Ekologija

Kodėl verta pradėti mažinti atliekų kiekį jau šiandien

Žinote, kai atidarote šiukšlių dėžę ir matote, kaip greitai ji prisipildo? Aš pati ilgai į tai neatkreipiau dėmesio, kol vieną dieną nepaskaičiavau, kad mūsų šeima per savaitę pripildo net tris didžiulius maišus. Tai buvo tikras šokas! Bet štai kas nuostabu – kai pradedi sąmoningai mažinti atliekų kiekį, ne tik padedi planetai, bet ir sutaupai pinigų, gyveni sveikiau ir jauti didžiulį pasitenkinimą.

Buitinių atliekų mažinimas nėra kažkoks ekstremali hobis, skirtas tik ekologijos fanatikams. Tai paprasti, kasdieniai sprendimai, kurie pamažu tampa įpročiais. Ir žinote, kas geriausia? Nereikia iš karto tapti nulinių atliekų guru – kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Net jei sumažinsite atliekų kiekį 20-30 procentų, tai jau bus fantastiškas pasiekimas!

Virtuvė – pagrindinė atliekų gamykla ir jos transformacija

Virtuvė yra absoliutus lyderis atliekų gamyboje mūsų namuose. Maisto pakuotės, plastikai, organinės atliekos – visa tai kasdien kraunasi šiukšliadėžėje. Bet būtent čia galima padaryti didžiausią poveikį!

Pirkite produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote. Aš žinau, kad tai skamba sudėtingai, bet iš tiesų yra paprasčiau nei galvojate. Pradėkite nuo vaisių ir daržovių – rinkitės neįpakuotus produktus. Vietoj plastikiniuose maišeliuose supakuotų pomidorų, imkite pabirus. Duoną galite pirkti tiesiog į audinį maišelį kepykloje. O jei turite galimybę pasiekti „zero waste” parduotuves ar turgų, tai tikras palaima – ten produktus galite pirkti į savo atsineštus stiklanius ir maišelius.

Kompostavimas – tai tikrai ne taip sudėtinga! Ilgai vengiau šio žingsnio, nes maniau, kad reikės kažkokios sudėtingos sistemos. Bet realybė visai kitokia. Net jei gyvenant bute, galite turėti mažą kompostinę virtuvėje arba naudoti bokashi metodą, kuris neturi jokio nemalonaus kvapo. O jei turite sodą ar daržą – tai tiesiog idealus sprendimas. Maždaug 30-40 procentų visų buitinių atliekų sudaro organinės atliekos, kurias galima kompostuoti. Įsivaizduokite, kaip sumažėtų jūsų šiukšlių kiekis!

Gaminkit patys ir išmokite planuoti meniu. Kai pradedi gaminti užkandžius, jogurtus, duoną namuose, ne tik vengi pakuočių, bet ir žinai tiksliai, kas yra tavo maiste. Aš pradėjau nuo paprasčiausių dalykų – naminio granola, sausainių, padažų. Tai sutaupo pinigų ir sumažina plastiko kiekį neįtikėtinai. O meniu planavimas? Tai gelbsti nuo impulsinių pirkimų ir maisto švaistymo. Kiekvieną sekmadienį skiriu 15 minučių savaitės meniu suplanavimui, ir tai pakeitė viską!

Vonios kambarys be plastiko kalnų

Vonios kambaryje plastiko kiekis tiesiog stulbinantis – šampūnų buteliai, dušo želė, skutimosi priemonės, vatos pagaliukai, vienkartiniai skustuvai… Sąrašas begalinis. Bet yra puikių alternatyvų!

Kieti šampūnai ir muilai – tikra revoliucija. Kai pirmą kartą išbandžiau kietą šampūną, buvau skeptiška. Bet dabar negaliu patikėti, kad anksčiau naudojau kažką kita! Vienas kietas šampūnas trunka 2-3 kartus ilgiau nei butelis skystojo, nėra jokių plastiko pakuočių, ir plaukai atrodo puikiai. Yra daugybė variantų skirtingiems plaukų tipams – tereikia rasti savo.

Kietą muilą naudoju viskam – rankoms, kūnui, net skutimuisi. Galite jį pirkti be jokios pakuotės arba tik su popieriumi apvyniotą. Ir taip pat trunka amžinai!

Daugiakartiniai produktai vietoj vienkartinių. Vatos diskelių vietoj naudoju audinių pagalvėles, kurias galiu skalbti. Pirmajai investicijai reikia gal 10-15 eurų, bet jos tarnauja metus ir daugiau. Dantų šepetėliai su keičiamomis galvutėmis arba bambuko šepetėliai – dar vienas paprastas sprendimas. O menstruacijų metu taurelė arba audininės įklotai ne tik ekologiškesni, bet ir sveikesni, ir ekonomiškesni ilguoju laikotarpiu.

Drabužių priežiūra ir apgalvotas vartojimas

Tekstilės pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų, o greita mada skatina mus pirkti vis daugiau ir daugiau. Bet galime elgtis kitaip!

Pirkite kokybę, ne kiekį. Geriau turėti 5 kokybiškus marškinėlius, kurie tarnaus 5 metus, nei 20 pigių, kurie subyrės po kelių skalbimų. Aš pradėjau taikyti „vieno viduje, vieno lauke” taisyklę – jei noriu nusipirkti naują drabužį, turiu atiduoti vieną seną. Tai verčia labai apgalvotai priimti pirkimo sprendimus.

Taisymas ir perdirbimas – pamirštasis menas. Mano močiutė visada taisė drabužius, o dabar mes tiesiog išmetame. Bet mokėti prisiūti sagą, užsiūti plyšį ar sutrumpinti kelnes yra neįtikėtinai naudinga. YouTube pilnas pamokų! O jei patys nemokate – yra siuvėjų, kurie už nedidelį mokestį tai padarys. Senų drabužių galima paversti valymo skudurais, pagalvių užvalkalais ar net nauji drabužiais.

Pirkimų įpročių keitimas – mažiau yra daugiau

Didžioji dalis mūsų atliekų atsiranda dėl to, kaip ir ką perkame. Pakeitus pirkimų įpročius, galima drastiškai sumažinti atliekų kiekį.

Atsineškite savo pakuotes. Tai tapo mano antru prigimtimi – visada turiu krepšį, stiklinį butelį vandeniui, kelias audinio maišelius. Automobilyje laikau atsarginį krepšių rinkinį, nes niekada nežinai, kada užsuksi į parduotuvę. Kavos puodelis kelionei – dar vienas būtinas dalykas. Daugelis kavinių net padarys nuolaidą, jei atsinešite savo puodelį!

Pirkite didesniais kiekiais ir perpilkite. Vietoj mažų pakuočių, perkite didesnes ir perpilkite į stiklainus namuose. Tai veikia su valymo priemonėmis, maisto produktais, kosmetika. Taip ne tik sumažinate pakuočių kiekį, bet ir sutaupote pinigų. Aš perkame didelius skalbimo miltelių maišus, kurie trunka kelis mėnesius, vietoj mažų pakuočių kas savaitę.

Išmokite sakyti „ne” nereikalingiems dalykams. Reklaminiai lapeliukai, nemokami suvenyrai, plastikiniai šiaudeliai, vienkartiniai įrankiai – viso to galima atsisakyti. Kai kas nors siūlo nemoką dalyką, sustokite ir pagalvokite: ar man to tikrai reikia? Dažniausiai atsakymas bus „ne”.

Valymo priemonės be cheminių bomų

Valymo priemonių buteliai sudaro nemažą dalį mūsų atliekų. Be to, dauguma jų pilni cheminių medžiagų, kurios kenkia ir aplinkai, ir mūsų sveikatai.

Universalūs natūralūs valikiai. Ar žinote, kad su actu, soda ir citrinų rūgštimi galite išvalyti beveik viską? Aš gaminu savo universalų valiklį: vanduo, actas, keletas lašų eterinių aliejų – ir viskas! Veikia puikiai langams, paviršiams, voniai. Sodą naudoju abrazyviam valymui, o citrinų rūgštis puikiai pašalina kalkių nuosėdas.

Galite pirkti koncentruotus valiklius ir praskiesti juos namuose, arba ieškoti parduotuvių, kur valymo priemones galima įsipilti į savo butelius. Kai kurios ekologiškos parduotuvės jau siūlo tokias paslaugas.

Biuras ir mokykla be vienkartinių dalykų

Darbo vieta ir mokykla taip pat gali būti atliekų šaltiniai, bet yra būdų, kaip tai pakeisti.

Atsisakykite spausdinimo, kur įmanoma. Dokumentus galima skaityti ekrane, užrašus daryti skaitmeniškai. Jei vis dėlto reikia spausdinti, naudokite abiejų pusių spausdinimą ir perdirbto popieriaus lapus. Senus dokumentus galima panaudoti užrašams arba atiduoti perdirbimui.

Pietūs iš namų. Vietoj to, kad pirktumėte maistą vienkartinėse pakuotėse, pasiruoškite pietums namuose ir pasiimkite į daugkartines dėžutes. Tai ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo daug pinigų per metus. Apskaičiavau, kad taupau apie 100 eurų per mėnesį!

Šventės ir renginiai be atliekų kalnų

Gimtadieniai, šventės, susibūrimai dažnai palieka kalnų atliekų – vienkartiniai indai, dekoracijos, dovanų pakuotės. Bet gali būti kitaip!

Daugkartiniai indai ir audiniai staltiesės. Taip, reikės plauti, bet tai geriau nei kaskart pirkti vienkartinių dalykų. Turiu gražų indų rinkinį, kurį naudoju svečiams, ir tai sukuria daug jaukesnę atmosferą nei plastikiniai lėkštės.

Kūrybiškos dovanos ir jų pakavimas. Dovanas galite įpakuoti į audinio maišelius, kurie patys tampa dalimi dovanos. Arba naudokite perdirbto popieriaus, laikraščių, žemėlapių. Vietoj perkamų dovanų, galite dovanoti patirtis – koncerto bilietus, spa procedūras, bendrą laiką. Arba padarykite kažką savo rankomis – naminius sausainius, rankų darbo žvakes, augalą.

Kai mažos pastangos virsta dideliais pokyčiais

Pradėjus mažinti atliekų kiekį, gali atrodyti, kad tai sudėtinga ir reikalauja daug pastangų. Bet iš tiesų, kai įprantate, tai tampa natūralu kaip dantų valymasis. Aš pradėjau nuo kelių paprastų dalykų – atsisakiau plastikinių maišelių, pradėjau naudoti kietą šampūną, pradėjau kompostuoti. Po kelių mėnesių mūsų šeimos atliekų kiekis sumažėjo perpus!

