Autorius: Ekonaujienos

Kodėl plastikas tapo problema, o ne sprendimu

Prieš šešiasdešimt metų plastikas atrodė kaip stebuklas – lengvas, patogus, pigus. Dabar mūsų namuose jis visur: nuo virtuvės stalčių iki vonios spintelių. Problema ta, kad didžioji dalis plastiko, kurį išmetame, niekada nesuyra. Jis tik smulkėja į mikroplastiką, kuris patenka į dirvožemį, vandenį ir netgi mūsų organizmą. Statistika šiurpina – vidutinė šeima per metus išmeta apie 100 kilogramų plastiko atliekų. Tai maždaug tiek, kiek sveria suaugęs žmogus.

Bet čia ne dar vienas straipsnis apie tai, kaip blogai yra. Tai praktinis vadovas, kaip per 30 dienų pakeisti įpročius taip, kad plastikinių atliekų jūsų namuose sumažėtų bent perpus. Ne teoriškai, o realiai. Su konkrečiais žingsniais kiekvienai namų zonai, nes virtuvė reikalauja kitokių sprendimų nei vonia, o vaikų kambarys – visai kitokių nei svetainė.

Virtuvė: čia prasideda tikrasis mūšis

Virtuvė generuoja apie 60 procentų visų namų plastiko atliekų. Maisto pakuotės, plastikiniai maišeliai, vienkartinė plėvelė – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu. Pirmoji savaitė turėtų būti skirta būtent šiai zonai.

Pradėkite nuo šaldytuvo ir šaldiklio. Atverkite juos ir pasižiūrėkite, kiek ten yra produktų plastikinėse pakuotėse. Jogurto indeliai, sūrio pakuotės, užšaldytų daržovių maišeliai. Pirmasis žingsnis – ne išmesti viską ir pirkti naujus stiklinius indelius (nors tai irgi svarbu), bet pakeisti pirkimo įpročius.

Dabar konkretūs veiksmai. Dieną 1-3: įsigykite tris-keturis daugkartinio naudojimo audinių maišelius daržovėms ir vaisiams. Ne tuos didelius pirkinių krepšius, o būtent lengvus tinklelius ar medvilninius maišelius, kuriuos galite užpildyti parduotuvėje. Dieną 4-7: raskite artimiausią parduotuvę, kur galite pirkti bent dalį produktų be pakuočių. Daugelyje didmiesčių jau yra tokių vietų, kur galite atsivežti savo indelius ir pripilti kruopų, riešutų, aliejaus.

Bet kas daryti, jei tokios parduotuvės nėra? Tada orientuokitės į produktus stiklinėse ar popierinėse pakuotėse. Pienas stikle vietoj plastiko butelio. Sviestas popieriniame įpakavime vietoj plastikinio indelio. Taip, kartais tai brangu. Bet ne visada – kruopos didesnėse popierinėse pakuotėse dažnai kainuoja pigiau nei mažose plastikinėse.

Dieną 8-10 skirkite plastikinės plėvelės pakeitimui. Maisto plėvelė – vienas didžiausių nusikaltėlių. Vietoj jos naudokite vaškuotus audinius (galite net pasidaryti patys iš medvilnės ir bičių vaško), stiklinius ar nerūdijančio plieno indelius su dangčiais. Pradžioje atrodo nepatogu, bet po savaitės net nepagalvosite apie plėvelę.

Vonia ir higiena: kur slypi paslėptas plastikas

Vonios kambarys – tai zona, kur plastikas užmaskuotas taip gerai, kad net nepastebime jo kiekio. Šampūnų buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi įrankiai, kosmetikos pakuotės. Antroji savaitė – vonios transformacija.

Dieną 11-13: inventorizacija. Išdėliokite visus vonios produktus ir suskaičiuokite, kiek jų plastikinėse pakuotėse. Rezultatas gali šokiruoti. Vidutinė šeima vonios kambaryje turi 20-30 plastikinių daiktų. Dabar pažiūrėkite į galiojimo datas – dauguma produktų galioja ilgai, todėl neskubėkite visko išmesti.

Planas toks: keiskite produktus pamažu, kai jie baigiasi. Šampūnas? Pereikite prie kietų šampūnų – jie neturi pakuotės, trunka ilgiau ir dažnai yra natūralesni. Pradžioje gali atrodyti keista, bet po kelių naudojimų įprasite. Kietieji šampūnai dabar yra labai įvairūs – riebiai odai, sausai, dažytiems plaukams.

Dieną 14-16: dantų priežiūra. Plastikinis dantų šepetėlis, kurį keičiate kas tris mėnesius, per metus tampa keturiais šepetėliais šiukšlių dėžėje. Šeima iš keturių žmonių – 16 šepetėlių per metus. Bambuko šepetėliai yra puikus sprendimas. Jie veikia taip pat gerai, atrodo gražiai ir galiausiai suyra. Dantų siūlas? Yra variantų su natūralių pluoštų siūlu stiklinėje pakuotėje.

Dieną 17-21: moterų higiena ir skutimasis. Čia situacija sudėtingesnė, nes kalbame apie intymiausius dalykus. Vienkartiniai įklotai ir tamponai ne tik generuoja milžinišką kiekį atliekų, bet ir dažnai turi plastiko sluoksnių. Alternatyvos: menstruacinės taurelės (viena taurelė tarnauja 10 metų!), daugkartiniai audiniai įklotai, arba bent jau ekologiški vienkartiniai be plastiko. Skutimasis? Metaliniai skustuvai su keičiamais ašmenimis vietoj vienkartinių plastikinių.

Skalbykla ir valymas: chemija ir pakuotės

Trečioji savaitė – skalbimo ir valymo zona. Čia problema dviguba: ne tik plastikinės pakuotės, bet ir mikroplastiko pluošteliai, kurie išsiskiria skalbiant sintetinius audinius.

Dieną 22-24: skalbimo priemonės. Didžiuliai plastikiniai skalbimo miltelių ar skysčio buteliai – standartinis reginys. Bet yra geresnių variantų. Skalbimo riešutai ar skalbimo juostelės – minimali pakuotė, veikia puikiai. Arba bent jau pirkite koncentruotus produktus didesnėse pakuotėse, kad rečiau pirkti. Kai kurios parduotuvės siūlo papildymo sistemas – atsinešate seną butelį, pripildote iš naujo.

Mikroplastiko problema iš skalbimo mašinos yra rimta. Kiekvieną kartą skalbiant sintetinius drabužius, tūkstančiai mažyčių plastiko pluoštelių patenka į nuotekas. Sprendimas? Specialūs filtrai skalbimo mašinoms arba maišeliai, kuriuose skalbiate sintetinius drabužius. Guppy Friend – vienas populiariausių tokių maišelių, kainuoja apie 30 eurų ir tarnauja metus.

Dieną 25-27: valymo priemonės. Plastikiniai purškiklių buteliai, kempinės su plastiko sluoksniu, vienkartinės šluostės. Visa tai galima pakeisti. Universalus valiklis: vanduo, actas, citrinų sultys – galite pasidaryti patys ir pilti į seną stiklinį butelį su purškikliu. Kempinės? Natūralios lufos ar medvilninės šluostės, kurias galima skalbti. Vienkartinių šluosčių vietoj – mikropluošto šluostės, kurias naudojate daug kartų.

Svetainė ir bendros erdvės: mažiau akivaizdus plastikas

Svetainėje plastiko atrodo mažiau, bet jis vis tiek yra. Nuotolinio valdymo pulteliai, dekoracijos, žaislai, elektronikos priedai. Ketvirtoji savaitė – bendros erdvės.

