaltą dieną ir pajusti ranką – jei jaučiate šaltį sklindantį nuo stiklo ar rėmo, tai problema.

Ką daryti? Pirmiausia – sandarinti. Tai pigiausia ir greičiausiai atsiperkanti investicija. Paprastos guminės tarpinės, kurias galima nusipirkti bet kurioje statybų parduotuvėje už kelis eurus, gali sumažinti šilumos nuostolius per langus iki 15 procentų. Klijuojate jas į tarpus tarp rėmo ir lango stiklo paketo – ir jau turite rezultatą.

Jei langai labai seni, verta pagalvoti apie keitimą. Taip, tai brangu – vienas kokybiškas plastikinių langų paketas kainuoja 200-400 eurų. Bet štai skaičiai: pakeitus visus langus vidutiniame bute, šildymo sąskaitos sumažėja 25-35 procentais. Tai reiškia, kad investicija atsipirks per 5-7 metus, o langai tarnaus 20-30 metų.

Durys – ne mažiau svarbu. Ypač įėjimo durys į butą ar namą. Patikrinkite, ar po durimis nėra plyšio, pro kurį matosi šviesa ar jaučiamas oro skersvėjis. Durų apačiai sandarinti galima naudoti specialius šepetėlius arba gumines tarpines – kainuoja apie 5-10 eurų, o efektas jaučiamas iškart.

Sienos, stogas ir rūsys – nematomos, bet svarbios problemos

Daugelis žmonių net negalvoja apie sienas kaip apie šilumos nuostolių šaltinį. O veltui. Neapšiltintos išorinės sienos gali atsakyti už net 30-35 procentus visų šilumos nuostolių. Ypač tai aktualu senuose pastatuose, kurie buvo statyti tada, kai energijos kaina buvo juokingai maža ir niekas apie efektyvumą negalvojo.

Daugiabučiuose namuose geriausias sprendimas – kolektyvinis pastato atnaujinimas pagal modernizacijos programas. Valstybė kompensuoja dalį išlaidų, o rezultatai būna įspūdingi – šildymo sąskaitos sumažėja 40-60 procentų. Bet čia reikia bendruomenės sutarimo, o tai ne visada paprasta.

Privačių namų savininkai turi daugiau galimybių veikti savarankiškai. Išorinis sienų apšiltinimas – viena efektyviausių investicijų. Naudojant ekologiškus izoliacijos medžiagas, tokias kaip medžio pluoštas, kanapių izoliacinės plokštės ar avis, galima pasiekti puikių rezultatų. Taip, šie medžiai kainuoja šiek tiek brangiau už tradicinį polistireną, bet jie „kvėpuoja”, reguliuoja drėgmę ir yra daug sveikesni gyventojams.

Stogas – dar viena kritinė zona. Šiltas oras kyla į viršų, todėl per neapšiltintą stogą gali išeiti iki 25 procentų šilumos. Jei turite palėpę ar mansardą, būtinai įsitikinkite, kad ji tinkamai apšiltinta. Čia puikiai tinka ekologiški sprendimai – celiuliozės pūstos izoliacijos, avių vilnos ritiniai ar medžio pluošto plokštės. Šie medžiai ne tik izoliuoja šilumą, bet ir gerina garso izoliaciją, o vasarą padeda išlaikyti vėsumą.

Rūsys ar pirmasis aukštas virš nešildomų patalpų – taip pat dažnai pamirštama problema. Šaltos grindys ne tik nemalonu, bet ir brangu. Grindų apšiltinimas iš apačios (jei įmanoma) arba iš viršaus gali sutaupyti dar 10-15 procentų šildymo išlaidų.

Šildymo sistema – sena technologija, naujieji sprendimai

Daugelis vis dar naudoja senus, neefektyvius šildymo katilus ar radiatorius, kurie buvo įrengti prieš dešimtmečius. Toks įrenginys gali suvartoti 30-50 procentų daugiau energijos nei šiuolaikiniai analogai.

Jei turite galimybę keisti šildymo sistemą, verta rimtai pagalvoti apie šilumos siurblius. Taip, pradinė investicija nemaža – nuo 5000 iki 15000 eurų priklausomai nuo namo dydžio ir pasirinkto tipo. Bet štai kas svarbu: šilumos siurblys iš aplinkos oro ar žemės išgauna 3-4 kartus daugiau energijos nei suvartoja elektros. Tai reiškia, kad jūsų šildymo išlaidos gali sumažėti net 60-75 procentais, palyginti su elektriniu šildymu, ir 40-50 procentų, palyginti su dujomis.

Yra ir paprastesnių sprendimų. Jei naudojate centralizuotą šildymą, įsirenkite termoreguliatorius ant radiatorių. Jie kainuoja po 15-30 eurų, bet leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą kiekvienoje patalpoje. Kam kaitinti miegamąjį dieną iki 22 laipsnių, jei ten niekas nebūna? Nustatykite 18 laipsnių, o vakarui pakelkite. Tik šis paprastas veiksmas gali sutaupyti 10-15 procentų.

Programuojami termostatai – dar vienas protingas sprendimas. Šiuolaikiniai „išmanieji” termostatai mokosi jūsų įpročių ir automatiškai reguliuoja šildymą. Išvykstate iš namų 8 valandai? Sistema automatiškai sumažina temperatūrą, o prieš jūsų grįžimą vėl pašildo. Toks įrenginys kainuoja 100-250 eurų ir atsiperkama per 1-2 metus.

Saulė, vėjas ir kiti gamtos dovanojimai

Kalbant apie ekologiškus sprendimus, negalima nepaminėti atsinaujinančių energijos šaltinių. Saulės kolektoriai šildymui – ne tas pats kas saulės baterijos elektrai. Jie tiesiogiai šildo vandenį, kurį galima naudoti tiek buitiniams poreikiams, tiek šildymui palaikyti.

Lietuvoje saulės kolektoriai gali padengti apie 50-70 procentų metinių karšto vandens poreikių ir dar 15-25 procentus šildymo poreikių. Taip, žiemą saulės mažiau, bet ir pavasarį, rudenį bei vasarą sistema dirba puikiai. Pradinė investicija – apie 3000-6000 eurų, atsipirkimas – 7-10 metų. Yra ir valstybės paramos programos, kurios gali kompensuoti iki 30 procentų išlaidų.

Saulės baterijos elektrai gaminti – kitas variantas. Jos tiesiogiai šildymui netinka (elektra per brangi šildymui), bet jei naudojate šilumos siurblį ar elektrinį šildymą, saulės baterijos gali padengti dalį elektros sąnaudų. Ypač tai efektyvu derinant su baterijų kaupikliais.

Mažiau žinomas, bet labai efektyvus sprendimas – pasyvusis saulės šildymas. Tai paprasčiausiai reiškia protingą namo orientaciją ir langų išdėstymą. Jei planuojate statybas ar renovaciją, pasirūpinkite, kad didžiausi langai būtų pietų pusėje. Žiemos dieną saulė, net ir žema, gali per langus atnešti nemažai šilumos. Vasarą tą patį langą gali pridengti pastogė ar medžiai, kurie vasarą turi lapų, o žiemą – ne.

Vėjo energija individualiam namui – kol kas egzotika Lietuvoje, bet nedidelės namų vėjo turbinos jau atsiranda rinkoje. Jos tinkamesnės kaip papildomas elektros šaltinis nei tiesioginiam šildymui.