Svarbiausia – nepersistenkite ir nesijaukite kalti, jei ne viskas pavyksta iš karto. Tai kelionė, ne sprintas. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Jei šiandien atsisakėte vienkartinio kavos puodelio, jau padarėte gerą darbą. Jei šią savaitę sumažinote maisto švaistymo kiekį, tai puiku!

Pradėkite nuo tų dalykų, kurie jums atrodo lengviausi. Gal tai bus savo krepšio nešiojimasis, gal kompostavimas, gal natūralių valymo priemonių gamyba. Kai vienas įprotis įsitvirtins, pridėkite kitą. Ir pastebėsite, kaip ne tik jūsų šiukšliadėžė tuštėja, bet ir kišenė storėja, namai darosi sveikesni, o jūs jaučiatės geriau žinodami, kad darote teisingus dalykus.

Atminkite – tobulumas nėra tikslas. Tikslas yra daryti geriau nei vakar, būti sąmoningesniems vartotojais ir palikt švaresnę planetą ateinančioms kartoms. Ir tai tikrai verta pastangų!

Kodėl plastikas tapo mūsų kasdienybės problema

Kai prieš kelias savaites tvarkiau virtuvės spintelę, netikėtai suskaičiavau per trisdešimt plastikinių maišelių, susikišusių vienas į kitą. Dauguma jų – iš vieno apsilankymo prekybos centre. Tada pažvelgiau į vonios kambarį: plastikinis šampūno butelis, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, kosmetikos pakuotės… Plastikas tiesiog visur.

Statistika kalba už save – vidutiniškai vienas žmogus per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko. Tik nedidelė dalis jo patenka į perdirbimą, likusi dalis keliauja į sąvartynus ar, dar blogiau, į gamtą. Mikroplastiko dalelės jau rastos vandenyje, kuriame mes geriame, maiste, kurį valgome, net ore, kuriuo kvėpuojame. Tačiau gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali imtis konkrečių veiksmų ir realiai sumažinti savo plastikinių atliekų kiekį.

Virtuvė – čia prasideda didžiausia revoliucija

Virtuvė yra vieta, kur generuojame daugiausia plastikinių atliekų. Užkandžių pakuotės, maisto plėvelės, vienkartiniai indai – sąrašas begalinis. Bet būtent čia galime padaryti didžiausią pokytį.

Atsisveikinkite su plastikiniais maišeliais. Skamba banaliai, bet kiek kartų esame girdėję šį patarimą ir vis tiek grįžtame iš parduotuvės su plastikiniais maišeliais? Pasiūlymas: įsigykite tris-keturis daugkartinio naudojimo maišelius ir palikite juos automobilio bagažinėje. Taip jie visada bus po ranka. Dar geriau – laikykite vieną sulankstomą maišelį rankinėje ar kuprinėje.

Pirkite produktus be pakuočių. Vis daugiau parduotuvių Lietuvoje siūlo galimybę pirkti sausus produktus – kruopas, riešutus, džiovintus vaisius – į savo atsineštus stiklinius ar audeklinius maišelius. Taip, iš pradžių gali atrodyti neįprasta, bet po kelių kartų tampa įpročiu. Vaisiai ir daržovės? Rinkitės tuos, kurie parduodami be plastikinių pakuočių. Obuoliai tikrai nereikalauja plastikinio maišelio – jie jau turi savo natūralią apsaugą.

Maisto laikymas be plastiko. Užuot naudoję maisto plėvelę, investuokite į stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius su dangčiais. Sumuštiniams supakuoti puikiai tinka vaškuoti audiniai – juos galima pasigaminti patiems arba įsigyti. Jie laikosi ilgai, lengvai nuplaunami ir atrodo stilingai.

Vonios kambario transformacija

Vonios kambarys – antra vieta pagal plastikinių atliekų kiekį. Bet čia pokyčiai gali būti net malonesni nei virtuvėje, nes dažnai ekologiškos alternatyvos būna kokybiškesnės ir malonesnės naudoti.

Pradėkite nuo kieto muilo. Taip, to senovinio muilo gabalo, kurį naudojo mūsų seneliai. Šiuolaikinis kietas muilas nieko bendra neturi su tuo džiūstančiu gabalu, kurį prisimenate iš vaikystės. Dabar galite rasti kietą šampūną, kondicionierių, net kūno losjoną. Jie veikia puikiai, užtenka ilgam ir nereikalauja plastikinės pakuotės.

Bambukinis dantų šepetėlis – paprastas pakeitimas, kuris per metus gali sutaupyti keturis plastikinius šepetėlius šiukšlių dėžėje. Bambuko šepetėlis yra biologiškai skaidus, o šereliai dažnai būna iš natūralių medžiagų arba perdirbamo plastiko.

Dėl skutimosi reikmenų – grįžkite prie klasikos. Metalinis skustuvas su keičiamais ašmenimis ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir sutaupo pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Pirmasis įsigijimas kainuoja daugiau, bet ašmenėliai vėliau yra daug pigesni nei vienkartiniai plastikiniai skutimosi peiliukai.

Apsipirkimas ir kasdieniai įpročiai

Kaip apsiperkame, tiesiogiai veikia, kiek plastiko atsiduria mūsų namuose. Čia svarbu ne tik ką perkame, bet ir kaip tai darome.

Planuokite pirkinius. Kai žinote, ko tiksliai reikia, mažiau tikimybė, kad nusipirksite impulsyviai supakuotus produktus. Sudarykite sąrašą ir laikykitės jo. Tai ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir padeda sutaupyti pinigų.

Rinkitės stiklo, metalo ar kartono pakuotes. Kai turite pasirinkimą tarp jogurto stikliniame indelyje ir plastikiniame, pasirinkite stiklą. Taip, jis gali kainuoti šiek tiek brangiau, bet stiklas yra 100% perdirbamas be kokybės praradimo.

Pirkite didesnes pakuotes. Vietoj penkių mažų jogurtų indelių geriau pirkti vieną didelį ir patiems išsipilstyti į stiklinius indelius. Tai taikoma daugeliui produktų – nuo maisto iki valymo priemonių.

Kavos ir gėrimų ritualai be plastiko

Rytinė kava – tai šventa daugelio žmonių dienos dalis. Bet dažnai būtent čia slypi nemažai plastiko spąstų.

Jei naudojate kapsulių kavos aparatą, žinokite, kad tos mažos kapsulės sukuria milžinišką plastiko kalną. Alternatyva? Grįžkite prie klasikinio kavos virimo būdų – turkos, kavinuko ar prancūziško presso. Kava bus šviežesnė, skanesė ir be plastiko. Jei vis dėlto mylite kapsules, ieškokite perdirbamų ar kompostuojamų variantų.

Vanduo iš čiaupo – paprasčiausias būdas išvengti plastikinių butelių. Jei nepatinka vandens skonis, įsigykite gerą filtrą. Kelionėms turėkite nerūdijančio plieno ar stiklo butelį. Taip per metus galite išvengti šimtų plastikinių butelių.

Kai užsukate į kavinę, atsinešite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Vienkartiniai kavos puodeliai dažnai turi plastiko sluoksnį viduje, todėl jie nėra perdirbami.

Valymo priemonės ir buitinė chemija

Valymo priemonių pramonė – viena didžiausių plastiko vartotojų. Bet yra būdų, kaip tai pakeisti.

Pasigaminkite savo valymo priemones. Skamba sudėtingai? Visai ne. Actas, soda, citrinos rūgštis ir eteriniai aliejai – iš šių ingredientų galite pasigaminti beveik visas reikalingas valymo priemones. Receptai lengvai randami internete, o ingredientai dažnai parduodami kartoniniuose ar stiklo induose.

Jei gaminti nenorite, ieškokite koncentruotų valymo priemonių, kurias galima skiesti namuose. Kai kurios įmonės siūlo koncentratus tablečių pavidalu – tiesiog įmerkite į vandenį ir turite paruoštą valymo priemonę. Butelį galite naudoti daug kartų.

Mikropluošto šluostės pakeičia daugybę vienkartinių valymo priemonių. Jos efektyviai valo net be cheminių priemonių, tereikia vandens. Galima skalbti ir naudoti šimtus kartų.

Vaikų kambarys ir žaislai

Jei turite vaikų, žinote, kad plastiko kiekis gali būti tiesiog milžiniškas. Žaislai, pakuotės, vienkartinės sauskelnės – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu.

Rinkitės kokybę, ne kiekį. Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų geriau vienas kokybiškas medinis ar audinio. Jie ilgiau tarnauja, yra saugesni ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei plastikiniai analogai.

Daugkartinės sauskelnės – taip, jos reikalauja daugiau darbo, bet sutaupo tiek pinigų, tiek plastiko. Šiuolaikinės daugkartinės sauskelnės yra patogios, praktiškos ir turi daug gražių dizainų. Nebūtina naudoti jas visą laiką – net dalinis perėjimas prie jų daro didelį skirtumą.

Vaikų gimtadieniai ir šventės – čia plastiko spąstai tyko kiekviename kampe. Balionai, vienkartiniai indai, plastikiniai papuošimai. Bet galima švęsti ir kitaip: popieriniai papuošimai, daugiakartiniai indai, žaidimai gamtoje vietoj plastikinių žaislų dovanų.

Kai mažos pastangos virsta dideliais rezultatais

Žinau, ką galvojate – tai atrodo kaip daug darbo. Ir taip, iš pradžių reikia pastangų. Bet štai ką supratau per pastaruosius metus, kai pats pradėjau šią kelionę: nereikia daryti visko iš karto. Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų. Gal tai bus daugkartiniai maišeliai ir nerūdijančio plieno vandens butelis. Po mėnesio pridėkite dar vieną įprotį. Palaipsniui tai tampa natūralu.

Svarbu suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Bus kartų, kai užmirsite maišelius namuose. Bus situacijų, kai plastikas bus vienintelė parinktis. Ir tai gerai. Svarbu ne būti idealiam, o daryti geriau nei vakar.

Kai pradėsite skaičiuoti, kiek plastiko išvengate, rezultatai gali būti įspūdingi. Mano šeima per pirmuosius šešis mėnesius sumažino plastikinių atliekų kiekį maždaug perpus. Dabar, po metų, mūsų plastiko šiukšlių maišas pripildomas maždaug per tris savaites, kai anksčiau tai būdavo kas kelias dienas.

Dar vienas netikėtas privalumas – sutaupyti pinigai. Nors kai kurios ekologiškos alternatyvos kainuoja daugiau, daugelis jų ilgalaikėje perspektyvoje yra pigesnės. Daugkartiniai daiktai tarnauja ilgai, o kai kurie sprendimai, kaip vandens gėrimas iš čiaupo ar valymo priemonių gamyba namuose, tiesiog pigūs.

