Plastikas mūsų namuose: nematoma invazija
Atsimerkite ryte ir pamėginkite suskaičiuoti, kiek plastiko daiktų palietėte per pirmąsias dešimt minučių. Dantų šepetėlis, pastos tūbelė, šampūno butelis, kavos kapsulė, jogurto indelis pusryčiams… Plastiko atliekos tapo tokia natūralia mūsų gyvenimo dalimi, kad dažnai nė nepastebime, kaip jos kasdien kaupiasi mūsų namuose. Tačiau statistika kalba pati už save – vidutinė šeima per metus sunaudoja apie 500 vienkartinių plastikinių daiktų, o tik nedidelė dalis jų tikrai patenka į perdirbimą.
Gera žinia ta, kad sumažinti plastiko atliekas namuose nėra nei sudėtinga, nei brangu. Dažniausiai tai netgi padeda sutaupyti pinigų. Nereikia tapti radikaliu ekologu ar iš karto atsisakyti viso plastiko – pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių. Šiame straipsnyje rasite trisdešimt praktinių sprendimų, kuriuos galite įgyvendinti jau šiandien, neapversdami savo gyvenimo aukštyn kojomis.
Virtuvė – didžiausias plastiko vartojimo epicentras
Virtuvė yra ta vieta, kur plastiko atliekos kaupiasi greičiausiai. Maisto pakuotės, vienkartiniai indai, plastikiniai maišeliai – visa tai sudaro didžiąją dalį mūsų buitinių atliekų. Tačiau būtent čia galime padaryti didžiausią pokytį.
Pirma, atsisakykite plastikinių maišelių pirkiniams. Tai skamba banaliai, bet kiek kartų grįžote iš parduotuvės su dar vienu plastikiniu maišeliu, nors namuose jų turite dešimtis? Įsigykite kelis tvirtas medžiagines ar tinklines kuprinės, palikite jas automobilio bagažinėje arba prie durų, kad nepamirštumėte. Jei vis tiek užmirštate – laikykite vieną sulankstomu maišelį rankinėje ar krepšyje.
Antra, pirkite produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Vaisiai ir daržovės puikiai gali keliauti į namus be tų plonutėlių plastikinių maišelių. Jei jums nejauku dėti juos tiesiai į krepšį, įsigykite kelis daugkartinio naudojimo tinklinius maišelius – jie lengvi, plaunami ir tarnauja metų metus.
Trečia, peržiūrėkite savo maisto saugojimo įpročius. Plastikinė maistui skirta plėvelė ir folija – tai kasdienės atliekos, kurias lengva pakeisti. Stikliniai ar nerūdijančio plieno konteineriai ne tik ekologiškesni, bet ir saugesni maistui, ilgaamžiškesni ir gražiau atrodo. Vaško paklotai (beeswax wraps) puikiai pakeičia plastikinę plėvelę – juos galima gaminti net patiems namuose.
Ketvirta, rinkitės produktus stikliniuose ar popieriaus pakuotėse. Pienas stikle, aliejus stikle, miltai popieriaus maišelyje – šie produktai kainuoja panašiai, bet jų pakuotės yra daug draugiškesnės aplinkai. Stiklas perdirbamas be galo daug kartų, o popierius suyra natūraliai.
Penkta, gaminant maistą namuose, naudokite silikoninius kepimo kilimėlius vietoj kepimo popieriaus su plastikiniu sluoksniu. Jie tarnauja metų metus ir yra nepalyginamai praktiškesni.
Šešta, atsisakykite vienkartinių plastikinių šiaudelių, stalo įrankių ir lėkščių. Net jei rengiate šventę, dabar galima rasti puikių kompostuojamų alternatyvų iš bambuko, kukurūzų krakmolo ar palmių lapų.
Vonios kambarys – paslėptas plastiko rojus
Vonios kambaryje plastiko gali būti net daugiau nei virtuvėje, tik mes to nepastebime, nes jis slepiasi įvairiausių kosmetikos ir higienos priemonių pakuotėse.
Septinta, pereikite prie kietų muilų ir šampūnų. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti plastiko atliekas. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius, o trunka ilgiau. Be to, kelionėse jis neišsilies ir neužims vietos.
Aštunta, dantų šepetėliai iš bambuko ar su keičiamomis galvutėmis – puiki alternatyva tradiciniams plastikiniams. Bambuko šepetėlis po naudojimo gali būti kompostuojamas (išėmus šerelį), o šepetėliai su keičiamomis galvutėmis sumažina atliekas net 90 procentų.
Devinta, tualetinio popieriaus pasirinkimas taip pat svarbus. Rinkitės popierių, supakuotą į popierių, o ne į plastiką. Dar geriau – pereikite prie bidetų ar specialių dušelių, kurios ne tik sumažina popieriaus suvartojimą, bet ir yra higieniškesnės.
Dešimta, moterims – atsisakykite vienkartinių higieninių priemonių. Menstruacinės taurelės, daugkartiniai įklotai ar menstruacinės kelnaitės gali atrodyti neįprasta alternatyva, bet jos ne tik ekologiškesnės, bet ir ekonomiškesnės ilgalaikėje perspektyvoje. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų.
Vienuolikta, kosmetikos pakuotės – čia reikia būti kritiškiems. Rinkitės produktus stiklinėse pakuotėse arba iš gamintojų, kurie siūlo papildymo sistemas. Kai kurios įmonės leidžia grąžinti tuščias pakuotes ir gauti nuolaidą kitam pirkiniui.
Dvylikta, skutimosi priemonės – senoviniai skutimosi peiliukai su keičiamais ašmenimis ne tik sumažina plastiko atliekas, bet ir sutaupo pinigų. Vienkartiniai skutimosi peiliukai yra vienas didžiausių vonios kambario plastiko atliekų šaltinių.
Namų valymas be plastiko kalnų
Valymo priemonės ir jų pakuotės – dar viena didelė plastiko atliekų kategorija, kurią dažnai pamirštame.
Trylikta, gaminkite valymo priemones patys. Actas, soda, citrinų rūgštis ir eterinis aliejus – tai viskas, ko reikia daugumai valymo darbų. Receptus rasite internete, o ingredientus galite pirkti dideliais kiekiais su minimaliomis pakuotėmis.
Keturiolikta, jei nenorite gaminti pačių, rinkitės koncentruotus produktus ar tabletes, kurias reikia ištirpinti vandenyje. Taip sumažinsite ir plastiko, ir transporto poveikį aplinkai.
Penkiolikta, mikropluošto šluostės pakeičia daugybę vienkartinių valymo priemonių ir dažnai leidžia valyti net be cheminių medžiagų – tik su vandeniu.
Šešiolikta, indaplovių ir skalbyklių tabletės vietoje skysčių ne tik sumažina plastiko atliekas, bet dažnai būna ir efektyvesnės. Rinkitės jas kartoninėse dėžutėse.
Septyniolikta, šiukšlių maišai – čia ironija akivaizdi. Perkame plastikinį maišą, kad išmestume šiukšles, įskaitant kitą plastiką. Rinkitės biologiškai skaidžius maišus iš kukurūzų krakmolo arba, jei įmanoma, kompostuokite organines atliekas ir perdirbkite kitas – taip šiukšlių maišų reikės daug rečiau.
Drabužių priežiūra ir tekstilė
Plastiko atliekos slypi ne tik akivaizdžiose vietose – net mūsų drabužiai gali būti jų šaltinis.
Aštuoniolikta, rinkitės natūralių audinių drabužius. Sintetiniai audiniai (polisteris, nailonas) kiekvieno skalbimo metu išskiria mikroplastiko daleles, kurios patenka į vandenis ir galiausiai – į mūsų maistą.
Devyniolikta, jei turite sintetinių drabužių, skalbkite juos specialiuose maišeliuose, kurie sugauna mikroplastiko daleles, arba naudokite specialius filtrus skalbyklėms.
Dvidešimta, drabužių džiovinimas ant virvės vietoj džiovyklės ne tik taupo energiją, bet ir prailgina drabužių tarnavimo laiką, reiškia – mažiau naujų pirkimų ir mažiau atliekų.
Dvidešimt pirma, drabužių pirkiniai – rinkitės kokybę, ne kiekį. Greita mada (fast fashion) yra viena didžiausių plastiko atliekų gamintojų. Vienas kokybiškas drabužis, kuris tarnaus metus, yra geresnis nei penkietas pigių, kurie suyra per sezoną.
Vaikai ir plastiko atliekos
Šeimose su vaikais plastiko atliekų kiekis dažnai padvigubėja ar net patrigubėja. Tačiau ir čia yra daug galimybių keistis.
Dvidešimt antra, vienkartinės sauskelnės – didžiulis plastiko atliekų šaltinis. Medžiaginės sauskelnės šiandien yra labai patobulėjusios, patogios ir praktiškos. Taip, jos reikalauja skalbimo, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite tūkstančius eurų ir tonų atliekų.
Dvidešimt trečia, vaikų žaislai – rinkitės medžio, metalo ar audinio žaislus vietoj plastikinių. Jie ne tik ekologiškesni, bet dažnai ir kokybiškesni, saugesni ir skatina vaiko kūrybiškumą.
Dvidešimt ketvirta, vaikiškos drėgnos servetėlės – milžiniška atliekų problema. Pereikite prie daugkartinių medžiaginių servetėlių ir vandens. Tai higieniškiau ir ekologiškiau.
Dvidešimt penkta, gimtadienių ir švenčių dekoracijos – atsisakykite vienkartinių plastikinių puošmenų. Popierinės girliandos, medžio ar kartono dekoracijos gali būti saugomos ir naudojamos metų metus.
Pirkiniams ir laisvalaikiui
Mūsų vartojimo įpročiai turi didžiulę įtaką plastiko atliekų kiekiui.
Dvidešimt šešta, kavos puodelis kelionėms – jei perkate kavą išsinešimui, turėkite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą už tai. Vienkartiniai kavos puodeliai dažnai turi plastikinį sluoksnį ir nėra perdirbami.
Dvidešimt septinta, vandens buteliai – vienas daugkartinio naudojimo butelis pakeičia šimtus vienkartinių. Jei nepatinka čiaupo vandens skonis, įsigykite vandens filtrą.
Dvidešimt aštunta, pirkdami internetinėse parduotuvėse, rinkitės pardavėjus, kurie naudoja minimalias ir ekologiškas pakuotes. Kai kurios įmonės net leidžia pasirinkti pakuotės tipą.
Dvidešimt devinta, knygos, filmai, muzika – skaitmeninės versijos ar bibliotekos naudojimas sumažina ne tik plastiko (CD, DVD dėklai), bet ir popieriaus atliekas. O jei mėgstate fizinius leidinius – pirkite naudotus ar keiskitės su draugais.
Trisdešimta, dovanos – venkite perteklinio įpakavimo. Dovanokite patirtis, ne daiktus, arba pakuokite dovanas į medžiagą, kuri pati gali būti dovana (furoshiki technika).
Kelias prasideda nuo pirmojo žingsnio
Perskaitę šį sąrašą, galbūt jaučiatės priblokšti. Trisdešimt dalykų – tai daug. Bet štai paslaptis: nereikia daryti visko iš karto. Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų, kurie jums atrodo paprasčiausi. Galbūt tai bus medžiaginis maišelis pirkiniams arba kietas muilas vietoj skystojo. Kai šie įpročiai taps natūralūs, pridėkite dar vieną pakeitimą.
Svarbu suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Net jei įgyvendinsite tik dešimt iš šių trisdešimties sprendimų, jūsų poveikis aplinkai bus reikšmingas. Jei kiekviena šeima Lietuvoje sumažintų plastiko atliekas bent perpus, tai būtų tūkstančiai tonų plastiko, kuris nepaklius į sąvartynus, neplauks vandenynuose ir nepasieks mūsų maisto grandinės.
Be to, šie pakeitimai dažnai atneša netikėtų privalumų. Daugelis žmonių pastebi, kad jų namai tampa tvarkingesnį, kai mažiau daiktų ateina su perteklinėmis pakuotėmis. Kiti džiaugiasi sutaupytais pinigais – daugkartinio naudojimo daiktai iš pradžių gali kainuoti daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje jie atsipirks. O dar kiti atranda naują pomėgį – gaminti savo kosmetiką ar valymo priemones tampa įdomiu kūrybiniu procesu.
Plastiko atliekų mažinimas namuose nėra apie atsisakymą ar apribojimus. Tai apie sąmoningus pasirinkimus, kurie daro mūsų gyvenimą paprastesnį, sveikesnį ir prasmingesni. Tai apie sugrįžimą prie to, kas tikra – stiklo, metalo, medžio, audinio. Prie daiktų, kurie tarnauja ilgai ir gali būti perduoti kitoms kartoms. Prie gyvenimo būdo, kuris gerbia ne tik mūsų planetą, bet ir mus pačius.