Dieną 28-30: atsisakykite vienkartinių daiktų. Plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, puodeliai „svečiams” – išmeskite arba atiduokite. Jei turite vakarėlį, naudokite įprastus indus. Taip, reikės plauti, bet tai užtrunka 10 minučių. Plastikas išliks šimtmečius.

Elektronika – sudėtingas klausimas. Kabeliai, įkrovikliai, ausinės – visa tai turi plastiko. Čia tikslas ne atsisakyti, o pirkti kokybiškai ir naudoti ilgai. Vienas geras kabelis, kuris tarnaus 5 metus, geriau nei penketas pigių, kurie trūkinėja kas pusmetį.

Dekoracijos ir augalų priežiūra. Plastikiniai vazonai – klasika. Bet galite pereiti prie keramikos ar net pasidaryti betoninių. Dirbtinės gėlės iš plastiko? Jei jau turite, naudokite, kol susidėvės. Perkant naujus daiktus, rinkitės natūralias medžiagas.

Vaikų zona: didžiausias iššūkis

Jei turite vaikų, žinote – plastikas čia karaliauja. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžių pakuotės. Bet būtent čia svarbiausias pokytis, nes vaikai mokosi įpročių, kurie liks visam gyvenimui.

Žaislai. Nereikia išmesti visų esamų plastikinių žaislų – tai būtų dar didesnis švaistymas. Bet perkant naujus, rinkitės medį, metalą, audinį. Lego, žinoma, plastikinis, bet vienas Lego rinkinys gali tarnauti kartoms. Problema – pigūs vienkartiniai žaislai, kurie lūžta per savaitę.

Mokyklos pietūs ir užkandžiai. Vietoj plastikinių maišelių ir vienkartinių pakuočių – daugkartiniai indeliai ir gertuvės. Nerūdijančio plieno dėžutės pietums, stiklinė ar metalinė gertuvė vandeniui. Taip, vaikai gali prarasti ar sudaužyti, bet tai mokymosi dalis. Ir vis tiek pigiau nei pirkti vienkartines pakuotes kasdien.

Gimtadieniai ir šventės. Čia plastikas tiesiog sprogsta – dekoracijos, dovanų pakuotės, vienkartiniai indai. Bet galima kitaip. Popierinės dekoracijos, kurias vaikai gali padaryti patys. Dovanos be plastiko – knygos, mediniai žaislai, patirtys (bilietas į zoologijos sodą geriau nei plastikinis žaislas). Gimtadienio tortas ant tikros lėkštės, ne plastikinės.

Pirkiniams ir kelionėms: plastikas už namų ribų

Namų transformacija nieko nereiškia, jei kiekvieną kartą parduotuvėje grįžtate prie senų įpročių. Todėl paskutinė dalis – kaip išlaikyti pokyčius už namų ribų.

Visuomet turėkite su savimi: daugkartinį maišelį (sulankstomos versijos telpa net į kišenę), gertuvę vandeniui, metalinį ar bambuko šiaudelį (jei naudojate), kelias audinio servetėles. Skamba kaip daug daiktų, bet realiai tai telpa nedidelėje rankinėje ar kuprinės kišenėje.

Parduotuvėje: atsisakykite plastikinių maišelių daržovėms – dauguma daržovių turi savo natūralią „pakuotę” (odą, žievę). Bananas nereikalauja papildomo maišelio. Kopūstai taip pat. Jei sveriama, lipduką galima klijuoti tiesiai ant produkto. Mėsa ir žuvis? Paprašykite įdėti į jūsų atsineštą indelį – daugelis parduotuvių jau tai leidžia.

Kavinėse ir restoranuose: atsinešta gertuvė kavai (daugelis vietų net daro nuolaidą), atsisakymas šiaudelio, prašymas neduoti vienkartinių įrankių, jei užsisakote į namus. Pradžioje gali būti nejauku prašyti, bet darbuotojai jau pripratę prie tokių prašymų.

Kelionės: čia sunkiausia. Oro uostuose, viešbučiuose, turistinėse vietose plastikas visur. Bet galite turėti savo rinkinį: gertuvę (tuščią pro saugumą, pripildysite vėliau), kelias daugkartines servetėles, savo įrankius. Viešbutyje atsisakykite mažų šampūnų butelių – naudokite savo kietąjį šampūną.

Kai viskas susidėlioja: gyvenimas su mažiau plastiko

Po 30 dienų pastebėsite kelis dalykus. Pirma, šiukšlių maišas pildysis daug lėčiau. Ten, kur anksčiau išnešdavote šiukšles du kartus per savaitę, dabar galbūt užteks vieno karto. Antra, namai atrodys kitaip – daugiau stiklo, metalo, medžio. Trečia, ir tai svarbiausia, pajusite, kad turite kontrolę. Ne plastikas kontroliuoja jus, o jūs renkates, ką įsileisti į savo namus.

Ar pavyks visiškai atsisakyti plastiko? Tikriausiai ne. Ir nereikia to siekti kaip absoliuto. Tikslas – sąmoningas vartojimas. Kai perkate kažką plastike, turite žinoti kodėl ir ar yra alternatyva. Kartais plastiko pakuotė yra vienintelis variantas – gerai. Bet dažniausiai yra pasirinkimas.

Finansinis aspektas irgi svarbus. Pradžioje investuosite – indeliai, gertuvės, audiniai maišeliai. Bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite. Vienas kietasis šampūnas už 8 eurus tarnauja tiek, kiek trys plastikiniai buteliai po 5 eurus. Menstruacinė taurelė už 25 eurus pakeičia produktus, už kuriuos per 10 metų išleidžiate šimtus eurų.

Šeimos dinamika taip pat keičiasi. Vaikai mato, kad jūs rūpinatės. Jie pradeda patys atkreipti dėmesį – „mama, čia plastikas, ar galime rasti be jo?” Tai tampa šeimos vertybe, ne tik vieno žmogaus užgaida. Ir tai persiduoda toliau – draugams, giminėms, bendruomenei.

Svarbu nevirsti fanatiku. Kartais būsite situacijose, kur neišvengsite plastiko. Svarbiausia – ne tobulumas, o pastangos. 80 procentų mažiau plastiko yra milžiniškas pasiekimas. Nesikankinkite dėl tų 20 procentų. Geriau tą energiją nukreipkite į tai, kad išlaikytumėte pasiektas permainas.

Ir galiausiai – kalbėkite apie tai. Ne pamokslaujančiai, o dalinantis patirtimi. „Žinai, mes pradėjome naudoti kietąjį šampūną, ir iš tikrųjų veikia puikiai.” Tokie paprasti pokalbiai daro daugiau nei bet kokie manifestai. Žmonės mato, kad tai įmanoma, ne teoriškai, o praktiškai. Jūsų 30 dienų gali įkvėpti kažką kitą pradėti savo.

Plastikas nedings iš pasaulio per naktį. Bet jūsų namai gali būti vieta, kur jo vis mažiau. Ir tai jau yra pradžia.

Kodėl verta pradėti šiandien?

Žinau, ką galvojate – dar vienas straipsnis apie plastiką. Bet palaukite! Aš čia ne tam, kad jus pamokslaučiau ar verčiau jaustis kaltais. Tiesiog noriu pasidalinti realiais būdais, kaip galime sumažinti tą plastiko kalną, kuris kaupiasi mūsų namuose. Ir žinote kas įdomiausia? Daugelis šių sprendimų ne tik padeda planetai, bet ir sutaupo pinigų. Taip, tikrai!

