Kodėl verta susimąstyti apie atliekų kiekį
Kai pirmą kartą pažvelgiau į savo šiukšlių dėžę prieš kelerius metus, supratau, kad kažkas negerai. Kas savaitę pilnas maišas, dažniausiai perpildytas, o kartais net du. Tada pradėjau skaičiuoti – per metus mano šeima išmesdavome apie 50 pilnų šiukšlių maišų. Tai atrodė absurdiška, ypač kai sužinojau, kad dauguma tų atliekų galėjo būti perdirbtos, kompostuotos ar iš viso nepirktos.
Sumažinti atliekų kiekį 80 procentų per tris mėnesius skamba ambicingas tikslas, bet tai visiškai įmanoma. Ne, jums nereikės gyventi kaip vienuoliui ar atsisakyti visų patogumų. Reikia tik kelių paprastų įpročių pakeitimų ir šiek tiek planavimo. Pats įsitikinau, kad tai veikia – mano šeima dabar pripildo vieną nedidelį maišą per mėnesį, o kartais net rečiau.
Pirmasis žingsnis: išsiaiškinkite, kas atsiduria jūsų šiukšlėse
Prieš pradedant bet kokius pokyčius, būtina suprasti, ką iš tikrųjų išmetate. Skirkite savaitę atliekų auditui. Skamba keistai, bet tai veikia. Prieš išmesdami bet ką į šiukšlių dėžę, užsirašykite arba bent atkreipkite dėmesį. Greičiausiai pastebėsite keletą pagrindinių kategorijų.
Maisto pakuotės sudaro didžiulę dalį – plastikai, kartonas, stiklas. Paskui eina maisto atliekos, kurios daugeliui žmonių sudaro net 30-40 procentų viso šiukšlių kiekio. Dar yra popierius, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai daiktai, kosmetikos pakuotės ir visa kita. Kai suprasite, kas dominuoja jūsų šiukšlėse, žinosite, nuo ko pradėti.
Aš pastebėjau, kad didžiąją dalį mano atliekų sudarė maisto pakuotės ir plastikiniai maišeliai iš parduotuvių. Tai buvo akivaizdus signalas, kur reikia keisti įpročius. Jūsų situacija gali būti kitokia – galbūt daug vienkartinių kavos puodelių ar kosmetikos pakuočių. Kiekvienas atvejis individualus.
Virtuvė – pagrindinė mūšio vieta
Virtuvė generuoja daugiausia atliekų bet kuriuose namuose. Čia ir prasideda tikrasis darbas. Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti – pradėti kompostuoti. Jei turite kiemą, paprastas kompostinė dėžė išspręs maisto atliekų problemą. Jei gyvenate bute, yra kompaktiški kompostavimo sprendimai, tokie kaip bokashi kibiras ar vermikomposteris.
Kompostuoti galima beveik visas organines atliekas: daržovių ir vaisių likučius, kiaušinių lukštus, kavos tirščius, arbatos maišelius (tik patikrinkite, ar jie be plastiko), net popierines servetėles. Tai vienu ypu pašalina 30-40 procentų jūsų atliekų. Mano šeimai tai buvo didžiausias proveržis – staiga šiukšlių dėžė ėmė pildytis dvigubai lėčiau.
Antrasis svarbus žingsnis – pirkti produktus be pakuočių ar su minimaliomis pakuotėmis. Dabar daugelyje miestų yra parduotuvių, kur galite atsivežti savo indus ir pirkti produktus sveriamus. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejus, actas – visa tai galima įsigyti be plastiko. Jei tokių parduotuvių nėra, rinkitės dideles pakuotes vietoj mažų – tai sumažina pakuočių kiekį vienam produkto kilogramui.
Vaisiai ir daržovės – pirkite laisvus, ne supakuotus plastikiniuose dėkluose. Taip, kartais jie kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, o pakuočių sutaupote daug. Nešiokitės savo daugiakartinių maišelių rinkinį – tekstilinius ar tinklelius. Juos galima nusipirkti arba pasisiūti patiems iš senų medžiagų.
Apsipirkimo įpročių revoliucija
Kaip perkate produktus, lemia, kiek atliekų generuosite. Spontaniški pirkiniai dažnai reiškia daugiau pakuočių ir vėliau išmestų daiktų. Planavimas čia yra raktas. Prieš eidamas į parduotuvę, sudarau savaitės meniu ir tikslų produktų sąrašą. Tai ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo pinigų.
Visada turėkite su savimi apsipirkimo rinkinį: tekstilinius maišelius, tvirtas pirkinių krepšius, stiklinius ar nerūdijančio plieno indus, jei perkate ką nors iš šviežių skyrių. Aš laikau tokį rinkinį automobilyje, kad niekada nepamirščiau. Jei naudojatės viešuoju transportu, nedidelis sulankstomas krepšys lengvai telpa krepšyje ar kuprinėje.
