Ekologija

Kodėl plastiko problema yra mūsų visų reikalas

Žinote, kas tikrai įspūdinga? Vidutiniškai vienas žmogus per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko. Dabar padauginkite tai iš šeimos narių skaičiaus – skaičiai tampa tikrai bauginantys! Bet štai ko nenoriu – kad šis straipsnis skambėtų kaip dar vienas moralizuojantis tekstas apie tai, kokie mes blogi. Visai ne! Noriu pasidalinti realiais, veikiančiais sprendimais, kuriuos pats išbandžiau ir kurie tikrai keičia situaciją.

Plastiko problema nėra tik apie tuos baisūs vaizdus iš vandenynų (nors jie tikrai verčia susimąstyti). Tai apie mūsų kasdienybę, mūsų piniginę ir, tiesą sakant, apie mūsų sveikatą. Mikroplastikas jau rastas mūsų kraujyje, plaučiuose, net placentoje. Skamba šiek tiek apokaliptiškai, bet geroji žinia – mes galime keisti situaciją pradėdami nuo savo namų.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė yra tas fronto linija. Čia susikaupęs didžiausias plastiko kiekis – nuo maisto pakuočių iki įvairių buteliukų ir dėžučių. Bet nebijokite, pakeitimai gali būti netgi malonūs!

Apsipirkimas be plastiko: Pradėkite nuo tekstilinių maišelių. Ne tų fancy ekologiškų už 20 eurų, o paprasčiausių, kuriuos galite pasisiūti patys arba nusipirkti už centus turguje. Turiu jų rinkinį – didelius bulvioms, mažesnius riešutams ir daržovėms. Svarbiausia – nepamirškite jų namuose! Pirmą mėnesį grįždavau iš parduotuvės be jų bent tris kartus per savaitę. Dabar laikau vieną maišelių rinkinį automobilio bagažinėje, kitą – prie durų.

Pirkite produktus iš birių prekių skyriaus. Taip, iš pradžių atrodo keista pilstyti kruopas į savo maišelį, bet greitai tampa įpročiu. Ir žinote kas nuostabu? Dažnai tokie produktai būna net pigesni, nes nemokate už pakuotę. Mano mėgstamiausi birūs produktai: kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, prieskoniai, net skalbimo milteliai kai kuriose parduotuvėse.

Maisto laikymas namuose: Stikliniai indeliai – tai investicija, kuri atsipirks. Nereikia pirkti brangių brendų, puikiai tinka ir paprasčiausi su sandariais dangteliais. Aš savo stiklines surinkau per kelerius metus – kai kurios iš IKEA, kitos – tiesiog nuo konservuotų produktų (agurkai, alyvuočių, uogienės). Gerai nuplauti ir nuėmus etiketes atrodo puikiai.

Vaškiniai maisto įvyniojimo lapai – tai buvo atradimas! Galite juos pasigaminti patys arba nusipirkti. Naudoju jau antrą metus ir jie vis dar puikios būklės. Puikiai tinka sumuštiniams, sūriui, daržovėms. Vienintelis minusas – negalima vynioti žalios mėsos.

Vonios kambarys – antrasis pagal svarbą frontas

Vonios kambaryje plastiko yra VISUR. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės… Bet čia irgi yra tiek daug paprastų sprendimų!

Kietieji produktai – tikras game changer: Kietasis šampūnas ir muilas – pradžioje skeptiškai žiūrėjau, bet dabar nebeįsivaizduoju kitaip. Vienas kietojo šampūno gabalas trunka 2-3 mėnesius, kainuoja apie 8-10 eurų ir nereikia jokios plastiko pakuotės. Plaukai po jo – nuostabūs! Tik reikia įprasti, kad putų bus mažiau (bet tai nereiškia, kad plaunasi blogiau).

Kietasis dezodorantas, kietasis kondicionierius, net kietoji dantų pasta – taip, tokia egzistuoja! Iš pradžių gali atrodyti keista, bet veikia puikiai. Dantų pasta kartais būna miltelių pavidalo – tiesiog pamirškite burbuliukus ir įprastą skonį, bet dantys bus švarūs.

Bambuko revoliucija: Bambuko dantų šepetėliai, bambuko ausų krapštukai, bambuko plaukų šukos – bambuko gaminiai yra puiki alternatyva plastikui. Jie biologiškai skaidūs, tvirti ir atrodo stilingai. Dantų šepetėlį keičiu kas 3 mėnesius, o seną galiu kompostuoti (tik reikia ištraukti šereles).

Skalbykla ir valymas – paslėpti plastiko šaltiniai

Čia plastiko problema yra dviguba – ne tik pakuotės, bet ir mikroplastiko, kuris išsiskiria skalbiant sintetinius audinius. Bet ir čia yra sprendimų!

Skalbimo priemonės: Koncentruoti skalbimo milteliai kartoninėse dėžutėse vietoj skystų buteliuose – pirmasis žingsnis. Dar geriau – skalbimo riešutai arba skalbimo milteliai iš birių prekių skyriaus. Taip, skalbimo riešutai tikrai veikia! Naudoju juos jau pusantrų metų ir drabužiai švarus, malonaus kvapo (galite įpilti kelių lašų eterinių aliejų).

Skalbimo kamuoliukai iš vilnos – sumažina skalbimo laiką, padeda išlaikyti drabužių formą ir sumažina mikroplastiko išsiskyrimą. Naudoju juos kiekvieną kartą ir tikrai jaučiu skirtumą.

Valymo priemonės: Daugumą valymo priemonių galite pasigaminti patys iš paprasčiausių ingredientų – sodos, acto, citrinų rūgšties. Skamba kaip hipių propaganda, bet tai tikrai veikia! Mano universali valymo priemonė: vanduo, actas, keli lašai indų ploviklio ir eterinio aliejaus. Kainuoja centus, veikia puikiai, nėra jokių kenksmingų chemikalų.

Mikropluošto šluostės vietoj vienkartinių – investicija, kuri atsipirks per mėnesį. Turiu jų rinkinį skirtingoms paviršiams ir skalbiu kartu su kitais drabužiais.

Išmanusis apsipirkimas – kaip išvengti plastiko spąstų

Parduotuvės yra pilnos plastiko spąstų. Bet kai žinai, ko ieškoti, viskas tampa lengviau.

Turgūs ir ūkininkų turgeliai: Čia plastiko beveik nėra! Daržovės ir vaisiai be pakuočių, galite atsivežti savo maišelius ar krepšius. Plius – produktai šviežesni ir dažnai pigesni. Aš stengiuosi bent kartą per savaitę apsilankyti turguje.

Stiklinės pakuotės: Kai perkate konservuotus produktus, rinkitės stiklines. Taip, jos sunkesnės ir kartais brangesnės, bet stiklą galite perdirbti be galo kartų, o tuščius indelius – panaudoti namuose.

Popierinės pakuotės: Kai tik įmanoma, rinkitės produktus popierinėse pakuotėse. Dabar vis daugiau gamintojų siūlo tokias alternatyvas – nuo makaronų iki kruopų.

Didesnės pakuotės: Jei jau perkate plastike, rinkitės didesnes pakuotes – mažiau plastiko vienam produkto vienetui. Pavyzdžiui, 5 kg ryžių pakuotė turi mažiau plastiko nei penkios 1 kg pakuotės.

Gyvenimo būdo pakeitimai, kurie sumažina plastiko vartojimą

Kartais plastiko kiekio sumažinimas yra ne tik apie tai, ką perkame, bet ir kaip gyvename.

Geriamasis vanduo: Filtruotas čiaupo vanduo vietoj buteliuose pirkto – vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Geras vandens filtras kainuoja apie 30-50 eurų ir trunka pusę metų. Apskaičiavau – sutaupau apie 200 eurų per metus ir išvengiau šimtų plastiko butelių.

Nerūdijančio plieno ar stikliniai buteliai vandeniui – turiu jų kelis: vieną automobiliui, vieną sportui, vieną darbui. Investicija – apie 15-20 eurų už gerą butelį, bet tarnauja metus.

Kava ir arbata: Jei mėgstate kavą iš kavos aparatų su kapsulėmis – tai plastiko katastrofa. Perėjimas prie prancūziško kavos spauduko ar italų kavos viryklės ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir sutaupo pinigų. Plius – kava skanu! Arbatai naudokite biriąją, ne paketėliuose (dauguma jų turi plastiko).

Maisto gaminimas namuose: Kuo daugiau gaminate patys, tuo mažiau perkate gatavų produktų plastiko pakuotėse. Taip, reikia laiko, bet galite gaminti daugiau ir užšaldyti. Mano sekmadienio rutina – paruošti kelias porcijas patiekalų savaitei. Sutaupau laiko, pinigų ir išvengu daugybės plastiko pakuočių.

Vaikų kambarys ir žaislai – kaip auginti ekologišką kartą

Vaikai ir plastikas – tai beveik neišskiriami dalykai šiuolaikiniame pasaulyje. Bet galima kitaip!

Žaislai: Mediniai žaislai, audinio žaislai, antriniai žaislai – puikios alternatyvos plastikiniams. Taip, jie dažnai brangesni, bet tvaresni ir saugesni. Plius – galite juos perduoti kitiems vaikams ar parduoti. Plastikinis žaislas dažnai sulūžta per kelias savaites.

Žaislų mainai su draugais – puiki praktika. Vaikams nauji žaislai, jums – jokių papildomų išlaidų ir plastiko.

Drabužiai: Antriniai drabužiai vaikams – absoliučiai logiškas pasirinkimas. Vaikai auga greitai, drabužiai dažnai lieka beveik nauji. Plius – dauguma vaikų drabužių pakuočių yra plastikinės.

Gimtadieniai ir šventės: Čia plastiko kiekis gali būti milžiniškas – nuo dekoracijų iki dovanų pakuočių. Rinkitės popierines dekoracijas, audinio vėliavėles, kurias galite naudoti daug kartų. Dovanas vynokite į popierių ar audinio maišelius.

Kai plastiko išvengti neįmanoma – kaip elgtis protingai

Būkime realistai – visiškai išvengti plastiko šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Bet galime elgtis protingai!

