Naujos transporto eros pradžia
Dar prieš dešimtmetį elektromobiliai atrodė kaip tolimos ateities fantazija. Šiandien jie jau tapo įprasta miestų peizažo dalimi. Teslos, Nissanai, Volkswagen ID serijos automobiliai ir kiti elektra varomi transporto priemonių modeliai užima vis didesnę rinkos dalį. Vien 2023 metais pasaulyje buvo parduota virš 14 milijonų elektromobilių, o tai sudaro beveik 18% visų naujų automobilių pardavimų.
Elektromobilių populiarumą skatina ne tik mada ar naujos technologijos žavesys, bet ir rimtas susirūpinimas dėl klimato kaitos. Transporto sektorius išskiria apie 24% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje, todėl perėjimas prie mažiau taršių alternatyvų tampa būtinybe, o ne pasirinkimu. Tačiau ar elektromobiliai iš tiesų yra ta „žalioji” alternatyva, kuria juos pristato gamintojai? Ar jie tikrai padeda kovoti su klimato kaita, ar tai tik gerai sukurtas rinkodaros triukas?
Elektromobilių CO2 pėdsakas: ką rodo skaičiai
Kalbant apie elektromobilių poveikį klimatui, svarbu įvertinti visą jų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki utilizavimo. Elektromobilių gamyba reikalauja daugiau energijos ir išteklių nei tradicinių automobilių, ypač dėl baterijų gamybos. Vidutiniškai elektromobilio gamyba sukuria 15-68% daugiau CO2 emisijų nei įprasto automobilio su vidaus degimo varikliu.
Štai keletas faktų apie elektromobilių gamybos poveikį:
- Vidutinio dydžio elektromobilio baterijos gamyba išskiria apie 6-8 tonas CO2
- Baterijoms reikalingi retieji metalai (ličio, kobalto, nikelio) yra išgaunami energijai imliuose kasybos procesuose
- Elektromobilio gamyba vidutiniškai sukuria 10-12 tonų CO2, palyginti su 6-8 tonomis įprasto automobilio atveju
Tačiau eksploatacijos metu elektromobiliai pradeda „atidirbti” savo skolą aplinkai. Tyrimai rodo, kad vidutinis elektromobilis, naudojamas Europos Sąjungoje, savo papildomą gamybos pėdsaką „išdirba” per 1-2 metus, priklausomai nuo elektros tinklo, kuriame jis kraunamas, švarumo.
Elektros tinklo žalumas – lemiamas faktorius
Elektromobilių poveikis klimato kaitai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gaminama elektra, kuria jie varomi. Jei elektromobilis kraunamas elektra, pagaminta deginant anglį, jo realus poveikis aplinkai gali būti panašus ar net blogesnis nei taupaus dyzelinio automobilio.
Pavyzdžiui, Lenkijoje, kur elektros gamyboje dominuoja anglimi kūrenamos elektrinės, elektromobilio naudojimas lemia maždaug 25% mažesnes emisijas nei įprasto automobilio. Tuo tarpu Norvegijoje, kur elektra gaminama beveik išimtinai iš hidroelektrinių, elektromobiliai sukelia net 95% mažiau emisijų.
Lietuvos atvejis yra įdomus – mūsų šalis importuoja nemažai elektros, tačiau bendras elektros tinklo „žalumas” gerėja. 2023 metais apie 56% Lietuvoje suvartotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, todėl elektromobilių naudojimas čia sukuria apie 60-70% mažiau emisijų nei tradicinių automobilių.
Baterijų iššūkis: nuo gamybos iki perdirbimo
Elektromobilių baterijos – tai ir didžiausias jų privalumas, ir didžiausia problema. Šiuolaikinės ličio jonų baterijos leidžia nuvažiuoti 300-500 km vienu įkrovimu, tačiau jų gamyba reikalauja didelių išteklių.
Kobaltas, vienas iš pagrindinių baterijų komponentų, dažnai išgaunamas problemiškose kasyklose Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur paplitęs vaikų darbas ir prastos darbo sąlygos. Ličio gavyba Pietų Amerikoje sukelia vandens trūkumo problemas vietinėms bendruomenėms. Šie socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai meta šešėlį ant elektromobilių „žalumo”.
Tačiau technologijos sparčiai tobulėja. Naujos kartos baterijos naudoja mažiau problemiškų medžiagų:
- LFP (ličio geležies fosfato) baterijos visai nenaudoja kobalto
- Kietojo elektrolito baterijos žada didesnį energijos tankį ir mažesnį retųjų metalų poreikį
- Natrio jonų baterijos gali tapti alternatyva ličio technologijai
Baterijų perdirbimas taip pat tampa vis efektyvesnis. Šiuolaikinės technologijos leidžia atgauti iki 95% vertingų metalų iš panaudotų baterijų. Be to, senos elektromobilių baterijos, kurios nebetinka transportui, gali būti panaudotos stacionarioms energijos kaupimo sistemoms, prailginant jų naudingą tarnavimo laiką.
Elektromobiliai miestų ekosistemoje
Elektromobilių poveikis aplinkai neapsiriboja vien CO2 emisijomis. Jie turi ir kitų svarbių privalumų, ypač miestų aplinkoje:
Visų pirma, elektromobiliai neišmeta azoto oksidų ir kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinės oro taršos mieste priežastys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša kasmet nusineša apie 7 milijonus gyvybių visame pasaulyje. Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose oro kokybė dažnai viršija leistinas normas, ypač šaltuoju metų laiku, todėl perėjimas prie elektromobilių galėtų reikšmingai pagerinti gyventojų sveikatą.