Galiausiai, yra kažkas labai pasitenkinimo teikiančio žinant, kad tavo kasdieniai pasirinkimai daro realų poveikį. Kai matau, kaip mažai šiukšlių generuojame, jaučiuosi gerai. Kai vaikams paaiškinu, kodėl renkamės vieną produktą vietoj kito, matau, kaip jie pradeda suprasti atsakomybę už mūsų planetą.

Plastikinių atliekų mažinimas namuose – tai ne apie tobulumą ar radikalius pokyčius. Tai apie mažus, nuoseklius žingsnius teisinga kryptimi. Kiekvienas atsisakytas plastikinis maišelis, kiekvienas daugiakartinis indas, kiekvienas sąmoningas pasirinkimas parduotuvėje – visa tai sudėjus tampa reikšmingu pokyčiu. Ir geriausias dalykas? Kai pradedi, pastebėjimai ir idėjos ateina savaime. Staiga pradedi matyti plastiko alternatyvas visur ir galvoji: „Kodėl aš to nedariau anksčiau?”

Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien

Žinote tą jausmą, kai išmetus šiukšles pastebite, kad pusė maišo – plastikas? Įvyniojimai, buteliai, dėžutės, maišeliai… Atrodo, kad plastikas tiesiog dauginas pats savaime. Vidutinė Lietuvos šeima per metus sunaudoja apie 300 kg plastiko pakuočių. Tai maždaug tiek, kiek sveria trys suaugę žmonės!

Gera žinia – jums nereikia tapti zero waste fanatu ar persikraustyti gyventi į mišką. 30 dienų iššūkis, kurį jums siūlau, yra visiškai realus ir pritaikomas bet kuriai šeimai. Nesvarbu, ar gyvenant dviese, ar su trimis vaikais ir šunimi. Šis iššūkis nesukels chaoso jūsų gyvenime, bet tikrai padės sutaupyti pinigų (taip, tikrai!) ir pasijusti geriau dėl savo kasdienių sprendimų.

Pasirengimo savaitė: matavimas ir planavimas

Prieš pradedant bet kokias permainas, reikia suprasti, kur esate dabar. Pirmąją savaitę tiesiog stebėkite ir fiksuokite. Pastatykite papildomą dėžę ar maišą tik plastiko atliekoms – viską, ką išmestumėte per savaitę. Nedarykite jokių pakeitimų, tiesiog rinkite.

Pabaigoje pasverkite arba tiesiog suskaičiuokite vienetus. Viena mama iš Vilniaus pasidalino savo rezultatais: 47 plastikiniai daiktai per savaitę keturių asmenų šeimai. Tai apie 2400 vienetų per metus! Kai pamatote realų skaičių, motyvacija atsiranda savaime.

Dabar išanalizuokite, kas tame maišeliuke. Dažniausiai šeimos randa:
– Maisto pakuotes (jogurtų indeliai, sūrio įvyniojimai, mėsos padėklai)
– Butelius ir buteliukus (vanduo, gėrimai, šampūnai)
– Maišelius (daržovių, duonos, šiukšlių)
– Įvairias dėžutes ir indelius

Užsirašykite top 5 plastiko šaltinius jūsų namuose. Būtent su jais ir dirbsime.

1-10 dienos: virtuvė ir maistas

Virtuvė – tai plastiko karalystė daugumos namuose. Bet čia ir lengviausia pradėti, nes alternatyvų tikrai yra.

Pirmas žingsnis: apsipirkimas

Nuo šiol į parduotuvę – tik su savo maišeliais ir tinkleliais. Ne tik dideliam pirkinių krepšiui, bet ir daržovėms, vaisams, riešutams. Galite nusipirkti specialius tinklelius arba panaudoti senus užuolaidų likučius – veikia puikiai. Viena šeima Kaune per mėnesį sutaupė 40 plonų plastikinių maišelių tiesiog naudodama 5 daugkartinių tinklelių.

Rinkitės produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Taip, tai reiškia, kad vietoj 6 atskirai įpakuotų jogurtų geriau pirkti vieną didelį. Sūrį – ne griežinėliais, o gabalą. Šoninę – ne vakuume, o pas mėsininką į savo indelį.

Antras žingsnis: sandėliavimas

Plastikines dėžutes keiskite stikliniais indeliais arba nerūdijančio plieno talpomis. Taip, pradžioje reikės investuoti 30-50 eurų, bet šios talpyklos tarnaus dešimtmečius. Be to, maistas stikle išlieka šviežesnis ir neįgauna keisto kvapo, kurį kartais suteikia plastikas.

Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotus audinius (galite pasidaryti patys!) arba tiesiog uždenkite lėkšte. Senelės juk kažkaip išgyveno be plastikinės plėvelės, ar ne?

11-20 dienos: vonios kambarys ir higiena

Vonios kambarys – tai antra didžiausia plastiko zona. Bet pakeitimai čia ne tik ekologiški, bet ir dažnai sveikesni jūsų odai.

Kūno priežiūra be plastiko

Kieti šampūnai ir muilai – tai ne hipių išmonė, o tikrai veikiantis sprendimas. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo ir užtenka 2-3 mėnesiams. Kaina? Panaši arba net mažesnė. Vilniuje ir Kaune jau yra kelios parduotuvės, kur galite rasti lietuviškų gamintojų kietų šampūnų už 5-8 eurus.

Dantų šepetėliai – rinkitės bambukines alternatyvas. Taip, jos kainuoja 3-4 eurus vietoj 2, bet jausitės geriau žinodami, kad jūsų šepetėlis nesigulės sąvartyne 500 metų.

Vatos pagaliukams yra puiki alternatyva – daugkartiniai silikoniniai arba tiesiog atsisakymas jų (ausų gydytojai ir taip rekomenduoja jų nenaudoti ausų valymui!).

Moterų higiena

Vienkartiniai higieniniai įklotai ir tamponai – milžiniškas plastiko šaltinis. Viena moteris per gyvenimą sunaudoja apie 11,000 vienetų. Menstruacinės taurelės, daugkartiniai įklotai ar menstruacinės kelnaitės gali atrodyti keista investicija (20-40 eurų), bet atsipirks per kelis mėnesius ir tarnaus metus.

21-25 dienos: buitis ir valymas

Valymo priemonės plastikinėse pakuotėse – dar viena problema. Bet sprendimas paprastesnis nei galvojate.

Galite pasidaryti daugumą valymo priemonių patys iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Skamba kaip chemijos pamoka? Visai ne! Receptai itin paprasti. Pavyzdžiui, universalus valiklis: 1 dalis acto, 1 dalis vandens, kelios lašai eterinių aliejų kvapui. Įpilkite į senąjį purškiklį – ir viskas.

Jei nenorite gaminti patys, ieškokite parduotuvių su užpildymo stotimis. Kaunas ir Vilnius jau turi kelias tokias vietas, kur galite atsivežti savo butelius ir užsipildyti reikiamų priemonių.

Indaplovės tabletės – rinkitės be plastikinio apvalkalo. Jos egzistuoja ir veikia lygiai taip pat gerai. Skalbimo milteliai – dėžėse, ne plastikiniuose maišuose.

26-30 dienos: vaikų daiktai ir žaislai

Jei turite vaikų, žinote, kad plastikas tiesiog plūsta į namus. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžių pakuotės…

Mokykla ir darželis

Užkandžius pakuokite į daugkartinius maišelius ar nerūdijančio plieno dėžutes. Vietoj sulčių pakelių – termosas su vandeniu ar naminėmis sultimis. Taip sutaupysite apie 200 plastikinių pakelių per mokslo metus.

Mokyklos reikmenys – rinkitės medinę liniuotę, ne plastikinę. Pieštukus – ne flomasterius. Trintuką – ne korektorių. Smulkmenos, bet per metus sudaro skirtumus.

Žaislai

Naujų plastikinių žaislų pirkimą keiskite antriniais – naudotų žaislų parduotuvės, keitimosi grupės Facebook’e. Vaikai ir taip greitai nusibosta žaislais, tad kodėl pirkti naujus?

Gimtadieniams ir šventėms prašykite giminių dovanoti patirtis, ne daiktus. Arba medinių, audinio žaislų. Pradžioje seneliai gali priešintis, bet pamažu pripranta.

Kaip matuoti pažangą ir neklysti

Dabar pats svarbiausias dalykas – kaip žinoti, ar jums sekasi?

Matavimo metodai

Paprasčiausias būdas – tas pats, kurį naudojote pradžioje. Kas savaitę rinkite visą plastiką, kurį išmestumėte, ir skaičiuokite/verkite. Užsirašykite skaičius į lentelę:

– 0 savaitė (prieš iššūkį): ___ vienetų
– 1 savaitė: ___ vienetų
– 2 savaitė: ___ vienetų
– 3 savaitė: ___ vienetų
– 4 savaitė: ___ vienetų

Tikėtina, kad per mėnesį sumažinsite 40-60%. Kai kurios šeimos pasiekia ir 70%, bet nesistenkite būti tobuli. Net 30% sumažinimas – tai puiku!

Kiti rodikliai

Stebėkite ir kitus dalykus:
– Kiek pinigų sutaupėte? (Taip, turėtumėte sutaupyti, nes perkate mažiau pakuotų produktų ir daugiau „natūralių”)
– Kaip jaučiatės? Daugelis žmonių pastebi, kad jaučiasi geriau psichologiškai
– Kiek laiko praleista? Pradžioje gali užtrukti ilgiau, bet po 2 savaičių turėtų tapti įpročiu

Kas daryti, kai viskas eina ne pagal planą

Būkime sąžiningi – ne viskas klosis sklandžiai. Turėsite momentų, kai grįšite iš parduotuvės su plastikiniu maišeliu, nes pamiršote savo. Arba nusipirksite tą įpakuotą sūrį, nes nebuvo laiko eiti pas mėsininką.

Tai normalu.

Nesikankinkite dėl to. Šis iššūkis nėra apie tobulumą, o apie pažangą. Kiekvienas mažas sprendimas svarbus. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą tik 20%, tai vis tiek 60 kg per metus jūsų šeimai. 60 kg, kurie nepateks į vandenynus ar sąvartynus!

Kai kas nors nepavyksta, tiesiog grįžkite prie plano kitą dieną. Nepasiduokite po vienos klaidos. Viena mama pasidalijo: „Pirmą savaitę pamiršau savo maišelius 4 kartus iš 5. Bet dabar, po dviejų mėnesių, pamirštu gal kartą per mėnesį.”

Šeimos įtraukimas

Jei šeimos nariai priešinasi, nepersistenkite. Pradėkite nuo to, kas priklauso tik jums. Kai jie matys, kad tai ne taip sudėtinga ir net sutaupote pinigų, patys prisijungs. Vaikams padarykite žaidimą – kas per savaitę suras daugiau alternatyvų plastikui, gauna prizą.