Kasdieniai įpročiai, kurie kainuoja pinigus

Galite turėti puikiai apšiltintą namą ir naujausią šildymo sistemą, bet vis tiek švaistyti energiją dėl netinkamų įpročių. Štai keletas dalykų, kuriuos daugelis daro klaidingai:

**Perkaitinimas.** Lietuviai mėgsta šilumą – dažnai namuose palaiko 23-24 laipsnius. Bet kiekvienas laipsnis virš 20 padidina šildymo sąskaitas apie 6 procentus. Sumažinkite temperatūrą iki 20-21 laipsnio – nepastebėsite skirtumo, bet sąskaitos sumažės 12-18 procentų.

**Nuolatinis vėdinimas pro pravirus langus.** Žiemą norint gauti šviežio oro, daugelis praveria langą ir taip palieka valandai ar ilgiau. Tai katastrofa energijos taupymo požiūriu. Geriau – intensyvus vėdinimas: atverkite langus plačiai 5-10 minučių, kad oras greitai pasikeis, bet sienos ir baldai nespės ataušti. Tada uždarykite. Taip išlaikysite šilumą, bet gausite šviežio oro.

**Užuolaidų ir žaliuzių naudojimas.** Storos užuolaidos ar roletai gali sumažinti šilumos nuostolius per langus net 10-15 procentų. Vakare užtraukite jas – sukursite papildomą izoliacijos sluoksnį. Dieną, kai šviečia saulė, atverkite pietų pusės langus – įleisite nemokamą saulės šilumą.

**Radiatorių uždengimas.** Drabužių džiovinimas ant radiatorių, sunkūs baldai priešais juos, ilgos užuolaidos, kurios kabos ant radiatorių – visa tai trukdo šilumai sklisti po patalpą. Rezultatas – reikia labiau kaitinti, kad pasiektumėte norimą temperatūrą.

**Durų palikimas atviras.** Jei šildote nevienodai skirtingas patalpas (pvz., miegamąjį mažiau, svetainę labiau), paliktos atviromis durys leidžia šilumai laisvai cirkuliuoti ir sumažina efektyvumą. Uždarykite duris tarp skirtingai šildomų patalpų.

Drėgmė, vėdinimas ir šiluma – trikampis, kurį reikia subalansuoti

Apšiltinus namą, dažnai iškyla nauja problema – drėgmė. Seni namai „kvėpavo” per plyšius ir nesandarumus, o dabar, kai viską sandariai uždarėme, drėgmė gali kauptis viduje. Tai ne tik nemalonu, bet ir nesveika – gali atsirasti pelėsių.

Sprendimas – kontroliuojamas vėdinimas. Idealu – rekuperacinė vėdinimo sistema. Skamba sudėtingai, bet principas paprastas: įrenginys ištraukia seną, drėgną orą iš vidaus, bet prieš tai praleidžia jį pro šilumokaiti, kuris atšilantį orą sušildo. Taip išsaugoma iki 90 procentų šilumos, bet oras nuolat atsinaujina.

Tokios sistemos kainuoja nuo 2000 iki 8000 eurų priklausomai nuo namo dydžio, bet sutaupo 20-30 procentų šildymo išlaidų ir užtikrina sveiką mikroklimatą. Yra ir paprastesnių variantų – decentralizuoti rekuperatoriai atskiroms patalpoms, kurie kainuoja po 300-600 eurų.

Jei rekuperacija per brangu, bent įsirenkite drėgmės siurblius ar reguliariai vėdinkite teisingai (trumpai, bet intensyviai). Taip pat verta pagalvoti apie oro drėgmės matuoklį – jis kainuoja 10-20 eurų ir padės suprasti, ar jūsų namuose drėgmė normali (40-60 procentų).

Pinigai, investicijos ir tai, kas atsiperkama greičiausiai

Suprantu, kad skaitant visus šiuos patarimus, gali atrodyti, kad reikia išleisti krūvą pinigų. Bet štai kas svarbu – ne visi sprendimai vienodai brangūs, ir ne visi vienodai greitai atsiperkama.

Štai prioritetų sąrašas pagal atsipirkimo greitį:

**Greitas atsipirkimas (iki 2 metų):**
– Langų ir durų sandarinimas guminėmis tarpinėmis (5-50 eurų)
– Termoreguliatoriai ant radiatorių (50-200 eurų)
– Storos užuolaidos ar roletai (100-500 eurų)
– Temperatūros sumažinimas 1-2 laipsniais (nieko nekainuoja)
– Įpročių keitimas – teisingas vėdinimas, durų uždarymas (nieko nekainuoja)

**Vidutinis atsipirkimas (3-7 metai):**
– Programuojamas termostatas (100-250 eurų)
– Langų keitimas (2000-5000 eurų visam butui)
– Palėpės ar rūsio apšiltinimas (500-2000 eurų)
– Saulės kolektoriai vandeniui šildyti (3000-6000 eurų)

**Ilgalaikės investicijos (7-15 metų):**
– Sienų apšiltinimas (5000-15000 eurų)
– Šilumos siurblys (5000-15000 eurų)
– Rekuperacinė vėdinimo sistema (2000-8000 eurų)
– Saulės baterijos (5000-15000 eurų)

Protinga strategija – pradėti nuo pigių ir greitai atsiperkančių sprendimų. Sutaupytus pinigus iš sumažėjusių sąskaitų galite kaupti tolesnėms investicijoms. Pavyzdžiui, per pirmus metus įgyvendinus pigius sprendimus ir sutaupius 20-30 procentų, per kelerius metus susikaups suma rimtesnėms investicijoms.

Nepamirškite ir valstybės paramos. Lietuvoje veikia kelios programos:
– Daugiabučių namų modernizavimo programa (kompensuoja iki 100 procentų išlaidų, priklausomai nuo pajamų)
– Parama atsinaujinančiai energetikai (kompensuoja 30-40 procentų saulės kolektorių, baterijų išlaidų)
– Lengvatiniai kreditai energijos efektyvumui didinti

Kai šiluma lieka namuose, o pinigai – piniginėje

Sumažinti šildymo sąskaitas perpus – visiškai realus tikslas. Ne per naktį, žinoma, bet per kelerius metus – tikrai. Svarbu suprasti, kad tai ne vienas didelis žingsnis, o keletas mažesnių, kurie kartu duoda įspūdingą rezultatą.

Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – patikrinkite langus ir duris, užsandarkite plyšius, įsigykite termoreguliatorius, sumažinkite temperatūrą laipsniu. Tai gali padaryti bet kas per savaitgalį ir už šimtą eurų. Jau čia sutaupysite 15-20 procentų.

Toliau – pagalvokite apie didesnes investicijas. Gal laikas keisti tuos senus langus? Ar apšiltinti palėpę? Kiekvienas žingsnis artina prie tikslo. O kai prieisite prie rimtesnių sprendimų – šilumos siurblio ar saulės kolektorių – jau turėsite patirties ir suprasite, kas jūsų namui reikia labiausiai.

Ekologiški sprendimai čia ne tik madinga frazė. Tai realūs, veikiantys būdai sutaupyti pinigus ir tuo pačiu mažiau kenkti aplinkai. Medžio pluoštas vietoj polistireno, šilumos siurblys vietoj dujų katilo, saulės kolektoriai vietoj elektrinio vandens šildytuvo – visa tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška ilgalaikėje perspektyvoje.

Ir nepamirškite paprasčiausių dalykų – šilti šlepetės, megztinis vakarais, storos užuolaidos. Kartais patogumas ir šiluma nesusijęs su termometro rodmenimis, o su tuo, kaip jaučiamės. Jei šilta ir jauku 20 laipsnių, kam mokėti už 23?