Rinkitės produktus stiklo ar popieriaus pakuotėse, kurias lengviau perdirbti nei plastiką. Pienas stikle, jogurtas stikliniuose indeliuose, sūris popieriniame įvyniojimu – tokie pasirinkimai daro didelį skirtumą. Taip, kartais tai brangu, bet galite kompensuoti pirkdami kitus produktus pigiau ar gamindami patys.
Dar vienas svarbus dalykas – atsisakyti vienkartinių daiktų. Plastikinis maišelis parduotuvėje, vienkartiniai stalo įrankiai, popieriniai rankšluosčiai, plastikinė plėvelė maistui – visa tai turi daugiakartines alternatyvas. Vaškuoti audiniai maisto laikymui, medžiaginiai rankšluosčiai, metaliniai ar mediniai stalo įrankiai kelionėms.
Vonios kambario transformacija
Vonios kambarys yra antra pagal svarbą vieta atliekų mažinimo kelyje. Čia susiduriame su kosmetikos pakuotėmis, vienkartiniais higienos produktais ir visa kita. Bet pakeitimai gali būti paprastesni, nei manote.
Kietieji muilai ir šampūnai vietoj skystųjų plastikinėse buteliuose – tai akivaizdus sprendimas. Dabar rinkoje yra puikių kietųjų šampūnų, kondicionierių, net kūno losjonų. Vienas kietasis šampūnas trunka tiek, kiek 2-3 skystojo buteliai, ir nėra jokios pakuotės, išskyrus mažą popierinę dėžutę ar apvyniojimą.
Dantų šepetėliai iš bambuko ar su pakeičiamomis galvutėmis, dantų pasta tabletėse ar milteliuose, kietasis dezodorantas ar dezodorantas stikliniame indelyje su pakeičiamais užpildais – visa tai sumažina plastiko kiekį. Aš pats naudoju bambuko šepetėlį ir dantų pastą tabletėse jau pusantrų metų – veikia puikiai, o atliekų beveik nėra.
Moterims – daugiakartiniai higienos produktai, tokie kaip menstruacinės taurelės ar audiniai įklotai, gali atrodyti neįprasti, bet jie ne tik ekologiškesni, bet ir ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje. Viena taurelė gali tarnauti iki 10 metų. Tai tūkstančiai vienkartinių produktų, kurie neatsidurs sąvartyne.
Vatos diskeliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinės šukos – visiems yra alternatyvos. Daugiakartiniai vatos diskeliai iš medvilnės, metaliniai skutimosi peiliukai su pakeičiamais ašmenimis, medinės ar metalinės šukos. Pradžioje gali tekti investuoti šiek tiek daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks.
Drabužiai ir tekstilė: pamiršta atliekų kategorija
Daugelis žmonių neįskaičiuoja drabužių į atliekų problemą, bet tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų, o greita mada skatina nuolat pirkti ir išmesti. Vidutiniškai žmogus per metus išmeta apie 30 kilogramų drabužių. Tai milžiniška problema.
Pirmiausia – pirkite mažiau, bet kokybiškai. Geriau turėti 10 kokybiškai pasiūtų drabužių, kurie tarnaus metus, nei 50 pigių, kurie suyra po kelių skalbimų. Aš pats perėjau prie minimalistinio spintų turinio ir pastebėjau, kad iš tikrųjų naudoju tik nedidelę dalį savo drabužių. Dabar perku naują daiktą tik tada, kai senas jau tikrai nebetinkamas nešioti.
Kai drabužis susidėvi, pirmiausia pagalvokite apie taisymą. Saga atsiuvo, siūlė plyšo, užtrauktukas sulūžo – daugumą tokių problemų galima išspręsti. Jei patys nemokate taisyti, yra siuvėjų, kurie tai padaro už nedidelį mokestį. Vienas sutvarkytų džinsų gali tarnauti dar kelerius metus.
Drabužius, kurių nebedėvite, bet kurie dar geros būklės, atiduokite labdarai, parduokite antrinėje rinkoje ar apsikeiskite su draugais. Organizuojame su kaimynais kelis kartus per metus drabužių mainų vakarėlius – tai smagu ir naudinga. Tikrai nebenešiotinus drabužius galima panaudoti namų ruošos skudurėliams ar atiduoti tekstilės perdirbimui.
Kaip išvengti impulsinių pirkinių ir nereikalingų daiktų
Viena didžiausių atliekų šaltinių – daiktai, kurių iš tikrųjų niekada nereikėjo. Impulsinis pirkimas, akcijos, „gal kada nors prireiks” mentalitetas – visa tai veda prie perpildytų namų ir vėliau – šiukšlių dėžių.
