Ar kada nors jautėtės, kad esate per maži, kad galėtumėte pakeisti pasaulį? Na, turiu jums puikių žinių – mažos bendruomenės visame pasaulyje kasdien įrodo, kad tai tik mitas! Nuo mažų miestelių Lietuvoje iki tolimų Afrikos kaimų, žmonės susivieniją ir kuria tokius aplinkosaugos projektus, nuo kurių net didžiosios korporacijos galėtų pasimokyti.
Šiandien pasidalinsiu su jumis septyniais tikrai įkvepiančiais projektais, kurie prasidėjo nuo kelių entuziastų, o dabar keičia ne tik savo bendruomenes, bet ir įkvepia tūkstančius kitų. Ir svarbiausia – kiekvieną iš šių idėjų galite pritaikyti savo mieste ar rajone!
Kai maistas virsta auksu: bendruomeniniai daržai, kurie maitina ne tik kūną
Incredible Edible judėjimas prasidėjo 2008 metais mažame Todmorden miestelyje Anglijoje. Kelios moterys nusprendė, kad vietoj gėlių parkuose ir gatvėse augintų daržoves. Skamba paprasta, tiesa? Bet rezultatai buvo stulbinantys!
Per dešimtmetį šis judėjimas išplito į daugiau nei 100 šalių. Žmonės pradėjo sodinti pomidorus prie autobusų stotelių, salotus parkuose, o žoleles – prie mokyklų. Ir viskas nemokamai, visiems prieinamai!
Kaip tai pritaikyti jūsų mieste:
- Pradėkite nuo savo kiemo ar daugiabučio teritorijos – pasodinkite keletą vazonų su žolelėmis
- Susisiekite su savivaldybe dėl leidimo sodinti daržoves viešose erdvėse
- Organizuokite kaimynų susitikimą ir pasiūlykite bendrą projektą
- Pradėkite nuo paprastų augalų: ridikėlių, salotų, petražolių
Vilniuje jau veikia keli tokie projektai – „Užupio daržas” ar bendruomenės darželiai Šeškinėje rodo, kad ir Lietuvoje tai puikiai veikia!
Plastiko medžioklė: kaip vienas paplūdimys tapo globaliu judėjimu
2017 metais grupelė draugų iš Bali nusprendė, kad jiems gana žiūrėti, kaip jų mylimas paplūdimys skęsta plastike. Jie pradėjo organizuoti savaitgalio valymų akcijas. Pirmą kartą atėjo 12 žmonių. Antrą – jau 50. Po metų jų akcijose dalyvavo tūkstančiai!
Dabar „Bye Bye Plastic Bags” judėjimas veikia 50 šalių, o Bali salos vyriausybė uždraudė vienkartinio naudojimo plastiko maišelius. Viskas prasidėjo nuo kelių paauglių, kurie tiesiog norėjo švario paplūdimio!
Jūsų veiksmų planas:
- Išsirinkite vietą – paplūdimį, parką, miškelį, kuris jums rūpi
- Sukurkite Facebook grupę ar WhatsApp pokalbį
- Organizuokite pirmą valymų dieną – pakaks ir 3-4 žmonių
- Fotografuokite procesą ir rezultatus – žmonės myli matyti pokyčius!
- Bendradarbiaukite su vietinėmis įmonėmis – jos dažnai mielai paremią tokias iniciatyvas
Saulės energijos revoliucija prasideda nuo vieno stogo
Freiburgo miestas Vokietijoje 1970-aisiais buvo paprastas provincijos miestelis. Bet kai vyriausybė planavo statyti atominę elektrinę netoliese, gyventojai sukilo. Ne tik protestavo – jie pradėjo ieškoti alternatyvų.
Pirmieji saulės kolektoriai atsirado ant kelių namų stogų. Paskui prisijungė kaimynai. Po to – visa gatvė. Dabar Freiburgas vadinamas „saulės miestu”, o 40% jo energijos poreikių tenkina atsinaujinantys šaltiniai!
Lietuvoje tokių pavyzdžių irgi atsiranda. Kauno rajone Raudondvario bendruomenė įkūrė pirmą Lietuvoje energetikos kooperatyvą. Dabar jie ne tik patys gamina žalią energiją, bet ir parduoda perteklių!
Praktiniai žingsniai jūsų bendruomenei:
- Suskaičiuokite, kiek kaimynų galėtų domėtis saulės elektrinėmis
- Organizuokite bendrą susitikimą su saulės elektrinių specialistais
- Derėkitės dėl grupės nuolaidų – kartu visada pigiau!
- Ištirkite galimybes gauti ES ar valstybės paramą
- Pradėkite nuo mažo – net vienas namas gali įkvėpti kitus
Kai atliekos virsta lobiu: Zero Waste gyvenimo būdo plitimas
Kaplan miestelis Prancūzijoje 2008 metais turėjo rimtų problemų su atliekomis. Sąvartynas perpildytas, išlaidos didžiulės, gyventojai nepatenkinti. Tada miesto valdžia nusprendė daryti ką nors kardinaliai kitaip.
Jie pradėjo „Zero Waste” programą. Išdalino gyventojams kompostavimo dėžes, organizavo remonto kavinės, kur žmonės galėjo sutaisyti sugedusias prekes, įkūrė daiktų mainymo centrus. Rezultatas? Per 10 metų atliekų kiekis sumažėjo 80%!
Panašūs projektai klesti ir Lietuvoje. Vilniuje veikia „Perdirbimo namai”, kur galite išmokti taisyti daiktus, o „Zero Waste Lietuva” bendruomenė organizuoja reguliarius renginius ir dalijasi patarimais.
Kaip pradėti savo rajone:
- Organizuokite „Repair Café” – susitikimus, kur žmonės taisytų sugedusius daiktus
- Sukurkite kaimynystės daiktų mainymo grupę socialiniuose tinkluose
- Pradėkite bendruomeninį kompostavimą daugiabučių kiemuose
- Organizuokite „Swap party” – vakarėlius, kur žmonės keičiasi drabužiais
- Įkurkite „Buy Nothing” grupę – vietą, kur žmonės dovanoja nereikalingus daiktus
Miesto džiunglės: kaip medžiai grąžina gyvenimą į betono labirintus
Medellín miestas Kolumbijoje 1990-aisiais buvo vienas pavojingiausių pasaulyje. Bet vietoj tik policijos pajėgų didinimo, miesto valdžia pasirinko neįprastą sprendimą – pradėjo sodinti medžius. Daug medžių. Tikrai daug medžių!
„Verde Urbano” programa per 20 metų pasodino daugiau nei 2,5 milijono medžių. Rezultatas? Miesto temperatūra nukrito 2 laipsniais, oro kokybė pagerėjo, o nusikalstamumas sumažėjo 80%. Medžiai tiesiogine prasme išgelbėjo miestą!
Ir Lietuvoje turime puikių pavyzdžių. Vilniaus „1 milijonas medžių” iniciatyva, Kauno „Žalieji stogai” projektas rodo, kad ir mūsų miestai gali tapti žalesni.
Jūsų žalioji strategija:
- Pradėkite nuo savo kiemo – kiekvienas medis svarbus
- Organizuokite bendruomeninį medžių sodinimą rudenį ar pavasarį
- Siūlykite savivaldybei konkrečias vietas, kur trūksta žalumos
- Kurkite „guerrilla gardening” akcijas – slaptai sodinkite gėles tuščiose vietose
- Rūpinkitės jau esamais medžiais – laistymas sausros metu gali išgelbėti medį
Vandens šventė: kaip bendruomenės išmoko tausoti kiekvieną lašą
Rajasthan valstijoje Indijoje lietus iškrenta tik kelis mėnesius per metus. Bet Laporia kaimas išmoko paversti kiekvieną lietaus lašą tikru lobiu. Jie sukūrė sudėtingą vandens rinkimo ir saugojimo sistemą, kuri aprūpina kaimą vandeniu visus metus.
