Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien
Žinote tą jausmą, kai išmetus šiukšles pastebite, kad pusė maišo – plastikas? Įvyniojimai, buteliai, dėžutės, maišeliai… Atrodo, kad plastikas tiesiog dauginas pats savaime. Vidutinė Lietuvos šeima per metus sunaudoja apie 300 kg plastiko pakuočių. Tai maždaug tiek, kiek sveria trys suaugę žmonės!
Gera žinia – jums nereikia tapti zero waste fanatu ar persikraustyti gyventi į mišką. 30 dienų iššūkis, kurį jums siūlau, yra visiškai realus ir pritaikomas bet kuriai šeimai. Nesvarbu, ar gyvenant dviese, ar su trimis vaikais ir šunimi. Šis iššūkis nesukels chaoso jūsų gyvenime, bet tikrai padės sutaupyti pinigų (taip, tikrai!) ir pasijusti geriau dėl savo kasdienių sprendimų.
Pasirengimo savaitė: matavimas ir planavimas
Prieš pradedant bet kokias permainas, reikia suprasti, kur esate dabar. Pirmąją savaitę tiesiog stebėkite ir fiksuokite. Pastatykite papildomą dėžę ar maišą tik plastiko atliekoms – viską, ką išmestumėte per savaitę. Nedarykite jokių pakeitimų, tiesiog rinkite.
Pabaigoje pasverkite arba tiesiog suskaičiuokite vienetus. Viena mama iš Vilniaus pasidalino savo rezultatais: 47 plastikiniai daiktai per savaitę keturių asmenų šeimai. Tai apie 2400 vienetų per metus! Kai pamatote realų skaičių, motyvacija atsiranda savaime.
Dabar išanalizuokite, kas tame maišeliuke. Dažniausiai šeimos randa:
– Maisto pakuotes (jogurtų indeliai, sūrio įvyniojimai, mėsos padėklai)
– Butelius ir buteliukus (vanduo, gėrimai, šampūnai)
– Maišelius (daržovių, duonos, šiukšlių)
– Įvairias dėžutes ir indelius
Užsirašykite top 5 plastiko šaltinius jūsų namuose. Būtent su jais ir dirbsime.
1-10 dienos: virtuvė ir maistas
Virtuvė – tai plastiko karalystė daugumos namuose. Bet čia ir lengviausia pradėti, nes alternatyvų tikrai yra.
Pirmas žingsnis: apsipirkimas
Nuo šiol į parduotuvę – tik su savo maišeliais ir tinkleliais. Ne tik dideliam pirkinių krepšiui, bet ir daržovėms, vaisams, riešutams. Galite nusipirkti specialius tinklelius arba panaudoti senus užuolaidų likučius – veikia puikiai. Viena šeima Kaune per mėnesį sutaupė 40 plonų plastikinių maišelių tiesiog naudodama 5 daugkartinių tinklelių.
Rinkitės produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Taip, tai reiškia, kad vietoj 6 atskirai įpakuotų jogurtų geriau pirkti vieną didelį. Sūrį – ne griežinėliais, o gabalą. Šoninę – ne vakuume, o pas mėsininką į savo indelį.
Antras žingsnis: sandėliavimas
Plastikines dėžutes keiskite stikliniais indeliais arba nerūdijančio plieno talpomis. Taip, pradžioje reikės investuoti 30-50 eurų, bet šios talpyklos tarnaus dešimtmečius. Be to, maistas stikle išlieka šviežesnis ir neįgauna keisto kvapo, kurį kartais suteikia plastikas.
Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotus audinius (galite pasidaryti patys!) arba tiesiog uždenkite lėkšte. Senelės juk kažkaip išgyveno be plastikinės plėvelės, ar ne?
11-20 dienos: vonios kambarys ir higiena
Vonios kambarys – tai antra didžiausia plastiko zona. Bet pakeitimai čia ne tik ekologiški, bet ir dažnai sveikesni jūsų odai.
Kūno priežiūra be plastiko
Kieti šampūnai ir muilai – tai ne hipių išmonė, o tikrai veikiantis sprendimas. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo ir užtenka 2-3 mėnesiams. Kaina? Panaši arba net mažesnė. Vilniuje ir Kaune jau yra kelios parduotuvės, kur galite rasti lietuviškų gamintojų kietų šampūnų už 5-8 eurus.
Dantų šepetėliai – rinkitės bambukines alternatyvas. Taip, jos kainuoja 3-4 eurus vietoj 2, bet jausitės geriau žinodami, kad jūsų šepetėlis nesigulės sąvartyne 500 metų.
Vatos pagaliukams yra puiki alternatyva – daugkartiniai silikoniniai arba tiesiog atsisakymas jų (ausų gydytojai ir taip rekomenduoja jų nenaudoti ausų valymui!).
Moterų higiena
Vienkartiniai higieniniai įklotai ir tamponai – milžiniškas plastiko šaltinis. Viena moteris per gyvenimą sunaudoja apie 11,000 vienetų. Menstruacinės taurelės, daugkartiniai įklotai ar menstruacinės kelnaitės gali atrodyti keista investicija (20-40 eurų), bet atsipirks per kelis mėnesius ir tarnaus metus.
21-25 dienos: buitis ir valymas
Valymo priemonės plastikinėse pakuotėse – dar viena problema. Bet sprendimas paprastesnis nei galvojate.
Galite pasidaryti daugumą valymo priemonių patys iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Skamba kaip chemijos pamoka? Visai ne! Receptai itin paprasti. Pavyzdžiui, universalus valiklis: 1 dalis acto, 1 dalis vandens, kelios lašai eterinių aliejų kvapui. Įpilkite į senąjį purškiklį – ir viskas.
Jei nenorite gaminti patys, ieškokite parduotuvių su užpildymo stotimis. Kaunas ir Vilnius jau turi kelias tokias vietas, kur galite atsivežti savo butelius ir užsipildyti reikiamų priemonių.
Indaplovės tabletės – rinkitės be plastikinio apvalkalo. Jos egzistuoja ir veikia lygiai taip pat gerai. Skalbimo milteliai – dėžėse, ne plastikiniuose maišuose.
26-30 dienos: vaikų daiktai ir žaislai
Jei turite vaikų, žinote, kad plastikas tiesiog plūsta į namus. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžių pakuotės…
Mokykla ir darželis
Užkandžius pakuokite į daugkartinius maišelius ar nerūdijančio plieno dėžutes. Vietoj sulčių pakelių – termosas su vandeniu ar naminėmis sultimis. Taip sutaupysite apie 200 plastikinių pakelių per mokslo metus.
Mokyklos reikmenys – rinkitės medinę liniuotę, ne plastikinę. Pieštukus – ne flomasterius. Trintuką – ne korektorių. Smulkmenos, bet per metus sudaro skirtumus.
Žaislai
Naujų plastikinių žaislų pirkimą keiskite antriniais – naudotų žaislų parduotuvės, keitimosi grupės Facebook’e. Vaikai ir taip greitai nusibosta žaislais, tad kodėl pirkti naujus?
Gimtadieniams ir šventėms prašykite giminių dovanoti patirtis, ne daiktus. Arba medinių, audinio žaislų. Pradžioje seneliai gali priešintis, bet pamažu pripranta.
Kaip matuoti pažangą ir neklysti
Dabar pats svarbiausias dalykas – kaip žinoti, ar jums sekasi?
Matavimo metodai
Paprasčiausias būdas – tas pats, kurį naudojote pradžioje. Kas savaitę rinkite visą plastiką, kurį išmestumėte, ir skaičiuokite/verkite. Užsirašykite skaičius į lentelę:
– 0 savaitė (prieš iššūkį): ___ vienetų
– 1 savaitė: ___ vienetų
– 2 savaitė: ___ vienetų
– 3 savaitė: ___ vienetų
– 4 savaitė: ___ vienetų
Tikėtina, kad per mėnesį sumažinsite 40-60%. Kai kurios šeimos pasiekia ir 70%, bet nesistenkite būti tobuli. Net 30% sumažinimas – tai puiku!
Kiti rodikliai
Stebėkite ir kitus dalykus:
– Kiek pinigų sutaupėte? (Taip, turėtumėte sutaupyti, nes perkate mažiau pakuotų produktų ir daugiau „natūralių”)
– Kaip jaučiatės? Daugelis žmonių pastebi, kad jaučiasi geriau psichologiškai
– Kiek laiko praleista? Pradžioje gali užtrukti ilgiau, bet po 2 savaičių turėtų tapti įpročiu
Kas daryti, kai viskas eina ne pagal planą
Būkime sąžiningi – ne viskas klosis sklandžiai. Turėsite momentų, kai grįšite iš parduotuvės su plastikiniu maišeliu, nes pamiršote savo. Arba nusipirksite tą įpakuotą sūrį, nes nebuvo laiko eiti pas mėsininką.
Tai normalu.
Nesikankinkite dėl to. Šis iššūkis nėra apie tobulumą, o apie pažangą. Kiekvienas mažas sprendimas svarbus. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą tik 20%, tai vis tiek 60 kg per metus jūsų šeimai. 60 kg, kurie nepateks į vandenynus ar sąvartynus!
Kai kas nors nepavyksta, tiesiog grįžkite prie plano kitą dieną. Nepasiduokite po vienos klaidos. Viena mama pasidalijo: „Pirmą savaitę pamiršau savo maišelius 4 kartus iš 5. Bet dabar, po dviejų mėnesių, pamirštu gal kartą per mėnesį.”
Šeimos įtraukimas
Jei šeimos nariai priešinasi, nepersistenkite. Pradėkite nuo to, kas priklauso tik jums. Kai jie matys, kad tai ne taip sudėtinga ir net sutaupote pinigų, patys prisijungs. Vaikams padarykite žaidimą – kas per savaitę suras daugiau alternatyvų plastikui, gauna prizą.
Ką daryti po 30 dienų: kelias į ilgalaikius įpročius
Praėjo mėnuo. Jūs sumažinote plastiko vartojimą, galbūt netgi viršijote savo lūkesčius. Bet kas toliau?
Svarbiausia – išlaikyti įpročius. Statistika rodo, kad įprotis įsitvirtina per 66 dienas (ne 21, kaip dažnai sakoma). Tad tęskite dar mėnesį, ir tai taps jūsų nauja norma.
Nustatykite sau realius tikslus. Gal neįmanoma visiškai atsisakyti plastiko šiuolaikiniame pasaulyje, bet galite siekti sumažinti 70-80%. Tai jau milžiniškas pasiekimas.
Įkvėpkite kitus. Pasidalinkite savo patirtimi su draugais, socialiniuose tinkluose, kaimynais. Ne pamokslaujant, o tiesiog pasakojant, kaip jums sekasi. Žmonės mato, kad tai įmanoma, ir patys nori bandyti.
Toliau ieškokite naujų būdų. Po pirmų 30 dienų turėsite pagrindą, ant kurio galite statyti. Gal kitą mėnesį susitelksite į aprangą (sintetiniai audiniai – tai taip pat plastikas!), gal į biuro aplinką, gal į dovanas ir šventes.
Prisijunkite prie bendruomenės. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie taip pat stengiasi mažinti atliekas. Facebook grupės, renginiai, parduotuvės be pakuočių – raskite savo žmones. Tai padeda išlikti motyvuotiems ir sužinoti naujų patarimų.
Ir svarbiausia – džiaukitės tuo, ką pasiekėte. Kiekvienas plastikinių maišelis, kurio nenaudojote, kiekvienas stiklinis indelis vietoj plastikinio, kiekvienas kietas šampūnas – tai jūsų indėlis. Jūsų vaikai matys jūsų pavyzdį ir augs su kitokiais įpročiais. Tai ne tik apie aplinką, bet ir apie vertybes, kurias perduodate.
30 dienų iššūkis – tai tik pradžia. Bet kokia pradžia, ar ne? Jūs įrodėte sau, kad galite keistis, prisitaikyti, rasti sprendimus. Dabar šie įpročiai taps jūsų gyvenimo dalimi, ir po metų net neprisiminsit, kaip gyvenote kitaip. O jūsų šiukšlių maišas bus perpus lengvesnis, piniginė – šiek tiek storesnė, o sąžinė – daug ramesnė.