Kodėl verta pradėti jau šiandien
Stoviu savo virtuvėje ir žiūriu į šiukšlių dėžę. Plastikinis jogurto indelis, sūrio pakuotė, makaronų maišelis, dar viena plastikinio butelio kakliukas. Ir tai tik vienos dienos derlius. Kai pradedi skaičiuoti, kiek plastiko išmetame per savaitę, mėnesį, metus – galva ima suktis. Vidutinė Lietuvos šeima per metus išmeta apie 60 kilogramų plastiko. Tai beveik tiek, kiek sveria vidutinio dydžio šuo.
Problema ta, kad plastiko atliekos neišnyksta. Jos tik smulkėja, virsta mikroplastiku ir keliauja į vandenynus, dirvožemį, o galiausiai – ir į mūsų organizmą. Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutiniškai per savaitę suvalgome apie kreditinės kortelės dydžio plastiko kiekį. Skamba bauginančiai, tiesa? Bet gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali kažką pakeisti. Ne iškart, ne radikaliai, bet nuosekliai ir pastebėtinai.
30 dienų iššūkis – tai ne dar vienas neįgyvendinamas naujametinis pažadas. Tai praktiškas planas, kurį išbandžiau pats ir kuris tikrai veikia. Per mėnesį mano šeima sumažino plastiko atliekas beveik perpus. Ir ne, mums nereikėjo persikraustyti į mišką ar atsisakyti civilizacijos malonumų.
Pirmoji savaitė: išmokite atpažinti priešą
Pirmieji septyni iššūkio dienų skiriami ne drastiškiems pokyčiams, o stebėjimui. Skamba nuobodžiai? Galbūt, bet būtent čia slypi sėkmės raktas. Negalite kovoti su tuo, ko nematote.
Pradėkite nuo paprasto užduoties: vieną savaitę rinkite visą plastiką atskirai. Ne į bendrą maišą, o į atskirą dėžę ar kampą. Matysite realų vaizdą – kiek to plastiko iš tiesų yra. Aš tai padariau ir buvau šokiruotas. Per savaitę susikaupė beveik pilnas 60 litrų maišas vien plastiko.
Dabar analizuokite, kas tame maiše. Užsirašykite dažniausiai pasikartojancius daiktus. Mano sąraše pirmaujančioje vietoje buvo maisto pakuotės – jogurtų indeliai, sūrių pakuotės, daržovių maišeliai. Antroje vietoje – buteliai ir buteliukai: vanduo, pienas, valymo priemonės. Trečioje – vienkartiniai daiktai: šiaudeliai, plastikiniai maišeliai, pakuotės iš parduotuvių.
Štai jums praktinis patarimas: padarykite nuotrauką tos plastiko krūvos. Išsaugokite telefonuose. Kai po mėnesio pamatysite skirtumą, tai bus geriausia motyvacija tęsti toliau.
Antroji savaitė: maži žingsniai, dideli pokyčiai
Dabar prasideda tikrasis darbas. Bet ramiai – nereikia iškart visko apversti aukštyn kojomis. Antrąją savaitę sutelkite dėmesį į tris paprasčiausius pakeitimus.
**Pirma:** atsikratykite vienkartinių plastikinių maišelių. Tai lengviausia. Nusipirkite kelis drobės maišelius ar naudokite senus. Laikykite juos automobilyje, prie durų, kur tik prisimintumėte pasiimti einant į parduotuvę. Aš prie durų rankenės pakarinau vieną maišelį kaip priminimą. Veikia puikiai.
**Antra:** pakeiskite plastikinius vandens butelius į daugkartinį gertuvę. Čia investuokite į gerą, kokybišką gertuvę – tokią, kuri jums patiks. Jei ji bus graži ir patogi, nešiositės ją visur. Aš nusipirkau nerūdijančio plieno gertuvę už 25 eurus, ir tai buvo viena geriausių investicijų. Per metus sutaupiau ne tik plastiką, bet ir apie 300 eurų, kuriuos anksčiau išleidau buteliuotam vandeniui.
**Trečia:** atsisakykite plastikinių šiaudelių ir vienkartinių indų. Jei mėgstate gėrimus su šiaudeliu, nusipirkite metalinių ar bambuko. Jie kainuoja vos keletą eurų ir tarnauja metų metus. Kavai išsinešti – pasiimkite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei ateinate su savu indu.
Šie trys pakeitimai per savaitę gali sumažinti jūsų plastiko atliekas 20-30 procentų. Tikrai, tikrinau.
Trečioji savaitė: virtuvės revoliucija
Virtuvė – tai pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Bet čia ir slypi didžiausios galimybės. Trečiąją savaitę sutelkite dėmesį būtent į šią erdvę.
Pradėkite nuo maisto pirkimo. Ieškokite alternatyvų plastikinėms pakuotėms. Vietoj supakuotų daržovių rinkitės laisvai pardavinėjamas. Taip, kartais jos kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo. O sveikatai ir aplinkai – neįkainojama.
Sūrius, dešras, mėsą prašykite įdėti į savo atsineštus stiklinius ar plastmasinius daugkartinius indus. Pirmą kartą tai padarius gali būti nepatogu – pardavėjos žiūri keistai, bet po kelių kartų tampa įprastu dalyku. Aš dabar net malonumą gaunu matydamas pardavėjos nustebimą, kai ištraukiu savo indą.
Pigiausias ir ekologiškiausias būdas sumažinti maisto pakuočių kiekį – pirkti didmena. Kruopos, ankštiniai augalai, riešutai, džiovinti vaisiai – visa tai galima pirkti be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau veikia parduotuvės, kur galite atsineštus indus pripildyti produktų. Kaimuose situacija sudėtingesnė, bet ir čia galima rasti sprendimų – pirkti didesnes pakuotes, kurios ilgiau tarnauja.
Dar vienas praktiška gudrybė – gaminkite patys. Jogurtas, duona, sausainiai – visa tai nesunku pasigaminti namuose ir sutaupyti ne tik plastiko, bet ir pinigų. Jogurto gamyba užima vos 10 minučių aktyvaus darbo, o rezultatas – savaitei jogurto be jokių pakuočių. Reikia tik pieno ir šaukšto gyvų jogurto kultūrų.
Ketvirtoji savaitė: vonios kambarys ir valymo priemonės
Jei manote, kad virtuvė – plastiko karalystė, palaukite, kol atidžiau pažvelgsite į vonios kambarį. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų pasta, dezodorantai – visa tai plastikinėse pakuotėse.
Bet yra alternatyvų, ir jos ne tik ekologiškos, bet dažnai ir geresnės. Kietieji šampūnai ir muilai – atradimas. Vienas kietas šampūnas keičia 2-3 įprastus plastikinius butelius. Jis užtenka keliems mėnesiams, neužima vietos, patogus kelionėse. Pirmą kartą išbandžius gali atrodyti keista, bet po savaitės įprantate ir nebegrįžtate atgal.
Dantų pasta – čia irgi yra sprendimų. Galite pirkti pastą stiklainiuose arba išbandyti dantų miltelius. Skamba egzotiškai, bet veikia puikiai. Arba dar paprasčiau – dantų pasta tabletėse. Sukramtote, išsiplaunate – ir viskas.
Dezodorantai stiklainiuose, kietieji kondicionieriai, bambuko šepetėliai vietoj plastikinių – visa tai jau galima rasti Lietuvoje. Taip, kartais reikia paieškoti, bet internetas pilnas tokių parduotuvių.
Valymo priemonės – dar viena plastiko bomba. Bet ir čia yra sprendimas. Daugelį valymo priemonių galima pasigaminti patiems iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Tai pigiau, saugiau ir be plastiko. Stiklų valiklis? Vanduo su actu. Vonios valiklis? Soda su citrinų sultimis. Grindų ploviklis? Vanduo su keliais lašais eterinių aliejų. Veikia ne blogiau nei parduotuvėje pirkti, o kainuoja centus.
Jei gaminti patiems nenorite, ieškokite koncentruotų priemonių, kurias galima skiesti namuose ir pildyti į tuos pačius butelius. Arba priemonių tabletėse – įmetate tabletę į butelį, užpilate vandens, ir turite gatavą valymo priemonę.
Už namų ribų: kaip išlaikyti įprotį
Namuose plastiko sumažinimas – viena. Bet kaip elgtis už namų ribų? Kavinėse, restoranose, kelionėse, darbe? Čia prasideda tikrasis iššūkis.
Visada turėkite su savimi „ekologišką rinkinį”: daugkartinę gertuvę, metalinį ar bambuko šiaudelį, savo puodelį kavai, drobės maišelį. Skamba, kad reikia nešiotis pusę namų? Iš tiesų visa tai telpa nedideliame krepšelyje ar net kišenėje.
Restorane ar kavinėje nebijokite paprašyti patiekti be plastiko. „Ar galite be šiaudelio, prašau?” – paprasta frazė, kuri išgelbsti vieną plastikinį šiaudelį. Maisto išsinešimui pasiimkite savo indą. Daugelis restoranų jau tai priima kaip normalybę.
Darbe – atsisakykite vienkartinių puodelių ir įrankių. Turėkite savo puodelį, šaukštą, šakutę stalčiuje. Jei darbovietėje užsakoma maistas, organizuokite bendrą užsakymą su prašymu sumažinti pakuotes.
Kelionėse – tai sudėtingiausia, bet įmanoma. Pasiimkite savo gertuvę (oro uoste pripildysite po saugumo patikros), užkandžius be pakuočių, savo įrankius. Viešbutyje atsisakykite miniatiūrinių šampūnų ir muilų – naudokite savo kietuosius.
Kai nepavyksta: kaip nesimesti
Būkime sąžiningi – nepavyks visiškai atsisakyti plastiko. Bent jau ne iškart. Ir tai visiškai normalu. Svarbu ne tobulumas, o pastangos ir kryptis.
Bus dienų, kai pamirsite maišelius ir turėsite pirkti plastikinį. Bus situacijų, kai neturėsite pasirinkimo. Kartais plastiko pakuotė bus vienintelė opcija. Ir tai gerai. Nesikankinkite dėl to.
Viena didžiausių klaidų, kurią mačiau žmonėse (ir patyriau pats) – viskas arba nieko požiūris. „Jei negaliu atsisakyti viso plastiko, tai kam apskritai stengtis?” Tai žlugdanti logika. Net 50 procentų plastiko sumažinimas yra milžiniškas laimėjimas.
Kai nepavyksta, tiesiog grįžkite prie įpročių kitą dieną. Nesvarbu, kad vakar nusipirkote vandenį plastikiniame butelyje. Šiandien pasiimkite gertuvę. Nesvarbu, kad praėjusią savaitę užmiršote maišelius tris kartus. Šią savaitę prisiminkite.
Dar vienas patarimas – nepaverčiate šito religija. Nespaudžiate kitų, nemoralinkite, neteiskite. Tiesiog darykite tai, ką galite, ir būkite pavyzdžiu. Žmonės pastebės ir galbūt seksite. O galbūt ne. Ir tai irgi gerai.
Po 30 dienų: gyvenimas su mažiau plastiko
Praėjus mėnesiui, pažvelkite atgal. Padarykite tą patį, ką darėte pirmąją savaitę – surinkite savaitės plastiko atliekas. Palyginkite su nuotrauka, kurią padarėte pradžioje. Skirtumas turėtų būti akivaizdus.
Mano atveju po mėnesio plastiko atliekų sumažėjo 45 procentais. Ne 100, ne 80, bet 45. Ir tai puiku. Per metus tai reiškia apie 27 kilogramus mažiau plastiko. Padauginkite iš šeimos narių skaičiaus, iš kaimynų, draugų, kurie galbūt įkvėpti jūsų pavyzdžio irgi pradės – ir gausite tikrai reikšmingą poveikį.
Bet svarbiausia – pastebėsite, kad tai tapo natūralu. Nebereikia galvoti, ar pasiėmėte maišelį – jis tiesiog visada su jumis. Nebeperkate vandens buteliuose – gertuvė tapo kasdienybės dalimi. Nebemąstote, ar verta gaminti jogurtą patiems – tiesiog gaminate, nes taip įpratote.
30 dienų iššūkis virsta gyvensena. Ne apkrauta, ne sudėtinga, ne tobula – bet geresnė. Geresnė jums, geresnė aplinkai, geresnė ateities kartoms. Ir tai prasidėjo nuo vieno paprasto sprendimo – pradėti.
Taigi, ar esate pasirengę? Pirmoji diena – tiesiog stebėkite. Antroji – pasiimkite maišelį. Trečioji – gertuvę. Po truputį, po vieną žingsnelį. Po mėnesio atsigręžsite ir nustebsite, kaip toli nuėjote. O geriausias dalykas? Tai tik pradžia.