Vidutiniškai viena šeima per metus išmeta apie 100 kg plastikinių atliekų. Tai maždaug tiek, kiek sveria suaugęs žmogus! Ir didelė dalis to plastiko – tai vienkartiniai daiktai, kuriuos naudojame vos kelias minutes. Skamba absurdiškai, ar ne? Bet gera žinia ta, kad net maži pokyčiai gali duoti didelių rezultatų.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Pradėkime nuo virtuvės, nes čia tikrai vyksta didžiausias plastiko šou. Pažvelkite į savo šaldytuvą – kiek ten matyti plastiko? Daržovės plastikiniuose maišeliuose, jogurto indeliai, sūrio pakuotės… Bet yra būdų, kaip tai pakeisti!

Pirkinių maišeliai ir tinkleliai – taip, žinau, apie tai kalbama jau šimtą kartų, bet rimtai, tekstiliniai maišeliai yra absoliučiai genialiausias išradimas. Aš laikau kelis maišelius automobilyje, vieną kuprinėje ir du virtuvėje. Taip niekada neatsitinka ta situacija, kai parduotuvėje reikia pirkti plastikinį maišelį. O dar geriau – įsigykite tinklelius daržovėms ir vaisiams. Jie tokie lengvi, kad net nejausite skirtumo, bet kasininkas tikrai neužpils jūsų obuolių į dar vieną plastikinį maišelį.

Stikliniai indeliai vietoj plastiko – tai buvo vienas iš geriausių mano sprendimų. Senų agurkų, uogienės ar kitų produktų stikliniai indeliai puikiai tinka maistui laikyti. Jie ilgaamžiai, nesugeria kvapų ir galima matyti, kas viduje. Be to, atrodo daug švariau ir tvarkingiau nei chaotiškas plastiko indelių rinkinys su dingusiomis dangteliais.

Bičių vaško pakuotės – jei dar nesate išbandę, tai tikrai turėtumėte! Jos puikiai keičia maistinę plėvelę. Aš jomis uždengu dubenis, suvynioju sumuštinį ar sūrį. Po naudojimo tiesiog nuplaunate šaltu vandeniu ir galite naudoti vėl. Viena tokia pakuotė tarnauja metus ar net ilgiau.

Vonios kambarys – paslėptos plastiko bombos

Jei manėte, kad virtuvė yra plastiko karalystė, palaukite, kol pažvelgsite į vonios kambarį! Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai… Viskas plastike. Bet yra puikių alternatyvų!

Kietieji šampūnai ir muilai – pradėjau naudoti prieš metus ir negaliu patikėti, kad anksčiau to nedariau. Vienas kietas šampūnas tarnauja tiek, kiek 2-3 buteliai skystojo. Jokių plastikinių butelių, mažiau vietos vonios kambaryje, patogiau keliauti. Ir, beje, plaukai atrodo puikiai! Tik nepamirškite, kad perėjimo laikotarpis gali užtrukti kelias savaites – plaukams reikia laiko prisitaikyti.

Bambukiniai dantų šepetėliai – tokia paprasta alternatyva! Atrodo kaip įprastas šepetėlis, veikia taip pat, tik rankena iš bambuko, o ne plastiko. Kai ateis laikas jį išmesti, rankena kompostuojasi, o šereles galite ištraukti ir išmesti atskirai.

Skystas muilas perpilstomose talpyklose – jei vis dar negalite atsisakyti skystojo muilo, bent jau įsigykite vieną gražią stiklinę ar keramikos talpyklę ir pirkite muilo papildymus didelėse pakuotėse. Taip sumažinsite plastiko kiekį bent perpus.

Valymo priemonės be cheminių stebuklų

Žinote, kas man buvo tikras atradimas? Sužinojimas, kad daugumą namų valymo darbų galima atlikti naudojant vos kelis paprastus ingredientus. Sodą, actą, citrinų rūgštį ir muilą. Viskas!

Universalus valiklis – sumaišykite lygiais kiekiais vandenį ir baltąjį actą, įpilkite į purškiklį (gali būti iš seno valiklio, tik gerai išplaukite) ir voila! Turite puikų universalų valiklį. Jei nepatinka acto kvapas, įmeskite kelias citrinos žievelės ar lašų eterinių aliejų.

Mikropluošto šluostės – jos valo taip gerai, kad dažnai net nereikia jokių valiklių. Tiesiog sudrėkinkite vandeniu ir valykite. Viena tokia šluostė pakeičia šimtus popierinių rankšluosčių ir plastikinių kempinių.

Pirkiniai ir apsipirkimas kitaip

Čia prasideda tikras iššūkis, bet ir didžiausios galimybės sumažinti plastiko kiekį. Kaip ir ką perkame turi didžiulę įtaką.

Rinkitės produktus be pakuotės – vis daugiau parduotuvių siūlo produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote. Daržoves ir vaisius galite pirkti be jokių maišelių – gamta jau suteikė jiems puikią apsaugą! Duona taip pat puikiai guli tekstiliniame maišelyje.

Pirkite didesnėmis pakuotėmis – jei jau perkate kažką plastike, geriau pirkite didesnes pakuotes. Pavyzdžiui, vienas 5 litrų vandens butelis generuoja mažiau atliekų nei penkios 1 litro pakuotės. O dar geriau – įsigykite vandens filtrą ir gerkite čiaupo vandenį!

Rinkitės stiklo, popieriaus ar metalo pakuotes – kai turite pasirinkimą, visada rinkitės ne plastiko pakuotę. Stiklas ir metalas puikiai perdirbami, o popierius kompostuojasi.

Kavinės, restoranai ir išsinešimas

Šis gyvenimo aspektas gali būti tikras plastiko šaltinis, jei nesusimąstome. Bet yra paprastų būdų, kaip tai pakeisti.

Turėkite savo puodelį – daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį. Aš turiu termosą, kurį nešiojuosi kasdien. Kavos skonis iš jo net geresnis, nes ilgiau išlieka karšta!

Savo indeliai maistui – jei užsisakote maisto išsinešimui, paprašykite įdėti į jūsų indelius. Taip, iš pradžių gali būti šiek tiek nepatogu, bet dauguma restoranų mielai sutinka. Kai kurie net džiaugiasi tokia iniciatyva!

Atsisakykite šiaudelių ir vienkartinių įrankių – paprasčiausiai pasakykite „be šiaudelio, prašau”. Jei tikrai mėgstate gerti per šiaudelį, įsigykite nerūdijančio plieno ar stiklinius – jie tarnauja amžinai.

Drabužiai ir tekstilė – neakivaizdus plastikas

Čia daugelis žmonių net nežino, kad turi problemą. Dauguma šiuolaikinių drabužių pagaminti iš sintetinių medžiagų – tai iš esmės yra plastikas! Kiekvieną kartą skalbdami tokius drabužius, išleidžiame tūkstančius mikroplastiko dalelių į vandenį.

Rinkitės natūralias medžiagas – medvilnė, linas, vilna, šilkas. Taip, jie gali būti brangesni, bet tarnauja ilgiau ir nekenkia aplinkai. Be to, natūralios medžiagos dažnai patogesnės dėvėti.

Pirkite mažiau, bet geresnės kokybės – vietoj dešimties pigių marškinėlių, geriau turėti tris kokybiškus. Jie ilgiau išlaikys formą, spalvą ir jūs tikrai dažniau juos dėvėsite.

Naudokite skalbimo maišelį mikroplastikui – jei jau turite daug sintetinių drabužių, bent jau įsigykite specialų skalbimo maišelį, kuris sugauna mikroplastiko daleles ir neleidžia joms patekti į vandenį.

Vaikai ir žaislai – kaip išvengti plastiko invazijos

Jei turite vaikų, žinote, kad plastikiniai žaislai dauginasi greičiau nei triušiai. Bet yra būdų, kaip kontroliuoti šią situaciją!

Mediniai žaislai – jie ne tik gražesni ir ekologiškesni, bet ir saugesni, ilgaamžiai. Vienas medinis žaislas gali tarnauti kelioms kartoms, kai tuo tarpu plastikinis dažnai sulūžta per kelias savaites.

Mainykitės žaislais – sukurkite žaislų mainų grupę su draugais ar kaimynais. Vaikai gauna „naujų” žaislų, o jūs nesukuriate papildomų atliekų ir nesišvaistote pinigais.

Rinkitės patirtis, ne daiktus – vietoj dar vieno plastikinio žaislo, dovanokite vaikui patirtį – bilietą į teatrą, zoologijos sodą, keramikos dirbtuves. Prisiminimai lieka ilgiau nei bet koks žaislas.

Kelias į mažiau plastiko – žingsnis po žingsnio

Žinau, kad visa ši informacija gali atrodyti pribloškianti. Bet štai paslaptis – nereikia visko keisti iš karto! Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie jums atrodo lengviausi. Galbūt tai bus tekstiliniai maišeliai pirkinių krepšiui? Arba kietas šampūnas? Nebijokite klysti ir eksperimentuoti.

Man asmeniškai užtruko beveik metus, kol įdiegiau visus šiuos pokyčius. Kai kurie dalykai pavyko iš karto, su kitais teko pakovoti. Pavyzdžiui, kietam šampūnui prisitaikyti užtruko ilgiau, nei tikėjausi, bet dabar negaliu įsivaizduoti grįžtančios prie plastikinio butelio.

Svarbiausia – būkite kantrūs sau. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą tik 20%, tai jau nuostabu! Ir žinote kas geriausia? Kai pradėsite matyti rezultatus – mažiau šiukšlių maišų, daugiau vietos namuose, sutaupytus pinigus – norėsite tęsti toliau.

Taip pat nepamirškite, kad jūsų pavyzdys įkvepia kitus. Kai draugai ar šeimos nariai pamato, kaip jums sekasi, jie taip pat pradeda domėtis. Taip ir vyksta tikras pokytis – žmogus po žmogaus, šeima po šeimos. Mes visi kartu galime padaryti didelę įtaką, net jei kiekvienas iš mūsų daro tik mažus pokyčius savo kasdienybėje.

Kodėl plastiko problema yra mūsų visų problema

Žinot ką? Kiekvieną kartą, kai atidarau savo šiukšlių dėžę, jaučiuosi tarsi žiūrėčiau į mažą plastiko kalną. Jogurto indeliai, maišeliai, pakuotės, dar daugiau pakuočių… Ir tai tik per savaitę! Jei pagalvojame, kad vidutinė lietuvių šeima per metus išmeta apie 150 kg plastiko atliekų, tai tikrai verčia susimąstyti.

Bet štai kas nuostabu – mes galime tai pakeisti. Ne per naktį, ne tapę kokiais nors ultra-ekologiškais herojais, bet tiesiog darydami mažus, kasdienius sprendimus. Ir aš jums pasakysiu – kai pradedi, tai tampa beveik kaip žaidimas. Kiek šiandien pavyko išvengti plastiko? Kiek sutaupiau pinigu nepirkdamas supakuotų daiktų?

Virtuvė – plastiko epicentras ir mūsų pergalių laukas

Virtuvė yra ta vieta, kur plastiko srautas tiesiog nesibaigiantis. Bet ji taip pat yra vieta, kur galime padaryti didžiausią pokytį!

Pirmas žingsnis – atsisveikink su vienkartiniais maišeliais. Ir ne, nekalbu apie tuos „ekologiškus” plastikinius maišelius, kurie vis tiek baigiasi sąvartyne. Įsigyk kelis tvirtu audeklo maišelius ir padaryk jiems nuolatinę vietą savo rankinėje ar automobilio bagažinėje. Aš savo turiu net prie raktų pakabintą mažytį suskleidžiamą maišelį – niekada nežinai, kada užsuki į parduotuvę!

Antras triukas – pirkite produktus be pakuotės. Taip, žinau, skamba sunkiai, bet iš tikrųų tai paprasčiau nei atrodo. Vaisiai ir daržovės? Meskite tiesiai į krepšelį ar savo audinį maišelį. Niekas nesakė, kad obuoliai turi būti plastikiniame maišelyje! Duona? Paprašykite kepykloje įdėti į savo audinį maišelį. Dauguma kepėjų net džiaugiasi matydami tokius klientus.

Trečias sprendimas – stiklas ir metalas yra tavo draugai. Vietoj plastikiniųkonteineriųmaistui laikyti, investuokite į stiklinius indelius. Taip, jie šiek tiek brangesni, bet tarnaus amžinai. Mano močiutė turi stiklinių indelių, kuriems jau 30 metų – ir jie atrodo kaip nauji! O plastikinis konteineris po kelių mėnesių jau atrodo kaip po karo.

Vonios kambarys – plastiko slėptuvė, kurią galima pertvarkyti

Jei manote, kad virtuvė yra plastiko karalystė, palaukite, kol pažvelgsite į savo vonios kambarį! Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, dantu šepetėliai, skutimosi priemonės… Viskas plastike, plastike ir dar kartą plastike.

Bet yra puikių alternatyvų! Kietieji šampūnai ir muilai – tai ne tik ekologiška, bet ir praktiška. Vienas kietas šampūnas tarnaus tiek, kiek 2-3 buteliai skystojo. Plius, keliaujant nereikia jaudintis dėl išsiliejusių buteliukų lagamine. Esu patyrusi tai ant savo kailės – niekada daugiau!

Bambukinis dantų šepetėlis – skamba egzotiškai, bet iš tikrųjų tai tiesiog šepetėlis su mediniu kotu. Veikia taip pat gerai kaip plastikinis, tik po kelių mėnesių galite jį kompostuoti vietoj metimo į šiukšlių dėžę. Ir atrodote šiek tiek šaunesni, kai jūsų svečiai pamato tokį šepetėlį!

Skustuvas su keičiamais ašmenimis – senojo stiliaus, bet veikia nuostabiai. Vietoj to, kad kas kelias savaites mestumėte visą plastikinį skustuvą, tiesiog keičiate metalinį ašmenį. Ekonomiška ir ekologiška – dviguba pergalė!

Apsipirkimas be plastiko – misija įmanoma

Gerai, prisipažinsiu – pradžioje maniau, kad apsipirkti be plastiko yra beveik neįmanoma. Bet po kelių mėnesių praktikos supratau, kad tai tiesiog reikalauja šiek tiek planavimo ir kūrybiškumo.

Rinkitės parduotuves su birių produktų skyriumi. Dabar jų vis daugėja! Atsineškite savo stiklainiusius ar audiniuius maišelius ir pripildykite kruopų, riešutų, džiovintų vaisių, net skalbimo miltelių. Kai kurios parduotuvės net pasveris jūsų tuščią indą prieš pildant, kad sumokėtumėte tik už produktą.

Pirkite didesnius kiekius. Taip, tai gali atrodyti prieštaraujanti minimalizmui, bet jei perkate 5 kg ryžių vienoje didelėje pakuotėje vietoj penkių mažų, jau sumažinote plastiko kiekį 80 procentų! Plius, dažniausiai taip ir pigiau.

Palaikykite vietinius ūkininkus ir turgus. Turguje produktai dažniausiai parduodami be jokių pakuočių. Plius, gaunate šviežius, sezoninių produktų ir palaikote vietos ekonomiką. Trijų pergalių situacija!

Gėrimai be plastikinio pėdsako

Ar žinojote, kad vidutinis žmogus per metus sunaudoja apie 150 plastikinių butelių? Tai beprotybė! O sprendimas toks paprastas.

Daugiakartinis vandens butelis – jei dar neturite, nusipirkite šiandien. Nerūdijančio plieno ar stiklo, su gera dangčiu. Užpildykite namuose ir neškitės su savimi. Aš savo turiu jau trejus metus – ir jis man sutaupė šimtus eurų ir išgelbėjo šimtus plastikinių butelių nuo sąvartyno.

Kavos puodelis kelionei – jei esate kavos mėgėjas ir dažnai perkate kavą išsinešti, tai būtinybė. Daugelis kavinių net padarys nuolaidą, jei atsinešite savo puodelį! Mano mėgstamoje kavinėje gaunu 30 centų nuolaidą – per metus tai virš 50 eurų sutaupymas.

Filtruokite vandenį namuose vietoj pirkimo buteliuose. Geras vandens filtras atsipirks per kelis mėnesius, o vanduo bus švaresnis nei daugelis buteliuose parduodamų. Plius, nereikės tampyti sunkių butelių iš parduotuvės!

Valymas be plastiko – švariau ir sąžiningiau

Valymo priemonės – tai dar viena plastiko bomba mūsų namuose. Bet galite pasidaryti daugumą valymo priemonių patys iš paprastų ingredientų!

Actas ir soda – ši dinamiška dvejukė gali išvalyti beveik viską. Langams, voniai, virtuvės paviršiams… Įsipilkite acto į seną purškiamąjį buteliuką (kurį jau turite) ir voila – turite universalią valymo priemonę. Soda puikiai tinka šveitimui ir kvapų šalinimui.

Mikropluošto šluostės vietoj vienkartinių. Taip, jos kainuoja daugiau, bet galite jas skalbti ir naudoti šimtus kartų. Aš turiu komplektą jau penkerius metus – ir jos vis dar kaip naujos.

Pirkite koncentruotus produktus arba tuos, kurie parduodami pakartotinai naudojamose pakuotėse. Dabar yra kompanijų, kurios parduoda valymo priemonių koncentratus tabletėmis – tiesiog įmeskite į vandenį savo seną buteliuką ir turite naują valymo priemonę!

Drabužiai ir tekstilė – paslėpta plastiko problema

Štai ko aš nesupratau ilgą laiką – dauguma mūsų drabužių yra iš plastiko! Poliesteris, akrilas, nailonas – tai visi plastiko variantai. Ir kiekvieną kartą skalbdami tokius drabužius, išleidžiame mikroplastiko į vandenį.

Rinkitės natūralias medžiagas – medvilnę, liną, vilną, šilką. Jos ne tik ekologiškesnės, bet dažniausiai ir patogesnės dėvėti. Taip, gali būti šiek tiek brangiau, bet jei perkate mažiau ir geresnės kokybės – ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite.

Pirkite second-hand. Kodėl gaminti naują, kai jau yra tiek daug puikių drabužių? Antrinės rinkos parduotuvės dabar yra tikras lobių rūsys. Galite rasti unikalių, kokybišku drabužių už juokingai mažus pinigus.

Taisykite ir perdarykite. Ta skylutė ant megztinio? Užsiūkite. Tie džinsai per ilgi? Sutrumpinkite. Nebepatinka spalva? Nudažykite. Mūsų močiutės tai darė natūraliai – laikas grįžti prie šių įgūdžių!

Kai mažos permainos sukuria didelę bangą

Žinote, kas labiausiai mane stebina šiame visame plastiko mažinimo kelyje? Ne tai, kad sutaupau pinigų (nors taip, sutaupau nemažai). Ne tai, kad mano šiukšlių dėžė dabar pustuštė (nors tai irgi smagu). Labiausiai stebina tai, kaip šie maži sprendimai keičia mano mąstymą apie viską.

Kai pradedi atkreipti dėmesį į plastiką, pradedi matyti jį visur. Ir pradedi klausti savęs – ar man tikrai to reikia? Ar yra geresnė alternatyva? Ar galiu tai padaryti kitaip? Šie klausimai tampa įpročiu, ir staiga pastebite, kad darote sąmoningesnius sprendimus ne tik dėl plastiko, bet ir apskritai.

Ir štai kas nuostabu – kiti tai pastebi. Mano draugai pradėjo klausinėti apie mano audinius maišelius. Kaimynai domėtis, kur perku produktus be pakuočių. Mano mama dabar naudoja kietą šampūną! Mažos permainos plinta kaip bangos.

Ar reikia daryti visus 15 dalykų iš karto? Žinoma, ne! Pradėkite nuo vieno ar dviejų, kurie jums atrodo lengviausi. Gal tai bus daugiakartinis vandens butelis. Gal audiniai maišeliai. Gal kietas muilas. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu, kad pradėsite.

Ir nepamirškite – niekas nėra tobulas. Aš vis dar kartais pamirštu savo maišelius. Kartais perku kažką plastikiniame indelyje, nes kitos alternatyvos nėra. Ir tai visiškai normalu! Svarbu ne tobulumas, o pastangos ir kryptis, kuria judame.

Taigi, kas bus jūsų pirmas žingsnis? Gal šiandien grįžę iš darbo išmeskite tuos senus plastikinius konteinerius ir užsisakysite stiklinių? Gal rytoj apsipirkdami parduotuvėje atsisakysite plastikinio maišelio? Bet kas, kas jums atrodo įmanoma ir prasminga – tiesiog pradėkite. Mūsų planeta (ir jūsų piniginė) jums padėkos!

Kodėl verta pradėti mažinti plastiką šiandien

Plastikas tapo tokia įprasta mūsų gyvenimo dalimi, kad kartais net nepastebime, kiek jo sunaudojame per dieną. Rytinis kavos puodelis su dangteliu, maisto pakuotės, kosmetikos buteliukai, pirkinių maišeliai – visa tai kaupiasi greičiau, nei spėjame susimąstyti. Problema ta, kad didžioji dalis šio plastiko baigia savo kelionę sąvartynuose arba, dar blogiau, gamtoje, kur skaidysis šimtmečius.

Gera žinia – mažinti plastiko atliekas namuose nėra nei sudėtinga, nei brangu. Dažnai tai net padeda sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Nereikia iš karto keisti viso gyvenimo būdo ar investuoti į brangius ekologiškus produktus. Užtenka pradėti nuo mažų žingsnių ir palaipsniui įtraukti naujas įpročius į kasdienybę.

Virtuvėje – didžiausia plastiko koncentracija

Virtuvė paprastai yra vieta, kur susikaupia daugiausia plastiko atliekų. Maisto pakuotės, vienkartiniai indai, plėvelės – visa tai galima pakeisti protingesniais sprendimais.