Galiausiai, šildymo sąskaitų mažinimas – tai ne tik apie pinigus. Tai apie komfortą, sveikesnį gyvenimą, nepriklausomybę nuo energijos kainų svyravimų ir atsakingą požiūrį į aplinką. Kai jūsų namai šilumą išlaiko, o ne išbarsto, laimite visais atžvilgiais.

Kodėl visi staiga tapo ekologais (ir ar tai tikrai svarbu)

Anglies pėdsakas tapo tokiu pat populiariu terminu kaip ir „mindfulness” ar „zero waste”. Visi apie tai kalba, dauguma jaučiasi kalti, bet nedaugelis iš tikrųjų supranta, ką tai reiškia praktiškai. Taip, mes žinome, kad planetos temperatūra kyla, ledynai tirpsta, ir kad kažkaip tai susiję su mūsų vežimėliu prekybos centre. Bet tarp abstrakčių statistikų ir realių veiksmų teka didelė praraja.

Anglies pėdsakas – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį išskiriame savo veikla. Kiekvienas automobilio kelionės kilometras, kiekvienas suvalgytas steikas, kiekviena nauja striukė turi savo kainą aplinkai. Problema ta, kad ši kaina nėra matoma čekiuose, todėl ją lengva ignoruoti. Kol nepradedate skaičiuoti.

Transportas: čia prasideda didžiausios problemos

Jei norite rimtai sumažinti savo anglies pėdsaką, pradėkite nuo to, kaip judite. Transportas sudaro apie ketvirtadalį vidutinio žmogaus anglies pėdsako, ir čia slypi didžiausios galimybės pokyčiams.

Automobilis nėra jūsų draugas – bent jau ne planetos. Vidutinis benzininis automobilis išskiria apie 4,6 tonos CO2 per metus. Elektrinis? Apie 1,5 tonos, priklausomai nuo to, kaip gaminama elektra jūsų regione. Bet štai kas įdomu: dviratis išskiria nulis. Ėjimas pėsčiomis – taip pat nulis. Viešasis transportas – gerokai mažiau nei asmeninis automobilis.

Praktiški žingsniai čia gana aiškūs, nors ne visada patogūs. Trumpas atstumus (iki 3 km) – dviračiu ar pėsčiomis. Vidutiniai atstumai – viešasis transportas. Ilgos kelionės – traukinys vietoj lėktuvo, kai tik įmanoma. Vienas skrydis į Tailandą ir atgal gali sudaryti 2-3 tonas CO2 – tai pusė metinio automobilio pėdsako per vieną atostogas.

Bendras naudojimas veikia. Jei jau turite važiuoti automobiliu, paimkite keleivius. Keturi žmonės viename automobilyje yra keturis kartus efektyvesni nei keturi atskiri automobiliai. Matematika paprasta, bet kodėl tada keliuose matome tiek daug automobilių su vienu vairuotoju?

Maistas: jūsų lėkštė turi didesnę įtaką, nei manote

Maisto gamyba sudaro apie ketvirtadalį visų pasaulinių išmetamų dujų. Tai daugiau nei visas transportas kartu paėmus. Tačiau ne visas maistas vienodai „teršia”.

Mėsa yra problema. Galite su tuo nesutikti, galite mėgti kepsnį, bet faktai yra faktai: jautienos gamyba išskiria 60 kg CO2 ekvivalento vienam kilogramui produkto. Kiauliena – apie 7 kg. Vištiena – 6 kg. Pupelės – 2 kg. Skaičiai kalba patys už save.

Ar reikia tapti veganu? Ne būtinai. Bet sumažinti mėsos vartojimą bent perpus jau būtų milžiniškas žingsnis. Trys vegetariški pietūs per savaitę. Pirmadieniai be mėsos. Mažesnės porcijos. Bet koks iš šių variantų veikia.

Namų ūkis: paslėptos energijos ėdžios

Jūsų namai nuolat ryja energiją, net kai jums atrodo, kad nieko nevyksta. Tas raudonas indikatorius televizoriuje? Energija. Įkroviklis kištuke be telefono? Energija. Šaldytuvas, kuris dirba 24/7? Daug energijos.

Šildymas ir vėsinimas sudaro didžiąją dalį namų energijos sąnaudų. Vienas laipsnis žemiau žiemą gali sumažinti sąskaitas 6-10%. Tai reiškia, kad vietoj 22°C nustatę 20°C, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir išvengsite apie 300 kg CO2 per metus. Užsimaukite megztinį – tai ne senelių patarimas, o matematika.

Izoliacija veikia geriau nei bet kuri kita investicija. Langai, durys, palėpė, rūsys – visur, kur šiluma gali pabėgti, ji pabėgs. Ir kartu su ja pabėgs jūsų pinigai ir planetos ateitis.

Elektros prietaisai taip pat nusipelno dėmesio. A+++ klasės šaldytuvas vartoja trigubai mažiau energijos nei senas modelis. LED lemputės – dešimt kartų mažiau nei kaitrines. Taip, pradinė investicija didesnė, bet atsiperkama greitai.

Vartojimas: problema, apie kurią niekas nenori kalbėti

Čia prasideda nepatogu. Nes sumažinti vartojimą reiškia pirkti mažiau daiktų, o tai prieštarauja visam tam, ką mums nuolat kartoja reklamos, socialiniai tinklai ir visa vartotojiška kultūra.

Greita mada yra ekologinė katastrofa. Marškinėliai už 5 eurus? Kažkas už tai moka – gamta, darbininkai, ateities kartos. Tekstilės pramonė išskiria daugiau CO2 nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų transportas kartu. Ir dauguma tų pigių drabužių baigiasi šiukšlyne po kelių dėvėjimų.

Sprendimas? Pirkti mažiau, bet geresnės kokybės. Dėvėti ilgiau. Taisyti. Pirkti second-hand. Keistis su draugais. Bet kuris iš šių variantų geresnis nei nuolatinis naujų drabužių pirkimas.

Elektronika – kita problema. Naujas telefonas kas metus? Kodėl? Senasis dar veikia. Gamybos procesas išskiria daugiau CO2 nei kelių metų naudojimas. Tai reiškia, kad ilgiau naudoti tą patį įrenginį yra ekologiškiau nei pirkti „energetiškai efektyvesnį” naują.

Atliekos: kas baigiasi jūsų šiukšliadėžėje

Vidutinis žmogus išmeta apie 400 kg atliekų per metus. Dalis perdirbama, dalis ne. Bet geriausia atliekų tvarkymo strategija – jų neturėti.

Plastikas yra visur, ir tai problema. Ne todėl, kad jis būtinai blogai perdirbamas (nors dažnai taip ir yra), bet todėl, kad jo gamyba reikalauja naftos ir išskiria daug CO2. Kiekvienas kilogramas plastiko = apie 6 kg CO2.

Praktiški sprendimai: daugiakartinio naudojimo maišeliai, gertuvės, kavos puodeliai. Taip, tai skamba kaip hipsterių mada, bet veikia. Atsisakyti vienkartinio plastiko nėra sunku – reikia tik įpročio.

Maisto atliekos yra absurdas. Trečdalis viso pagaminto maisto išmetamas. Jūsų šaldytuve pūva daržovės, kurias pirkote su gerais ketinimais. Tai ne tik išmesti pinigai – tai dar ir visi tie resursai (vanduo, energija, transportas), kurie buvo panaudoti tam maistui užauginti ir pristatyti.