Antra, elektromobiliai sukuria mažiau triukšmo. Tyrimai rodo, kad nuolatinis transporto triukšmas didina streso lygį, miego sutrikimus ir širdies bei kraujagyslių ligas. Elektromobiliai, ypač važiuojant mažu greičiu, yra žymiai tylesni.
Tačiau elektromobiliai sukuria ir naujų iššūkių miestų infrastruktūrai:
- Įkrovimo stotelių tinklas turi būti pakankamai tankus
- Elektros tinklai turi būti pajėgūs atlaikyti padidėjusią apkrovą
- Daugiabučių namų gyventojams kyla sunkumų su kasdienio įkrovimo galimybėmis
Elektromobiliai Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos
Lietuvoje elektromobilių skaičius auga, tačiau vis dar sudaro nedidelę dalį viso automobilių parko. 2023 metų pabaigoje Lietuvoje buvo registruota apie 12 000 elektromobilių, kas sudaro vos 0,8% visų lengvųjų automobilių.
Pagrindinės lėto augimo priežastys:
- Aukšta elektromobilių kaina (vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų brangiau nei analogiški vidaus degimo varikliu varomi modeliai)
- Nepakankamai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, ypač regionuose
- Ribotos valstybės subsidijos (2023 m. subsidija siekė iki 5000 eurų, tačiau lėšos būdavo išnaudojamos per kelias dienas)
Tačiau situacija keičiasi. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad naujai registruojamų elektromobilių dalis sudarytų bent 50%. Tam planuojama:
- Išplėsti įkrovimo infrastruktūrą iki bent 6000 viešų įkrovimo taškų (šiuo metu yra apie 1200)
- Tęsti ir didinti subsidijų programas
- Įvesti papildomas lengvatas elektromobilių naudotojams (nemokamas parkavimas, galimybė naudotis viešojo transporto juostomis)
Elektromobilių rinka Lietuvoje turi didelį augimo potencialą, ypač mažėjant jų kainai ir augant naudotų elektromobilių pasiūlai.
Kelio žemėlapis žalesnei transporto ateičiai
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar elektromobiliai iš tiesų padeda kovoti su klimato kaita – atsakymas yra „taip, bet su sąlygomis”. Elektromobiliai nėra tobulas sprendimas, tačiau jie yra reikšmingas žingsnis teisinga kryptimi, ypač jei elektra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Norint maksimaliai išnaudoti elektromobilių potencialą mažinant klimato kaitą, reikia kompleksinio požiūrio:
- Žalinti elektros gamybą. Elektromobiliai bus tik tiek „žali”, kiek žalia bus elektra, kuria jie varomi. Investicijos į saulės, vėjo ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius yra būtinos.
- Tobulinti baterijų technologijas. Mažiau taršios, ilgiau tarnaujančios ir lengviau perdirbamos baterijos sumažins elektromobilių aplinkosauginį pėdsaką.
- Kurti efektyvią perdirbimo sistemą. Užtikrinti, kad panaudotos baterijos būtų tinkamai perdirbamos, o vertingos medžiagos grąžinamos į gamybos ciklą.
- Mažinti bendrą automobilių skaičių. Net ir elektromobiliai sukuria aplinkosauginių problemų, todėl viešojo transporto plėtra, dalijimosi ekonomika ir aktyvus judumas (dviračiai, pėsčiųjų infrastruktūra) turėtų būti prioritetai.
Praktiniai patarimai norintiems prisidėti prie tvaresnio transporto:
- Jei svarstote pirkti elektromobilį, įvertinkite savo važiavimo įpročius – jei daugiausia važinėjate mieste ir turite galimybę įkrauti namuose, elektromobilis gali būti puikus pasirinkimas
- Neskubėkite keisti dar gerai veikiančio automobilio į elektromobilį vien dėl ekologinių priežasčių – senesnis automobilis jau „sumokėjo” savo gamybos aplinkosauginę kainą
- Jei nusprendėte pirkti elektromobilį, pasirinkite tiekėją, siūlantį elektrą iš atsinaujinančių šaltinių
- Pasidomėkite elektromobilių dalijimosi paslaugomis – jos leidžia išbandyti elektromobilius be didelių pradinių investicijų
Rytojaus transportas: tarp realybės ir svajonių
Elektromobiliai nėra stebuklinga priemonė klimato kaitai sustabdyti, tačiau jie neabejotinai yra svarbi dėlionės dalis. Jų poveikis klimatui priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo elektros gamybos būdo iki vairuotojo įpročių. Tiesa ta, kad nėra vieno universalaus sprendimo – reikalingas įvairių priemonių derinys.
Ateities transporto sistema turėtų būti ne tik elektrinė, bet ir išmani, dalijimosi principu pagrįsta, integruota su viešuoju transportu. Technologijos juda į priekį stulbinančiu greičiu – nuo kietojo kūno baterijų iki vandeniliu varomų transporto priemonių. Tačiau svarbiausia yra mūsų, kaip visuomenės, pasirinkimai ir prioritetai.
Galbūt tikrasis iššūkis yra ne tik pakeisti mūsų automobilių variklius, bet ir permąstyti mūsų santykį su judumu apskritai. Gal ateities miestas, kuriame viskas pasiekiama per 15 minučių pėsčiomis ar dviračiu, yra dar „žalesnis” už miestą, pilną elektromobilių?
Kelias į tvaresnį transportą nėra tiesus ar lengvas, tačiau kiekvienas žingsnis, įskaitant elektromobilių plėtrą, veda mus arčiau tikslo. Ir nors elektromobiliai nėra tobulas sprendimas, jie neabejotinai yra geresnė alternatyva nei status quo.