Svarbiausia – visa sistema buvo sukurta bendruomenės jėgomis, naudojant vietinius išteklius ir tradicines žinias. Dabar šis kaimas yra pavyzdys visai Indijai, kaip galima gyventi darnoje su gamta.
Lietuvoje irgi galime daug ko išmokti. Lietaus vandens rinkimas, pilkojo vandens panaudojimas, efektyvus laistymas – visa tai gali tapti bendruomenės projektu.
Vandens taupymo idėjos jūsų bendruomenei:
- Įrenkite bendruomeninius lietaus vandens rinkimo rezervuarus
- Organizuokite darželių laistymo sistemų modernizavimą
- Kurkite edukacinius renginius apie vandens taupymą
- Siūlykite savivaldybei įrengti fontanėlius parkuose
- Pradėkite nuo savo namų – parodykite pavyzdį kitiems
Dviračių revoliucija: kaip du ratai keičia miestų veidą
Kopenhagos dviračių revoliucija prasidėjo 1970-aisiais, kai keletas aktyvistų nusprendė užblokuoti miesto centrą automobilių eismui ir pareikalavo daugiau vietos dviratininkams. Iš pradžių jie buvo laikomi radikalais, bet pamažu miesto valdžia pradėjo klausytis.
Dabar Kopenhaga yra dviračių sostinė – 40% gyventojų kasdien važinėja dviračiais, mieste yra daugiau nei 400 km dviračių takų, o oro kokybė pagerėjo dramatiškai.
Lietuvos miestai irgi keičiasi. Vilniaus dviračių takų tinklas plečiasi, Kaune atsiranda vis daugiau dviračių nuomos punktų, o mažesni miestai irgi pradeda investuoti į dviračių infrastruktūrą.
Kaip skatinti dviračių kultūrą:
- Organizuokite bendruomeninius dviračių žygius
- Siūlykite savivaldybei konkrečias vietas dviračių takams
- Kurkite „Bike to Work” iššūkius darbo vietose
- Organizuokite dviračių remonto dirbtuves
- Lobijuokite dėl saugių dviračių stovėjimo vietų
Kai maži žingsniai virsta didžiais šuoliais: jūsų kelias į pokyčius
Žinote, kas labiausiai stebina visose šiose istorijose? Tai, kad kiekvienas iš šių projektų prasidėjo nuo vieno žmogaus, kuris tiesiog nusprendė: „Aš noriu, kad būtų kitaip.” Ne nuo genialaus plano, ne nuo didelių pinigų, ne nuo valdžios palaikymo – nuo paprastos mintės, kad pokyčiai yra įmanomi.
Ir štai dar viena puiki žinia – jums nereikia išrasti dviračio! Visos šios idėjos jau išbandytos, patobulintos, pritaikytos skirtingoms sąlygoms. Jūs galite tiesiog pasirinkti tą, kuri labiausiai jums patinka, ir pradėti veikti.
Galbūt jūsų mieste jau yra žmonių, kurie galvoja panašiai? Galbūt jūsų kaimynas jau seniai svajoja apie bendruomeninį daržą? O gal vietos verslininkai tik laukia progos paremti aplinkosaugos projektą?
Pradėkite nuo mažo. Pakalbėkite su vienu kaimynu. Pasodinkite vieną medį. Nuvalykite vieną kvadratinį metrą paplūdimio. Dideli pokyčiai visada prasideda nuo mažų žingsnių, bet svarbiausia – nuo pirmojo žingsnio.
Pasaulis laukia jūsų idėjų, jūsų energijos, jūsų entuziazmo. Ir kas žino – galbūt už kelių metų kažkas rašys straipsnį apie jūsų bendruomenės nuostabų projektą, kuris įkvėpė tūkstančius kitų žmonių visame pasaulyje!