Planuokite pirkinius. Laikykite maistą teisingai. Valgykite likučius. Kompostuokite, kas nebevalgomos. Elementaru, bet kiek žmonių tai daro?

Vanduo ir energija: neregimi resursai

Vanduo atrodo neribotas, nes jis tiesiog teka iš čiaupo. Bet jo pašildymas reikalauja daug energijos, o energija reiškia CO2.

Dušas vs vonia: penkių minučių dušas – apie 40 litrų. Vonia – 150-200 litrų. Ir visą tą vandenį reikia pašildyti. Trumpesni dušai, mažesnis temperatūra – paprasta, bet efektyvu.

Skalbimas šaltame vandenyje valo taip pat gerai kaip ir šiltame (šiuolaikiniai skalbimo milteliai tam ir sukurti), bet sunaudoja 90% mažiau energijos. Džiovinti lauke vietoj džiovyklės – dar daugiau sutaupysite.

Kai individualūs veiksmai susiduria su sistemine problema

Dabar nepatogi tiesa: jūsų individualūs veiksmai, nors ir svarbūs, neišspręs klimato kaitos problemos. Didžiausią pėdsaką palieka korporacijos ir vyriausybės. 100 įmonių atsako už 71% pasaulinių išmetamų dujų.

Bet tai nereiškia, kad jūsų veiksmai beprasmiai. Priešingai – jie kuria spaudimą sistemai keistis. Kai žmonės perka mažiau mėsos, supermarketai siūlo daugiau augalinių alternatyvų. Kai žmonės renkasi viešąjį transportą, investuojama į jo plėtrą. Kai žmonės reikalauja, politikai (kartais) reaguoja.

Balsuokite pinigine. Kiekvienas pirkimas yra balsas už tam tikrą pasaulio viziją. Perkate iš įmonės, kuri teršia? Balsuojate už teršimą. Renkates ekologišką alternatyvą? Balsuojate už pokyčius.

Balsuokite ir tikrai. Rinkimuose. Už politikus, kurie rimtai žiūri į klimato kaitą. Kurie siūlo realius sprendimus, ne tik gražias kalbas. Tai galbūt svarbiausias iš visų žingsnių.

Ką iš tikrųjų reiškia gyventi ekologiškiau

Po visų šių patarimų ir skaičių, kas iš tikrųjų lieka? Ar turime atsisakyti viso, kas malonu? Gyventi urvuose ir valgyti tik žolę?

Ne. Ekologiškas gyvenimas nereiškia askezės. Reiškia sąmoningumą. Reiškia klausti savęs: ar man tikrai to reikia? Ar yra geresnis būdas? Ar galiu šiek tiek pakeisti savo įpročius, kad mažiau kenkčiau?

Dauguma čia pateiktų žingsnių ne tik sumažina anglies pėdsaką, bet ir sutaupo pinigų. Mažiau vairuoti, mažiau pirkti, mažiau švaistyt energijos – visa tai taip pat reiškia mažesnes sąskaitas. Ekologija ir ekonomija dažnai eina ranka rankon, nors ir ne visada.

Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Niekas nėra 100% ekologiškas. Visi darome kompromisus. Bet kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Ne todėl, kad jis pats savaime išgelbės planetą, bet todėl, kad milijonai mažų žingsnių kartu sudaro didelį pokytį.

Pradėkite nuo to, kas jums lengviausia. Gal tai bus atsisakymas vienkartinio plastiko. Gal mažiau mėsos. Gal dviratis vietoj automobilio trumpoms kelionėms. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu pradėti. O paskui pridėti dar vieną žingsnį. Ir dar vieną. Ne dėl to, kad jaustumėtės morališkai pranašesni, o todėl, kad tai tiesiog protinga daryti.

Plastiko problema, kuri liečia mus visus

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus stovėjau virtuvėje ir žiūrėjau į šiukšlių dėžę. Plastiko maišeliai, jogurto indeliai, buteliai, pakuotės… Viskas plastikinis. Ir tai buvo tik vienos dienos rezultatas. Pajutau keistą diskomfortą – kaip mes, paprasta šeima, galime taip daug švaistytis ir teršti aplinką?

Statistika kalba pati už save: vidutinė Lietuvos šeima per metus sunaudoja apie 200 kilogramų plastiko. Didelė dalis jo – vienkartinio naudojimo daiktai, kurie sąvartyne skaidysis šimtmečius. O juk plastiko naudojimo mažinimas nėra nei sudėtingas, nei brangus procesas. Tai paprasčiausiai įpročių keitimas, kuris gali prasidėti šiandien, jūsų namuose.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Virtuvė yra ta vieta, kur susikaupia didžioji dalis namų plastiko atliekų. Ir čia prasideda tikrasis darbas. Pirmiausia pažvelkite į maisto produktų pirkimą. Vietoj supakuotų daržovių rinkitės prekystalius, kur galite pirkti be pakuotės. Taip, kartais tai nepatogu, bet įsivaizduokite: vienas pirkinių krepšelis gali pakeisti šimtus plastiko maišelių per metus.

Daugiakartiniai maišeliai ir tinkleliai daržovėms – tai ne madinga tendencija, o būtinybė. Įsigykite 5-7 medvilninius maišelius ir laikykite juos automobilio bagažinėje ar prie durų. Taip niekada nepamiršite jų pasiimti į parduotuvę. Aš asmeniškai turiu vieną maišelį net rankinėje – niekada nežinai, kada staiga užsuksi į parduotuvę.

Plastikinis maisto laikymas namuose – dar viena didelė tema. Vietoj vienkartinių maišelių ir plėvelių investuokite į stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius. Taip, jie brangesni, bet tarnauja dešimtmečius. Duonai laikyti puikiai tinka medvilniniai maišeliai, o sumuštiniams – vaškuoti audiniai, kuriuos galima gaminti net patiems.

Vonios kambarys: grožio ritualų ekologizavimas

Vonios kambaryje plastiko kiekis kartais pranoksta net virtuvę. Šampūnų, kondicionierių, dušo želė buteliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinis dantų siūlas… Sąrašas begalinis. Bet sprendimai egzistuoja ir jie veikia.

Kietieji šampūnai ir muilai – tai ne grįžimas į praeitį, o šuolis į ateitį. Vienas kietasis šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius ir užtenka keliems mėnesiams. Pradžioje gali atrodyti neįprasta, bet po savaitės priprastate. Mano plaukai niekada neatrodė geriau, o ir pinigų sutaupau nemažai.

Bambukinės dantų šepetėliai, kompostuojamas dantų siūlas, nerūdijančio plieno skutimosi peiliukai su keičiamais ašmenimis – visa tai galima įsigyti Lietuvoje, net nebereikia užsisakyti iš užsienio. Kaina? Panašiai kaip ir įprastų produktų, o ilgalaikėje perspektyvoje – pigiau.

Moterims svarbu žinoti apie menstruacinių puodelių ar daugkartinių įklotų alternatyvą. Viena moteris per gyvenimą sunaudoja apie 11 000 vienkartinių higieninių priemonių. Įsivaizduokite, kiek tai plastiko! Menstruacinis puodelis tarnauja 10 metų ir atsipirka per kelis mėnesius.

Apsipirkimas be plastiko – misija įmanoma

Suprantu, kad apsipirkimas be plastiko Lietuvoje kartais atrodo kaip misija neįmanoma. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Reikia žinoti, kur žiūrėti ir kaip planuoti.

