Plastikas kaip šiuolaikinio gyvenimo prakeikimas
Plastiko problema nebėra tik aplinkosaugininkų rūpestis – ji įsibrovė į mūsų kasdienybę taip giliai, kad kartais net nepastebime, kiek šio medžiagos sunaudojame per vieną dieną. Rytinis kavos puodelis su dangteliu, maisto pakuotės, šampūno buteliukai, vienkartiniai maišeliai parduotuvėje – visa tai kaupiasi ne tik mūsų šiukšliadėžėse, bet ir vandenyse, dirvožemyje, net mūsų organizmuose. Mikroplastiko dalelės jau rastos žmogaus kraujyje, plaučiuose ir placentoje. Tai nebėra abstrakti problema, kurią spręs kažkas kitas, kažkur kitur, kažkada ateityje.
Tačiau nebūtina jaustis bejėgiam prieš šią problemą. Trisdešimties dienų iššūkis, apie kurį kalbėsime, nėra dar vienas griežtas režimas ar savęs kankinimas vardan idealios ekologinės sąžinės. Tai greičiau kelionė į sąmoningesnį gyvenimą, kurioje kiekvienas žingsnis tampa atradimas, o kiekviena maža pergalė – tikru pasiekimu. Nebandysime tapti tobulais per mėnesį, bet pamėginsime suprasti, kur tas plastikas slypi ir kaip galime jo atsisakyti be didelio streso.
Pirmoji savaitė: žvalgomasis etapas ir lengviausi sprendimai
Pradėkime nuo to, ko dauguma žmonių nemėgsta – nuo stebėjimo ir skaičiavimo. Pirmosios trijų dienų užduotis skamba paprasta: tiesiog atkreipkite dėmesį į kiekvieną plastiko daiktą, kurį naudojate ar išmetate. Neturite nieko keisti, tik stebėti. Pasiimkite užrašų knygutę arba telefono programėlę ir užsirašinėkite: rytinis jogurto indelis, maišelis nuo duonos, plastikinis dangtelis nuo kavos, plėvelė nuo sūrio. Ši praktika atskleis stulbinančią tiesą – mes naudojame neįtikėtiną kiekį plastiko net nesusimąstydami.
Ketvirtą dieną galite pradėti pirmuosius realius pokyčius. Pradėkime nuo to, kas nekelia beveik jokio diskomforto. Apsipirkimo maišeliai – štai pati lengviausia vieta pradėti. Įsigykite tris-keturis daugiakartinio naudojimo medvilninius ar tinklinius maišelius ir palikite juos automobilio bagažinėje arba prie durų. Taip, pirmas dvi savaites vis tiek juos pamiršite, bet tai normalu. Svarbu ne idealumas, o įprotis, kuris formuojasi pamažu.
Penktą ir šeštą dienas skirkite vandens buteliams. Jei dar neturite daugiakartinio vandens butelio, dabar pats laikas jį įsigyti. Rinkitės nerūdijančio plieno ar stiklo variantus – jie ilgaamžiškesni ir neskleidžia jokio skonio. Užpildykite jį namuose ir visuomet turėkite su savimi. Šis paprastas veiksmas per metus gali sutaupyti šimtus vienkartinių butelių.
Septintą dieną atkreipkite dėmesį į kavą. Jei perkate kavą išsinešti, pradėkite nešiotis savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška. O namuose – pereikite nuo kapsulių prie filtruojamos kavos arba turkiškos kavos. Kavos kapsulės yra vienas didžiausių plastiko švaistytojų šiuolaikinėje virtuvėje.
Antroji savaitė: virtuvės revoliucija be fanatizmo
Virtuvė – tai plastiko karalystė. Čia jis slypi kiekviename kampe: maisto pakuotėse, laikymo induose, plėvelėse, maišeliuose. Antroji savaitė bus skirta šiai erdvei, bet žingsnis po žingsnio.