Pirkite produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote. Vaisiai, daržovės, riešutai, kruopos – daugelį produktų galima įsigyti be jokių pakuočių arba su popieriaus pakuotėmis. Vis daugiau parduotuvių turi specialius skyrius, kur produktus galima pirkti į savo atsineštus stiklinius ar audeklinius maišelius. Taip, iš pradžių gali būti neįprasta nešiotis tuščius stiklainiukus į parduotuvę, bet greitai tai tampa įpročiu.

Stikliniai ir nerūdijančio plieno indai. Maisto laikymui namuose geriausia rinktis stiklinius indelius su dangteliais. Jie tarnauja metų metus, nesugeria kvapų ir nespalvuojasi. Nerūdijančio plieno konteineriai puikiai tinka pietų nešimuisi į darbą – jie lengvi, patvarūs ir nesudūžta.

Vaškuoti audiniai vietoj plėvelės. Maisto įvyniojimui plastikinė plėvelė nėra vienintelis variantas. Vaškuoti medvilniniai audiniai puikiai laiko maistą šviežią, gali būti naudojami dešimtis kartų ir pagaminti net namuose. Tiesiog reikia medvilninio audinio ir natūralaus vaško.

Atsisakykite vienkartinių indų. Net jei retai naudojate vienkartinius indus, jie vis tiek kaupiasi. Šventėms ar susibūrimams geriau investuoti į paprastą keramiką arba naudoti tuos indus, kurie jau yra namuose. Jei tikrai reikia vienkartinių, rinkitės kompostuojamus variantus iš bambuko ar palmių lapų.

Vonios kambaryje slypi nematomos atliekos

Vonios kambarys – dar viena vieta, kur plastikas dominuoja. Šampūnų, kondicionierių, dušo želė buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės – visa tai galima pakeisti ekologiškesniais variantais.

Kietieji šampūnai ir muilai. Kietasis šampūnas atrodo kaip paprastas muilo gabalas, bet veikia taip pat efektyviai kaip skystasis. Vienas toks šampūnas pakeičia 2-3 plastikinius butelius ir užtenka keliems mėnesiams. Tas pats galioja ir kūno muilui – paprastas gabalas be pakuotės yra daug ekologiškesnis nei skystasis muitas plastikiniame butelyje.

Bambukiniai dantų šepetėliai. Bambuko šepetėliai atrodo ir jaučiasi kaip įprasti, tik pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kai ateina laikas juos išmesti, rankena gali būti kompostuojama, o šereles reikia ištraukti ir išmesti atskirai.

Daugiakartiniai kosmetikos diskeliai. Vietoj vienkartinių vatinių diskelių galima naudoti medvilninius ar mikropluošto diskelius, kuriuos galima skalbti ir naudoti šimtus kartų. Jie puikiai tinka makiažo valymui ir odos priežiūrai.

Skutimosi priemonės be plastiko. Senoviniai skutimosi peiliukai su keičiamais ašmenimis ne tik atrodo stilingai, bet ir kur kas mažiau teršia aplinką nei vienkartiniai plastikiniai skustuvai. Skutimosi muilo gabalai arba šepetėlis su muilo kremu pakeičia skutimosi putas iš aerozolio.

Apsipirkimas – kur prasideda atliekų grandinė

Daugelis plastiko atliekų atsiranda dar prieš produktams patenkant į namus – apsipirkimo metu. Keisti pirkimo įpročius yra vienas efektyviausių būdų sumažinti plastiko kiekį.

Nuolatiniai pirkinių krepšiai ir maišeliai. Tai gal ir akivaizdžiausia, bet vis dar daugelis žmonių pamiršta pasiimti daugiakartinį maišelį. Patarimas – laikykite kelis maišelius automobilyje, rankinėje ar prie durų, kad niekada nepamirštumiete. Audekliniai maišeliai tinka ne tik didesniam apsipirkimui, bet ir vaisių bei daržovių pirkimui.

Rinkitės dideles pakuotes. Jei jau perkate produktus pakuotėse, geriau rinktis didesnes – taip plastiko santykis su produkto kiekiu yra mažesnis. Pavyzdžiui, vienas didelis jogurto indelis yra ekologiškesnis nei šeši maži.

Vandens filtravimas namuose. Buteliuotas vanduo yra viena didžiausių plastiko atliekų šaltinių. Vandens filtras namuose atsipirks per kelis mėnesius, o aplinka išvengs šimtų plastikinių butelių. Kelionėms ar darbui naudokite daugiakartinį butelį.

Pirkite vietinę produkciją. Vietiniai ūkininkai ir gamintojai dažnai naudoja mažiau pakuočių nei dideli prekių ženklai. Be to, produktai būna šviežesni ir nereikia transportuoti iš toli.

Drabužių ir tekstilės priežiūra

Ne visi žino, kad drabužių skalbimu taip pat prisidedame prie plastiko taršos. Sintetiniai audiniai kiekvieno skalbimo metu išskiria mikroplastiką, kuris patenka į vandenis.

Rinkitės natūralius audinius. Medvilnė, linas, vilna, šilkas – šie audiniai ne tik malonūs odai, bet ir neskiria mikroplastiko. Žinoma, ne visada įmanoma visiškai atsisakyti sintetikos, bet galima stengtis, kad natūralių audinių drabužių spintoje būtų daugiau.

Specialūs skalbimo maišeliai. Jei turite sintetinių drabužių, naudokite specialius skalbimo maišelius, kurie sugauna mikroplastiko daleles ir neleidžia joms patekti į nuotekas. Tai paprastas, bet efektyvus sprendimas.

Skalbimo priemonės be plastiko. Skalbimo milteliai ir skysčiai dažnai parduodami plastikiniuose induose. Ieškokite alternatyvų – skalbimo riešutų, skalbimo juostų arba koncentruotų miltelių kartoninėse pakuotėse.

Džiovinkite drabužius natūraliai. Džiovyklės naudoja daug energijos ir spartina drabužių dilimą, o kartu ir mikroplastiko išsiskyrimą. Džiovyklė lauke ar kambaryje yra ekologiškesnis ir švelnesnis drabužiams variantas.

Valymas be cheminių pakuočių

Valymo priemonės paprastai parduodamos plastikiniuose buteliuose, o jų sudėtyje dažnai yra agresyvių cheminių medžiagų. Yra daug paprastesnių ir ekologiškesnių būdų išlaikyti namus švarius.

Universalūs natūralūs valikiai. Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali pakeisti didžiąją dalį specializuotų valymo priemonių. Actas puikiai tinka langams, voniai, plytelėms. Soda valo ir dezinfekuoja. Citrinų rūgštis šalina kalkių nuosėdas.

Daugiakartinės valymo šluostės. Mikropluošto šluostės, senosios medvilninės marškinėliai, audeklinės šluostės – visa tai gali pakeisti popierinius rankšluosčius ir vienkartinius valymo audinius. Jos efektyviai valo, gali būti skalbtos ir naudojamos metų metus.

Koncentruotos priemonės. Jei vis tiek perkate valymo priemones, rinkitės koncentruotus variantus, kuriuos galima praskiesti namuose. Taip sumažinsite ir pakuočių kiekį, ir transportavimo poveikį aplinkai.

Savi valikiai stikliniuose buteliuose. Pasigaminkite valymo priemones patys ir laikykite jas stikliniuose buteliuose su purškikliais. Receptų internete rasite be galo daug, o sudėtis bus daug saugesnė nei perkamų produktų.

Biuras ir darbas namuose

Net jei dirbate namuose ar turite nedidelį biurą, plastikas vis tiek kaupiasi – rašymo priemonės, dokumentų aplankai, įvairios biuro reikmenys.

Skaitmeniniai dokumentai. Kuo daugiau dokumentų laikykite skaitmenine forma – taip sutaupysite ne tik plastiko, bet ir popieriaus. Sąskaitos, sutartys, užrašai – dauguma jų nebereikalingi popierinėje formoje.

Tvarūs biuro reikmenis. Rašikliai su keičiamais užpildais, mediniai pieštukai, metalinės sąvaržėlės vietoj plastikinių – maži pakeitimai, bet jei sudėtume visą per metus sunaudojamų biuro reikmenų kiekį, skirtumas būtų akivaizdus.

Antrinė popierio panaudojimas. Popierius, atspausdintas tik iš vienos pusės, puikiai tinka užrašams. Seni dokumentai gali tapti juodraščiais. Taip ne tik mažinate atliekas, bet ir taupote pinigus.

Vaikai ir žaislai be plastiko

Vaikai ir plastikas – tai tema, kuri daugeliui tėvų kelia iššūkių. Žaislų parduotuvės tiesiog perpildytos plastiko, o vaikai dažnai nori būtent to, ką mato reklamose.

Mediniai ir tekstiliniai žaislai. Mediniai žaislai ne tik gražiau atrodo, bet ir ilgiau tarnauja. Jie saugesni, ekologiškesni ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei plastikiniai analogai. Tekstilinės lėlės, minkšti žaislai iš natūralių audinių – puikūs variantai mažiems vaikams.

Antrinio naudojimo žaislai. Vaikai greitai išauga iš žaislų, todėl antrinė rinka čia veikia puikiai. Nupirkite naudotus žaislus, o tuos, iš kurių jūsų vaikai jau išaugo, perduokite kitiems. Taip žaislai tarnauja ilgiau ir mažiau jų baigia sąvartynuose.

Kūrybinės veiklos be plastiko. Piešimas, lipdymas iš molio, gamtos medžiagų rinkiniai – tokios veiklos ne tik mažina plastiko vartojimą, bet ir lavina vaiko vaizduotę bei rankų motoriką.

Gimtadieniai ir šventės be vienkartinio plastiko. Vaikiškų švenčių metu susikaupia neįtikėtinas kiekis vienkartinio plastiko – lėkštės, puodeliai, šiaudeliai, dekoracijos. Visa tai galima pakeisti daugiakartiniais indais, popierinėmis dekoracijomis ar net gamtos elementais.

Kai mažos permainos tampa gyvenimo būdu

Perskaitę visus šiuos patarimus, galbūt jaučiatės šiek tiek priblokšti. Trisdešimt pakeitimų – tai skamba daug. Bet štai ko nesakiau – nereikia diegti visko iš karto. Pradėkite nuo to, kas jums atrodo paprasčiausia. Gal tai bus daugiakartinis kavos puodelis ar audekliniai maišeliai pirkinių krepšyje. Gal nuspręsite pirmiausia pakeisti vonios kambario produktus ar virtuvės įpročius.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas mažas žingsnis turi reikšmę. Net jei per metus sutaupysite šimtą plastikinių butelių ar keliasdešimt maišelių, tai jau bus jūsų indėlis. O kai šie veiksmai taps įpročiais, pastebėsite, kad jie nebereikalauja jokių pastangų – tiesiog taip gyvenate.

Kartais aplinkiniams gali pasirodyti keista, kad atsinešate savo indelius į parduotuvę ar atsisakote plastikinio šiaudelio kavinėje. Bet vis daugiau žmonių pradeda galvoti apie savo poveikį aplinkai, ir jūsų pavyzdys gali įkvėpti kitus. Nebijokite būti tie, kurie pradeda pokyčius – būtent iš tokių mažų individualių sprendimų susideda didesni visuomeniniai poslinkiai.

Plastikas niekur neišnyks per naktį, ir mes negalime visiškai jo išvengti šiuolaikiniame pasaulyje. Bet galime sąmoningai rinktis, kur jis tikrai būtinas, o kur – tik patogumas, už kurį moka gamta. Trisdešimt sprendimų šiame straipsnyje – tai tik pradžia. Kai įsitrauksite, patys pradėsite pastebėti dar daugiau galimybių mažinti atliekas ir gyventi švariau.

Kodėl verta pradėti mažinti atliekų kiekį jau šiandien

Žinote, kai atidarote šiukšlių dėžę ir matote, kaip greitai ji prisipildo? Aš pati ilgai į tai neatkreipiau dėmesio, kol vieną dieną nepaskaičiavau, kad mūsų šeima per savaitę pripildo net tris didžiulius maišus. Tai buvo tikras šokas! Bet štai kas nuostabu – kai pradedi sąmoningai mažinti atliekų kiekį, ne tik padedi planetai, bet ir sutaupai pinigų, gyveni sveikiau ir jauti didžiulį pasitenkinimą.

Buitinių atliekų mažinimas nėra kažkoks ekstremali hobis, skirtas tik ekologijos fanatikams. Tai paprasti, kasdieniai sprendimai, kurie pamažu tampa įpročiais. Ir žinote, kas geriausia? Nereikia iš karto tapti nulinių atliekų guru – kiekvienas mažas žingsnis skaičiuojasi. Net jei sumažinsite atliekų kiekį 20-30 procentų, tai jau bus fantastiškas pasiekimas!

Virtuvė – pagrindinė atliekų gamykla ir jos transformacija

Virtuvė yra absoliutus lyderis atliekų gamyboje mūsų namuose. Maisto pakuotės, plastikai, organinės atliekos – visa tai kasdien kraunasi šiukšliadėžėje. Bet būtent čia galima padaryti didžiausią poveikį!

Pirkite produktus be pakuočių arba su minimalia pakuote. Aš žinau, kad tai skamba sudėtingai, bet iš tiesų yra paprasčiau nei galvojate. Pradėkite nuo vaisių ir daržovių – rinkitės neįpakuotus produktus. Vietoj plastikiniuose maišeliuose supakuotų pomidorų, imkite pabirus. Duoną galite pirkti tiesiog į audinį maišelį kepykloje. O jei turite galimybę pasiekti „zero waste” parduotuves ar turgų, tai tikras palaima – ten produktus galite pirkti į savo atsineštus stiklanius ir maišelius.

Kompostavimas – tai tikrai ne taip sudėtinga! Ilgai vengiau šio žingsnio, nes maniau, kad reikės kažkokios sudėtingos sistemos. Bet realybė visai kitokia. Net jei gyvenant bute, galite turėti mažą kompostinę virtuvėje arba naudoti bokashi metodą, kuris neturi jokio nemalonaus kvapo. O jei turite sodą ar daržą – tai tiesiog idealus sprendimas. Maždaug 30-40 procentų visų buitinių atliekų sudaro organinės atliekos, kurias galima kompostuoti. Įsivaizduokite, kaip sumažėtų jūsų šiukšlių kiekis!

Gaminkit patys ir išmokite planuoti meniu. Kai pradedi gaminti užkandžius, jogurtus, duoną namuose, ne tik vengi pakuočių, bet ir žinai tiksliai, kas yra tavo maiste. Aš pradėjau nuo paprasčiausių dalykų – naminio granola, sausainių, padažų. Tai sutaupo pinigų ir sumažina plastiko kiekį neįtikėtinai. O meniu planavimas? Tai gelbsti nuo impulsinių pirkimų ir maisto švaistymo. Kiekvieną sekmadienį skiriu 15 minučių savaitės meniu suplanavimui, ir tai pakeitė viską!