Ką daryti po 30 dienų: kelias į ilgalaikius įpročius

Praėjo mėnuo. Jūs sumažinote plastiko vartojimą, galbūt netgi viršijote savo lūkesčius. Bet kas toliau?

Svarbiausia – išlaikyti įpročius. Statistika rodo, kad įprotis įsitvirtina per 66 dienas (ne 21, kaip dažnai sakoma). Tad tęskite dar mėnesį, ir tai taps jūsų nauja norma.

Nustatykite sau realius tikslus. Gal neįmanoma visiškai atsisakyti plastiko šiuolaikiniame pasaulyje, bet galite siekti sumažinti 70-80%. Tai jau milžiniškas pasiekimas.

Įkvėpkite kitus. Pasidalinkite savo patirtimi su draugais, socialiniuose tinkluose, kaimynais. Ne pamokslaujant, o tiesiog pasakojant, kaip jums sekasi. Žmonės mato, kad tai įmanoma, ir patys nori bandyti.

Toliau ieškokite naujų būdų. Po pirmų 30 dienų turėsite pagrindą, ant kurio galite statyti. Gal kitą mėnesį susitelksite į aprangą (sintetiniai audiniai – tai taip pat plastikas!), gal į biuro aplinką, gal į dovanas ir šventes.

Prisijunkite prie bendruomenės. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie taip pat stengiasi mažinti atliekas. Facebook grupės, renginiai, parduotuvės be pakuočių – raskite savo žmones. Tai padeda išlikti motyvuotiems ir sužinoti naujų patarimų.

Ir svarbiausia – džiaukitės tuo, ką pasiekėte. Kiekvienas plastikinių maišelis, kurio nenaudojote, kiekvienas stiklinis indelis vietoj plastikinio, kiekvienas kietas šampūnas – tai jūsų indėlis. Jūsų vaikai matys jūsų pavyzdį ir augs su kitokiais įpročiais. Tai ne tik apie aplinką, bet ir apie vertybes, kurias perduodate.

30 dienų iššūkis – tai tik pradžia. Bet kokia pradžia, ar ne? Jūs įrodėte sau, kad galite keistis, prisitaikyti, rasti sprendimus. Dabar šie įpročiai taps jūsų gyvenimo dalimi, ir po metų net neprisiminsit, kaip gyvenote kitaip. O jūsų šiukšlių maišas bus perpus lengvesnis, piniginė – šiek tiek storesnė, o sąžinė – daug ramesnė.

Kodėl verta pradėti kovą su plastiku būtent dabar

Žinote, kas įdomiausia? Vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 1500 plastikinių maišelių. Taip, teisingai skaitote – pusantro tūkstančio! O dabar pagalvokite, kiek plastikinių butelių, pakuočių, dėžučių ir kitokių plastikinių daiktų dar prisideda prie šio skaičiaus. Gąsdinanti statistika, tiesa?

Bet štai gera žinia – jums nereikia per naktį tapti nuliniu atliekų aktyvistais ar gyventi kaip vienuoliai. Pakanka pradėti nuo mažų žingsnių, ir būtent tam skirtas šis 30 dienų iššūkis. Per mėnesį galite sukurti naujas įpročius, kurie ne tik padės planetai, bet ir sutaupys jūsų pinigus. Taip, gerai girdėjote – mažiau plastiko dažnai reiškia mažiau išlaidų.

Plastikas yra visur. Jis slepiasi mūsų vonios kambaryje, virtuvėje, darbo stalčiuose ir net drabužių spintoje. Problema ta, kad didžioji dalis plastiko yra vienkartinio naudojimo, o jo skilimo laikas – iki 500 metų. Vadinasi, kiekvienas plastikinis šiaudelis, kurį kada nors naudojote, vis dar egzistuoja kažkur šioje planetoje.

Savaitė 1: Virtuvės revoliucija prasideda čia

Virtuvė – tai plastikinių atliekų karalystė. Maisto pakuotės, plastikiniai maišeliai, plėvelės, buteliai – sąrašas begalinis. Bet būtent čia galite padaryti didžiausią pokytį per trumpiausią laiką.

Pirmiausia, įsigykite kelis daugkartinio naudojimo maišelius pirkiniams. Ne tuos plonus, kuriuos parduotuvės pardavinėja už 10 centų, o tvirtus medžiaginius arba tinklinius maišelius. Pakabinkite juos prie durų rankenos arba įmeskite į automobilį – taip niekada nepamiršite jų pasiimti į parduotuvę.

Dabar pažvelkite į savo šaldytuvą. Matote tuos plastikinės plėvelės gaubtuose supakuotus daržoves? Štai jums alternatyva: vaškuoti audinio įvyniojimai arba silikoniniai dangteliai. Jie puikiai išlaiko maisto šviežumą ir gali būti naudojami šimtus kartų. Investicija nedidelė, o nauda – akivaizdi.

Vanduo iš butelio? Pamirškit. Įsigykite gerą filtravimo sistemą arba bent jau stiklinį grafyną. Jei jums patinka gazuotas vanduo, pagalvokite apie namų gazavimo prietaisą – atsipirks per kelis mėnesius, ypač jei šeimoje yra gazuoto vandens mėgėjų.

Štai dar vienas triukas: pirkite produktus iš rinkų arba parduotuvių, kur galima pirkti be pakuočių. Nešiokitės savo stiklainus kruopoms, riešutams, sausainiams. Taip, iš pradžių gali atrodyti keista, bet greitai taps įpročiu.

Savaitė 2: Vonios kambarys be plastiko – misija įmanoma

Jei manote, kad virtuvė buvo iššūkis, palaukite, kol pamatysite, kiek plastiko slepiasi jūsų vonios kambaryje. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai – viskas plastikinėse pakuotėse.

Pradėkime nuo paprasto – kietų muilų. Taip, senų gerų kietų muilų, kuriuos naudojo mūsų seneliai. Dabar rinkoje galima rasti neįtikėtinai kokybišką kietą šampūną, kondicionierių, kūno muilą ir net skutimosi muilą. Vienas toks šampūnas atitinka 2-3 plastikinių butelių turinį, o pakuotė – minimali arba jos visai nėra.

Dantų šepetėlis iš bambuko – dar vienas paprastas, bet veiksmingas pakeitimas. Kainuoja tiek pat arba net pigiau nei plastikinis, o skirtumas planetai – milžiniškas. Jei negalite atsikratyti elektrinių šepetėlių, bent jau rinkitės tuos su keičiamomis galvutėmis.

Moterims – menstruaciniai taurelės arba daugkartinio naudojimo įklotai. Taip, žinau, tema jautri, bet pagalvokite: vidutiniškai moteris per gyvenimą sunaudoja apie 11 000 vienkartinių higieninių priemonių. Tai milžiniškas kiekis atliekų, kurias galima išvengti.

Kosmetika – čia reikia būti atidžiam. Ieškokite produktų stiklo pakuotėse arba patys gaminkite paprastas priemones. Kokosų aliejus, pavyzdžiui, gali būti ir makiažo valiklis, ir kūno drėkinamoji priemonė, ir plaukų kaukė. Universalus ir be plastiko!

Savaitė 3: Kasdienybės smulkmenos, kurios daro didelį skirtumą

Dabar, kai virtuvė ir vonios kambarys jau tvarkoje, laikas pažvelgti į kitas gyvenimo sritis. Čia slepiasi daug mažų plastikinių dalykų, kurie kaupiasi nepastebimai.

Kava kelyje? Pasiimkite savo termo puodelį. Dauguma kavinių net padarys nuolaidą, jei atsinešite savo indą. Tai laimite du kartus – ir planetai geriau, ir pinigai lieka kišenėje.

Maisto užsakymas į namus – čia reikia būti budriems. Dauguma pristatymo platformų leidžia pažymėti, kad jums nereikia vienkartinių įrankių, servetėlių ar šiaudelių. Jei užsisakote dažnai, ši parinktis gali sutaupyti šimtus vienkartinių plastikinių daiktų per metus.

Dovanų pakavimas – atsisakykite blizgių plastikinių juostų ir lipnių juostų. Naudokite medžiaginius maišelius, popierinį pakavimą, virveles. Tai ne tik ekologiškiau, bet ir atrodo stilingiau bei jaukiau.

Valymo priemonės – dar viena paslėpta plastiko šaltinis. Rinkitės koncentruotus produktus, kuriuos galite skiesti namuose, arba gaminkite savo valymo priemones. Actas, soda ir citrinų rūgštis gali išspręsti 90% valymo problemų už daug mažesnę kainą ir be plastiko.

Savaitė 4: Įtvirtinkite įpročius ir planuokite ateitį

Paskutinė savaitė – tai ne tiek naujų dalykų įvedimas, kiek jau sukurtų įpročių įtvirtinimas. Dabar jau turėtumėte pastebėti, kad jūsų šiukšlių dėžė nebepilna taip greitai kaip anksčiau.

Padarykite auditą – kas pavyko, o kas dar reikalauja dėmesio? Galbūt pastebėjote, kad vis dar sunkiai atsisakote tam tikrų plastikinių produktų? Tai normalu. Niekas nesako, kad turite būti tobuli. Svarbu judėti teisinga kryptimi.

Įtraukite šeimą ar bendrabučio draugus. Kai visi prisideda, procesas tampa daug lengvesnis ir net smagus. Galite susikurti mažą varžybų sistemą – kas per savaitę sugeneruos mažiausiai plastiko atliekų?

Planuokite pirkinius protingai. Sudarykite sąrašą produktų, kuriuos galite pirkti be plastiko pakuočių, ir parduotuvių, kurios siūlo tokias galimybes. Kai turite planą, daug lengviau jo laikytis.

Investuokite į kokybiškus daugkartinio naudojimo produktus. Taip, pradžioje gali tekti išleisti šiek tiek daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų. Geras nerūdijančio plieno butelis ar kokybiškas termo puodelis tarnaus metus, o gal net dešimtmečius.

Klaidos, kurių verta išvengti šiame kelyje

Būkime atviri – ne viskas bus sklandžiai. Štai keletas įprastų klaidų, į kurias žmonės dažnai įkrenta pradėdami šį iššūkį.

Pirmiausia, nemėginkite pakeisti visko iš karto. Tai greičiausias kelias į perdegimą ir nusivylimą. Geriau keisti po vieną dalyką per savaitę ir leisti sau prisitaikyti.

Neišmeskite visų plastikinių daiktų, kuriuos jau turite. Tai būtų absurdiška ir neekologiška. Naudokite juos, kol susidėvės, ir tik tada keiskite į ekologiškesnes alternatyvas. Pats plastikas nėra blogis – problema yra vienkartinis naudojimas.

Nesijaudinkite dėl tobulybės. Kartais tiesiog neturėsite kitos išeities, tik pirkti kažką plastikoje. Gyvenimas yra sudėtingas, ir tai suprantama. Svarbu bendras jūsų pastangų kryptis, o ne kiekviena smulkmena.

Nepamirškit skaityti etikečių. Kai kurie produktai, kurie atrodo ekologiški, iš tikrųjų turi paslėptų plastikinių sluoksnių ar komponentų. Pavyzdžiui, daugelis popierinių kavos puodelių viduje turi plastikinį sluoksnį.

Kaip motyvuoti save ir kitus

Po kelių savaičių entuziazmas gali pradėti blėsti. Tai normalu. Štai kaip išlaikyti motyvaciją ir įkvėpti kitus prisijungti prie jūsų.

Dokumentuokite savo pažangą. Nufotografuokite savo šiukšlių dėžę prieš pradedant iššūkį ir po mėnesio. Skirtumas bus akivaizdus ir labai motyvuojantis. Galite dalintis savo patirtimi socialiniuose tinkluose – tai ne tik įkvepia kitus, bet ir padeda jums išlikti atsakingiems.

Skaičiuokite sutaupytus pinigus. Daugelis žmonių nustebsta sužinoję, kiek pinigų sutaupo atsisakę vienkartinių produktų. Tie pinigai gali būti skirti kažkam maloniam – kelionei, naujiems hobio įrankiams ar tiesiog sutaupyti ateičiai.

Ieškokite bendraminčių. Prisijunkite prie vietinių ekologiškų gyvenimo grupių socialiniuose tinkluose ar savo mieste. Kai matote, kad nesate vieni šiame kelyje, viskas tampa daug lengviau.

Švęskite mažus laimėjimus. Pirmas kartas nuėjote į parduotuvę su savo maišeliais? Puiku! Atradote parduotuvę, kur galima pirkti be pakuočių? Šaunu! Kiekvienas žingsnis yra svarbus ir vertas pripažinimo.

Jūsų naujas gyvenimo būdas: kai 30 dienų tampa amžinybe

Štai ir esate čia – 30 dienų praėjo, ir jūs vis dar su mumis. Tai reiškia, kad jums pavyko sukurti naujus įpročius, kurie gali išlikti visam gyvenimui. Bet tai nėra pabaiga – tai tik pradžia ilgesnio ir prasmingesnio kelio.

Dabar, kai pamatėte, kaip lengva gali būti sumažinti plastiko atliekas, galite eiti dar toliau. Galbūt pradėsite kompostuoti, rinksite drabužius iš antrinių žaliavų ar net įkvėpsite savo darbovietę įdiegti ekologiškesnes praktikas.

Svarbiausia – nepamirškite, kad kiekvienas jūsų sprendimas turi svorio. Kai atsisakote plastikinio maišelio, jūs ne tik išvengiate vienos atliekos – jūs siunčiate signalą verslui, kad vartotojai nori pokyčių. Kai pakankamai žmonių pradeda reikalauti ekologiškesnių sprendimų, rinka reaguoja.

Jūsų šeima, draugai, kaimynai stebi jūsų pavyzdį. Galbūt net nepastebimai jie pradeda keisti savo įpročius, įkvėpti jūsų. Tai kaip bangos efektas – vienas mažas pokytis gali sukelti didžiulę reakciją.

Taigi, kas toliau? Tęskite tai, ką pradėjote. Ieškokite naujų būdų sumažinti savo pėdsaką planetoje. Dalinkitės savo patirtimi su kitais. Ir svarbiausia – būkite kantrūs sau. Ekologiškas gyvenimas nėra lenktynės ar konkursas. Tai kelionė, kurioje kiekvienas žingsnis svarbus, net jei kartais suklumpate.

Jūsų 30 dienų iššūkis gali būti baigtas, bet jūsų naujas, sąmoningesnis gyvenimo būdas tik prasideda. Ir tai – nuostabu.

Plastiko problema, kuri slypi kiekviename kampe

Žinot, kai pradedi atkreipti dėmesį į plastiką savo namuose, tai tiesiog neįtikėtina, kiek jo yra visur! Virtuvėje – maišeliai, pakuotės, buteliai. Vonios kambaryje – šampūnų buteliukai, dantų šepetėliai, kosmetikos indeliai. Net miegamajame – drabužių pakabos, žaislai, įvairūs smulkūs daiktai. Aš pats pradėjau skaičiuoti ir per vieną dieną suskaičiavau daugiau nei 30 plastikinių daiktų, kuriuos naudojau ar išmečiau. Trisdešimt! Per vieną dieną!

Problema ta, kad plastiko atliekos niekur nedingsta. Jos lieka mūsų planetoje šimtmečiams, skaidosi į mikroplastiką, patenka į vandenynus, į dirvožemį, net į mūsų maistą. Bet štai kas nuostabu – mes galime tai keisti! Ir tai nėra sudėtinga. Nereikia tapti ekologijos fanatikas ar gyventi kaip vienuolis. Tiesiog keletas paprastų pokyčių kasdienybėje gali drastiškai sumažinti jūsų plastikinių atliekų kiekį.

Virtuvė – didžiausias plastiko generatorius namuose

Pradėkim nuo virtuvės, nes būtent čia susidaro didžiausia dalis plastikinių atliekų. Maisto pakuotės, vienkartiniai maišeliai, plėvelės – tai tikras plastiko festivalis!

Pirmas būdas: Perkit į daugkartinio naudojimo maišelius. Ne tik tuos didelius apsipirkimui, bet ir mažus tinklelius daržovėms bei vaisiams. Aš turiu komplektą skirtingų dydžių medvilninių maišelių, kurie visada guli mano krepšyje. Kai kurie žmonės sako „bet aš vis pamirštu juos pasiimti!” – tai padarykite taip: laikykite juos prie durų, prie automobilio raktų, arba tiesiog palikite kelis komplektus mašinoje. Po savaitės tai taps įpročiu.

Antras būdas: Pirkite produktus be pakuočių arba su minimaliu kiekiu pakuočių. Dabar vis daugiau parduotuvių turi „zero waste” skyrius, kur galite atsipilti kruopų, riešutų, džiovintų vaisių į savo indelius. Taip, iš pradžių gali atrodyti keista ateiti su stikliniais indeliais į parduotuvę, bet patikėkit – niekas nežiūri į jus kaip į keistuolį. Priešingai, dažnai sulaukiu komplimentų!

Trečias būdas: Maisto laikymas namuose – čia irgi galima daug ką pakeisti. Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotus audinius (bee wraps), kuriuos galima naudoti dešimtis kartų. Arba tiesiog stiklinius indelius su dangteliais. Aš visiškai atsisakiau plastikinės plėvelės prieš metus ir nė karto nepasigendau.

Ketvirtas būdas: Gėrimai – milžiniškas plastiko šaltinis. Vanduo buteliuose? Įsigykite gerą filtrą ir daugkartinio naudojimo butelį. Sultys? Darykite patys arba pirkite stiklinėse pakuotėse. Aš įsigijau puikų nerūdijančio plieno termo puodelį kavai – dabar net kavinėse prašau įpilti į jį, ir dažnai gaunu nuolaidą!

Vonios kambarys – paslėptas plastiko rojus

Jei manėte, kad virtuvė yra blogiausia, palaukite, kol atkreipsite dėmesį į vonios kambarį. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai, kosmetikos priemonės – viskas plastikinėse pakuotėse!

Penktas būdas: Pereikite prie kietų šampūnų ir muilų. Tai buvo vienas didžiausių mano atradimų! Kietieji šampūnai veikia nuostabiai, užtenka ilgam, neužima vietos ir dažniausiai supakuoti į popierių arba visai be pakuotės. Iš pradžių buvau skeptiškas, bet dabar niekada negrįšiu prie skystų šampūnų buteliuose.

Šeštas būdas: Bambukinis dantų šepetėlis vietoj plastikinio. Jie atrodo stilingai, veikia puikiai ir yra biologiškai skaidūs. Taip pat galite rasti dantų pastą tabletėse arba stiklinėse pakuotėse. Dantų siūlas? Yra variantų su kompostuojamais siūlais natūraliose pakuotėse.

Septintas būdas: Skutimasis be plastiko – tai įmanoma! Yra puikių saugių skustuvų su keičiamais ašmenimis, kurie tarnauja visą gyvenimą. Skutimosi kremas gali būti kietoje formoje arba stiklinėje pakuotėje. Mano draugas sako, kad pereiti prie saugaus skutuvo buvo vienas geriausių jo sprendimų – ne tik ekologiškiau, bet ir pigiau ilgalaikėje perspektyvoje.

Apsipirkimas ir maisto užsakymas – kaip išvengti plastiko spąstų

Šiuolaikinis gyvenimas dažnai verčia mus užsakyti maistą į namus ar greitai nusipirkti kažką pakeliui. Bet būtent čia ir slypi didžiulė plastiko problema!

Aštuntas būdas: Kai užsisakote maistą į namus, rašykite pastabą „be vienkartinių įrankių ir servetėlių”. Dauguma pristatymo platformų leidžia tai padaryti. Namuose juk turite savo šakutes ir peilius, kam dar papildomi plastikiniai?

Devintas būdas: Turėkite su savimi daugkartinio naudojimo indą ir puodelį. Jei perkate kavą pakeliui – į savo puodelį. Jei užsukate pietų – paprašykite įdėti į jūsų indą. Kai kurios kavinės net duoda nuolaidą už tai! Aš visada turiu mažą indelį savo kuprinėje – jis išgelbėjo mane nuo dešimčių vienkartinių pakuočių.

Dešimtas būdas: Rinkitės vietines turgavietes ir ūkininkų produktus. Ten dažniausiai galite pirkti be jokių pakuočių arba su minimaliu kiekiu. Be to, produktai šviežesni, skanesni ir palaikote vietos ūkininkus. Aš dabar kas savaitgalį einu į vietinį turgų ir tai tapo mano mėgstama tradicija.

Drabužiai ir tekstilė – neakivaizdi plastiko problema

Daugelis žmonių net nežino, kad didžioji dalis šiuolaikinių drabužių yra pagaminta iš sintetinių medžiagų – tai irgi plastikas! Kiekvieną kartą skalbdami tokius drabužius, išleidžiate tūkstančius mikroplastiko dalelių į vandenį.

Vienuoliktas būdas: Pirkite drabužius iš natūralių medžiagų – medvilnės, lino, vilnos, šilko. Taip, jie gali būti brangesni, bet tarnauja ilgiau ir nekenkia aplinkai. Aš palaipsniui keičiu savo spintą – ne iš karto, bet kiekvieną kartą perkant naują daiktą renkuosi natūralias medžiagas.

Dvyliktas būdas: Naudokite specialius maišelius skalbimui, kurie sugauna mikroplastiko daleles. Jei jau turite sintetinių drabužių, bent jau užtikrinkite, kad mikroplastikas nepatenka į vandenynus. Šie maišeliai nėra brangūs ir tikrai veiksmingi.

Tryliktas būdas: Remontuokite, perdirbkite, dovanokite. Vietoj išmetimo, sugedusį drabužį galima sutaisyti. Yra daugybė nuostabių pamokų internete, kaip užsiūti skylę ar pakeisti sagą. O jei drabužis jums tiesiog nusibodo – dovanokite jį arba parduokite. Vieno žmogaus šiukšlės – kito žmogaus lobis!

Valymas ir buitis – paslėpti plastiko šaltiniai

Valymo priemonės, kempinės, šluostės – viskas pilna plastiko. Bet yra puikių alternatyvų, kurios veikia net geriau!

Keturioliktas būdas: Darykite valymo priemones patys arba pirkite koncentratus, kuriuos galima skiesti namuose. Actas, soda, citrinos rūgštis – šie paprasti ingredientai gali išvalyti beveik viską. Aš turiu kelis stiklinius purkštuvus su skirtingais mišiniais ir jie puikiai veikia. Be to, namuose nebėra tos cheminės smarvės!

Natūralios kempinės iš celiuliozės, medvilninės šluostės, bambuko pluoštų šluostės – visi šie dalykai yra biologiškai skaidūs ir veikia puikiai. Aš atsisakiau plastikinių kempinių prieš pusmetį ir dabar net negaliu patikėti, kad kada nors jas naudojau.

Biuras ir mokykla – kasdieniai plastiko šaltiniai

Penkioliktas būdas: Rašymo priemonės, aplankai, lipnūs lapeliai – visa tai gali būti be plastiko arba su minimaliu jo kiekiu. Yra puikių medinių pieštukų, užpildomų rašiklių, popieriaus aplankelių. Jei mokotės ar dirbate, pamėginkite palaipsniui pereiti prie ekologiškesnių biuro reikmenų. Užpildomas rašiklis gali tarnauti visą gyvenimą!

Taip pat pagalvokite apie skaitmeninimą – užrašai telefone ar planšetėje vietoj daugybės popieriaus ir plastikinių viršelių. Aš ne visiškai atsisakiau popieriaus (man patinka rašyti ranka), bet labai sumažinau jo naudojimą.

Kelionė be plastiko – tai įmanoma ir smagu!

Kelionės – tai ypatingas iššūkis, nes esame ne savo aplinkoje ir dažnai sunku kontroliuoti, ką naudojame. Bet su tam tikru pasiruošimu galima labai sumažinti plastiko kiekį!

Visada keliauju su savo rinkiniu: daugkartinio naudojimo vanduo butelis, metaliniai šiaudeliai (jei mėgstu kokteilius!), medvilniniai maišeliai, keletas indelių užkandžiams, bambukiniai įrankiai. Viskas telpa į nedidelę kosmetinę ir išgelbsti mane nuo daugybės vienkartinių daiktų.

Viešbučiuose atsisakykite mažų šampūnų ir muilų buteliukų – naudokite savo. Daugelis viešbučių dabar net vertina tokius svečius ir siūlo nuolaidas ekologiškiems keliautojams. Kai skrendu lėktuvu, atsinešu savo užkandžius – taip išvengu plastikinių pakuočių ir dar sutaupau pinigų!

Mažos permainos, dideli rezultatai – jūsų naujas gyvenimo būdas

Žinote, kas labiausiai nustebino mane šioje kelionėje link mažiau plastiko? Ne tai, kad tai sunku – priešingai, tai daug lengviau nei maniau. Labiausiai nustebino tai, kiek pinigų sutaupiau! Taip, kai kurie ekologiški produktai yra brangesni, bet jie tarnauja daug ilgiau. Be to, kai pradedi mažiau pirkti pakuotų dalykų, automatiškai mažiau išleidžianti.

Dar vienas nuostabus dalykas – pradedi labiau vertinti tai, ką turi. Kai naudoji daugkartinio naudojimo daiktus, kurie gražūs ir kokybiški, jauti tam tikrą pasididžiavimą. Mano nerūdijančio plieno termosas tarnauja jau treji metai ir atrodo kaip naujas. Jis tapo kaip senas draugas, su kuriuo keliauju visur.

Nereikia daryti visko iš karto. Aš pradėjau nuo vieno dalyko – daugkartinio naudojimo maišelių apsipirkimui. Po mėnesio pridėjau dar vieną įprotį. Po kito mėnesio – dar vieną. Dabar, po dvejų metų, mano šeima sumažino plastiko atliekas maždaug 80 procentų. Aštuoniasdešimt! Tai reiškia, kad vietoj penkių pilnų šiukšlių maišų per savaitę, dabar turime vieną, ir jis net ne pilnas.

Jūsų kaimynai gali pradėti klausinėti, ką darote. Draugai pastebės jūsų termo puodelį ar medvilninius maišelius. Ir žinote kas? Jūs tapsite įkvėpimu kitiems. Aš jau turiu tris draugus, kurie pradėjo savo kelionę link mažiau plastiko, nes pamatė, kaip lengvai man tai sekasi.

Taigi, nelauk pirmadienio, Naujųjų metų ar kito „idealaus momento”. Pradėk šiandien. Pasiimk vieną idėją iš šio straipsnio ir įgyvendink ją šią savaitę. Po savaitės – dar vieną. Jūsų planeta, jūsų piniginė ir jūsų sąžinė bus jums dėkingos. O svarbiausia – pamatysite, kad pokyčiai tikrai įmanomi ir jie gali būti net malonūs!

Kodėl verta pradėti būtent dabar

Plastikas tapo tokia įprasta mūsų kasdienybės dalimi, kad dažnai net nepastebime, kiek jo naudojame per dieną. Rytinė kava išsinešimui, maisto pakuotės, kosmetikos buteliukai, valymo priemonės – sąrašas nesibaigiantis. Problema ta, kad didžioji dalis šio plastiko naudojama vos kelias minutes ar valandas, o gamtoje skyla šimtmečius.

Nebandysiu jūsų gąsdinti apokaliptinėmis vizijomis ar kaltinti už ekologines problemas. Tiesiog pasiūlysiu pažiūrėti į savo namus šiek tiek kitaip ir per 30 dienų pamažu pakeisti įpročius, kurie ne tik sumažins plastiko atliekų kiekį, bet ir sutaupys pinigų. Taip, tikrai sutaupys – tai ne tuščias pažadas.

Šis iššūkis nėra apie tobulumą. Nereikia staiga išmesti viską, kas plastikine, ir persikraustyti į mišką. Tai apie mažus, bet nuoseklius žingsnius, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi.

Pirmoji savaitė: stebėjimas ir suvokimas

Pirmos septynios dienos skirtos ne drastiškiems pokyčiams, o supratimui, kur tas plastikas slypi. Patikėkite, rezultatai gali būti netikėti.

Pradėkite nuo paprasto užsiėmimo: vieną dieną sudėkite visas plastikines pakuotes, kurias išmetate, į atskirą maišą. Tik vieną dieną. Vakare pažiūrėkite, kas ten susikaupė. Jogurto indeliai, makaronų pakuotės, daržovių plėvelės, plastikiniai maišeliai, kosmetikos buteliukai – tai bus akį rėžiantis vaizdas.

Dabar ištraukite sąsiuvinį ar atidarykite telefonui užrašų programėlę ir pradėkite fiksuoti, kokio plastiko naudojate daugiausiai. Nebandykite nieko keisti – tiesiog stebėkite. Galbūt pastebėsite, kad kas rytą perkate kavą plastikinėje taurėje, nors namuose turite puikų termosą. Arba kad perkate supakuotas daržoves, nors turguje galėtumėte įsigyti laisvai.

Šią savaitę taip pat verta apžiūrėti, ką turite namuose. Atidarykite vonios spintelę – kiek ten plastikinių buteliukų? Virtuvės stalčius su maišeliais? Šaldytuvo turinys? Tiesiog susipažinkite su realybe be jokio savęs teisimo.

Antroji savaitė: lengviausi pakeitimai

Dabar, kai žinote, kur slypi pagrindinės plastiko atliekų šaltiniai, laikas pradėti nuo paprasčiausių dalykų. Šie pakeitimai nereikalauja didelių investicijų ar gyvenimo būdo perversmų.

Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – daugkartiniai maišeliai. Taip, girdėjote tai milijoną kartų, bet ar tikrai juos naudojate? Patarimas: laikykite po vieną maišelį kiekviename krepšyje, kurį naudojate, ir vieną automobilio bagažinėje. Taip niekada nepasakysite: „Pamiršau namuose.”

Antra – vandens butelis. Jei dar neturite daugkartinio, investuokite į vieną gerą. Nereikia pirkti brangiausio dizainerinio – pakaks paprasto, bet kokybisko. Kai priprasite jį nešiotis, pastebėsite, kad ne tik mažiau perkate plastiko butelių, bet ir daugiau geriate vandens.

Kava išsinešimui – dar viena akivaizdi sritis. Dauguma kavinių mielai pripila kavą į jūsų atsineštą puodelį, o kai kurios net daro nuolaidą. Jei gėda prašyti ar jaučiatės nepatogiai, prisiminkite: barmenai tokius prašymus girdi kasdien ir jiems tai visiškai normalu.

Šią savaitę taip pat galite pakeisti skystas muilas ir šampūnus gabalėliais. Šiuolaikiniai kieti šampūnai neturi nieko bendra su senomis, plaukus sausančiomis muilo gabalėliais. Jie puikiai putoja, maloniai kvepia ir vienas gabalėlis tarnauja keletą mėnesių. Be to, keliaujant – tikras palaiminimas, nes nereikia jaudintis dėl skysčių apribojimų.

Trečioji savaitė: virtuvės transformacija

Virtuvė dažniausiai būna didžiausias plastiko atliekų generatorius namuose. Bet čia ir slypi didžiausias potencialas pokyčiams.

Maisto pakuotės – štai kur reikia strategijos. Pradėkite pirkti laisvai parduodamus produktus. Daugelyje parduotuvių dabar galima pirkti riešutų, grūdų, džiovintų vaisių, net saldainių be pakuočių. Atsineškite savo maišelius ar stiklainius. Taip, iš pradžių gali atrodyti keista, bet niekas jūsų nežiūrės kaip į keistuolį.

Turgūs ir turgeliai – puiki alternatyva supermarketams. Dažniausiai čia daržoves ir vaisius galima pirkti be jokių pakuočių. Atsineškite savo maišelius ar krepšius, ir viskas. Be to, produktai dažnai šviežesni ir pigesni nei parduotuvėse.