Įdiekite sau 30 dienų taisyklę: prieš pirkdami bet ką, kas nėra būtinas, palaukite 30 dienų. Užsirašykite, ko norite, ir grįžkite prie to sąrašo po mėnesio. Pastebėsite, kad dauguma dalykų jums iš tikrųjų nereikalingi. Aš taip sutaupiau ne tik vietos ir pinigų, bet ir išvengiau būsimų atliekų.
Prieš pirkdami klauskite savęs: ar man tai tikrai reikia? Ar turiu kažką panašaus? Ar galiu tai pasiskolinti ar nuomotis? Daugeliui daiktų, kuriuos naudojame retai, yra nuomos paslaugos – įrankiai, sporto įranga, net drabužiai ypatingoms progoms. Kodėl pirkti elektrines gręžtuvą, kurią naudosite kartą per metus?
Atsisakykite nemokamų daiktų, kurių nereikia. Reklaminiai suvenyriai, nemokamos dovanos su pirkiniais, plastikiniai žaislai vaikams restoranuose – visa tai greitai virsta šiukšlėmis. Mokykitės mandagiai atsisakyti. Aš paprastai sakau: „Ačiū, bet man to nereikia” – ir tai veikia.
Perdirbimas: kas tikrai veikia ir kas ne
Daugelis žmonių mano, kad perdirbimas išsprendžia atliekų problemą, bet realybė sudėtingesnė. Perdirbimas yra geriau nei sąvartynas, bet jis turėtų būti paskutinė, o ne pirmoji gynybos linija. Pirmiausia reikia atsisakyti, paskui sumažinti, tada pakartotinai naudoti, ir tik po to – perdirbti.
Svarbu žinoti, ką iš tikrųjų galima perdirbti jūsų mieste. Perdirbimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo vietos. Kai kurie plastikai perdirbami, kiti ne. Purvinos pakuotės dažnai negali būti perdirbtos. Išsiaiškinkite savo vietinės perdirbimo sistemos taisykles ir laikykitės jų.
Stiklas ir metalas perdirbami beveik be apribojimų ir kokybės praradimo. Popierius ir kartonas taip pat gerai perdirbami, nors kiekvieną kartą pluoštas trumpėja. Plastikas – sudėtingiausia kategorija. Dauguma plastiko iš tikrųjų neperdirbama, net jei ant jo yra perdirbimo simbolis. PET (1) ir HDPE (2) dar nieko, bet kiti plastikai dažnai baigia sąvartyne.
Todėl geriausia strategija – vengti plastiko, kiek įmanoma. Jei jau perkate, rinkitės lengvai perdirbamus materialu. Ir visada išplaukite pakuotes prieš mesdami į perdirbimo konteinerį – purvinos pakuotės gali užteršti visą perdirbimo partiją.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Po trijų mėnesių pastangų, jūsų šiukšlių dėžė turėtų būti žymiai tuštesnė. Mano atveju, pirmąjį mėnesį sumažinau atliekas apie 40 procentų tiesiog pradėjęs kompostuoti ir atsisakęs plastikinių maišelių. Antrąjį mėnesį, pakeitus apsipirkimo įpročius ir pradėjus pirkti be pakuočių, dar 30 procentų. Trečiąjį mėnesį, optimizavus vonios kambario produktus ir atsisakius nereikalingų pirkinių, pasiekiau tą 80 procentų sumažinimą.
Svarbu suprasti, kad tai procesas, ne vienkartinis įvykis. Kai kurie pakeitimai bus lengvi, kiti reikalaus laiko ir įpratimo. Nebūkite per griežti sau – jei kartais pamiršite maišelius ar nusipirksite kažką supakuotą, tai normalu. Svarbu bendras judėjimas teisinga kryptimi.
Taip pat pastebėsite šalutinius privalumus. Mano šeima dabar taupo apie 100 eurų per mėnesį, nes perkame mažiau nereikalingų daiktų ir maisto. Namai tvarkingesi, nes mažiau daiktų reiškia mažiau netvarkos. Jaučiuosi geriau žinodamas, kad mano poveikis aplinkai mažesnis. O kai draugai klausia, kaip tai padariau, galiu pasidalinti patirtimi ir galbūt įkvėpti juos.
Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų. Galbūt kompostavimo ir daugiakartinių maišelių. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar vieną. Per tris mėnesius, žingsnis po žingsnio, pasieksiste rezultatų, kurie jus nustebins. Atliekų mažinimas nėra apie tobulumą – tai apie pažangą. Ir kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi.