Kodėl apskritai turėtume susirūpinti plastiku?
Žinau, žinau – dar vienas tekstas apie plastiką. Bet palauk, neuždaryk šio puslapio! Aš pats buvau vienas iš tų žmonių, kurie galvojo: „Na ir kas, kad naudoju plastikinius maišelius? Juk vieną juos išmetu į rūšiavimo konteinerį.” Kol vieną dieną nepamačiau dokumentinio filmo apie vandenyno taršą ir nesupratau, kad mano „vienas maišelis” yra dalis milžiniškos problemos.
Realybė tokia: kiekvienas iš mūsų kasmet vidutiniškai sunaudoja apie 100 kg plastiko. Įsivaizduok – tai kaip nešiotis visus metus šalia savęs papildomą žmogų, tik iš plastiko! Ir didžioji dalis šio plastiko baigiasi sąvartynuose arba, dar blogiau, vandenynuose. Mikroplastikas jau rastas mūsų kraujyje, plaučiuose, net placentoje. Tai nebėra tik „aplinkos problema” – tai mūsų sveikatos problema.
Bet gera žinia ta, kad nebereikia būti ekologijos fanatu ar gyventi kaip vienuolis miške, kad padarytum realų skirtumą. Aš pats per pastaruosius dvejus metus sumažinau savo šeimos plastiko atliekų kiekį maždaug 70%, ir tikrai nesu tobulas. Vis dar kartais pamirštu atsineš daugiakartinį maišelį į parduotuvę ir jaučiuosi kaip nevykėlis. Bet progresą darau, ir tu taip pat gali.
Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose
Virtuvė yra ta vieta, kur plastiko kiekis tiesiog sprogsta. Pakuotės, maišeliai, plėvelės, buteliai – viskas čia. Pradėkime nuo to, ką galima pakeisti iš karto.
Pirmas dalykas – maišeliai pirkiniams. Taip, tai skamba kaip klišė, bet rimtai – daugiakartiniai maišeliai yra lengviausias būdas pradėti. Aš turiu jų krūvą bagažinėje, du visada kabo prie durų, o vieną mažą sulankstomą nešioju kuprinėje. Raktas čia ne turėti vieną „gražų ekologišką maišelį”, o turėti jų daug ir visur, kad niekada neturėtum pasiteisinimo: „Oi, pamiršau…”
Antras žingsnis – atsisakyk plastikinės maisto plėvelės. Vietoj jos naudok vaškuotus audinius (beeswax wraps) arba tiesiog stiklinius indelius su dangčiais. Aš žinau, kad stikliniai indeliai atrodo brangiai, bet palauk – nebūtina pirkti naujų. Senų agurkų, uogienės ar kitų produktų stikliniai puikiai tinka. Tiesiog nuplauk juos ir naudok. Mano šaldytuve dabar atrodo kaip kokioje senelės sodyboje – visi stikliniai, bet veikia puikiai!
Trečias trikis – pirkimas be pakuočių. Ieškokite parduotuvių, kur galima pirkti produktus be pakuočių. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau yra tokių vietų, kur atsinešate savo indelius ir pripildote kruopų, riešutų, prieskonių. Taip, tai reikalauja šiek tiek daugiau planavimo, bet sutaupai ne tik plastiką – dažnai ir pinigus, nes nemoki už pakuotę.
Vonios kambarys – antrasis frontas prieš plastiką
Jei virtuvė yra plastiko karalystė, tai vonios kambarys yra jo imperija. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai – viskas plastike. Bet čia irgi galima daug ką pakeisti.
Pradėk nuo kieto muilo vietoj skystojo. Aš žinau, skamba kaip grįžimas į sovietmeį, bet šiuolaikiniai kietieji muilai yra visai kas kita. Yra puikių gamintojų, kurie daro ir šampūnus, ir kondicionierius kietoje formoje. Vienas toks gabalas man trunka apie 2-3 mėnesius, o pakuotė – tiesiog popierinis dėžutė arba apskritai nieko.
Bambukinis dantų šepetėlis – dar vienas lengvas pakeitimas. Kainuoja panašiai kaip įprastas, bet yra biologiškai skaidus. Tik įsidėmėk – šereliai vis tiek dažniausiai būna iš nailono, tai prieš išmetant juos reikia ištraukti replėmis. Taip, tai papildomas darbas, bet užtrunka gal 30 sekundžių.
Dėl higieninių įklotų ir tamponų – čia jau asmeniškas pasirinkimas, bet yra alternatyvų: menstruacinės taurelės, daugiakartiniai audiniai įklotai arba specialios kelnaitės. Aš esu vyras, tai čia tik perduodu, ką girdėjau iš draugių, bet daugelis sako, kad po prisitaikymo periodo negrįžtų prie vienkartinių.
Apsipirkimas ir maisto laikymas
Čia reikia šiek tiek pakeisti įpročius, bet nieko neįmanomo. Pats didžiausias iššūkis man buvo atsisakyti patogybės – nueiti į parduotuvę ir tiesiog greitai viską sugriebt į krepšelį.
Planavimas yra raktas. Dabar prieš eidamas į parduotuvę pagalvoju, ko man reikia, ir pasiruošiu atitinkamai. Jei perkame sūrį ar dešrą, atsinešame savo indelį. Dauguma pardavėjų jau priprato ir normaliai į tai reaguoja. Pradžioje buvo keista, bet dabar – įprastas dalykas.
Vaisiai ir daržovės – be maišelių. Rimtai, kam tau tas plonas plastikinis maišelis bananams? Jie turi savo natūralią pakuotę – žievę! Obuoliai, apelsinai, agurkų, pomidorų – visus galima tiesiog taip dėti į krepšelį. Jei labai nori atskirti, naudok audininius maišelius. Aš turiu kelis tokius, kurie sveria vos keliolika gramų, tai net kasoje nesukelia problemų.
Gėrimai – atsisakyk plastikinių butelių. Vandeniui turiu nerūdijančio plieno gertuvę, kurią pripildau namuose. Kavai – termosą. Taip, kartais pamirštu pasiimti ir tada tenka gerti vandenį iš čiaupo kavinėje, bet tai ne tragedija.
Valymas ir buities chemija
Šita sritis man buvo tikras atradimas. Pasirodo, dauguma valymo priemonių galima pasigaminti pačiam iš paprasčiausių ingredientų, ir jos veikia ne blogiau nei perkamos.
Universalus valiklis: vanduo, actas ir keletas lašų eterinių aliejų (jei nori malonaus kvapo). Tai veikia 90% paviršių. Pilk į seną purškiklį ir naudok. Aš naudoju jau pusantrų metų ir nejaučiu skirtumo nuo brangių perkamų valiklių.
Indaplovės tabletės – čia sunkiau pakeisti, bet galima pirkti popierinėse pakuotėse arba didesniais kiekiais, kad bent sumažintum pakuočių skaičių. Arba naudoti miltelius vietoj tabletėčių – dažnai jie būna kartoninėse dėžutėse.
Skalbimo milteliai – irgi ieškokite kartoninių pakuočių. Jos egzistuoja, tik kartais reikia paieškoti. Arba pirkite koncentruotus, kurių reikia mažiau, vadinasi, ir pakuočių mažiau.
Dar vienas trikis – mikropluošto šluostės. Jos valo puikiai net be jokių priemonių, tik su vandeniu. Turiu jų rinkinį įvairiems paviršiams ir tikrai sumažino valymo chemijos poreikį.
Vaikų daiktai ir žaislai
Jei turi vaikų, žinai, kad plastiko kiekis namuose išauga eksponentiškai. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės – viskas plastike arba su plastiką.
Sauskelnės – didžiausias plastiko šaltinis. Vienas vaikas per pirmuosius dvejus metus sunaudoja apie 4000-5000 sauskelnių. Tai milžiniškas kiekis! Daugiakartinės audinės sauskelnės yra alternatyva, bet pripažįstu – tai reikalauja daug daugiau darbo. Mes naudojome hibridinį variantą: namuose daugiau audines, kelionėse ar naktį – vienkartines. Net ir taip sumažinome plastiko kiekį gal 50%.
Žaislai – vietoj pirkimo naujų plastikinių, ieškokite medinių arba pirkite naudotus. „Facebook Marketplace” ir įvairios mainų grupės pilnos žaislų, kurie vaikams nusibodo, bet yra puikios būklės. Vienas vaiko žaislas yra kito vaiko lobis.
Maisto indeliai ir gertuvės – investuokite į kokybiškas nerūdijančio plieno ar stiklines. Taip, jos brangesnės, bet tarnauja metų metus ir yra daug saugesnės nei plastikas.
Aprangos ir tekstilės pasirinkimai
Čia gal nustebsi, bet drabužiai irgi yra didelė plastiko problema. Dauguma šiuolaikinių drabužių turi sintetinių pluoštų – poliesteri, nailono, akrilo. Kaskart skalbdamas tokius drabužius, išleidžiamas mikroplastikas, kuris patenka į vandenis.
Pirk natūralių pluoštų drabužius – medvilnę, liną, vilną, šilką. Taip, jie dažnai brangesni, bet ilgiau tarnauja ir yra sveikesni. Aš pats pamažu keičiu savo spintą – ne iš karto viską išmetu, bet perkant naujus drabužius renkuosi natūralias medžiagas.
Pirkimas iš antrų rankų – „second hand” parduotuvės yra aukso kasykla. Randi kokybišką, ilgaamžę aprangą už juokingus pinigus, ir tai nepadidina naujų daiktų gamybos poreikio. Mano mėgstamiausias švarkas nupirktas už 5 eurus „Humana” parduotuvėje ir tarnauja jau trečius metus.
Taisymas vietoj metimo – kai kažkas plyšta ar atsiūva, pirmasis impulsas – išmesti. Bet dažnai galima sutaisyti. Aš pats nesu siuvėjas, bet YouTube pilnas pamokų, kaip prisiūti sagą ar užlopyti skylę. O sudėtingesnius dalykus galima nunešti į siuvyklą – vis tiek pigiau nei pirkti naują.
Dovanos ir šventės be plastiko chaoso
Šventės – tai laikas, kai plastiko kiekis namuose padvigubėja ar net patrigubėja. Dovanų pakuotės, dekoracijos, vienkartiniai indai vakarėliams – viskas plastike.
Dovanų pakavimas – vietoj blizgančio plastikinio popieriaus naudok laikraštį, audinį arba popierinę pakuotę. Skamba nuobodžiai? Ne, jei kūrybiškai padarai! Laikraštis su virvelėmis ir džiovintais augalais atrodo labai stilingai. Arba naudok „furoshiki” techniką – japonišką dovanų pakavimą audiniu, kurį pats audinys tampa dalimi dovanos.
Dovanų pasirinkimas – vietoj plastikinių daiktų dovanok patirtis: koncerto bilietus, spa procedūras, knygas, maistą. Arba rankų darbo daiktus iš natūralių medžiagų. Arba tiesiog pinigus – niekas neįžeis!
Vakarėlių indai – jei rengi vakarėlį, vietoj vienkartinių plastikinių puodelių ir lėkščių naudok įprastus. „Bet jų reikės plauti!” – taip, bet tai užtrunka gal 10 minučių. Arba, jei tikrai reikia vienkartinių, yra popierinių ar net kompostuojamų variantų iš kukurūzų krakmolo.
Kelionės ir kasdienybė už namų ribų
Namuose kontroliuoti plastiko kiekį lengviau, bet ką daryti, kai esi keliuose?
Visada turėk su savim: daugiakartinį maišelį, gertuvę, termosą kavai, įrankius valgiui (šakutę, peilį, šaukštą). Skamba kaip daug nešiotis? Viskas telpa mažame maišelyje ir sveria gal 300 gramų. Bet šie daiktai leidžia atsisakyti daugybės vienkartinių dalykų.
Kavinėse ir restoranuose – prašyk be šiaudelio, atsinešk savo puodelį kavai (daugelis kavinių net duoda nuolaidą!), atsisakyk vienkartinių įrankių, jei valgai vietoje.
Kelionėse – vietoj mažų kelioninių pakuočių pripilk savo indelius iš didesnių. Yra specialių mažų indeliukų, kurie leidžiami net lėktuvuose. Arba naudok kietąjį muilą – jam apskritai nereikia specialių indelių.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Žinau, perskaitęs visa tai gali jaustis priblošktas. Aš pats taip jaučiausi, kai pradėjau domėtis šia tema. Atrodė, kad reikia pakeisti visą gyvenimą, atsisakyti viso patogumo ir gyventi kaip kokiam viduramžių kaime.
Bet realybė tokia: nereikia daryti visko iš karto. Aš pradėjau nuo vieno dalyko – daugiakartinių maišelių. Kai tai tapo įpročiu, pridėjau kitą – gertuvę vandeniui. Paskui dar kitą. Per dvejus metus pamažu įsivažiavo, ir dabar tai jau nebe pastangos – tai tiesiog kaip gyvenu.
Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Aš vis dar kartais perku kažką plastikine pakuote. Vis dar kartais pamirštu savo maišelį. Ir tai gerai! Geriau daryti netobulai, nei visai nedaryti.
Dar vienas dalykas – tai užkrečiama. Kai pradėjau nešiotis savo puodelį į kavinę, keletas draugų irgi pradėjo. Kai pasidalinau receptu naminio valiklio, sesuo išbandė ir dabar naudoja. Mažais žingsneliais keičiame ne tik savo įpročius, bet ir aplinkos.
Ir galiausiai – tai ne tik apie plastiką. Tai apie sąmoningesnį gyvenimą apskritai. Kai pradedi galvoti apie tai, ką perki ir ką išmeti, pradedi galvoti ir apie kitus dalykus. Ar man tikrai reikia šito daikto? Ar galiu naudoti tai, ką jau turiu? Ar yra geresnis būdas?
Tai kelionė, ne finišo linija. Ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Tavo vienas daugiakartinis maišelis gal ir neatrodo kaip didelis dalykas, bet jei milijonai žmonių padaro tą patį – tai jau revoliucija. Tad pradėk nuo to, kas tau lengviausia, ir judėk pirmyn savo tempu. Planeta tau dėkinga už bet kokią pastangą, net ir mažiausią.