Perdirbimas: Taip, žinau, perdirbimas nėra tobulas sprendimas, bet vis tiek geresnis nei sąvartynas. Svarbu teisingai rūšiuoti – nuplaukite pakuotes, atskirkite skirtingus plastiko tipus. Sužinokite, kokį plastikų priima jūsų vietinė perdirbimo įmonė – ne visi plastikai perdirbami.

Pakartotinis panaudojimas: Kiekvieną plastiko daiktą pagalvokite, kaip galėtumėte panaudoti dar kartą. Plastikinis indelis iš jogurto – puikus vazonėlis daigams. Plastikinis butelis – gali tapti laistymo įrankiu darže. Būkite kūrybiški!

Taisymas vietoj išmetimo: Sulūžo plastikinė dalis? Pabandykite pataisyti! Dabar yra daugybė pamokų YouTube, kaip taisyti įvairius daiktus. Kartais reikia tik klijų ar varžtelio.

Atsakingas pirkimas: Kai jau perkate plastiką, rinkitės kokybiškus, ilgaamžius produktus. Geriau nusipirkti vieną brangesnį, bet tvirtą plastikinį indelį, kuris tarnaus metus, nei kelis pigius, kurie sulūš per mėnesį.

Kelionė į mažiau plastiko – tai maratonas, ne sprintas

Žinote, kas man labiausiai patinka šioje visoje plastiko mažinimo istorijoje? Tai, kad kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Neturite iš karto tapti nuliniu atliekų guru, kuris viską perka tik stikle ir gyvena kaip minimalistų šventasis. Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų ir palaipsniui pridėkite daugiau.

Mano kelionė prasidėjo prieš trejus metus nuo paprasčiausio dalyko – tekstilinių maišelių apsipirkimui. Dabar mano namuose plastiko atliekų sumažėjo maždaug 70%. Taip, vis dar naudoju plastiką, bet daug mažiau. Ir žinote kas nuostabu? Sutaupau pinigų! Skaičiuoju apie 100 eurų per mėnesį – mažiau perkamų produktų pakuotėse, mažiau vienkartinių daiktų, ilgiau tarnaujantys produktai.

Svarbiausias patarimas – nebūkite per griežti sau. Kartais pamiršite maišelius, kartais nusipirksite kažką plastike, nes nebus kitos alternatyvos. Tai normalu! Svarbu bendras trendas, ne tobulumas. Kiekvienas plastikinių butelių, kurio nenupirkote, kiekviena pakuotė, kurios išvengėte – tai jau pergalė.

Ir dar viena mintis – kalbėkite apie tai su draugais, šeima, kaimynais. Ne moralizuodami, o dalijantis patirtimi. „Žiūrėk, išbandžiau tą kietąjį šampūną ir plaukai nuostabūs!” skamba daug geriau nei „Tu turėtum nustoti naudoti plastikinius butelius, nes naikini planetą”. Žmonės keičiasi, kai mato, kad tai įmanoma ir paprasta, ne kai jaučiasi kaltinami.

Plastiko problemos sprendimas prasideda namuose, mūsų kasdienėse rutinose. Ir tai gera žinia, nes reiškia, kad mes visi turime galią keisti situaciją. Kiekvienas sprendimas, kurį priimate šiandien, yra investicija į švaresnę ateitį. Ir kas gali būti geriau nei žinojimas, kad jūsų kasdieniai pasirinkimai daro realų skirtumą?

Kodėl verta susimąstyti apie plastiką namuose

Kiekvieną dieną nė nepastebėdami naudojame dešimtis plastiko daiktų – nuo dantų šepetėlio iki maisto pakuočių. Statistika šokiruoja: vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 200 kilogramų plastiko, iš kurio tik mažą dalį pavyksta perdirbti. Likusi dalis keliauja į sąvartynus, deginimo įrenginius arba, blogiausiu atveju, į gamtą ir vandenynus.

Bet štai kas įdomu – dauguma žmonių nori keisti situaciją, tik nežino nuo ko pradėti. Kai pradedate domėtis šia tema, atrodo, kad plastikas yra visur ir jo išvengti neįmanoma. Iš tiesų taip nėra. Nereikia iškart tapti nulinių atliekų aktyvistais ir gyventi kaip viduramžiais. Užtenka pradėti nuo kelių paprastų žingsnių, kurie pamažu taps įpročiais.

Virtuvė – pagrindinė plastiko karo zona

Jei norite pradėti kovą su plastiku, virtuvė yra tas kambarys, kur galite pasiekti didžiausių rezultatų. Čia susikaupęs didžiausias plastiko koncentratas – nuo maisto pakuočių iki įvairių indų ir priemonių.

Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių. Taip, žinau, apie tai kalba visi, bet kiek kartų esate užmiršę audeklinius maišelius namuose? Štai patarimas: laikykite juos ne namuose, o automobilyje arba krepšyje, kurį nešiojatės kasdien. Taip jie visada bus po ranka. Dar geriau – turėkite atsarginį maišelį krepšyje, nes niekada nežinai, kada užsuksi į parduotuvę.

Stikliniai ir nerūdijančio plieno indai – tai investicija, kuri atsipirks labai greitai. Vietoj plastikinių konteinerių maistui laikyti, įsigykite stiklinius. Jie tvarūs, nesugeria kvapų, juos galima plauti indaplovėje ir naudoti mikrobangų krosnelėje. Taip, jie sunkesni ir gali sudužti, bet jei elgsitės atsargiai, tarnaus dešimtmečius.

Dar viena virtuvės problema – maisto plėvelė ir aliuminio folija. Šiuolaikinė alternatyva – vaškuoti audiniai. Juos galima pasigaminti patiems arba nusipirkti. Šie audiniai puikiai apvynioja sumuštinį, uždengią dubenį ar lėkštę, o po naudojimo juos tiesiog nuplaunate šaltu vandeniu. Vienas toks audinys gali pakeisti šimtus metrų plastikinės plėvelės.

Vonios kambarys slepia daugiau plastiko nei manote

Vonios kambaryje plastikas įsismelkęs į kiekvieną kampelį, bet dažnai jo net nepastebime. Šampūnų, dušo gelių, kreminių buteliukai, dantų šepetėliai, skutimosi įrankiai – visa tai paprastai pagaminta iš plastiko.

Pradėkite nuo kieto muilo vietoj skystojo. Tai ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau. Vienas kieto muilo gabalas gali pakeisti 2-3 skysto muilo butelius. Dabar rinkoje galite rasti kietą šampūną, kondicionierių, net kūno losjoną. Iš pradžių gali atrodyti neįprasta, bet priprantama labai greitai.

Bambuko dantų šepetėlis – paprasta ir efektyvi alternatyva. Kainuoja panašiai kaip įprastas, bet yra biologiškai skaidus. Kai jis nusidėvi, galite tiesiog nulaužti šereles (jas reikia išmesti į mišrias atliekas) ir rankenėlę įmesti į kompostą. Jei turite sodą, bambuko rankenėlės komposte suyra per kelias savaites.

Dar vienas paprastas sprendimas – audekliniai rankšluosčiai vietoj vienkartinių servetėlių. Taip, reikės dažniau skalbti, bet jei pagalvosite, kiek pinigų sutaupysite per metus, suprasite, kad verta. Be to, kokybiški audiniai yra malonesni odai ir efektyvesni.

Apsipirkimas be plastiko – misija įmanoma

Parduotuvėse plastikas tiesiog puola iš visų pusių. Beveik kiekvienas produktas supakuotas į plastiko pakuotę, dažnai net kelias. Bet galima rasti būdų, kaip to išvengti.

Rinkitės produktus be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vaisiai ir daržovės dažnai parduodami ir be plastiko maišelių. Taip, kai kurie parduotuvių darbuotojai gali keistai pažiūrėti, kai dėsite pomidorus tiesiai į krepšį, bet tai jūsų teisė. Namuose vis tiek viską plausite.

Jei jūsų mieste yra atliekų neturinčios parduotuvės (zero waste shops), tikrai užsukite. Ten galite atsivežti savo indus ir pirkti produktus pagal poreikį – nuo kruopų iki valymo priemonių. Iš pradžių gali atrodyti brangiau, bet iš tikrųjų mokate tik už produktą, o ne už pakuotę ir marketingą.

Turgūs ir ūkininkų turgavietės – puiki vieta apsipirkti be plastiko. Čia produktai dažnai parduodami be jokių pakuočių arba popieriniuose maišeliuose. Be to, palaikote vietos ūkininkus ir gaunate šviežesnius produktus. Atsivežkite savo maišelius ir dėžes – niekas nesipriešins.

Gėrimai – paslėpta plastiko problema

Vandens buteliai, gazuotų gėrimų tara, kavos puodeliai su dangteliais – visa tai sudaro didžiulę plastiko atliekų dalį. O sprendimas yra toks paprastas.

Daugiakartinis gertuvės – tai pirmasis dalykas, kurį turėtų įsigyti kiekvienas. Nerūdijančio plieno, stiklinė ar net kokybiška plastikinė (taip, kartais plastikas gali būti sprendimas, jei jis ilgaamžis) – pasirinkimas platus. Gertuvė su savimi turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip telefono pasiėmimas.

Jei mėgstate kavą kelyje, įsigykite savo termo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Per metus galite sutaupyti šimtus vienkartinių puodelių. Ir ne, popieriniai puodeliai nėra geras sprendimas – jų vidus paprastai padengtas plastiko sluoksniu, todėl jų perdirbti beveik neįmanoma.

Namų vanduo iš čiaupo su filtru gali pakeisti dešimtis plastikinių butelių per savaitę. Taip, filtrai kainuoja, bet jei suskaičiuosite, kiek išleidžiate perkamam vandeniui, suprasite, kad atsipirks per kelis mėnesius. Be to, nebeturėsite tempti sunkių vandens dėžių iš parduotuvės.

Valymas ir buitis be cheminių plastiko butelių

Valymo priemonės – tai dar viena sritis, kur plastikas viešpatauja. Bet galima rasti alternatyvų, kurios ne tik ekologiškesnės, bet ir sveikesnės jums ir jūsų šeimai.

Universalios natūralios valymo priemonės gali pakeisti daugybę specializuotų produktų. Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali išvalyti beveik viską jūsų namuose. Internete rasite dešimtis receptų, kaip pasigaminti valymo priemones patiems. Tai pigiau, saugiau ir be plastiko pakuočių.

Jei nenorite gaminti pačių, ieškokite koncentruotų valymo priemonių arba tokių, kurios parduodamos papildymo pakuotėse. Kai kurios įmonės siūlo sistemą, kai perkate vieną butelį su purškikliu, o vėliau perkate tik koncentratą, kurį praskiedžiate vandeniu. Vienas butelis gali tarnauti metus ar net ilgiau.

Mikropluošto šluostės gali pakeisti daugybę vienkartinių servetėlių ir net sumažinti valymo priemonių poreikį. Jos puikiai valo net su vandeniu, be jokių chemikalų. Taip, reikės skalbti, bet jos tarnaus ilgai ir sutaupys daug pinigų.

Vaikų daiktai ir žaislai – kaip išvengti plastiko lavinos

Jei turite vaikų, žinote, kaip greitai namai gali užsipildyti plastikiniais žaislais. Kiekvienas gimtadienis, šventės, net paprastas apsilankymas parduotuvėje gali baigtis nauju plastikiniu daiktu.

Rinkitės kokybiškus medinius ar audininius žaislus. Taip, jie dažnai brangesni, bet tvarūs ir saugesni. Be to, jie atrodo gražiau ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei ryškūs plastikiniai žaislai su daugybe funkcijų.

Antrinės rinkos – puikus būdas įsigyti vaikams reikalingų daiktų be naujo plastiko pirkimo. Vaikai greitai auga, todėl drabužiai ir žaislai dažnai būna beveik nenaudoti. Skelbimai, mainų grupės, turgūs – galimybių daug.

Jei perkate naujus daiktus, rinkitės ilgaamžius ir universalius. Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų geriau vienas kokybiškas, kuris tarnaus ilgai ir galbūt net pereis jaunesniems vaikams ar bus perduotas kitiems.

Kaip įpratinti šeimą ir išlaikyti motyvaciją

Vienas dalykas – nuspręsti keisti įpročius, visai kitas – tai įgyvendinti ir įtraukti visą šeimą. Čia keletas patarimų, kaip tai padaryti sklandžiai.

Pirma, neskubėkite viską keisti iš karto. Jei bandysite per savaitę atsisakyti viso plastiko, greičiausiai greitai pavargsite ir grįšite prie senų įpročių. Geriau keisti po vieną dalyką per mėnesį. Šį mėnesį – daugiakartiniai maišeliai, kitą – kietas muilas, dar kitą – stikliniai indai. Taip pakeitimai taps natūralūs ir išliks.

Įtraukite šeimos narius į procesą. Jei vaikai mato, kad tai svarbu tėvams, jie taip pat pradės domėtis. Galite kartu žiūrėti dokumentinius filmus apie plastiko problemą, kartu eiti į zero waste parduotuvę, leisti vaikams pasirinkti savo daugiakartinę gertuvę. Kai žmonės jaučiasi proceso dalimi, o ne tik gauna nurodymus, jie labiau įsitraukia.

Nekaltinkite savęs dėl klaidų. Kartais užmirsite maišelį, kartais nusipirksite kažką plastikoje, nes nebuvo kitos išeities. Tai normalu. Svarbu bendras rezultatas, o ne tobulumas. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą 50%, tai jau didžiulis laimėjimas.

Sekite savo pažangą. Kai kurie žmonės fotografuoja savo plastiko atliekas prieš pradedant keisti įpročius ir po kelių mėnesių. Vizualus skirtumas gali būti labai motyvuojantis. Arba tiesiog pastebėkite, kaip retai dabar išnešate šiukšles – tai taip pat geras rodiklis.

Kelionė į mažiau plastiko gyvenimą tęsiasi

Pradėjus keisti įpročius, greitai pastebėsite, kad tai tampa ne našta, o įdomia kelione. Atrasime naujų parduotuvių, produktų, sprendimų. Galbūt net susipažinsite su bendraminčiais, kurie taip pat stengiasi gyventi tvariau.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo. Kiekviena šeima, kiekvienas žmogus turi skirtingas galimybes ir prioritetus. Kas vienam paprasta, kitam gali būti sudėtinga. Ir tai visiškai normalu. Nesiekite tobulo nulinių atliekų gyvenimo – siekite geresnio gyvenimo nei vakar.

Kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Kai atsisakote vienkartinio plastiko, jūs ne tik sumažinate atliekų kiekį – jūs siunčiate signalą gamintojams, kad vartotojai nori pokyčių. Kuo daugiau žmonių renkasi tvaresnę alternatyvą, tuo daugiau įmonių pradeda siūlyti tokius produktus. Jūsų pasirinkimai turi įtaką ne tik jūsų šeimos atliekų krepšeliui, bet ir platesnei rinkai.

Pradėkite nuo vieno dalyko šiandien. Galbūt tai bus daugiakartinis maišelis, galbūt gertuvė, o gal kietas muilas. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu, kad pradėsite. Po mėnesio grįžkite prie šio straipsnio ir pasirinkite dar vieną dalyką. Po metų nustebsite, kaip daug pasikeitė jūsų namuose ir kaip mažai plastiko dabar naudojate. Ir kas svarbiausia – tai nebus jums našta, o natūrali gyvenimo dalis.

Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien

Žinot ką? Kiekvieną kartą, kai išmetu plastikinį maišelį ar jogurto indelį, jaučiuosi lyg prisidėčiau prie kažko didesnio ir ne itin gero. Ir tikriausiai jūs jaučiate panašiai! Plastiko problema tapo tokia akivaizdi, kad net nebegalime jos ignoruoti – jis plaukioja vandenynuose, užteršia dirvožemį, o mikroplastiko dalelės jau randamos net mūsų kraujyje. Skamba bauginančiai, tiesa?

Bet štai kas nuostabu – mes galime tai keisti! Ne rytoj, ne po savaitės, o būtent dabar. Ir nebūtina tapti radikaliu ekologu ar gyventi miške be elektros. Pakanka pradėti nuo mažų žingsnių savo namuose. Per 30 dienų galite radikaliai pakeisti savo santykį su plastiku ir pastebėti, kaip jūsų šiukšlių kiekis sumažėja beveik perpus. Aš pats išbandžiau – ir rezultatai mane pribloškė!

Šis iššūkis nėra apie tobulumą. Jis apie pažangą, apie sąmoningus sprendimus ir apie tai, kaip maži kasdieniai pokyčiai gali tapti didele permaina. Per šį mėnesį sužinosite, kiek plastiko iš tiesų naudojate (pasiruoškite nustebti!), atrasite puikias alternatyvas ir, kas svarbiausia, pajusite, kad jūsų veiksmai tikrai turi reikšmės.

Pirmoji savaitė: stebėjimas ir suvokimas

Pirmąją savaitę siūlau nieko drastiškai nekeisti – tiesiog stebėkite. Taip, teisingai girdėjote! Prieš pradedant kovoti su priešu, reikia jį pažinti. Paimkite didelę dėžę ar maišą ir per septynias dienas sudėkite į jį visą plastiką, kurį paprastai išmestumėte. Visą – nuo maisto pakuočių iki kosmetikos buteliukų.

Kai po savaitės pažiūrėsite į tą krūvą, tikriausiai pajusite šoką. Aš tikrai pajutau! Mano šeima per savaitę susirinko beveik 50 litrų maišą plastiko atliekų. Tai buvo akių atvėrimas. Bet žinot kas? Tai puiku! Nes dabar žinome, nuo ko pradėti.

Užsirašykite, kokie plastiko daiktai pasikartoja dažniausiai. Galbūt tai vandens buteliai? Ar maisto pakuotės? O gal vienkartiniai maišeliai? Šis sąrašas taps jūsų veiksmų planu. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kurie daiktai buvo naudojami tik kelias sekundes ar minutes (pvz., maišeliai, šiaudeliai), bet gamtoje išliks šimtmečius.

Dar vienas svarbus žingsnis šią savaitę – išsiaiškinkite, kokios perdirbimo galimybės yra jūsų mieste. Ne visas plastikas perdirbamas vienodai, ir žinojimas, kas tikrai bus perdirbta, padės priimti geresnius sprendimus ateityje.

Antroji savaitė: virtuvės revoliucija

Virtuvė – tai plastiko karalystė daugelyje namų. Bet ji taip pat yra vieta, kur galima padaryti didžiausią poveikį! Pradėkime nuo akivaizdžiausių dalykų.

Pirma, atsisveikinkite su plastikiniais maišeliais. Įsigykite kelis daugiakartinio naudojimo medvilninius ar tinklinius maišelius ir laikykite juos prie durų arba krepšyje. Aš pirmąsias dvi savaites vis pamiršdavau juos namuose, tai prisiklijavau ant durų lipduką su užrašu „MAIŠELIAI!”. Juokingai atrodė, bet veikė!

Dabar pereikime prie maisto laikymo. Plastikinė maistui skirta plėvelė? Ją galima pakeisti vaškuotais įvyniojamaisiais audiniais – jie puikiai veikia, gali būti naudojami dešimtis kartų ir atrodo stilingai. Plastikiniai konteineriai? Palaipsniui keiskite juos stikliniais ar nerūdijančio plieno atitvirtais. Nebūtina visko pirkti iš karto – keiskite pamažu, kai seni susidėvi.

Štai dar keletas konkrečių patarimų virtuvei:

• Pirkite produktus su minimaliomis pakuotėmis – rinkitės turgų ar parduotuves, kuriose galima pirkti be pakuočių
• Gaminkit patys! Jogurtas, duona, užkandžiai – visa tai galima pasigaminti namuose be plastiko pakuočių
• Naudokite stiklinius butelius vandeniui – filtruokite vandenį namuose, vietoj pirkti plastikinėse pakuotėse
• Pakeiskite plastikines šiukšlių maišus biologiškai skaidžiais arba naudokite laikraščius mažesnėms šiukšlėms

Vienas mano mėgstamiausių atradimų buvo silikoniniai maišeliai užkandžiams. Taip, techniškai tai irgi plastikas, bet jie tarnauja metų metus ir pakeičia šimtus vienkartinių maišelių. Tai puikus kompromisas!

Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena

Vonios kambarys – tai antra didžiausia plastiko koncentracijos vieta namuose. Bet čia pokyčiai gali būti net smagūs, nes dabar rinkoje tiek daug šaunių ekologiškų alternatyvų!

Pradėkime nuo šampūno ir kondicionieriaus. Kietieji šampūnai ir kondicionieriai – tai absoliučiai genialus išradimas! Vienas kietasis šampūnas atitinka 2-3 plastikinius butelius, jis užtrunka ilgiau, lengviau keliauti su juo, ir plaukai atrodo puikiai. Pirmą kartą naudojant gali reikėti prisitaikymo laikotarpio (apie savaitę), bet paskui nebenorėsite grįžti prie skystųjų.

Dantų šepetėliai? Bambuko šepetėliai yra fantastinė alternatyva. Jie veikia lygiai taip pat gerai, bet po naudojimo galite juos kompostuoti (tik pirmiau ištraukite šereles). Dantų pasta? Ieškokite stikliniuose indeliuose arba išbandykite dantų pastos tabletes – jos šaunios kelionėms ir namuose!

Štai dar keletas paprastų pakeitimų:

• Vietoj skystojo muilo – kietasis (dar geriau, jei be pakuotės ar popierinėje)
• Daugiakartiniai kosmetiniai diskeliai vietoj vienkartinių vatinių
• Skutimosi peiliukai su keičiamais metaliniais ašmenimis vietoj vienkartinių plastikinių
• Menstruacinės taurelės ar daugkartiniai audiniai įklotai vietoj vienkartinių
• Kietasis dezodorantas ar dezodorantas popierinėje pakuotėje

Kosmetika – čia reikia būti atidiems. Daugelis kremų, losjonų ir kitų produktų turi mikroplastiko dalelių. Skaitykite sudėtį ir ieškokite natūralių alternatyvų. Aš atradau, kad kokosų aliejus puikiai tinka kaip drėkinamasis kremas, makiažo valiklis ir plaukų kaukė. Vienas produktas – daugybė panaudojimų, jokio plastiko!

Ketvirtoji savaitė: įpročių įtvirtinimas ir plėtra

Dabar, kai jau turite tvirtą pagrindą virtuvėje ir vonioje, laikas pažvelgti į kitas namų sritis ir įtvirtinti naujus įpročius, kad jie taptų natūralia jūsų gyvenimo dalimi.

Drabužių priežiūra – čia slepiasi nemažai plastiko. Skalbimo milteliai dažnai parduodami plastikiniuose induose, o skalbimo metu sintetiniai audiniai išskiria mikroplastiko daleles. Sprendimas? Pereikite prie ekologiškų skalbimo priemonių (dabar jos parduodamos kartoninėse dėžėse ar koncentruotos formoje), naudokite specialius maišelius, kurie sugauna mikroplastiko daleles, ir rinkitės natūralius audinius.

Valymo priemonės – dar viena sritis, kur galima daug sutaupyti plastiko. Daugelį valymo priemonių galite pasigaminti patys iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinos. Skamba keistai? Bet veikia nuostabiai! O jei nenorite gamintis patys, ieškokite koncentruotų priemonių, kurias skiedziate namuose ir naudojate daugiakartiniuose purškikliuose.

Štai kaip atrodo mano valymo arsenalo transformacija:

• Universalus valiklis: vanduo + actas + eterinis aliejus (mėtos ar citrinų kvapui)
• Indų ploviklis: perkamas koncentruotas ir pilamas į seną stiklinį butelį
• Tualeto valiklis: soda + actas (dar ir vamzdžius valo!)
• Grindų valiklis: šiltas vanduo + lašas ekologiško muilo

Biuras ar darbo zona namuose – irgi verta dėmesio. Rašikliai, žymekliai, lipnūs lapeliai – visa tai dažnai plastikinė. Ieškokite ekologiškų biuro reikmenų alternatyvų arba bent jau rinkitės kokybiškas, ilgaamžes priemones, kurias galima papildyti.

Apsipirkimas be plastiko: strategija ir gudrybės

Dabar, kai jūsų namai jau transformuojasi, laikas pakeisti apsipirkimo įpročius. Čia slypi didžiausias iššūkis, nes mūsų maisto sistema tiesiog perpildyta plastiko. Bet yra būdų!

Pirmiausia, planuokite. Rimtai, tai svarbiausia! Kai einate į parduotuvę su sąrašu ir tuščiu skrandžiu, greičiausiai grįšite su krūva nereikalingų daiktų plastikiniuose maišeliuose. Pavalgydintas ir pasiruošęs pirkėjas priima daug geresnius sprendimus.

Ieškokite parduotuvių, kuriose galima pirkti be pakuočių. Tokių vis daugėja! Atsineškite savo stiklainiukus, maišelius ar konteinerius ir pildykite juos kruopomis, riešutais, prieskoniais. Taip ne tik išvengsite plastiko, bet ir sutaupysite pinigų, nes mokate tik už produktą, ne už pakuotę.

Turgūs – tai tikras lobis tiems, kas nori gyventi be plastiko! Vaisiai, daržovės, duona, sūriai – visa tai galite įsigyti be jokių pakuočių. Atsineškite savo maišelius ir mėgaukitės apsipirkimu. Be to, produktai dažnai šviežesni ir skanesni nei prekybos centruose.

Keletas praktinių patarimų apsipirkimui:

• Pirmenybę teikite stiklui, metalui, kartono pakuotėms
• Pirkite didesnes pakuotes – mažiau pakuotės vienam produkto vienetui
• Rinkitės vietinius gamintojus – dažnai jie naudoja mažiau pakuočių
• Nebijokite paprašyti mėsininko ar žuvininko supakuoti produktus į jūsų atsineštą konteinerį
• Išmokite sakyti „ne” – atsisakykite nereikalingų maišelių, šakučių, servetėlių

Vienas mano mėgstamiausių atradimų – pieno automatai! Atsineši stiklinį butelį, užsipili šviežio pieno ir grįžti namo. Jokio plastiko, jokių konservantų, tik švieži produktai. Tikrinkite, gal jūsų mieste tokių irgi yra!

Kai susiduriate su iššūkiais ir kliūtimis

Būkime sąžiningi – ne viskas bus lengva. Bus momentų, kai norėsite viską mesti ir grįžti prie senų įpročių. Tai normalu! Aš pats keletą kartų beveik pasiduodavau.

Viena didžiausių kliūčių – kaina. Taip, kai kurios ekologiškos alternatyvos iš pradžių atrodo brangesnės. Bet pažiūrėkite ilgalaikėje perspektyvoje! Daugiakartinis vandens butelis gali kainuoti 15 eurų, bet jis pakeis šimtus plastikinių butelių. Kietasis šampūnas kainuoja 8-12 eurų, bet tarnauja 3-4 mėnesius. Skaičiuokite ne vieneto kainą, o kainą per laiką.

Kitas iššūkis – patogumas. Plastikas tapo toks populiarus būtent dėl patogumo. Bet ar tikrai taip nepatogu atsineši savo maišelį? Ar taip sunku turėti daugiakartinį vandens butelį? Iš tiesų, po kelių savaičių tai tampa automatišku – net nebepastebi.

Šeimos nariai ar draugai gali nesuprati jūsų pasirinkimų. Galbūt juos erzins jūsų nauji įpročiai arba jie juoksis iš jūsų. Nesileiskite! Geriausias būdas įtikinti kitus – savo pavyzdžiu. Kai jie pamatys, kaip tai veikia ir kad jūs nesate tapę keistuoliu, galbūt ir patys prisijungs.

Kartais tiesiog nebus ekologiškos alternatyvos. Ir tai irgi gerai! Šis iššūkis nėra apie tobulumą. Jei kartais turite nusipirkti kažką plastikiniame indelyje – nieko baisaus. Svarbu bendras jūsų poveikis, o ne atskiri atvejai. Darykite, ką galite, su tuo, ką turite, ten, kur esate.

Už namų ribų: ekologiškas gyvenimas kasdienybėje

Jūsų 30 dienų iššūkis neturėtų baigtis namų slenkstyje! Ekologiškas gyvenimas – tai gyvenimo būdas, kuris keliauja su jumis visur.

Darbe ar mokykloje – atsineškite savo pietų dėžutę ir daugiakartinį gertuvę. Atsisakykite vienkartinių puodelių kavai (daugelyje kavinių net duoda nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį!). Jei organizuojate renginius, rinkitės daugiakartinį indus arba bent jau biologiškai skaidžias alternatyvas.

Kelionėse – čia plastiko spąstai tyko kiekviename kampe. Bet su nedideliu pasirengiu galite jų išvengti. Mano kelionių rinkinys: daugiakartinis vandens butelis su filtru, kietasis šampūnas ir muilo gabalėlis, bambuko įrankiai valgiui, medvilninis maišelis užkandžiams. Visa tai telpa nedideliame krepšelyje ir leidžia keliauti beveik be plastiko.

Kavinėse ir restoranuose nebijokite prašyti be šiaudelio, be plastikinio įrankio, be vienkartinio indo. Daugelis vietų džiaugsis, kad jiems nereikės to naudoti. O jei užsisakote maistą į namus, prašykite be vienkartinių įrankių ir servetėlių – juk namuose turite savo!

Dovanų įpakavimas – dar viena sritis, kur galime būti kūrybiški. Vietoj blizgančio plastikinio popieriaus naudokite laikraščius, audinio likučius, dėžes, kurias gavėjas galės pakartotinai naudoti. Dovanokite patirtis vietoj daiktų. Arba dovanokite ekologiškus produktus, kurie padės gavėjui sumažinti plastiko naudojimą!

Jūsų mėnesio rezultatai ir tolimesnė kelionė

Na, štai ir praėjo 30 dienų! Laikas dar kartą pažvelgti į savo šiukšlių dėžę ir palyginti su tuo, ką matėte pirmąją savaitę. Skirtumas turėtų būti akivaizdus – mažiau plastiko, daugiau perdirbamų medžiagų, o galbūt net mažesnė šiukšlių dėžė!

Bet svarbiausia – kaip jūs jaučiatės? Aš lažinuosi, kad jaučiatės įgalinti. Jaučiate, kad jūsų veiksmai turi reikšmę. Ir tai tiesa! Jei kiekvienas žmogus sumažintų savo plastiko naudojimą bent perpus, tai būtų milžiniška permainos mūsų planetai.

Dabar, kai turite 30 dienų patirties, laikas pagalvoti apie ateitį. Kokie įpročiai įsitvirtino natūraliai? Kurie dar reikalauja pastangų? Kur dar galite tobulėti? Galbūt norite išbandyti kompostavimą? Arba pradėti auginti dalį maisto patys? Galimybės begalinės!

Nepamirškit šventėti savo pergalių – net mažų! Kiekvieną kartą, kai atsisakote plastikinio maišelio, kiekvieną kartą, kai renkates daugiakartinį produktą, kiekvieną kartą, kai įkvepiate kitus savo pavyzdžiu – tai pergalė. Ir visos šios mažos pergalės sudaro didelę permainą.

Šis 30 dienų iššūkis – tai tik pradžia. Ekologiškas gyvenimas nėra tikslas, kurį pasiekus galima sustoti. Tai kelionė, kuri tęsiasi visą gyvenimą. Bus dienų, kai viską darysite puikiai, ir bus dienų, kai suklupsite. Ir tai visiškai normalu! Svarbu ne tobulumas, o nuolatinė pažanga ir sąmoningi sprendimai.

Dabar, kai žinote, kaip tai veikia, pasidalinkite savo patirtimi su kitais. Papasakokite draugams, šeimai, kolegoms apie savo iššūkį. Galbūt jūsų pavyzdys įkvėps juos pradėti savo kelionę. O galbūt galėtumėte kartu priimti kitą iššūkį – mažiau atliekų, mažiau vartojimo, daugiau sąmoningumo.

Plastiko problema gali atrodyti didžiulė ir neįveikiama, bet kiekvienas iš mūsų gali daryti skirtumą. Jūs jau įrodėte sau, kad tai įmanoma. Per 30 dienų pakeitėte savo įpročius, sumažinote savo pėdsaką ir tapote dalimi sprendimo. Tai neįtikėtina! Tęskite šį puikų darbą, būkite kantrūs sau ir džiaukitės kiekvienu žingsniu šioje kelionėje link švarios, sveikos planetos. Jūs galite tai padaryti – jau įrodėte!

Kodėl plastiko problema tapo tokia aktuali?

Žinot, kas labiausiai pribloškė mane praėjusią savaitę? Skaičiau tyrimą, kuris teigė, kad vidutiniškai kiekvienas iš mūsų per savaitę suvalgo apie 5 gramus mikroplastiko – tai maždaug vienos kreditinės kortelės svoris! Šokiruojanti statistika, ar ne? Bet dar labiau pribloškė tai, kad didelė dalis šio plastiko patenka į mūsų organizmą tiesiog iš kasdienių daiktų, kuriuos naudojame namuose.

Plastiko problema nėra tik apie tuos vaizdelius su vėžliais, kurie įstrigo plastikiniuose žieduose (nors ir tai siaubinga). Tai apie mūsų sveikatą, mūsų vaikų ateitį ir planetos ekosistemą. Gera žinia – nebūtina būti ekologijos fanatu ar gyventi kaip vienuolis, kad padarytum realų skirtumą. Pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių savo namuose.

Virtuvė – čia prasideda tikroji revoliucija

Virtuvė yra absoliutus plastiko atliekų čempionas mūsų namuose. Bet ji taip pat yra vieta, kur galime padaryti didžiausią poveikį su mažiausiomis pastangomis. Pradėkime nuo to, kas paprasčiausia.

Atsisveikinkite su vienkartiniais maišeliais – ir tai nereiškia, kad turite nešiotis tuos sunkius medvilninius maišus, kuriuos pamirštate automobilyje. Aš asmeniškai turiu keletą lengvų nailoninio audinio maišelių, kurie telpa į kišenę. Vienas toks maišelis gali pakeisti šimtus plastiko maišelių per metus. Patarimas iš patirties: laikykite po vieną maišelį kiekviename švarke, rankinėje ir automobilio durelių kišenėje. Taip niekada nepamiršite.

Daugiakartiniai indai maistui – plastikiniams konteinerėms yra puikių alternatyvų. Stikliniai indai ne tik ekologiškesni, bet ir sveikesni (jokių keistų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria šildant). Plieno konteineriai puikiai tinka užkandžiams. Aš pereiti pradėjau nuo vieno indo per mėnesį – dabar turiu visą kolekciją ir senų plastiko dėžučių net nebesinaudoju.

Vaško popierius vietoj plėvelės – tai buvo vienas iš tų atradimų, kuris pakeitė mano virtuvės gyvenimą. Vaško popierius (arba dar geriau – vaško audiniai, kuriuos galima plaut ir naudoti iš naujo) puikiai keičia maisto plėvelę. Jie lipnūs, lankstūs ir atrodo daug gražiau nei ta plastikine plėvelė, kuri visada susivelia ne ten, kur reikia.

Pirkite didesniais kiekiais – kai perkate didesnę pakuotę, sumažinate plastiko kiekį vienam produkto vienetui. Pavyzdžiui, vietoj penkių mažų jogurto indelių, pirkite vieną didelį ir patys išsipilstykite į stiklines taras. Taip sutaupysite ne tik plastiko, bet ir pinigų.

Gaminkite patys – žinau, skamba kaip daug darbo, bet kai kurie dalykai yra neįtikėtinai paprasti. Naminis humusas, padažai, net duona – visa tai galite gaminti be plastiko pakuočių. Be to, skonis bus daug geresnis nei pirkto produkto.

Filtruokite vandenį namuose – vietoj butelių vandens pirkimo, investuokite į gerą vandens filtrą. Aš naudoju grafino filtrą jau trejus metus – tai buvo viena geriausių investicijų. Apskaičiavau, kad sutaupiau apie 1000 plastikinių butelių per šį laiką.

Kompostuokite organines atliekas – kai kompostuojate, jums nereikia tų plastiko maišų šiukšlėms. Be to, mažiau drėgmės šiukšlių kibire reiškia, kad galite naudoti popierinius maišus arba išvis jų nenaudoti.

Vonios kambarys – paslėptas plastiko rezervuaras

Jei atidarytumėte savo vonios spintelę ir suskaičiuotumėte plastikines pakuotes, tikriausiai būtumėte nustebinti. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės – visa tai paprastai ateina plastike. Bet yra puikių alternatyvų!

Kietieji šampūnai ir muilai – pradžioje buvau skeptiška, bet dabar esu visiškai įsitikinusi. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 plastikinius butelius. Jie užtrunka ilgiau, užima mažiau vietos ir puikiai veikia. Tik įsitikinkite, kad laikote juos sausoje vietoje tarp naudojimų.

Bambukinės šepetėliai dantims – tai vienas paprasčiausių pakeitimų. Jie atrodo stilingai, veikia taip pat gerai kaip plastikiniai ir yra biologiškai skaidūs. Keičiate šepetėlį kas 3 mėnesius? Per metus tai keturi plastikiniai šepetėliai, kurie baigia savo gyvenimą šiukšlyne.

Daugiakartiniai higieniniai įdėklai ir taurelės – žinau, tai gali skambėti radikaliai, bet daugelis moterų, kurios išbandė, sako, kad niekada nebenorėtų grįžti prie vienkartinių produktų. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška – viena taurelė gali tarnauti 10 metų!

Skustuvas su keičiamais ašmenimis – tie vienkartiniai skustuvai su plastiko rankenomis yra siaubas. Investuokite į kokybišką metalinį skustuvą su keičiamais ašmenimis. Taip, pradžioje kainuoja daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų ir sumažinsite atliekas.

Natūralūs valymo produktai – dauguma vonios valymo produktų ateina plastikiniuose buteliuose. Gaminkite patys! Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali išvalyti beveik viską. Laikykite juos stikliniuose buteliuose ir turėsite ekologišką valymo arsenalą.

Drabužių priežiūra be plastiko pėdsakų

Skalbimas ir drabužių priežiūra yra dar viena sritis, kur plastiko atliekos kaupiasi nepastebėtai. Bet čia irgi galima daug ką pakeisti.

Skalbimo riešutai ar ekologiški milteliai – tie didžiuliai plastikiniai skalbimo miltelių konteineriai yra problema. Skalbimo riešutai (taip, tai tikri riešutai!) yra natūrali alternatyva. Arba ieškokite skalbimo miltelių, kurie parduodami kartoninėse pakuotėse ar didesniais kiekiais.

Džiovinkite drabužius ore – ne tik sutaupysite elektros, bet ir išvengsite mikropluošto, kuris išsiskiria iš sintetinių audinių džiovinant džiovyklėje. Šis mikropluoštas yra plastiko forma, kuri patenka į vandenis.

Garo lygintuvas vietoj cheminių purškiklų – tie purškikliai drabužiams atgaivinti paprastai ateina plastikiniuose buteliuose ir pilni cheminių medžiagų. Garo lygintuvas padaro tą patį darbą geriau ir be atliekų.

Taisykite, o ne išmeskite – kai drabužis suplėšo, pirmasis impulsas yra jį išmesti ir nusipirkti naują (dažnai plastikiniame maišelyje supakuotą). Išmokite paprastų siuvimo įgūdžių arba raskite vietinį siuvėją. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška.

Apsipirkimas – kur prasideda atliekų kelias

Didžioji dalis plastiko atliekų į mūsų namus patenka su pirkiniais. Pakeitus apsipirkimo įpročius, galima drastiškai sumažinti plastiko kiekį.

Rinkitės turgus ir ūkininkų parduotuves – čia dažnai galite pirkti produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Be to, palaikote vietos ūkininkus ir gaunate šviežesnius produktus.

Parduotuvės su savikainos produktais – tokių parduotuvių Lietuvoje vis daugėja. Atsineškite savo indus ir pripildykite kruopų, riešutų, prieskonių – be jokio plastiko. Tai fantastiškas būdas pirkti tik tiek, kiek reikia.

Atsisakykite nereikalingų pakuočių – tie plastikiniuose maišeliuose supakuoti agurkai ar bananai (kurie jau turi savo natūralią „pakuotę”) yra absurdas. Rinkitės laisvus vaisius ir daržoves.

Stiklas vietoj plastiko – kai turite pasirinkimą tarp stiklinės ir plastikinės pakuotės, visada rinkitės stiklą. Jis lengviau perdirbamas ir gali būti naudojamas pakartotinai namuose.

Pirkite vietinę produkciją – vietiniai produktai dažnai turi mažiau pakuočių, nes jiems nereikia keliauti toli. Be to, palaikote vietinę ekonomiką.

Planuokite pirkinius – impulsyvūs pirkimai dažnai reiškia daugiau pakuočių ir maisto švaistymo. Sudarykite sąrašą, laikykitės jo ir pirkite tik tai, ko tikrai reikia.

Vaikai ir žaislai – kaip išvengti plastiko lavinos

Jei turite vaikų, žinote, kaip greitai namai gali užsipildyti plastikiniais žaislais. Bet yra būdų, kaip to išvengti nepasidarius „tais” tėvais.

Mediniai žaislai – jie tvaresni, saugesni ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei tie ryškūs plastikiniai daiktai su milijonu mygtukų. Taip, jie brangesni, bet tarnaus kelias kartas.

Antrinė rinka – vaikai greitai išauga iš žaislų. Pirkite naudotus, keiskitės su draugais, organizuokite žaislų mainus. Tai ne tik ekologiška, bet ir mokote vaikus vertinti daiktus.

Patirtys vietoj daiktų – dovanokit ne žaislus, o patirtis – bilietą į zoologijos sodą, keramikos pamoką, kelionę. Tai kuria prisiminimus, o ne atliekas.

Ribokit gimtadienio dovanas – drąsiai prašykite svečių nesinešti dovanų arba prašykite konkrečių, reikalingų daiktų. Viena kokybė dovana geriau nei dešimt plastikinių žaisliukų.

DIY žaislai – kartono dėžės, audinio likučiai, gamtos medžiagos – vaikai dažnai labiau džiaugiasi paprastais daiktais, su kuriais gali kūrybiškai žaisti, nei brangiais plastikiniais žaislais.

Šventės ir renginiai be plastiko kalnų

Šventės – gimtadieniai, Kalėdos, vakarėliai – dažnai reiškia atliekų sprogimą. Bet galima švęsti ir ekologiškai!

Daugiakartiniai indai – taip, reikės plauti, bet tai geriau nei kalnai vienkartinių lėkščių ir puodelių. Jei renginys didelis, galite net išsinuomoti indus.

Tekstilinės servetėlės – jos atrodo elegantiškiau, gali būti naudojamos daug kartų ir nesukuria atliekų. Turiu rinkinį įvairių spalvų skirtingoms progoms.

Natūralios dekoracijos – vietoj plastikinių balionų ir girliandų, naudokite gėles, šakas, vaisius. Tai atrodo gražiau ir neužteršia aplinkos.

Dovanų pakavimas – tas blizgus dovanų popierius dažnai turi plastiko sluoksnį. Naudokite laikraščius, audinio likučius, kartoninius maišelius. Galite net sukurti tradiciją naudoti tuos pačius dovanų maišelius šeimoje metų metus.

Elektroniniai kvietimai – kam spausdinti korteles, kai galite siųsti gražius elektroninius kvietimus? Sutaupysite laiko, pinigų ir medžiagų.

Biuras namuose – ekologiška darbo erdvė

Jei dirbate iš namų, jūsų darbo erdvė gali būti arba plastiko atliekų šaltinis, arba ekologiškumo pavyzdys.

Skaitmeniniai dokumentai – kuo mažiau spausdinimo, tuo mažiau reikia rašalo kasetių (kurios yra plastikines). Be to, taupote popierių ir erdvę.

Užrašų knygelės ir užrašų lapeliai – vietoj lipnių lapelių (kurie turi plastiko sluoksnį), naudokite paprastą užrašų knygelę arba lentą.

Daugiakartiniai rašikliai – rinkitės rašiklius su keičiamais įdėklais vietoj vienkartinių. Vienas kokybiškas rašiklis gali tarnauti visą gyvenimą.

Ekologiškos biuro reikmenys – ieškokite sąvaržėlių be plastiko, medinių liniuočių, metalinių sąvaržėlių. Jie ne tik ekologiškesni, bet ir atrodo profesionaliau.

Mažos pastangos, dideli rezultatai – jūsų kelias į mažiau plastiko

Žinot, kas labiausiai džiugina šiame kelyje? Tai, kad nebūtina būti tobulam. Aš vis dar kartais pamirštu apsipirkimo maišelį. Kartais nusiperku kažką plastikiniame indelyje, nes tai vienintelė pasirinkimas. Ir tai visiškai gerai.

Svarbiausia yra pradėti. Pasirinkite 3-5 dalykus iš šio sąrašo, kurie jums atrodo paprasčiausi, ir pradėkite nuo jų. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar kelis. Per metus pamatysite neįtikėtiną skirtumą – ne tik jūsų šiukšlių kibire, bet ir jūsų piniginėje (taip, dauguma šių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje taupo pinigus!).

Kalbėkite apie tai su draugais ir šeima. Dalijkitės patarimais, įkvėpkite vienas kitą. Kartais paprastas „žiūrėk, aš dabar naudoju kietus šampūnus ir jie nuostabūs!” gali paskatinti kažką kitą išbandyti.

Atminkite – kiekvienas plastikinis maišelis, kurio nenaudojate, kiekvienas vienkartinis daiktas, kurio neperkat, kiekvienas pakartotinai panaudotas daiktas yra jūsų asmeninis indėlis į švaresnę planetą. Tai nėra tik apie aplinkos gelbėjimą (nors tai svarbu!), tai apie geresnį, sveikesnį, dažnai paprastesnį gyvenimo būdą.

Pradėkite šiandien. Pasirinkite vieną dalyką. Rytoj – dar vieną. Ir prieš tai, kai suprasite, jūsų namai bus mažiau plastiko, daugiau sveikatos ir daugiau įkvėpimo kitiems. Mes visi esame šiame kelyje kartu, ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Tad, kas bus jūsų pirmasis žingsnis?

Kodėl plastikas tapo tokia didelė problema

Plastikas yra visur – nuo virtuvės spintelių iki vonios kambario, nuo darbo stalo iki automobilio. Per pastarąjį šimtmetį šis medžiaga tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau kartu ir viena didžiausių aplinkosauginių problemų. Kiekvienais metais pasaulyje pagaminame apie 400 milijonų tonų plastiko, o didžioji dalis jo baigia savo kelionę sąvartynuose arba, dar blogiau, vandenynuose.

Problema ta, kad plastikui reikia šimtų metų, kad suyrtų, o kai kurios rūšys išlieka aplinkoje beveik amžinai. Mikroplastiko dalelės jau aptinkamos giliausių vandenynų dugne, aukščiausiuose kalnuose, net mūsų kraujyje. Tai skamba bauginančiai, bet gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčių. Nebūtina iš karto tapti nulinių atliekų guru – pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių savo namuose.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Jei norite sumažinti plastiko vartojimą, pradėkite nuo virtuvės. Būtent čia susikaupia didžiausias kiekis vienkartinio plastiko: maišeliai, pakuotės, folija, buteliai. Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – atsisakyti plastikinių maišelių. Įsigykite kelis tvirtus medvilninius ar lininius maišelius apsipirkimui ir įpratinkite juos visada turėti su savimi. Pradžioje tikrai užmirsite – visi užmiršta. Todėl palikite vieną maišelį automobilio bagažinėje, vieną darbo krepšyje, o kelis – prie durų.

Daržovėms ir vaisiams pirkti naudokite daugkartinį tinklelį arba tiesiog dėkite juos į krepšį be jokių papildomų pakuočių. Niekas nepasakys nieko blogo, jei bananus ar pomidorus padėsite tiesiai ant kasos juostos. Produktų parduotuvėse vis dažniau galima rasti prekes be pakuočių – kruopas, riešutus, džiovintus vaisius, aliejų. Atsineškite savo stiklanius ar medvilninius maišelius ir pildykite tiek, kiek reikia.

Maisto laikymas namuose taip pat gali būti be plastiko. Vietoj plastikinių dėžučių naudokite stiklinius indelius su dangčiais – jie tvarūs, nesugeria kvapų ir gali būti naudojami šimtus kartų. Maisto plėvelę pakeiskite vaškuotais drobės įvyniotais arba tiesiog uždenkite lėkštes lėkštėmis. Tai atrodo senoviškai, bet veikia puikiai.

Vonios kambarys ir asmeninė higiena be plastiko

Vonios kambaryje plastiko kiekis gali konkuruoti su virtuve. Šampūnų, kondicionierių, dušo gelių buteliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinis dantų siūlas, vatiniai pagaliukai su plastikinėmis kotelėmis – sąrašas ilgas. Bet yra puikių alternatyvų.

Kietieji šampūnai ir muilai tampa vis populiaresni ne tik dėl ekologiškumo, bet ir dėl praktiškumo. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 įprastus butelius, jis užima mažiau vietos, puikiai tinka kelionėms. Pradžioje gali atrodyti neįprasta, bet prisitaikius suprasi, kad plaukai tampa net sveikesni – mažiau cheminių priedų, natūralesni ingredientai.

Dantų šepetėliui rinkitės bambuko variantą vietoj plastikinio. Jis atrodo stilingai, yra biologiškai skaidus ir veikia lygiai taip pat gerai. Dantų pasta gali būti tabletėse arba stiklainiuose, o dantų siūlas – šilkinis, pakuotas į stiklinį indelį su metaline galvute papildymui.

Skutimuisi verta investuoti į kokybišką metalinį skustuvo laikiklį su keičiamais ašmenimis. Taip, pradinė investicija didesnė, bet vėliau keičiate tik ašmenis, kurie kainuoja centus, o pats saugiklis tarnauja visą gyvenimą. Moterims puiki alternatyva – epiliatoriaus įsigijimas arba perėjimas prie cukraus depiliacijos namuose.

Drabužių priežiūra ir valymas be cheminių pakuočių

Skalbimo milteliai dažniausiai parduodami plastikiniuose induose, o skysčiai – plastikinėse buteliuose. Ieškokite koncentruotų variantų kartoninėse pakuotėse arba gaminkite skalbimo priemones patys. Tai paprasčiau nei skamba – sodos, acto ir kelių lašų eterinių aliejų užtenka daugumai skalbinių. Internete rasite daugybę receptų įvairiems audiniams.

Audinių minkštiklius galima pakeisti paprastu baltuoju actu – jis suminkština drabužius, pašalina kvapus ir nekenkia nei aplinkai, nei jūsų odai. Jei kvapas nepatinka, pridėkite keletą lašų levandų ar citrinų aliejaus. Džiovyklėje naudojamoms drėgmės sugėrimo servetėlėms alternatyva – vilnoniai kamuoliukai, kurie tarnauja metus ir ilgiau.

Namų valymui taip pat nereikia dešimčių skirtingų plastikinių butelių su spalvotais skysčiais. Soda, actas, citrinos rūgštis ir muilas išsprendžia 90% valymo užduočių. Mikropluošto šluostės, kurias galima skalbti ir naudoti šimtus kartų, pakeičia vienkartines servetėles. Šluotai ar grindų šluostei pasigaminkite nuimamus, skalbamus antgalius iš senų rankšluosčių.

Apsipirkimas ir maisto užsakymas protingai

Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai reiškia greitą apsipirkimą ir maisto pristatymą į namus. Tai patogu, bet generuoja milžinišką kiekį plastiko atliekų. Internetu užsakydami produktus, rinkitės pardavėjus, kurie naudoja minimalias ar perdirbtas pakuotes. Kai kurios parduotuvės leidžia pasirinkti pakuotės tipą – pasinaudokite šia galimybe.

Maisto pristatymui turėkite savo daugkartinius indus. Kai kurios kavinės ir restoranai sutinka įpilti kavą ar supakuoti maistą į jūsų atsineštą indelį – tiesiog paprašykite. Taip, reikia šiek tiek drąsos pirmą kartą, bet dauguma darbuotojų reaguoja palankiai. Jei užsakote pristatymą, komentaruose parašykite, kad nereikia vienkartinių įrankių, servetėlių ar padažų pakuočių.

Turgavietės ir ūkininkų turgūs – puiki alternatyva supermarketams. Čia produktai dažnai parduodami be pakuočių arba popieriniuose maišeliuose. Be to, palaikote vietinius gamintojus ir gaunate šviežesnius produktus. Atsineškite savo krepšius, maišelius, stiklainius – niekas čia nežiūrės keistai, priešingai, daugelis pardavėjų džiaugsis tokiu sąmoningu pirkėju.

Vaikų prekės ir žaislai be plastiko kalnų

Jei namuose yra vaikų, plastiko problema išauga eksponentiškai. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės, drabužėliai su plastikinėmis etiketėmis – atrodo, kad plastiko neįmanoma išvengti. Bet galima bent sumažinti.

Žaislams rinkitės medines, audinio ar metalo alternatyvas. Taip, jos dažnai brangesnės, bet tvaresnės ir saugesnės vaikui. Vienas kokybiškas medinis žaislas tarnaus kelioms kartoms, kai tuo tarpu plastikinis greičiausiai suluš per kelias savaites. Žaislų mainų grupės socialiniuose tinkluose – puikus būdas atnaujinti žaislų arsenalą be naujų pirkimų.

Daugkartinės sauskelnės šiandien yra visai kitokios nei prieš dešimtmetį – patogios, lengvai valomas, stilingos. Nors pradinė investicija didesnė, per kelerius metus sutaupysite tūkstančius eurų ir išvengsite tonų atliekų. Jei visiškai daugkartinės neįmanoma, bent ieškokite ekologiškesnių vienkartinių variantų su mažesniu plastiko kiekiu.

Vaikų drabužėliams rinkitės antrinį rinką – vaikai taip greitai auga, kad drabužiai dažnai lieka beveik nenešioti. Antrinės parduotuvės, mainų grupės, giminių ir draugų ratas – puikūs šaltiniai kokybiškai aprangai už simbolinę kainą arba visai nemokamai.

Biuras ir mokykla be vienkartinio plastiko

Darbo vieta ir mokykla – dar vienos plastiko kaupimo zonos. Vienkartinės kavos puodeliai, plastikinis maisto įpakavimas, rašymo priemonės, aplankai – visa tai kaupiasi kasdien. Bet ir čia galima keisti įpročius.

Termosui ar daugkartiniam puodeliui turėtų būti vieta kiekvieno krepšyje. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsineši savo puodelį. Pietums naudokite daugkartinius indus – stiklinius ar nerūdijančio plieno. Jie išlaiko temperatūrą geriau nei plastikas ir nekeičia maisto skonio.

Rašymo priemonėms rinkitės papildomas versijas – rašiklius, žymeklius, kurių galima keisti tušinuką ar rašalą. Vienas kokybiškas rašiklis su keičiamais tušinukais tarnaus visą gyvenimą. Užrašų knygoms ir sąsiuviniams ieškokite perdirbto popieriaus variantų, o aplankams – kartono ar audinio.

Jei dirbate biure, pasiūlykite kolegoms kartu įsigyti bendrų virtuvės reikmenų – tikrų puodelių, lėkščių, įrankių. Tai sumažins vienkartinių puodelių ir įrankių vartojimą. Galbūt galite inicijuoti atliekų rūšiavimo sistemą arba net kompostuotuvę maisto likučiams.

Kai plastiko išvengti neįmanoma – protingas vartojimas

Būkime realistai – šiuolaikiniame pasaulyje visiškai išvengti plastiko beveik neįmanoma. Kai kurios prekės, ypač medicininės ar techninės, tiesiog neturi alternatyvų. Svarbiausia ne tapti fanatikais, o daryti apgalvotus sprendimus.

Kai perkate kažką plastikiniame inde, pagalvokite, kaip galėtumėte jį panaudoti antrą kartą. Storesni plastikiniai indeliai puikiai tinka daiktų laikymui, augalų sodinimui, rankdarbių projektams. Prieš išmesdami, pabandykite atrasti naują paskirtį.

Rūšiuokite atliekas atsakingai. Ne visas plastikas perdirbamas, bet tas, kuris gali būti perdirbtas, tikrai turėtų patekti į tinkamą konteinerį. Išmokite atpažinti perdirbimo simbolius ant pakuočių – tai padės priimti geresnius sprendimus perkant.

Kai reikia pirkti naują daiktą, rinkitės kokybę, ne kiekį. Vienas gerai pagamintas daiktas, net jei jis brangesnis, tarnaus ilgiau nei dešimt pigių alternatyvų. Tai taikoma viskam – nuo virtuvės reikmenų iki drabužių. Ilgalaikėje perspektyvoje tai ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau.

Kelias į mažiau plastiko – ne sprinto, o maratono distancija

Perskaičius visus šiuos patarimus, gali atrodyti, kad reikia iš karto viską pakeisti. Bet taip nėra. Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų, kurie jums atrodo lengviausi. Galbūt tai bus daugkartiniai maišeliai apsipirkimui arba kietas šampūnas. Kai šie įpročiai taps natūralūs, pridėkite dar vieną pakeitimą.

Nesikrimskite, jei kartais pamiršite maišelį ar nusipirksite kažką plastikiniame inde. Tobulumas neįmanomas, o savęs kritikavimas tik atims motyvaciją tęsti. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus – jei milijonai žmonių sumažins plastiko vartojimą bent 20%, tai jau bus milžiniškas pokytis planetai.

Kalbėkite apie savo pasirinkimus su draugais ir šeima, bet nepaversdami to pamokslavimu. Asmeninis pavyzdys veikia stipriau nei bet kokie žodžiai. Kai žmonės pamato, kad be plastiko gyvenimas įmanomas ir net patogesnis, jie patys pradės domėtis ir keisti savo įpročius.

Prisiminkite, kad kiekvienas daugkartinis daiktas, kurį naudojate, yra investicija į švaresnę ateitį. Kiekvienas plastikinė pakuotė, kurios atsisakote, reiškia mažiau atliekų sąvartynuose ir vandenynuose. Jūsų pasirinkimai svarbu, net jei kartais taip neatrodo. Pradėkite šiandien, pradėkite nuo mažo, bet pradėkite – planeta jums dėkinga.

Kodėl verta pradėti jau šiandien

Stoviu savo virtuvėje ir žiūriu į šiukšlių dėžę. Plastikinis jogurto indelis, sūrio pakuotė, makaronų maišelis, dar viena plastikinio butelio kakliukas. Ir tai tik vienos dienos derlius. Kai pradedi skaičiuoti, kiek plastiko išmetame per savaitę, mėnesį, metus – galva ima suktis. Vidutinė Lietuvos šeima per metus išmeta apie 60 kilogramų plastiko. Tai beveik tiek, kiek sveria vidutinio dydžio šuo.

Problema ta, kad plastiko atliekos neišnyksta. Jos tik smulkėja, virsta mikroplastiku ir keliauja į vandenynus, dirvožemį, o galiausiai – ir į mūsų organizmą. Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutiniškai per savaitę suvalgome apie kreditinės kortelės dydžio plastiko kiekį. Skamba bauginančiai, tiesa? Bet gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali kažką pakeisti. Ne iškart, ne radikaliai, bet nuosekliai ir pastebėtinai.

30 dienų iššūkis – tai ne dar vienas neįgyvendinamas naujametinis pažadas. Tai praktiškas planas, kurį išbandžiau pats ir kuris tikrai veikia. Per mėnesį mano šeima sumažino plastiko atliekas beveik perpus. Ir ne, mums nereikėjo persikraustyti į mišką ar atsisakyti civilizacijos malonumų.

Pirmoji savaitė: išmokite atpažinti priešą

Pirmieji septyni iššūkio dienų skiriami ne drastiškiems pokyčiams, o stebėjimui. Skamba nuobodžiai? Galbūt, bet būtent čia slypi sėkmės raktas. Negalite kovoti su tuo, ko nematote.

Pradėkite nuo paprasto užduoties: vieną savaitę rinkite visą plastiką atskirai. Ne į bendrą maišą, o į atskirą dėžę ar kampą. Matysite realų vaizdą – kiek to plastiko iš tiesų yra. Aš tai padariau ir buvau šokiruotas. Per savaitę susikaupė beveik pilnas 60 litrų maišas vien plastiko.

Dabar analizuokite, kas tame maiše. Užsirašykite dažniausiai pasikartojancius daiktus. Mano sąraše pirmaujančioje vietoje buvo maisto pakuotės – jogurtų indeliai, sūrių pakuotės, daržovių maišeliai. Antroje vietoje – buteliai ir buteliukai: vanduo, pienas, valymo priemonės. Trečioje – vienkartiniai daiktai: šiaudeliai, plastikiniai maišeliai, pakuotės iš parduotuvių.

Štai jums praktinis patarimas: padarykite nuotrauką tos plastiko krūvos. Išsaugokite telefonuose. Kai po mėnesio pamatysite skirtumą, tai bus geriausia motyvacija tęsti toliau.

Antroji savaitė: maži žingsniai, dideli pokyčiai

Dabar prasideda tikrasis darbas. Bet ramiai – nereikia iškart visko apversti aukštyn kojomis. Antrąją savaitę sutelkite dėmesį į tris paprasčiausius pakeitimus.

**Pirma:** atsikratykite vienkartinių plastikinių maišelių. Tai lengviausia. Nusipirkite kelis drobės maišelius ar naudokite senus. Laikykite juos automobilyje, prie durų, kur tik prisimintumėte pasiimti einant į parduotuvę. Aš prie durų rankenės pakarinau vieną maišelį kaip priminimą. Veikia puikiai.

**Antra:** pakeiskite plastikinius vandens butelius į daugkartinį gertuvę. Čia investuokite į gerą, kokybišką gertuvę – tokią, kuri jums patiks. Jei ji bus graži ir patogi, nešiositės ją visur. Aš nusipirkau nerūdijančio plieno gertuvę už 25 eurus, ir tai buvo viena geriausių investicijų. Per metus sutaupiau ne tik plastiką, bet ir apie 300 eurų, kuriuos anksčiau išleidau buteliuotam vandeniui.

**Trečia:** atsisakykite plastikinių šiaudelių ir vienkartinių indų. Jei mėgstate gėrimus su šiaudeliu, nusipirkite metalinių ar bambuko. Jie kainuoja vos keletą eurų ir tarnauja metų metus. Kavai išsinešti – pasiimkite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei ateinate su savu indu.

Šie trys pakeitimai per savaitę gali sumažinti jūsų plastiko atliekas 20-30 procentų. Tikrai, tikrinau.

Trečioji savaitė: virtuvės revoliucija

Virtuvė – tai pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Bet čia ir slypi didžiausios galimybės. Trečiąją savaitę sutelkite dėmesį būtent į šią erdvę.

Pradėkite nuo maisto pirkimo. Ieškokite alternatyvų plastikinėms pakuotėms. Vietoj supakuotų daržovių rinkitės laisvai pardavinėjamas. Taip, kartais jos kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo. O sveikatai ir aplinkai – neįkainojama.

Sūrius, dešras, mėsą prašykite įdėti į savo atsineštus stiklinius ar plastmasinius daugkartinius indus. Pirmą kartą tai padarius gali būti nepatogu – pardavėjos žiūri keistai, bet po kelių kartų tampa įprastu dalyku. Aš dabar net malonumą gaunu matydamas pardavėjos nustebimą, kai ištraukiu savo indą.

Pigiausias ir ekologiškiausias būdas sumažinti maisto pakuočių kiekį – pirkti didmena. Kruopos, ankštiniai augalai, riešutai, džiovinti vaisiai – visa tai galima pirkti be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau veikia parduotuvės, kur galite atsineštus indus pripildyti produktų. Kaimuose situacija sudėtingesnė, bet ir čia galima rasti sprendimų – pirkti didesnes pakuotes, kurios ilgiau tarnauja.

Dar vienas praktiška gudrybė – gaminkite patys. Jogurtas, duona, sausainiai – visa tai nesunku pasigaminti namuose ir sutaupyti ne tik plastiko, bet ir pinigų. Jogurto gamyba užima vos 10 minučių aktyvaus darbo, o rezultatas – savaitei jogurto be jokių pakuočių. Reikia tik pieno ir šaukšto gyvų jogurto kultūrų.

Ketvirtoji savaitė: vonios kambarys ir valymo priemonės

Jei manote, kad virtuvė – plastiko karalystė, palaukite, kol atidžiau pažvelgsite į vonios kambarį. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų pasta, dezodorantai – visa tai plastikinėse pakuotėse.

Bet yra alternatyvų, ir jos ne tik ekologiškos, bet dažnai ir geresnės. Kietieji šampūnai ir muilai – atradimas. Vienas kietas šampūnas keičia 2-3 įprastus plastikinius butelius. Jis užtenka keliems mėnesiams, neužima vietos, patogus kelionėse. Pirmą kartą išbandžius gali atrodyti keista, bet po savaitės įprantate ir nebegrįžtate atgal.

Dantų pasta – čia irgi yra sprendimų. Galite pirkti pastą stiklainiuose arba išbandyti dantų miltelius. Skamba egzotiškai, bet veikia puikiai. Arba dar paprasčiau – dantų pasta tabletėse. Sukramtote, išsiplaunate – ir viskas.

Dezodorantai stiklainiuose, kietieji kondicionieriai, bambuko šepetėliai vietoj plastikinių – visa tai jau galima rasti Lietuvoje. Taip, kartais reikia paieškoti, bet internetas pilnas tokių parduotuvių.

Valymo priemonės – dar viena plastiko bomba. Bet ir čia yra sprendimas. Daugelį valymo priemonių galima pasigaminti patiems iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Tai pigiau, saugiau ir be plastiko. Stiklų valiklis? Vanduo su actu. Vonios valiklis? Soda su citrinų sultimis. Grindų ploviklis? Vanduo su keliais lašais eterinių aliejų. Veikia ne blogiau nei parduotuvėje pirkti, o kainuoja centus.

Jei gaminti patiems nenorite, ieškokite koncentruotų priemonių, kurias galima skiesti namuose ir pildyti į tuos pačius butelius. Arba priemonių tabletėse – įmetate tabletę į butelį, užpilate vandens, ir turite gatavą valymo priemonę.

Už namų ribų: kaip išlaikyti įprotį

Namuose plastiko sumažinimas – viena. Bet kaip elgtis už namų ribų? Kavinėse, restoranose, kelionėse, darbe? Čia prasideda tikrasis iššūkis.

Visada turėkite su savimi „ekologišką rinkinį”: daugkartinę gertuvę, metalinį ar bambuko šiaudelį, savo puodelį kavai, drobės maišelį. Skamba, kad reikia nešiotis pusę namų? Iš tiesų visa tai telpa nedideliame krepšelyje ar net kišenėje.

Restorane ar kavinėje nebijokite paprašyti patiekti be plastiko. „Ar galite be šiaudelio, prašau?” – paprasta frazė, kuri išgelbsti vieną plastikinį šiaudelį. Maisto išsinešimui pasiimkite savo indą. Daugelis restoranų jau tai priima kaip normalybę.

Darbe – atsisakykite vienkartinių puodelių ir įrankių. Turėkite savo puodelį, šaukštą, šakutę stalčiuje. Jei darbovietėje užsakoma maistas, organizuokite bendrą užsakymą su prašymu sumažinti pakuotes.

Kelionėse – tai sudėtingiausia, bet įmanoma. Pasiimkite savo gertuvę (oro uoste pripildysite po saugumo patikros), užkandžius be pakuočių, savo įrankius. Viešbutyje atsisakykite miniatiūrinių šampūnų ir muilų – naudokite savo kietuosius.

Kai nepavyksta: kaip nesimesti

Būkime sąžiningi – nepavyks visiškai atsisakyti plastiko. Bent jau ne iškart. Ir tai visiškai normalu. Svarbu ne tobulumas, o pastangos ir kryptis.

Bus dienų, kai pamirsite maišelius ir turėsite pirkti plastikinį. Bus situacijų, kai neturėsite pasirinkimo. Kartais plastiko pakuotė bus vienintelė opcija. Ir tai gerai. Nesikankinkite dėl to.

Viena didžiausių klaidų, kurią mačiau žmonėse (ir patyriau pats) – viskas arba nieko požiūris. „Jei negaliu atsisakyti viso plastiko, tai kam apskritai stengtis?” Tai žlugdanti logika. Net 50 procentų plastiko sumažinimas yra milžiniškas laimėjimas.

Kai nepavyksta, tiesiog grįžkite prie įpročių kitą dieną. Nesvarbu, kad vakar nusipirkote vandenį plastikiniame butelyje. Šiandien pasiimkite gertuvę. Nesvarbu, kad praėjusią savaitę užmiršote maišelius tris kartus. Šią savaitę prisiminkite.

Dar vienas patarimas – nepaverčiate šito religija. Nespaudžiate kitų, nemoralinkite, neteiskite. Tiesiog darykite tai, ką galite, ir būkite pavyzdžiu. Žmonės pastebės ir galbūt seksite. O galbūt ne. Ir tai irgi gerai.

Po 30 dienų: gyvenimas su mažiau plastiko

Praėjus mėnesiui, pažvelkite atgal. Padarykite tą patį, ką darėte pirmąją savaitę – surinkite savaitės plastiko atliekas. Palyginkite su nuotrauka, kurią padarėte pradžioje. Skirtumas turėtų būti akivaizdus.

Mano atveju po mėnesio plastiko atliekų sumažėjo 45 procentais. Ne 100, ne 80, bet 45. Ir tai puiku. Per metus tai reiškia apie 27 kilogramus mažiau plastiko. Padauginkite iš šeimos narių skaičiaus, iš kaimynų, draugų, kurie galbūt įkvėpti jūsų pavyzdžio irgi pradės – ir gausite tikrai reikšmingą poveikį.

Bet svarbiausia – pastebėsite, kad tai tapo natūralu. Nebereikia galvoti, ar pasiėmėte maišelį – jis tiesiog visada su jumis. Nebeperkate vandens buteliuose – gertuvė tapo kasdienybės dalimi. Nebemąstote, ar verta gaminti jogurtą patiems – tiesiog gaminate, nes taip įpratote.

30 dienų iššūkis virsta gyvensena. Ne apkrauta, ne sudėtinga, ne tobula – bet geresnė. Geresnė jums, geresnė aplinkai, geresnė ateities kartoms. Ir tai prasidėjo nuo vieno paprasto sprendimo – pradėti.

Taigi, ar esate pasirengę? Pirmoji diena – tiesiog stebėkite. Antroji – pasiimkite maišelį. Trečioji – gertuvę. Po truputį, po vieną žingsnelį. Po mėnesio atsigręžsite ir nustebsite, kaip toli nuėjote. O geriausias dalykas? Tai tik pradžia.