Pirma, raskite artimiausią turgų ar ūkininkų turgelį. Ten dauguma produktų – be pakuočių. Kiaušiniai, daržovės, vaisiai, duona, mėsa, pieno produktai – visa tai galima įsigyti į savo atsineštus konteinerius. Taip, pardavėjai kartais žiūri keistai, bet vis daugiau jų tai priima kaip normalybę.

Antra, ieškokite parduotuvių su savitarnos skydeliais. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejus, actas – visa tai galima pirkti į savo stiklanius. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tokių parduotuvių daugėja. Mažesniuose miestuose – sunkiau, bet ekologiškų produktų parduotuvės dažnai siūlo panašias galimybes.

Trečia, nebijokite prašyti. Mėsinėje paprašykite supakuoti mėsą į jūsų atsineštą konteinerį. Kepykloje – duoną į audinio maišelį. Dauguma pardavėjų sutinka, ypač jei paaiškinate kodėl tai svarbu. Žmonės nėra priešiški, tiesiog nepratę.

Vaikai ir plastiko mažinimas: auklėjimas pavyzdžiu

Vaikai – tai atskira tema. Vaikų prekės paprastai skęsta plastike: žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės… Bet ir čia galima rasti alternatyvų.

Medžio žaislai vietoj plastikinių – tai investicija į kokybę ir ilgaamžiškumą. Taip, jie brangesni, bet tarnauja kartoms. Mano sūnus žaidžia mediniais kaladėlėmis, kurias dar mano tėvas statė. Ar plastikinis žaislas tiek išgyventų? Vargu.

Daugkartinės sauskelnės – tema, kuri daugelį tėvų gąsdina. Bet šiuolaikinės audinės sauskelnės nieko bendra neturi su tais skalbiniais, kuriuos naudojo mūsų senelės. Jos patogios, praktiškos, nesunkiai skalbosi ir sutaupo tūkstančius eurų per vaiką. Vienas vaikas per sauskelnių nešiojimo laikotarpį sunaudoja apie 5000 vienkartinių sauskelnių. Tai maždaug tona atliekų.

Vaikų maistas – dar viena zona, kur plastiko galima išvengti. Vietoj pirkimo pakuočių su tyrelėmis, gaminkit patys ir laikykite stikliniuose indeliuose. Užkandžiams į darželį ar mokyklą naudokite daugiakartines dėžutes ir gertuvės. Mano dukra dabar net didžiuojasi savo nerūdijančio plieno gertuve – kiti vaikai pavydi.

Namų buitis be plastiko pertekliaus

Valymo priemonės – tai dar viena plastiko šaltinis. Kiekvienas butelis, kiekviena pakuotė. Bet sprendimas paprastas: koncentratai ir savidaros priemonės.

Valymui dažnai pakanka sodos, acto ir citrinų rūgšties. Rimtai. Šie trys ingredientai gali pakeisti daugybę brangių ir chemiškų valymo priemonių plastikinėse pakuotėse. Langams – acto tirpalas, voniai – soda su citrina, grindims – muilo tirpalas. Receptų internete – dešimtys, o veikia ne prasčiau nei perkamos priemonės.

Jei vis tik perkate gatavus produktus, ieškokite koncentratų, kuriuos galima praskiesti namuose. Arba pildomo tipo pakuočių – kai perkate tik užpildą, o butelį naudojate vėl ir vėl.

Skalbimui – ekologiški milteliai kartoninėse pakuotėse arba skalbimo riešutai. Taip, skalbimo riešutai! Tai natūralus produktas, kuris puikiai skalbia ir nesukelia alergijų. Vienas maišelis užtenka šimtams skalbimų.

Kelionės ir laisvalaikis be vienkartinio plastiko

Keliaujant ar leisdami laisvalaikį lauke, plastiko suvartojimas paprastai išauga. Bet ir čia galima elgtis atsakingai.

Gertuvė – tai pirmasis ir svarbiausias kelionių draugas. Nerūdijančio plieno ar stiklinė gertuvė tarnauja amžinai ir išsaugo gėrimo temperatūrą. Daugelyje vietų galite nemokamai papildyti vandenį – oro uostuose, prekybos centruose, parkuose. Nereikia pirkti plastikinių butelių.

Kelionėms į gamtą – daugiakartiniai indai ir įrankiai. Vietoj vienkartinių lėkščių ir puodelių, pasiimkite lengvus, bet daugiakartinio naudojimo variantus. Piknikui – audiniai servetėlės vietoj popierinių, stikliniai ar nerūdijančio plieno konteineriai maistui.

Kavos mėgėjams – savo puodelis. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsineši savo puodelį. Tai ir ekonomiška, ir ekologiška. Mano termopuodelis – kasdienybės dalis, be jo net iš namų neišeinu.

Kai pokyčiai tampa gyvenimo būdu

Plastiko naudojimo mažinimas – tai ne vienos dienos sprintas, o maratonas. Nereikia save kankinti ir stengtis viską pakeisti iš karto. Pradėkite nuo vieno pokyčio per savaitę ar per mėnesį. Gal tai bus daugiakartiniai maišeliai pirkinių krepšyje. Gal – kietasis šampūnas. Gal – atsisakymas plastikinių butelių.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Jei kiekviena Lietuvos šeima atsisakytų bent plastikinių maišelių, per metus sutaupytume apie 400 milijonų maišelių. Tai milžiniški skaičiai.

Taip pat nepamirškite, kad jūsų pavyzdys įkvepia kitus. Kai draugai mato jūsų daugiakartinę gertuvę ar audinio maišelius, jie pradeda galvoti. Kai vaikai mokykloje pasidalija užkandžiais iš gražių konteinerių, kiti vaikai nori tokių pat. Pokytis plinta kaip bangos.

Ir galiausiai – nesijaudinkite dėl tobulybės. Kartais pamiršite maišelį, kartais nusipirksite kažką plastikiniame įpakavime. Tai normalu. Svarbu bendra kryptis, ne pavieniai suklupdimai. Kiekvienas mažesnis plastiko kiekis jūsų šiukšlių dėžėje – tai pergalė. Mažytė, bet reali.

Gyvenimas be plastiko pertekliaus nėra atsisakymas patogumo. Tai sąmoningas pasirinkimas gyventi švariau, sveikiau ir atsakingiau. Ir tas pasirinkimas prasideda čia ir dabar, jūsų namuose, jūsų šeimoje.

Kodėl dar vienas plastikas mažinimo iššūkis?

Internetas tiesiog perpildytas straipsnių apie tai, kaip atsisakyti plastiko. Dauguma jų skamba panašiai: nusipirk daugiakartinį butelį, atsineš maišelį į parduotuvę, ir voila – tu jau ekologiškas herojus. Tik problema ta, kad tikrovė yra gerokai sudėtingesnė. Plastikas įsiskverbė į mūsų gyvenimą taip giliai, kad jo visiškas pašalinimas atrodo beveik neįmanomas. Ir žinote ką? Tai normalu.

Šis straipsnis nėra apie tobulumą. Jis apie realius žingsnius, kuriuos gali padaryti eilinis žmogus, gyvenantis eiliniame mieste, perkantis maistą eilinėse parduotuvėse. 30 dienų iššūkis, kurį čia aprašysiu, nėra radikalus – jis pragmatiškas. Kai kurie dalykai pavyks lengvai, kiti sukels frustracijos. Bet svarbiausia – pradėti ir matyti, kur tikrai galima ką nors pakeisti, o kur tiesiog gyvename sistemoje, kuri mums nelabai palieka pasirinkimo.