Aštuntą ir devintą dienas skirkite maisto laikymui. Plastikines dėžutes pamažu keiskite stiklinėmis arba nerūdijančio plieno. Nebūtina visko pakeisti iš karto – pradėkite nuo trijų-keturių indų, kuriuos naudojate dažniausiai. Stikliniai indai puikiai tinka ir šaldytuvui, ir orkaitei, ir mikrobangų krosnelei. Maisto plėvelę pakeiskite vaškuotais drobės įvyniojimais arba tiesiog stikliniais dangčiais. Vaškuoti įvyniojimais galima uždengti dubenėlius, įvynioti sumuštinį ar pusę avokado – jie lankstūs, lengvai valomi ir tarnauja metus ar ilgiau.
Dešimtą dieną eikite į parduotuvę kitaip. Ieškokite produktų be pakuočių arba su minimalia pakuote. Vaisiai ir daržovės – pirkite be tų beprasmiškų plastikinių maišelių. Taip, pomidorai gali gulėti tiesiog krepšelyje, nieko baisaus nenutiks. Duoną pirkite kepykloje ir prašykite įdėti į savo medvilninį maišelį. Jei jūsų mieste yra parduotuvė su biriais produktais, tai tikras lobis – ten galite pirkti kruopas, riešutus, džiovintus vaisius, net skalbimo miltelius į savo indus.
Vienuoliktą ir dvyliktą dienas skirkite gėrimams ir užkandžiams. Sultis gerkite šviežiai spaustas arba pirkite stiklainiuose. Gazuotus gėrimus keiskite į namie paruoštus – citrinos vanduo su mėta, imbiero arbata, šviežiai spausta sultis. Užkandžius ruoškite patys: riešutai iš biro produktų parduotuvės, pjaustyta morka, obuoliai, namie kepti sausainiai. Taip ne tik sumažinsite plastiką, bet ir valgysite sveikiau.
Keturioliktą dieną padarykite virtuvės inventorizaciją. Pažiūrėkite, ką jau pasiekėte per dvi savaites. Tikėtina, kad jūsų šiukšliadėžė jau šiek tiek lengvesnė.
Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena
Vonios kambarys – tai antroji plastiko tvirtovė namuose. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai, kosmetika – visa tai paprastai supakuota į plastikinius butelius, kurie naudojami vieną kartą ir išmetami.
Penkioliktą dieną pradėkite nuo šampūno. Kieti šampūnai – tai ne grįžimas į sovietmečio muilo laikus. Šiuolaikiniai kieti šampūnai yra puikios kokybės, maloniai kvepia, gerai putoja ir vienas gabalas atitinka du-tris įprastus butelius. Jie idealūs ir kelionėms – jokių tekančių butelių lagamine. Tas pats pasakytina apie kietą kondicionierių ir dušo želę.
Šešioliktą ir septynioliktą dienas skirkite kitiems vonios kambario produktams. Dantų šepetėlį pakeiskite bambukinio arba su keičiamomis galvutėmis. Dantų siūlą rinkitės šilkinį ar bambukinio pluošto, supakuotą į stiklinį ar kartoninį indelį. Skutimosi priemones – perėjimas prie saugaus skustuvo su keičiamais ašmenimis iš pradžių gali atrodyti bauginantis, bet iš tikrųjų tai greitai tampa įpročiu, o ašmenėliai kainuoja centus, ne eurus kaip vienkartiniai skutimosi aparatai.
Aštuonioliktą dieną pažvelkite į kosmetiką. Čia sunkiau, nes ne viskas turi ekologiškas alternatyvas, bet kai kas tikrai įmanoma. Makiažo valiklis – kokosų aliejus ar alyvuogių aliejus puikiai tinka ir veido valymui. Vatiniai diskeliai – pakeiskite daugkartiniais medvilniniais, kuriuos galima skalbti. Dezodorantą rinkitės kieto formato arba stikliniame inde. Drėkinamąjį kremą – ieškokite stiklainiuose arba aliuminio tūbelėse.
Devynioliktą ir dvidešimtą dienas eksperimentuokite su namų gamybos produktais. Kūno šveitiklis iš kavos tirščių ir kokosų aliejaus, veido kaukė iš medaus ir avižų, plaukų kaukė iš avokado – visa tai veikia ne blogiau už brangius produktus plastikiniuose induose, o gaminti juos – tikras malonumas.
Dvidešimt pirmą dieną apžvelkite savo vonios kambario transformaciją. Pastebėsite, kad erdvė tapo minimalistinė, švaresnė, o produktų užtenka ilgam.
Ketvirtoji savaitė: gilesni pokyčiai ir netikėtos sritys
Paskutinė savaitė skirta toms sritims, apie kurias retai galvojame, bet kuriose plastikas taip pat slypi gausiai: drabužiai, valymo priemonės, biuras, laisvalaikis.
Dvidešimt antrą ir dvidešimt trečią dienas skirkite drabužiams. Sintetiniai audiniai – tai iš esmės plastikas. Kiekvieną kartą skalbdami poliesterio ar akrilo drabužius, išleidžiate tūkstančius mikroplastiko pluoštelių į vandenį. Sprendimas – pirkite natūralių audinių drabužius: medvilnės, lino, vilnos, šilko. Taip, jie brangesni, bet ilgaamžiškesni ir nekenkia aplinkai. Jei jau turite sintetinių drabužių, naudokite specialius skalbimo maišelius, kurie sugauna mikroplastiką.
Dvidešimt ketvirtą dieną pereikite prie valymo priemonių. Dauguma jų parduodamos plastikiniuose buteliuose ir pilnos cheminių medžiagų. Alternatyvos: actas, soda, citrinų rūgštis, muilo drožlės. Iš šių keturių ingredientų galima pasigaminti beveik visas reikalingas valymo priemones. Actas su vandeniu – langų valiklis, soda su vandeniu – šveitiklis, citrinų rūgštis – nukalkintojas. Indų ploviklis – rinkitės koncentruotą formą arba kieto formato, arba pirkite biriu į savo indą.
Dvidešimt penktą ir dvidešimt šeštą dienas skirkite biuro reikmenims ir mokyklos priemonėms, jei turite vaikų. Plastikines rašiklines keiskite į metalines ar medines su keičiamais įdėklais. Žymekliai, trintukus, liniuotes – rinkitės iš natūralių medžiagų. Mokyklos priešpiečiams naudokite nerūdijančio plieno dėžutes ir butelius, ne vienkartines pakuotes.
Dvidešimt septintą dieną pagalvokite apie šventines progas ir dovanų pakavimą. Dovanų popierius su plastikiniais elementais, lipnios juostelės, plastikiniai kaspinai – visa tai galima pakeisti audiniu, laikraščiu, virve, džiovintomis gėlėmis. Dovanų maišeliai iš audinio gali būti naudojami daugybę kartų.
Dvidešimt aštuntą ir dvidešimt devintą dienas skirkite laisvalaikiui ir pomėgiams. Sodo reikmenys, žaislai vaikams, sporto inventorius – visur ieškokite alternatyvų be plastiko arba bent jau ilgaamžių plastiko variantų, kurie tarnaus daugelį metų, o ne kelis mėnesius.
Trisdešimtoji diena: ką dabar daryti su tuo plastiku, kuris liko
Trisdešimtoji diena – tai ne pabaiga, o naujo gyvenimo būdo įtvirtinimas. Bet kas daryti su tuo plastiku, kuris vis dar yra jūsų namuose? Nebūtina visko išmesti – tai būtų dar didesnis švaistymasis.
Plastikinius indus, kurie dar tvarkingi, naudokite tol, kol jie susidėvės. Tiesiog nebepirkite naujų. Plastikinius maišelius, kuriuos jau turite, naudokite pakartotinai tol, kol jie suplėšys. Plastikiniai žaislai, kuriuos vaikai jau išaugo – atiduokite kitiems, parduokite arba padovanokite darželiui.
Svarbu suprasti, kad plastiko rūšiavimas ir perdirbimas, nors ir svarbu, nėra galutinis sprendimas. Tik 9 procentai viso pasaulyje pagaminto plastiko yra perdirbami. Likusi dalis baigia sąvartynuose, deginimo krosnelėse arba gamtoje. Todėl pats geriausias plastikas – tas, kurio iš viso nesukūrėme ir nenupirkome.
Sukurkite namuose paprastą sistemą, kaip išlaikyti šiuos pokyčius. Palikite daugiakartinių maišelių prie durų arba automobilio bagažinėje. Turėkite atsarginį vandens butelį darbe. Laikykite virtuvėje stiklinių indų, kad nereikėtų siekti plastiko. Vonios kambaryje – tik tie produktai, kuriais tikrai naudojatės.
Vaikų įtraukimas ir šeimos bendradarbiavimas
Jei gyvename ne vieni, plastiko mažinimas negali būti tik vieno žmogaus misija. Šeima turi dalyvauti, o vaikai – tai geriausi sąjungininkai, jei tik sugebame jiems tai pateikti įdomiai.
Vaikams galima paversti plastiko mažinimą į žaidimą. Kas per savaitę suras daugiau alternatyvų plastikui? Kas sugalvos kūrybiškiausią būdą panaudoti tai, kas jau yra? Vaikai dažnai būna daug radikalesni už suaugusiuosius – jie nenori kompromisų, jie nori gelbėti vėžlius ir delfinus dabar ir iš karto.
Leiskite vaikams dalyvauti perkant produktus be pakuočių, ruošiant namų gamybos kosmetiką ar valymo priemones. Tegul jie pasirenka savo daugiakartinį vandens butelį ar maišelį priešpiečiams. Kai vaikai jaučiasi įtraukti į procesą, jie tampa ne tik dalyviais, bet ir ambasadoriais – jie pasakoja draugams, mokytojams, seneliams apie tai, ką daro jų šeima.
Suaugusiems šeimos nariams, kurie galbūt skeptiški, nereikia sakyti pamokslų. Tiesiog pradėkite patys ir leiskite jiems pastebėti pokyčius. Kai namai tampa švaresni, tvarkingesnė, kai maisto kokybė pagerėja, kai sutaupoma pinigų – argumentai tampa akivaizdūs be žodžių.
Finansinė pusė: ar ekologija turi kainuoti brangiai
Vienas dažniausių argumentų prieš ekologiškesnį gyvenimą – kaina. Ar tikrai plastiko atsisakymas reiškia dideles išlaidas?
Trumpalaikėje perspektyvoje kai kurie pirkiniai tikrai brangesni. Nerūdijančio plieno vandens butelis kainuoja 15-25 eurus, kietas šampūnas – 8-12 eurų, medvilniniai maišeliai – po kelis eurus. Bet pažiūrėkime į ilgalaikę perspektyvą.
Vandens butelis tarnauja metus ir daugiau, per tą laiką būtumėte nupirkę šimtus vienkartinių butelių po 1-2 eurus. Kietas šampūnas atitinka 2-3 įprastus butelius ir kainuoja panašiai ar net pigiau. Medvilniniai maišeliai tarnauja metus, o vienkartiniai, nors ir pigūs, kaupiasi nuolat.
Maistas be pakuočių iš biro produktų parduotuvių dažnai pigesnis nei supakuotas prekių ženklų produktai. Namų gamybos valymo priemonės iš acto, sodos ir citrinų rūgšties kainuoja centus, palyginti su kelių eurų kainuojančiais specialiais valikliais.
Tiesą sakant, daugelis žmonių, perėjusių prie mažiau plastiko gyvenimo būdo, pastebi, kad išlaidos sumažėja. Kodėl? Nes perkame mažiau impulsinių pirkinių, mažiau apdorotų produktų, mažiau nereikalingų daiktų. Perkame apgalvotai, kokybiškai, ilgam.
Jei biudžetas ribotas, pradėkite nuo to, kas nieko nekainuoja: atsisakykite vienkartinių maišelių parduotuvėje, gerkite vandenį iš čiaupo, naudokite tai, ką jau turite, kol susidėvės. Paskui pamažu investuokite į kokybiškesnes alternatyvas.
Kai gyvenimas grąžina į senas vėžes ir kaip nepasimesti
Būkime sąžiningi – po trisdešimties dienų entuziazmo gali ateiti nuovargis. Kartą pamiršite maišelius ir nusiperkate plastikinius. Skubate ir perkate kavą vienkartiniame puodelyje. Svečiuose kažkas pasiūlo užkandžių plastikiniuose induose ir jūs neatsispiriate.
Tai normalu. Tobulumas nėra tikslas. Tikslas – sąmoningas gyvenimas, kuriame darote geriausius sprendimus, kuriuos galite padaryti konkrečioje situacijoje.
Sukurkite sau palaikymo sistemą. Prisijunkite prie socialinių tinklų grupių, kuriose žmonės dalijasi patirtimi apie plastiko mažinimą. Skaitykite tinklaraščius, žiūrėkite dokumentinius filmus, kurie primena, kodėl tai svarbu. Turėkite draugą ar šeimos narį, su kuriuo galite pasidalinti pergalėmis ir nesėkmėmis.
Kai padarote klaidą, nesmurkite savęs. Tiesiog kitą kartą pamėginkite geriau. Svarbu ne viena klaida, o bendras kryptis, į kurią judame. Jei 80 procentų laiko pavyksta išvengti nereikalingo plastiko, tai jau milžiniškas pasiekimas.
Atminkite, kad sistema dirba prieš jus. Mūsų visuomenė pastatyta ant patogumo ir vienkartinių daiktų. Prekybos centrai, kavinės, parduotuvės – visur plastikas yra numatytasis variantas. Jūsų pastangos plaukti prieš srovę yra drąsios ir svarbios, net jei kartais jaučiatės pavargę.
Kai namai tampa ramybe, o ne plastiko sąvartynu
Po trisdešimties dienų pastebėsite ne tik mažiau plastiko šiukšliadėžėje. Pastebėsite, kad namai pasikeitė. Jie tapo švaresni, minimalistiškesni, rambesni. Kai atsikratome nereikalingų pakuočių, vienkartinių daiktų, perteklinių produktų, lieka daugiau erdvės – ir fizinės, ir psichologinės.
Virtuvė su stikliniais indais ir medvilniniais maišeliais atrodo estetiškiau nei su margu plastiku. Vonios kambarys su keliais kieto muilo gabalėliais ir stikliniais buteliukais atrodo kaip spa, o ne kaip prekybos centro kosmetikos skyrius. Šaldytuvas su šviežiais produktais be pakuočių kvepia geriau ir atrodo patraukliau.
Bet svarbiausia – keičiasi mūsų santykis su daiktais. Pradedame vertinti kokybę, o ne kiekį. Pradedame pirkti apgalvotai, o ne impulsyviai. Pradedame džiaugtis tuo, ką turime, o ne nuolat ieškoti naujo. Tai filosofinis pokytis, kuris prasideda nuo paprasto plastiko maišelio atsisakymo.
Trisdešimt dienų – tai tik pradžia. Tikrasis iššūkis – išlaikyti šiuos įpročius metus, penkerius, dešimt metų. Bet jei pavyko trisdešimt dienų, pavyks ir toliau. Nes dabar jau žinote, kad tai įmanoma. Žinote, kur ieškoti alternatyvų. Žinote, kad gyvenimas be plastiko nėra atsisakymas ir kančia – tai pasirinkimas gyventi sąmoningiau, sveikiau, laisviau.
Jūsų namai dabar ne tik jūsų erdvė, bet ir jūsų pareiškimas. Pareiškimas, kad rūpina ateitis, kad rūpi planeta, kad rūpi sveikata. Ir kiekvienas žmogus, kuris apsilanko jūsų namuose, pamato, kad kitoks gyvenimas įmanomas. Galbūt ir jie pradės savo trisdešimties dienų kelionę. Ir taip, lašas po lašo, keičiasi pasaulis.
