Kodėl verta susimąstyti apie atliekas
Kiekvieną savaitę išnešame pilnus maišus šiukšlių ir retai pagalvojame, kur visa tai keliauja. Vidutinė Lietuvos šeima per mėnesį sukuria apie 100-150 kg atliekų – tai maždaug tiek, kiek sveria suaugęs žmogus. Didžioji dalis šių atliekų keliauja į sąvartynus, kur skaidosi dešimtmečius, o kai kas – niekada.
Tačiau atliekų mažinimas nėra vien apie aplinkosaugą. Tai ir apie pinigus, kuriuos taupome pirkdami mažiau nereikalingų daiktų, ir apie erdvę namuose, ir apie paprastesnį, mažiau chaotišką gyvenimą. Kai pradedi sąmoningai mažinti atliekas, keičiasi ir požiūris į vartojimą apskritai.
Virtuvė – didžiausias atliekų šaltinis
Virtuvė yra ta vieta, kur susidaro daugiausia namų ūkio atliekų. Maisto pakuotės, plastikai, organinės atliekos – visa tai kasdien kraunasi šiukšliadėžėje. Bet būtent čia galima padaryti didžiausią pokytį.
Planuokite maisto pirkimus. Skamba nuobodžiai, bet tai veikia. Prieš eidami į parduotuvę, patikrinkite šaldytuvą ir perrašykite, ko tikrai reikia. Neperkaupkite produktų, kurie greitai genda. Geriau apsilankyti parduotuvėje du kartus per savaitę nei pirkti viską iš karto ir vėliau išmesti pusę.
Kompostuokite maisto likučius. Net jei gyvenant daugiabučiame tai atrodo sudėtinga, yra sprendimų. Bokashi komposteris telpa po kriaukle ir neturi kvapo. Kai kuriose savivaldybėse veikia bendruomeniniai kompostavimo taškai. Organinės atliekos sudaro apie 40% visų namų šiukšlių – tai milžiniškas kiekis, kurį galima nukreipti nuo sąvartyno.
Pirkite produktus be pakuočių. Vis daugiau parduotuvių siūlo birių produktų skyrius, kur galite atsineštį savo maišelius ar stiklainius. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, net skalbimo milteliai – visa tai dažnai prieinama be pakuočių. Taip, kartais kainuoja šiek tiek brangiau, bet sutaupysite ant šiukšlių maišų ir sąžinės ramybės.
Plastikas – kasdienė problema
Plastiko atliekos yra viena didžiausių šiuolaikinių problemų. Nors rūšiuojame, tik nedidelė dalis plastiko iš tikrųjų perdirbama. Todėl geriausias sprendimas – tiesiog vartoti jo mažiau.
Atsisakykite vienkartinių daiktų. Plastikinis šiaudelis, vienkartiniai įrankiai, kavos puodeliai su dangteliais – visa tai naudojame kelias minutes, o skaidosi šimtmečius. Įsigykite daugiakartinį vandens butelį, termosą kavai, metalinių ar bambuko šiaudelių jei jų tikrai reikia.
Rinkitės stiklo ar metalo pakuotes. Kai turite pasirinkimą tarp plastiko ir stiklo, rinkitės stiklą. Jis geriau perdirbamas ir gali būti naudojamas pakartotinai. Jogurtas stiklainiuose, pienas stiklo buteliuose, konservai metalinėse skardinėse – tai geresni variantai.
Naudokite audeklinius maišelius. Ne tik apsipirkimui, bet ir daržovėms bei vaisiams. Daugelis žmonių atsineša savo krepšius į parduotuvę, bet vis tiek naudoja tuos plonus plastikinukus daržovėms. Pasisiūkite ar nusipirkite lengvų audeklinių maišelių – jie tarnaus metus.
Vonios kambarys ir higiena
Vonios kambaryje susidaro daugiau atliekų nei galvojame. Kosmetikos pakuotės, vienkartiniai higieniniai produktai, plastikinis dantų šepetėlis – visa tai kaupiasi.
Pereikite prie kietų produktų. Kietas šampūnas, muilas, kondicionierius – tai ne tik mažiau pakuočių, bet ir patogiau keliaujant. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius ir užtenka kur kas ilgiau.
Naudokite daugiakartines alternatyvas. Audiniai rankšluosčiai vietoj popierinių, daugkartiniai kosmetiniai diskeliai vietoj vatos, bambuko dantų šepetėlis vietoj plastikinio. Moterims – menstruacinė taurelė ar daugkartiniai įklotai. Taip, reikia įprasti, bet poveikis aplinkai ir biudžetui ilgalaikėje perspektyvoje yra akivaizdus.
Gaminkite savo valiklių. Actas, soda, citrinų rūgštis – iš šių paprastų ingredientų galima pasigaminti daugumą namų valiklių. Sutaupysite pinigų ir išvengsite daugybės plastikinių butelių. Be to, žinosite tiksliai, kas yra jūsų naudojamų produktų sudėtyje.
Drabužiai ir tekstilė
Tekstilės pramonė yra viena labiausiai teršiančių pasaulyje, o greita mada skatina vartoti vis daugiau. Vidutiniškai žmogus per metus išmeta apie 30 kg drabužių.
Pirkite mažiau, bet geresnės kokybės. Vienas gerai pasiūtas lininiai marškiniai tarnaus dešimt kartų ilgiau nei penki pigūs iš sintetikos. Taip, iš pradžių brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje – ekonomiškesni ir ekologiškesni.
Taisykite ir perdirbkite. Atsegta saga ar nedidelė skylutė – ne priežastis išmesti drabužį. Išmokite pagrindinio siuvimo arba raskite gerą siuvėją. Seni marškiniai gali tapti valymo skudurais, džinsai – pirkinių maišeliais.
Apsikeitinėkite ir pirkite second hand. Antrinė rinka – puikus būdas atnaujinti spintą be naujų atliekų kūrimo. Drabužių mainų renginiai, internetinės platformos, labdaros parduotuvės – galimybių gausu.
Elektronika ir buitinė technika
Elektroninės atliekos yra vienos pavojingiausių ir greičiausiai augančių atliekų rūšių. Telefonai, kompiuteriai, buitinė technika – visa tai turi būti tvarkoma atsakingai.
Naudokite kol veikia. Naujas telefono modelis išeina kas metai, bet jūsų dabartinis greičiausiai dar puikiai veikia. Atsparumas naujų daiktų pagundai – vienas svarbiausių žingsnių mažinant atliekas.
Taisykite vietoj keitimo. Dažnai sutaisyti pigiau nei pirkti naują. Ieškokite vietinių meisterių, žiūrėkite YouTube vaizdo įrašų apie taisymą. Kai kurie daiktai turi „teisę būti sutaisyti” – gamintojams privaloma teikti atsargines dalis.
Atiduokite arba parduokite. Jei jums nebereikia, kam nors kitas dar gali praversti. Internetiniai skelbimų portalai, dovanojimai, labdaros organizacijos – yra daug būdų pratęsti daiktų gyvenimą.
Popierius ir dokumentai
Nors gyvename skaitmeniniame amžiuje, popierinių atliekų vis dar susidaro gausu. Sąskaitos, reklaminiai lankstinukai, pakuotės – visa tai kaupiasi.
Pereikite prie skaitmeninių dokumentų. Dauguma paslaugų teikėjų siūlo elektroninius dokumentus. Banko sąskaitos, komunaliniai mokėjimai, čekiai – visa tai gali būti saugoma elektroniškai. Taip ne tik mažinate atliekas, bet ir lengviau tvarkote dokumentus.
Atsisakykite nepageidaujamos reklamos. Ant pašto dėžutės užklijuokite lipduką „Reklamos nenoriu”. Daugelis įmonių leidžia atsisakyti popierinių katalogų ir pasiūlymų.
Naudokite popierių abiem pusėmis. Juodraščiams, užrašams, vaikų piešimui – vienpusiai atspausdinti lapai puikiai tinka. Senas popierius taip pat tinka kompostavimui, jei jame nėra daug spalvotų dažų.
Kai mažiau tampa daugiau
Atliekų mažinimas nėra apie tobulumą. Niekas negyvena visiškai be atliekų, ir tai normalu. Svarbu pradėti nuo mažų žingsnių ir palaipsniui keisti įpročius. Galbūt šią savaitę atsisakysite plastikinių maišelių daržovėms, kitą – išbandysite kietą šampūną, o po mėnesio jau kompostuosite maisto likučius.
Kiekvienas sumažintas kilogramas atliekų – tai mažiau teršalų ore ir vandenyje, mažiau resursų išgavimo, mažiau energijos transportavimui ir perdirbimui. Tai taip pat daugiau pinigų jūsų piniginėje, daugiau vietos namuose ir daugiau ramybės žinant, kad darote tai, kas nuo jūsų priklauso.
Pradėkite nuo to, kas atrodo paprasčiausia. Stebėkite savo šiukšliadėžę savaitę ir pažiūrėkite, ko ten daugiausia. Būtent ten ir slypi didžiausios galimybės pokyčiams. Ir nepamirškite – kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojamas, o kartu mes galime padaryti tikrai didelį skirtumą.