Pirmoji savaitė: žvalgomės ir suprantame problemą

Prieš pradedant bet ką keisti, reikia suprasti, kiek plastiko iš tikrųjų naudojame. Pirmąją savaitę tiesiog stebėkite. Nekrėskite sau spaudimo, nekeiskite įpročių – tiesiog atkreipkite dėmesį.

1-3 dienos: plastiko auditas

Pastatykite dėžę ar maišą ir dėkite į jį visą plastiką, kurį per tris dienas išmestumėte. Nesvarbu, ar tai perdirbamas, ar ne – viskas į vieną vietą. Po trijų dienų išpilkite viską ant grindų ir pažiūrėkite. Daugelis žmonių būna šokiruoti. Jogurto indeliai, maisto pakuotės, kosmetikos buteliukai, plastikinis maišelis nuo maišelio, dar vienas maišelis…

Suskaičiuokite, kiek daiktų yra. Užsirašykite. Tai jūsų pradinė pozicija. Nesijaudinkite, jei skaičius yra didelis – daugelio šeimų tai būtų 50-100 plastikinių daiktų per tris dienas.

4-7 dienos: kategorizavimas

Dabar pradėkite grupuoti plastiką pagal kategorijas: maisto pakuotės, kosmetika ir higiena, valymo priemonės, kita. Kuri kategorija didžiausia? Būtent čia ir turėtumėte pradėti. Nėra prasmės kovoti su smulkmenomis, jei 70% jūsų plastiko ateina iš vieno šaltinio.

Užsirašykite tris didžiausias problemas. Pavyzdžiui: „Perku daug jogurto plastikiniuose induose”, „Visi vaisiai ir daržovės parduotuvėje supakuoti”, „Naudoju vienkartines šluostes grindims”. Būtent šios trys problemos ir bus jūsų taikiniai.

Antroji savaitė: virtuvė ir maistas

Virtuvė paprastai yra didžiausias plastiko šaltinis. Bet ji taip pat yra vieta, kur pakeitimai gali būti labiausiai pastebimi.

8-10 dienos: perdirbimo sistemos sukūrimas

Pirmiausia – susitvarkyti su tuo, ko dar negalite išvengti. Įsigykite tris skirtingus konteinerius: vieną perdirbamam plastikui, vieną neperdirbamam, vieną stiklui ir metalui. Taip, tai atrodo kaip žingsnis atgal, bet realybė tokia, kad dar kurį laiką plastiko bus. Bent jau žinokite, kas vyksta su juo toliau.

Pasitikrinkite savo savivaldybės taisykles dėl perdirbimo. Daugelis žmonių mano, kad perdirba, bet iš tikrųjų meta netinkamus dalykus į netinkamus konteinerius, ir viskas vis tiek keliauja į sąvartyną.

11-14 dienos: pirmieji pakeitimai perkant maistą

Dabar pradedame keisti įpročius. Štai konkretūs žingsniai:

Nueikite į parduotuvę su savo maišeliais – ne tik dideliu pirkinių maišu, bet ir mažais medvilniniais ar tinkliniais maišeliais vaisių ir daržovių skyriui. Taip, kasininkas gali pažiūrėti keistai. Taip, reikės juos pasvėrti. Bet tai veikia.

Ieškokite produktų stikle ar kartone. Pienas kartone vietoj plastikinio butelio. Jogurtas stikliniuose induose (taip, brangesnis, bet induką galėsite panaudoti). Sūris iš šviežio skyriaus, kurį galite įsidėti į savo konteinerį, vietoj fasruoto.

Pabandykite bent vieną produktą pirkti „ant svorio”. Riešutai, džiovinti vaisiai, kruopos – dauguma didesnių parduotuvių turi tokius skyrius. Atsineškite stiklainis ar medvilninius maišelius.

Realybės patikrinimas: ne viskas pavyks. Kai kurie produktai tiesiog neegzistuoja be plastiko. Ir tai normalu. Tikslas nėra tapti šventuoju, o sumažinti.

Trečioji savaitė: vonios kambarys ir kosmetika

Vonios kambarys – tai vieta, kur plastiko gausybė dažnai lieka nepastebėta. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želės, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės… Sąrašas nesibaigiantis.

15-17 dienos: kieto muilo revoliucija

Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – pereiti prie kieto muilo. Ne tik rankoms, bet ir plaukams, ir kūnui. Šampūnų plytelės dabar yra visur – nuo ekologiškų parduotuvių iki įprastų prekybos centrų. Taip, reikia priprasti. Taip, pirmą savaitę plaukai gali atrodyti keistai. Bet po to – viskas gerai.

Kondicionierius? Taip pat yra kietų variantų. Arba galite naudoti natūralų obuolių actą (skamba keistai, bet veikia). Dušo želė? Paprastas muilas puikiai tinka.

Vienas kieto muilo gabalas gali pakeisti 2-3 plastikinius butelius. Per metus tai jau 20-30 butelių mažiau.

18-21 dienos: kiti vonios kambario pakeitimai

Dantų šepetėlis – bambukinis vietoj plastikinio. Kainuoja panašiai, atrodo gražiau, ir po naudojimo gali kompostuoti (išėmus šerelį).

Skutimosi priemonės – jei naudojate vienkartines skustuvus, sustokite. Investuokite į metalinį skustuvo rankeną su keičiamais ašmenimis. Taip, pradžioje brangu (apie 20-30 eurų), bet ašmenys kainuoja centus, ir jis tarnaus visą gyvenimą.

Moterims: daugiakartiniai higieniniai įklotai ar menstruacinė taurelė. Šnekėkime atvirai – tai didžiulis plastiko šaltinis. Menstruacinė taurelė gali atrodyti bauginanti, bet ji saugi, patogu, ir viena taurelė tarnauja 10 metų. Tai tūkstančiai įklotų, kurie nebus sąvartyne.

Vatos pagaliukai – pereikite prie bambuko arba, dar geriau, daugiakartinių silikoninių. Arba tiesiog naudokite mažiau.

Ketvirtoji savaitė: valymo priemonės ir kita

Paskutinė savaitė – tai laikas pažvelgti į tuos dalykus, apie kuriuos retai galvojame, bet kurie kaupia plastiką.

22-25 dienos: valymo priemonių persvarstymas

Daugelis valymo priemonių yra 95% vanduo ir 5% cheminiai priedai, supakuoti į plastikinį butelį. Kodėl pervežti vandenį po visą šalį, kai jis teka iš jūsų čiaupo?

Įsigykite koncentruotų valymo priemonių tablečių ar miltelių. Jos ateina minimalioje pakuotėje, o jūs tiesiog pridėkite vandens namuose. Arba gaminkite patys – actas, soda, citrinų rūgštis. Taip, skamba kaip hipių nesąmonė, bet iš tikrųjų veikia daugumoje situacijų.

Mikropluošto šluostės vietoj vienkartinių. Viena mikropluošto šluostė gali pakeisti šimtus popierinių rankšluosčių ar vienkartinių valiklių.

26-28 dienos: aprangos ir tekstilės plastiko problema

Čia tampa sudėtinga, nes dauguma šiuolaikinių drabužių turi sintetinių pluoštų – tai taip pat plastikas. Kiekvieną kartą skalbiant, mikroplastiko dalelės patenka į vandenį.

Ką galite padaryti? Pirkite daugiau natūralių audinių – medvilnės, lino, vilnos. Naudokite specialius maišelius skalbimui, kurie sugauna mikroplastiko daleles (pavyzdžiui, Guppyfriend). Skalbkite rečiau ir žemesnėje temperatūroje.

Ir svarbiausia – pirkite mažiau. Greita mada yra viena didžiausių plastiko problemų, apie kurią niekas nekalba.

29-30 dienos: auditas po mėnesio

Paskutines dvi dienas pakartokite pradinį auditą. Rinkite visą plastiką, kurį išmestumėte. Palyginkite su pirmosiomis trimis dienomis. Kiek sumažėjo? Net jei tai tik 20-30%, tai jau pergalė.

Užsirašykite, kas pavyko lengvai, o kas buvo sunku. Kur vis dar jaučiate, kad neturite alternatyvų? Tai bus jūsų tolimesnio darbo sritys.

Kas veikia, o kas ne: reali statistika

Po šio mėnesio dauguma žmonių sumažina plastiko kiekį apie 30-40%. Tai nėra 100%, ir tai normalu. Štai kas paprastai veikia gerai:

Daugiakartiniai maišeliai ir konteineriai – 95% žmonių sėkmingai įsitraukia į šį įprotį. Kietas muilas ir šampūnas – apie 80% sėkmė, nors 20% grįžta prie skystų variantų dėl plaukų tipo ar kitų priežasčių. Bambukinis dantų šepetėlis – beveik 100% sėkmė, nes tai paprastas pakeitimas. Daugiakartiniai kavos filtrai ar prancūziška kavavirė vietoj kapsulių – labai efektyvu.

O kas dažnai nepavyksta? Visiškas atsisakymas plastiko maisto pakuotėse – tiesiog per sunku, jei negyvenate šalia „zero waste” parduotuvės. Kosmetika be plastiko – kai kurie produktai tiesiog neturi alternatyvų. Vaikiški produktai – jei turite mažų vaikų, plastiko išvengti beveik neįmanoma.

Sisteminė problema, individualūs sprendimai

Štai nepatogi tiesa: individualūs veiksmai yra svarbūs, bet nepakankantys. Plastiko problema yra sisteminė. Korporacijos gamina produktus plastike, nes tai pigiausia. Parduotuvės nesiūlo alternatyvų, nes nėra paklausos (ar taip jos teigia). Perdirbimo sistemos yra neefektyvios, nes tai nėra ekonomiškai naudinga.

Tai ar turėtume pasiduoti? Ne. Bet turėtume būti realistai. Jūsų 30 dienų iššūkis nepakeis pasaulio. Bet jis gali pakeisti jus. Ir kai pakankamai žmonių pasikeis, sistema turės reaguoti.

Tad taip, pirkite daugiakartinį butelį. Bet taip pat rašykite laiškus įmonėms, reikalaukite alternatyvų. Balsuokite už politikus, kurie palaiko griežtesnius plastiko reguliavimus. Kalbėkite apie tai su draugais, šeima, kolegomis.

Plastiko problema neišspręsta individualiais veiksmais. Bet ji tikrai nebus išspręsta be jų. Tai paradoksas, su kuriuo turime gyventi.

Po 30 dienų: kas toliau?

Mėnuo praėjo. Jūs padarėte tam tikrų pakeitimų, kai kurie įsitvirtino, kiti ne. Ir dabar – kas toliau?

Svarbiausia – neieškokite tobulumo. „Zero waste” gyvenimas, kurį matote Instagram’e, dažniausiai yra iliuzija. Žmonės rodo savo stiklainis su metinėmis atliekomis, bet nepasakoja, kad užsakė drabužius internetu, kurie atėjo plastikiniuose maišeliuose, arba kad jų vaikai vis tiek gauna plastikinius žaislus gimtadieniais.

Tikrasis tikslas – nuolatinis sąmoningumas. Kiekvieną kartą prieš perkant ką nors, sustokite ir pagalvokite: ar man tikrai reikia? Ar yra alternatyva be plastiko? Jei ne, ar galiu bent pasirinkti mažiau plastiko?

Išsiplėskite po vieno įpročio per mėnesį. Šį mėnesį įsisavinote kieto muilo naudojimą? Kitą mėnesį pabandykite kompostavimą. Po to – gal pradėkite pirkti daugiau „ant svorio”. Lėtas, bet pastovus progresas yra geresnis nei greitas entuziastingas startas, kuris baigiasi per savaitę.

Ir nepamirškite – kartais galima ir „nusižengti”. Nusipirkote gėrimą plastikiniame butelyje, nes buvote ištroškę ir neturėjote savo? Nieko baisaus. Tai nėra religija su griežtomis taisyklėmis. Tai gyvenimo būdas, kuris turi būti tvarus ilgalaikėje perspektyvoje.

Galiausiai, dalinkitės savo patirtimi. Ne kaip pamokslautojas, o kaip žmogus, kuris bando. Papasakokite, kas pavyko, kas ne, kur radote gerų alternatyvų. Kuo daugiau žmonių kalbės apie tai normaliai, be fanatizmo, tuo daugiau žmonių prisijungs.

30 dienų iššūkis – tai ne pabaiga. Tai pradžia ilgesnio kelio. Kelio, kuris nėra tobulas, bet yra reikalingas. Ir kiekvienas žingsnis, net pats mažiausias, yra žingsnis teisinga kryptimi.

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali mūsų namuose

Kai prieš keletą metų pradėjau rimčiau domėtis aplinkosauga, nustebau sužinojęs, kad vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko pakuočių! Tai maždaug tiek, kiek sveria vidutinio dydžio šuo. Tik įsivaizduokite – kiekvienais metais jūsų namuose atsiranda šuns svorio plastiko, kuris dažniausiai keliauja tiesiai į sąvartyną.

Problema ta, kad plastiko atliekos nesuyra šimtmečius. Tas jogurto indelis, kurį šiandien išmetėte, vis dar bus žemėje, kai jūsų proanūkiai baigs universitetą. Skamba bauginančiai, tiesa? Bet štai kas nuostabu – mes galime tai pakeisti! Ir tai nėra nei sudėtinga, nei brangu. Reikia tik kelių paprastų įpročių pakeitimų.

Virtuvė – plastiko epicentras ir pirmoji kovos linija

Virtuvė yra ta vieta, kur dažniausiai susiduriame su plastiku. Maisto pakuotės, vienkartiniai maišeliai, plėvelės – visa tai kasdien kraunasi mūsų šiukšlių dėžėse. Bet būtent čia galime padaryti didžiausią poveikį!

Pirmasis žingsnis – daugiakartiniai maišeliai ir talpyklos. Aš prieš trejus metus nusipirkau rinkinį medvilninių maišelių ir stiklinių indelių, ir žinote ką? Jie vis dar atrodo puikiai! Investavau apie 30 eurų, bet per tą laiką sutaupiau šimtus vienkartinių plastikinių maišelių. Dabar į parduotuvę einu su savo maišeliais – vienus naudoju daržovėms, kitus sausainiams ar riešutams. Daugelis parduotuvių net leidžia pasverti prekes kartu su maišeliu ir atimti jo svorį.

Antrasis sprendimas – atsisakykite plastikinės maisto plėvelės. Vietoj jos naudokite vaškuotus audinius. Tai tokia medžiaga, pamirkyta bičių vaške, kuri puikiai lipdo prie indelių ir lėkščių. Galite net patys pasigaminti – tiesiog paimkite medvilninį audinį, pabarstykit bičių vaško trupinių ir pakaitinkite orkaitėje. Vienas toks audinys tarnauja metus ar net ilgiau!

Trečiasis būdas – pirkite iš birių produktų skyriaus. Vis daugiau parduotuvių turi tokius skyrius, kur galite pirkti kruopas, makaronus, riešutus be pakuočių. Atsineškite savo stiklinius indelius ar maišelius, pripildykite kiek reikia ir sumokėkite tik už produktą. Be to, taip perkant dažnai išeina pigiau!