Jei turite galimybę, raskite parduotuvę, kur galima pirkti produktus į savo talpyklas. Tokių vis daugėja net mažesniuose miestuose. Ten galima įsigyti ne tik sausų produktų, bet ir aliejaus, acto, net valymo priemonių.

Maisto laikymas – dar viena svarbi sritis. Vietoj plastikinių maišelių ir plėvelės naudokite stiklainius, stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius. Pradžioje gali atrodyti, kad tai brangu, bet šios talpyklos tarnauja metų metais. Galite pradėti pamažu – pavyzdžiui, nesipirkti naujų, o rinkti stiklainius iš sūrių, uogienių ar kitų produktų.

Vaškuoti audiniai – puiki alternatyva maisto plėvelei. Juos galima nusipirkti arba pasigaminti patiems. Tinka suvynioti sumuštiniams, uždengti dubenėliams, laikyti daržovėms. Po naudojimo tiesiog nuplaunate šaltu vandeniu ir galite naudoti vėl.

Ketvirtoji savaitė: vonios kambarys ir valymas

Vonios kambarys – tai plastikinių buteliukų karalystė. Bet ir čia galima daug ką pakeisti be didelių aukų patogumui.

Kietieji produktai – ne tik šampūnai, bet ir kondicionieriai, kūno muilai, skutimosi muilai. Rinkoje dabar milžiniškas pasirinkimas, tad tikrai rasite tai, kas tinka jūsų odos ir plaukų tipui. Vienas patarimas: pirkdami pirmą kartą, imkite mažesnį gabalėlį, kad galėtumėte išbandyti.

Dantų šepetėliai – vietoj plastikinio galite rinktis bambuko ar kitų natūralių medžiagų. Jie veikia lygiai taip pat gerai, o pasibaigus tarnavimo laikui, rankena yra kompostuojama. Dantų pasta – galima rasti stikliniuose indeliuose arba net tablečių pavidalu.

Dezodorantai – vis daugiau gamintojų siūlo produktus popieriaus vamzdeliuose ar stikliniuose indeliuose. Arba galite išbandyti natūralų dezodorantą – kristalą, kuris tarnauja metus ar net ilgiau.

Menstruaciniai produktai – jei tai aktualu, verta apsvarstyti daugkartines alternatyvas: menstruacinę taurelę, daugkartinius įklotus ar menstruacines kelnytes. Pradžioje gali atrodyti neįprasta, bet daugelis moterų, išbandžiusių šias alternatyvas, nebegrįžta prie vienkartinių produktų. Ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl patogumo bei ekonomijos.

Valymo priemonės – didžiulė plastiko šaltinis. Bet žinote ką? Daugelį namų valymo darbų galima atlikti su keliais paprastais ingredientais: soda, actu, citrinų rūgštimi. Tai ne senelių pasakos – tai tikrai veikia. Jei nenorite eksperimentuoti, ieškokite parduotuvių, kur valymo priemones galima pirkti į savo talpyklas, arba rinkitės produktus koncentruotų tablečių pavidalu, kurias tiesiog ištirpinate vandenyje.

Netikėtos sritys, kur slypi plastikas

Kai jau įsisukate į plastiko mažinimo procesą, pradėsite pastebėti jį ten, kur anksčiau net negalvojote.

Drabužiai – daugelis šiuolaikinių audinių yra iš sintetinių pluoštų, kurie iš esmės yra plastikas. Kaskart skalbdami tokius drabužius, išleidžiate mikroplastiko į vandenį. Sprendimas? Rinkitės natūralias medžiagas: medvilnę, liną, vilną, šilką. Jei perkate sintetinius audinius (pavyzdžiui, sportinę aprangą), naudokite specialius maišelius skalbimui, kurie sugauna mikroplastiką.

Arbatos maišeliai – daugelis jų turi plastiko sluoksnį, kuris padeda jiems išlaikyti formą. Geriau rinktis palaidas arbatas ar maišelius iš 100% natūralių medžiagų.

Kvepalai ir kosmetika – ne tik pakuotės, bet ir pats produktas gali turėti mikroplastiko. Skaitykite sudėtį ir venkite produktų su „polyethylene” ar „polypropylene”. Rinkitės natūralią kosmetiką stikliniuose indeliuose.

Pristatymas į namus – patogumas turi kainą. Maisto ar prekių pristatymas dažnai reiškia papildomas plastikines pakuotes. Jei užsakote, bandykite rinktis paslaugas, kurios naudoja daugkartines talpyklas ar bent jau minimalias pakuotes.

Kai viskas ne taip sklandžiai

Būkime sąžiningi – ne viskas vyks pagal planą. Bus dienų, kai pamiršite daugkartinius maišelius. Bus situacijų, kai neturėsite kitos išeities, tik pirkti produktą plastikine pakuote. Ir tai visiškai normalu.

Svarbu nesimušti sau per galvą dėl kiekvieno plastikinio daikto. Tobulas ekologiškas gyvenimas – tai iliuzija, ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Geriau 100 žmonių, kurie mažina plastiką netobulai, nei 10, kurie daro tai idealiai.

Kai nepavyksta laikytis plano, tiesiog pripažinkite tai ir judėkite toliau. Nesvarbu, kad šiandien nusipirkote produktą plastikine pakuote – rytoj galite pasirinkti kitaip. Kiekvienas mažas sprendimas skaičiuojasi.

Taip pat svarbu nevirsti plastiko policininku kitiems. Jūsų pasirinkimas gyventi mažiau plastiko – tai jūsų pasirinkimas. Galite įkvėpti kitus savo pavyzdžiu, bet ne pamokslais ar kritika. Kai žmonės mato, kad tai įmanoma ir ne taip sudėtinga, kaip atrodo, jie patys pradeda domėtis.

Kai iššūkis tampa įpročiu

Po 30 dienų pastebėsite, kad daugelis dalykų, kurie iš pradžių atrodė kaip pastangos, tapo natūraliais. Nebepamirštate daugkartinio maišelio, nes jis visada su jumis. Nebe-svarstote, ar pirkti kietą šampūną – tiesiog perkat, nes žinote, kad jis puikus. Automatiškai renkate produktus be pakuočių, nes taip įpratote.

Turbūt pastebėsite ir kitų pokyčių. Šiukšlių maišas prisipildo lėčiau. Pinigai lieka sąskaitoje, nes mažiau perkate vienkartinių dalykų. Namai atrodo tvarkingiau, nes mažiau chaotiškų pakuočių.

Galbūt pradėsite domėtis ir kitomis ekologiško gyvenimo sritimis. Tai natūralu – kai pradedi vieną dalyką, kiti seka savaime. Bet neskubėkite. Leiskite pokyčiams įsitvirtinti, prieš ėmęsi naujų iššūkių.

Šie 30 dienų – ne finišo linija, o startas. Tai laikas, per kurį išbandote, kas veikia jūsų gyvenime, o kas ne. Kas patogu, o kas per daug sudėtinga. Ir tai visiškai gerai. Pasiimkite tai, kas tinka, ir nesielvarkite dėl to, kas netinka.

Plastikas nedings iš mūsų gyvenimo per naktį, ir tai ne jūsų atsakomybė išspręsti visą pasaulinę problemą. Bet jūsų mažos kasdienės pastangos – tai jau kažkas. Tai geriau nei nieko. Ir kai tūkstančiai žmonių daro tą patį „kažką”, kartu mes jau darome daug.

Kodėl apskritai turėtume susirūpinti plastiku?

Žinau, žinau – dar vienas tekstas apie plastiką. Bet palauk, neuždaryk šio puslapio! Aš pats buvau vienas iš tų žmonių, kurie galvojo: „Na ir kas, kad naudoju plastikinius maišelius? Juk vieną juos išmetu į rūšiavimo konteinerį.” Kol vieną dieną nepamačiau dokumentinio filmo apie vandenyno taršą ir nesupratau, kad mano „vienas maišelis” yra dalis milžiniškos problemos.

Realybė tokia: kiekvienas iš mūsų kasmet vidutiniškai sunaudoja apie 100 kg plastiko. Įsivaizduok – tai kaip nešiotis visus metus šalia savęs papildomą žmogų, tik iš plastiko! Ir didžioji dalis šio plastiko baigiasi sąvartynuose arba, dar blogiau, vandenynuose. Mikroplastikas jau rastas mūsų kraujyje, plaučiuose, net placentoje. Tai nebėra tik „aplinkos problema” – tai mūsų sveikatos problema.

Bet gera žinia ta, kad nebereikia būti ekologijos fanatu ar gyventi kaip vienuolis miške, kad padarytum realų skirtumą. Aš pats per pastaruosius dvejus metus sumažinau savo šeimos plastiko atliekų kiekį maždaug 70%, ir tikrai nesu tobulas. Vis dar kartais pamirštu atsineš daugiakartinį maišelį į parduotuvę ir jaučiuosi kaip nevykėlis. Bet progresą darau, ir tu taip pat gali.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Virtuvė yra ta vieta, kur plastiko kiekis tiesiog sprogsta. Pakuotės, maišeliai, plėvelės, buteliai – viskas čia. Pradėkime nuo to, ką galima pakeisti iš karto.

Pirmas dalykas – maišeliai pirkiniams. Taip, tai skamba kaip klišė, bet rimtai – daugiakartiniai maišeliai yra lengviausias būdas pradėti. Aš turiu jų krūvą bagažinėje, du visada kabo prie durų, o vieną mažą sulankstomą nešioju kuprinėje. Raktas čia ne turėti vieną „gražų ekologišką maišelį”, o turėti jų daug ir visur, kad niekada neturėtum pasiteisinimo: „Oi, pamiršau…”

Antras žingsnis – atsisakyk plastikinės maisto plėvelės. Vietoj jos naudok vaškuotus audinius (beeswax wraps) arba tiesiog stiklinius indelius su dangčiais. Aš žinau, kad stikliniai indeliai atrodo brangiai, bet palauk – nebūtina pirkti naujų. Senų agurkų, uogienės ar kitų produktų stikliniai puikiai tinka. Tiesiog nuplauk juos ir naudok. Mano šaldytuve dabar atrodo kaip kokioje senelės sodyboje – visi stikliniai, bet veikia puikiai!

Trečias trikis – pirkimas be pakuočių. Ieškokite parduotuvių, kur galima pirkti produktus be pakuočių. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau yra tokių vietų, kur atsinešate savo indelius ir pripildote kruopų, riešutų, prieskonių. Taip, tai reikalauja šiek tiek daugiau planavimo, bet sutaupai ne tik plastiką – dažnai ir pinigus, nes nemoki už pakuotę.

Vonios kambarys – antrasis frontas prieš plastiką

Jei virtuvė yra plastiko karalystė, tai vonios kambarys yra jo imperija. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai – viskas plastike. Bet čia irgi galima daug ką pakeisti.

Pradėk nuo kieto muilo vietoj skystojo. Aš žinau, skamba kaip grįžimas į sovietmeį, bet šiuolaikiniai kietieji muilai yra visai kas kita. Yra puikių gamintojų, kurie daro ir šampūnus, ir kondicionierius kietoje formoje. Vienas toks gabalas man trunka apie 2-3 mėnesius, o pakuotė – tiesiog popierinis dėžutė arba apskritai nieko.

Bambukinis dantų šepetėlis – dar vienas lengvas pakeitimas. Kainuoja panašiai kaip įprastas, bet yra biologiškai skaidus. Tik įsidėmėk – šereliai vis tiek dažniausiai būna iš nailono, tai prieš išmetant juos reikia ištraukti replėmis. Taip, tai papildomas darbas, bet užtrunka gal 30 sekundžių.

Dėl higieninių įklotų ir tamponų – čia jau asmeniškas pasirinkimas, bet yra alternatyvų: menstruacinės taurelės, daugiakartiniai audiniai įklotai arba specialios kelnaitės. Aš esu vyras, tai čia tik perduodu, ką girdėjau iš draugių, bet daugelis sako, kad po prisitaikymo periodo negrįžtų prie vienkartinių.

Apsipirkimas ir maisto laikymas

Čia reikia šiek tiek pakeisti įpročius, bet nieko neįmanomo. Pats didžiausias iššūkis man buvo atsisakyti patogybės – nueiti į parduotuvę ir tiesiog greitai viską sugriebt į krepšelį.

Planavimas yra raktas. Dabar prieš eidamas į parduotuvę pagalvoju, ko man reikia, ir pasiruošiu atitinkamai. Jei perkame sūrį ar dešrą, atsinešame savo indelį. Dauguma pardavėjų jau priprato ir normaliai į tai reaguoja. Pradžioje buvo keista, bet dabar – įprastas dalykas.

Vaisiai ir daržovės – be maišelių. Rimtai, kam tau tas plonas plastikinis maišelis bananams? Jie turi savo natūralią pakuotę – žievę! Obuoliai, apelsinai, agurkų, pomidorų – visus galima tiesiog taip dėti į krepšelį. Jei labai nori atskirti, naudok audininius maišelius. Aš turiu kelis tokius, kurie sveria vos keliolika gramų, tai net kasoje nesukelia problemų.

Gėrimai – atsisakyk plastikinių butelių. Vandeniui turiu nerūdijančio plieno gertuvę, kurią pripildau namuose. Kavai – termosą. Taip, kartais pamirštu pasiimti ir tada tenka gerti vandenį iš čiaupo kavinėje, bet tai ne tragedija.

Valymas ir buities chemija

Šita sritis man buvo tikras atradimas. Pasirodo, dauguma valymo priemonių galima pasigaminti pačiam iš paprasčiausių ingredientų, ir jos veikia ne blogiau nei perkamos.

Universalus valiklis: vanduo, actas ir keletas lašų eterinių aliejų (jei nori malonaus kvapo). Tai veikia 90% paviršių. Pilk į seną purškiklį ir naudok. Aš naudoju jau pusantrų metų ir nejaučiu skirtumo nuo brangių perkamų valiklių.

Indaplovės tabletės – čia sunkiau pakeisti, bet galima pirkti popierinėse pakuotėse arba didesniais kiekiais, kad bent sumažintum pakuočių skaičių. Arba naudoti miltelius vietoj tabletėčių – dažnai jie būna kartoninėse dėžutėse.

Skalbimo milteliai – irgi ieškokite kartoninių pakuočių. Jos egzistuoja, tik kartais reikia paieškoti. Arba pirkite koncentruotus, kurių reikia mažiau, vadinasi, ir pakuočių mažiau.

Dar vienas trikis – mikropluošto šluostės. Jos valo puikiai net be jokių priemonių, tik su vandeniu. Turiu jų rinkinį įvairiems paviršiams ir tikrai sumažino valymo chemijos poreikį.

Vaikų daiktai ir žaislai

Jei turi vaikų, žinai, kad plastiko kiekis namuose išauga eksponentiškai. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės – viskas plastike arba su plastiką.

Sauskelnės – didžiausias plastiko šaltinis. Vienas vaikas per pirmuosius dvejus metus sunaudoja apie 4000-5000 sauskelnių. Tai milžiniškas kiekis! Daugiakartinės audinės sauskelnės yra alternatyva, bet pripažįstu – tai reikalauja daug daugiau darbo. Mes naudojome hibridinį variantą: namuose daugiau audines, kelionėse ar naktį – vienkartines. Net ir taip sumažinome plastiko kiekį gal 50%.

Žaislai – vietoj pirkimo naujų plastikinių, ieškokite medinių arba pirkite naudotus. „Facebook Marketplace” ir įvairios mainų grupės pilnos žaislų, kurie vaikams nusibodo, bet yra puikios būklės. Vienas vaiko žaislas yra kito vaiko lobis.

Maisto indeliai ir gertuvės – investuokite į kokybiškas nerūdijančio plieno ar stiklines. Taip, jos brangesnės, bet tarnauja metų metus ir yra daug saugesnės nei plastikas.

Aprangos ir tekstilės pasirinkimai

Čia gal nustebsi, bet drabužiai irgi yra didelė plastiko problema. Dauguma šiuolaikinių drabužių turi sintetinių pluoštų – poliesteri, nailono, akrilo. Kaskart skalbdamas tokius drabužius, išleidžiamas mikroplastikas, kuris patenka į vandenis.

Pirk natūralių pluoštų drabužius – medvilnę, liną, vilną, šilką. Taip, jie dažnai brangesni, bet ilgiau tarnauja ir yra sveikesni. Aš pats pamažu keičiu savo spintą – ne iš karto viską išmetu, bet perkant naujus drabužius renkuosi natūralias medžiagas.

Pirkimas iš antrų rankų – „second hand” parduotuvės yra aukso kasykla. Randi kokybišką, ilgaamžę aprangą už juokingus pinigus, ir tai nepadidina naujų daiktų gamybos poreikio. Mano mėgstamiausias švarkas nupirktas už 5 eurus „Humana” parduotuvėje ir tarnauja jau trečius metus.

Taisymas vietoj metimo – kai kažkas plyšta ar atsiūva, pirmasis impulsas – išmesti. Bet dažnai galima sutaisyti. Aš pats nesu siuvėjas, bet YouTube pilnas pamokų, kaip prisiūti sagą ar užlopyti skylę. O sudėtingesnius dalykus galima nunešti į siuvyklą – vis tiek pigiau nei pirkti naują.

Dovanos ir šventės be plastiko chaoso

Šventės – tai laikas, kai plastiko kiekis namuose padvigubėja ar net patrigubėja. Dovanų pakuotės, dekoracijos, vienkartiniai indai vakarėliams – viskas plastike.

Dovanų pakavimas – vietoj blizgančio plastikinio popieriaus naudok laikraštį, audinį arba popierinę pakuotę. Skamba nuobodžiai? Ne, jei kūrybiškai padarai! Laikraštis su virvelėmis ir džiovintais augalais atrodo labai stilingai. Arba naudok „furoshiki” techniką – japonišką dovanų pakavimą audiniu, kurį pats audinys tampa dalimi dovanos.

Dovanų pasirinkimas – vietoj plastikinių daiktų dovanok patirtis: koncerto bilietus, spa procedūras, knygas, maistą. Arba rankų darbo daiktus iš natūralių medžiagų. Arba tiesiog pinigus – niekas neįžeis!

Vakarėlių indai – jei rengi vakarėlį, vietoj vienkartinių plastikinių puodelių ir lėkščių naudok įprastus. „Bet jų reikės plauti!” – taip, bet tai užtrunka gal 10 minučių. Arba, jei tikrai reikia vienkartinių, yra popierinių ar net kompostuojamų variantų iš kukurūzų krakmolo.

Kelionės ir kasdienybė už namų ribų

Namuose kontroliuoti plastiko kiekį lengviau, bet ką daryti, kai esi keliuose?

Visada turėk su savim: daugiakartinį maišelį, gertuvę, termosą kavai, įrankius valgiui (šakutę, peilį, šaukštą). Skamba kaip daug nešiotis? Viskas telpa mažame maišelyje ir sveria gal 300 gramų. Bet šie daiktai leidžia atsisakyti daugybės vienkartinių dalykų.

Kavinėse ir restoranuose – prašyk be šiaudelio, atsinešk savo puodelį kavai (daugelis kavinių net duoda nuolaidą!), atsisakyk vienkartinių įrankių, jei valgai vietoje.

Kelionėse – vietoj mažų kelioninių pakuočių pripilk savo indelius iš didesnių. Yra specialių mažų indeliukų, kurie leidžiami net lėktuvuose. Arba naudok kietąjį muilą – jam apskritai nereikia specialių indelių.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Žinau, perskaitęs visa tai gali jaustis priblošktas. Aš pats taip jaučiausi, kai pradėjau domėtis šia tema. Atrodė, kad reikia pakeisti visą gyvenimą, atsisakyti viso patogumo ir gyventi kaip kokiam viduramžių kaime.

Bet realybė tokia: nereikia daryti visko iš karto. Aš pradėjau nuo vieno dalyko – daugiakartinių maišelių. Kai tai tapo įpročiu, pridėjau kitą – gertuvę vandeniui. Paskui dar kitą. Per dvejus metus pamažu įsivažiavo, ir dabar tai jau nebe pastangos – tai tiesiog kaip gyvenu.

Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Aš vis dar kartais perku kažką plastikine pakuote. Vis dar kartais pamirštu savo maišelį. Ir tai gerai! Geriau daryti netobulai, nei visai nedaryti.

Dar vienas dalykas – tai užkrečiama. Kai pradėjau nešiotis savo puodelį į kavinę, keletas draugų irgi pradėjo. Kai pasidalinau receptu naminio valiklio, sesuo išbandė ir dabar naudoja. Mažais žingsneliais keičiame ne tik savo įpročius, bet ir aplinkos.

Ir galiausiai – tai ne tik apie plastiką. Tai apie sąmoningesnį gyvenimą apskritai. Kai pradedi galvoti apie tai, ką perki ir ką išmeti, pradedi galvoti ir apie kitus dalykus. Ar man tikrai reikia šito daikto? Ar galiu naudoti tai, ką jau turiu? Ar yra geresnis būdas?

Tai kelionė, ne finišo linija. Ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Tavo vienas daugiakartinis maišelis gal ir neatrodo kaip didelis dalykas, bet jei milijonai žmonių padaro tą patį – tai jau revoliucija. Tad pradėk nuo to, kas tau lengviausia, ir judėk pirmyn savo tempu. Planeta tau dėkinga už bet kokią pastangą, net ir mažiausią.