Vonios kambarys – paslėptų plastikų karalystė

Kai pradėjau skaičiuoti, kiek plastiko yra mano vonios kambaryje, beveik apalpau. Šampūno buteliai, kondicionieriaus pakuotės, dantų šepetėliai, skutimosi įrankiai, kosmetikos indeliai – visa tai plastiko!

Ketvirtasis sprendimas – pereikite prie kietų šampūnų ir muilų. Iš pradžių buvau skeptiškas – kaip tas kietas gabalas gali būti geresnis už įprastą šampūną? Bet išbandžius supratau, kad vienas kietų šampūnų gabalas tarnauja tiek pat, kiek 2-3 buteliai skystojo! Jie puikiai putoja, plaukai švarus, o pakuotės – minimali arba jos visai nėra.

Penktasis būdas – bambukinis dantų šepetėlis. Tai vienas paprasčiausių pakeitimų! Bambukiniai šepetėliai šepečiuoja lygiai taip pat gerai kaip plastikiniai, tik juos galite kompostuoti (išskyrus šereles, kurias reikia ištraukti). Kainuoja panašiai, o kartais net pigiau nei įprastiniai.

Šeštasis sprendimas – skutimosi peiliukai su keičiamais ašmenimis. Vietoj vienkartinių plastikinių skutimosi staklių įsigykite metalinį su keičiamais ašmenimis. Pradinis įsigijimas kainuoja daugiau (apie 20-30 eurų), bet ašmenėliai po to kainuoja centus. Per metus sutaupysite pinigų ir išvengsite dešimčių plastikinių skutimosi staklių.

Kasdieniai įpročiai, kurie keičia viską

Kartais smulkūs kasdieniai sprendimai daro didžiausią skirtumą. Tai kaip su sportu – ne viena intensyvi treniruotė, o nuoseklumas duoda rezultatus.

Septintasis būdas – daugiakartinis vandens butelis. Jei kas savaitę perkate po butelį vandens, per metus tai 52 plastikiniai buteliai! Įsigykite vieną gerą nerūdijančio plieno ar stiklinį butelį ir pripildykite jį namuose. Daugelyje vietų yra geriamojo vandens fontanėliai, kur galite papildyti.

Aštuntasis sprendimas – atsisakykite šiaudelių ir vienkartinių įrankių. Jei labai mėgstate šiaudelius, įsigykite nerūdijančio plieno ar stiklinius – jie tarnauja amžinai. O vienkartinių šakučių, peilių ir šaukštų apskritai neverta laikyti namuose. Jei ruošiate pikniką, pasiimkite įprastus įrankius iš namų.

Devintas būdas – kavos kapsulių alternatyvos. Jei turite kapsulių kavos aparatą, žinote, kiek plastiko (ar aliuminio) susidaro. Pereikite prie daugiakartinių kapsulių, kurias galite pripildyti savo mėgstama malta kava, arba įsigykite paprastą kavos aparatą su filtru.

Dešimtasis sprendimas – savo maišeliai daržovėms ir vaisiams. Parduotuvėse tie plonutėliai plastikiniai maišeliai daržovėms – baisi švaistė! Nusipirkite lengvų tinklinių maišelių rinkinį. Jie beveik nieko nesveria, tad kasoje be problemų pasveria tik produktą.

Valymas be plastiko – tai įmanoma ir paprasta

Valymo priemonės – dar viena plastiko šaltinis namuose. Bet čia galime būti itin kūrybiški!

Vienuoliktas būdas – gaminkite savo valymo priemones. Skamba sudėtingai? Visai ne! Actas, soda, citrinų rūgštis – tai trys pagrindiniai ingredientai, kurie išvalys beveik viską. Pvz., langų valiklis: sumaišykite vienodas acto ir vandens proporcijas, įpilkite į purškiklį (gali būti ir senas nuo baigtos priemonės) – ir viskas! Veikia puikiai, kainuoja centus.

Dvyliktas sprendimas – mikropluošto šluostės vietoj vienkartinių. Tos popierinės servetėlės ar vienkartinės valymo šluostės – nereikalinga prabanga. Geros kokybės mikropluošto šluostės valo puikiai, jas galima skalbti šimtus kartų. Turėdamas 5-6 tokias šluostes, galite visiškai atsisakyti vienkartinių.

Tryliktas būdas – kietieji indų plovimo muilai. Taip, egzistuoja kieti muilai indams plauti! Jie atrodo kaip dideli muilo gabalai, puikiai putoja ir valo riebalus. Vienas toks gabalas tarnauja keletą mėnesių ir nepalieka plastikinio butelio.

Apsipirkimas ir maisto laikymas be plastiko galvos skausmo

Maisto pirkimas ir laikymas – čia plastiko suvartojame daugiausiai, bet čia ir galimybių daugiausia!

Keturioliktas sprendimas – rinkitės produktus stiklo ar popieriaus pakuotėse. Kai turite pasirinkimą tarp plastiko ir stiklo pakuotės, rinkitės stiklą. Taip, jis sunkesnis, bet jį galima perdirbti begalę kartų be kokybės praradimo. Be to, stikliniai indeliai puikiai tinka maistui laikyti namuose – jie neleidžia kvapų, nesugeria spalvų ir tarnauja amžinai.

Penkioliktas būdas – planuokite pirkinius ir gaminimą. Kai planuojate, ką valgysit savaitei, mažiau tikimybė, kad nusipirksite per daug ar per mažai. Tai reiškia mažiau sugadinto maisto (kuris dažnai supakuotas plastike) ir mažiau spontaniškų pirkimų, kurie dažniausiai būna plastikinėse pakuotėse.

Kelionė į mažiau plastiko – tai maratonas, ne sprintas

Žinau, kad perskaitę visus šiuos 15 sprendimų galite jaustis priblokšti. Ir tai normalu! Aš pats nepradėjau visko iš karto. Pradėjau nuo vieno dalyko – daugiakartinių maišelių apsipirkimui. Kai tai tapo įpročiu, pridėjau dar vieną dalyką. Po metų mano šiukšlių dėžė buvo perpus tuštesnė.

Štai mano patarimas: pasirinkite tris dalykus iš šio sąrašo, kurie jums atrodo lengviausi arba labiausiai rezonuoja su jūsų gyvenimu. Pradėkite nuo jų. Kai tai taps natūralu, pridėkite dar kelis. Nereikia būti tobulam – net sumažinus plastiko vartojimą 30-40%, jau darote milžinišką poveikį.

Dar vienas svarbus dalykas – nekaltinkite savęs, kai kartais vis tiek naudojate plastiką. Gyvenimas būna sudėtingas, ir kartais plastikas yra patogiausia ar vienintelė opcija. Tai normalu! Svarbu ne būti 100% be plastiko, o nuosekliai stengtis jo mažinti.

Kalbėkite apie tai su draugais ir šeima. Kai pradėjau dalintis savo patirtimi, pastebėjau, kad ir kiti žmonės pradėjo domėtis. Dabar su draugais net varžomės, kas per savaitę susirinko mažiau plastiko! Tai tampa linksmu iššūkiu, o ne našta.

Ir paskutinis dalykas – nepamirškite džiaugtis savo pasiekimais! Kai po mėnesio pamatysite, kad jūsų šiukšlių maišas perpus mažesnis, tai tikrai vertas pasididžiavimo momentas. Jūs darote realų poveikį planetai, ir tai nuostabu!