Vonios kambarys be plastiko kalnų

Vonios kambaryje plastiko kiekis tiesiog stulbinantis – šampūnų buteliai, dušo želė, skutimosi priemonės, vatos pagaliukai, vienkartiniai skustuvai… Sąrašas begalinis. Bet yra puikių alternatyvų!

Kieti šampūnai ir muilai – tikra revoliucija. Kai pirmą kartą išbandžiau kietą šampūną, buvau skeptiška. Bet dabar negaliu patikėti, kad anksčiau naudojau kažką kita! Vienas kietas šampūnas trunka 2-3 kartus ilgiau nei butelis skystojo, nėra jokių plastiko pakuočių, ir plaukai atrodo puikiai. Yra daugybė variantų skirtingiems plaukų tipams – tereikia rasti savo.

Kietą muilą naudoju viskam – rankoms, kūnui, net skutimuisi. Galite jį pirkti be jokios pakuotės arba tik su popieriumi apvyniotą. Ir taip pat trunka amžinai!

Daugiakartiniai produktai vietoj vienkartinių. Vatos diskelių vietoj naudoju audinių pagalvėles, kurias galiu skalbti. Pirmajai investicijai reikia gal 10-15 eurų, bet jos tarnauja metus ir daugiau. Dantų šepetėliai su keičiamomis galvutėmis arba bambuko šepetėliai – dar vienas paprastas sprendimas. O menstruacijų metu taurelė arba audininės įklotai ne tik ekologiškesni, bet ir sveikesni, ir ekonomiškesni ilguoju laikotarpiu.

Drabužių priežiūra ir apgalvotas vartojimas

Tekstilės pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų, o greita mada skatina mus pirkti vis daugiau ir daugiau. Bet galime elgtis kitaip!

Pirkite kokybę, ne kiekį. Geriau turėti 5 kokybiškus marškinėlius, kurie tarnaus 5 metus, nei 20 pigių, kurie subyrės po kelių skalbimų. Aš pradėjau taikyti „vieno viduje, vieno lauke” taisyklę – jei noriu nusipirkti naują drabužį, turiu atiduoti vieną seną. Tai verčia labai apgalvotai priimti pirkimo sprendimus.

Taisymas ir perdirbimas – pamirštasis menas. Mano močiutė visada taisė drabužius, o dabar mes tiesiog išmetame. Bet mokėti prisiūti sagą, užsiūti plyšį ar sutrumpinti kelnes yra neįtikėtinai naudinga. YouTube pilnas pamokų! O jei patys nemokate – yra siuvėjų, kurie už nedidelį mokestį tai padarys. Senų drabužių galima paversti valymo skudurais, pagalvių užvalkalais ar net nauji drabužiais.

Pirkimų įpročių keitimas – mažiau yra daugiau

Didžioji dalis mūsų atliekų atsiranda dėl to, kaip ir ką perkame. Pakeitus pirkimų įpročius, galima drastiškai sumažinti atliekų kiekį.

Atsineškite savo pakuotes. Tai tapo mano antru prigimtimi – visada turiu krepšį, stiklinį butelį vandeniui, kelias audinio maišelius. Automobilyje laikau atsarginį krepšių rinkinį, nes niekada nežinai, kada užsuksi į parduotuvę. Kavos puodelis kelionei – dar vienas būtinas dalykas. Daugelis kavinių net padarys nuolaidą, jei atsinešite savo puodelį!

Pirkite didesniais kiekiais ir perpilkite. Vietoj mažų pakuočių, perkite didesnes ir perpilkite į stiklainus namuose. Tai veikia su valymo priemonėmis, maisto produktais, kosmetika. Taip ne tik sumažinate pakuočių kiekį, bet ir sutaupote pinigų. Aš perkame didelius skalbimo miltelių maišus, kurie trunka kelis mėnesius, vietoj mažų pakuočių kas savaitę.

Išmokite sakyti „ne” nereikalingiems dalykams. Reklaminiai lapeliukai, nemokami suvenyrai, plastikiniai šiaudeliai, vienkartiniai įrankiai – viso to galima atsisakyti. Kai kas nors siūlo nemoką dalyką, sustokite ir pagalvokite: ar man to tikrai reikia? Dažniausiai atsakymas bus „ne”.

Valymo priemonės be cheminių bomų

Valymo priemonių buteliai sudaro nemažą dalį mūsų atliekų. Be to, dauguma jų pilni cheminių medžiagų, kurios kenkia ir aplinkai, ir mūsų sveikatai.

Universalūs natūralūs valikiai. Ar žinote, kad su actu, soda ir citrinų rūgštimi galite išvalyti beveik viską? Aš gaminu savo universalų valiklį: vanduo, actas, keletas lašų eterinių aliejų – ir viskas! Veikia puikiai langams, paviršiams, voniai. Sodą naudoju abrazyviam valymui, o citrinų rūgštis puikiai pašalina kalkių nuosėdas.

Galite pirkti koncentruotus valiklius ir praskiesti juos namuose, arba ieškoti parduotuvių, kur valymo priemones galima įsipilti į savo butelius. Kai kurios ekologiškos parduotuvės jau siūlo tokias paslaugas.

Biuras ir mokykla be vienkartinių dalykų

Darbo vieta ir mokykla taip pat gali būti atliekų šaltiniai, bet yra būdų, kaip tai pakeisti.

Atsisakykite spausdinimo, kur įmanoma. Dokumentus galima skaityti ekrane, užrašus daryti skaitmeniškai. Jei vis dėlto reikia spausdinti, naudokite abiejų pusių spausdinimą ir perdirbto popieriaus lapus. Senus dokumentus galima panaudoti užrašams arba atiduoti perdirbimui.

Pietūs iš namų. Vietoj to, kad pirktumėte maistą vienkartinėse pakuotėse, pasiruoškite pietums namuose ir pasiimkite į daugkartines dėžutes. Tai ne tik sumažina atliekas, bet ir sutaupo daug pinigų per metus. Apskaičiavau, kad taupau apie 100 eurų per mėnesį!

Šventės ir renginiai be atliekų kalnų

Gimtadieniai, šventės, susibūrimai dažnai palieka kalnų atliekų – vienkartiniai indai, dekoracijos, dovanų pakuotės. Bet gali būti kitaip!

Daugkartiniai indai ir audiniai staltiesės. Taip, reikės plauti, bet tai geriau nei kaskart pirkti vienkartinių dalykų. Turiu gražų indų rinkinį, kurį naudoju svečiams, ir tai sukuria daug jaukesnę atmosferą nei plastikiniai lėkštės.

Kūrybiškos dovanos ir jų pakavimas. Dovanas galite įpakuoti į audinio maišelius, kurie patys tampa dalimi dovanos. Arba naudokite perdirbto popieriaus, laikraščių, žemėlapių. Vietoj perkamų dovanų, galite dovanoti patirtis – koncerto bilietus, spa procedūras, bendrą laiką. Arba padarykite kažką savo rankomis – naminius sausainius, rankų darbo žvakes, augalą.

Kai mažos pastangos virsta dideliais pokyčiais

Pradėjus mažinti atliekų kiekį, gali atrodyti, kad tai sudėtinga ir reikalauja daug pastangų. Bet iš tiesų, kai įprantate, tai tampa natūralu kaip dantų valymasis. Aš pradėjau nuo kelių paprastų dalykų – atsisakiau plastikinių maišelių, pradėjau naudoti kietą šampūną, pradėjau kompostuoti. Po kelių mėnesių mūsų šeimos atliekų kiekis sumažėjo perpus!

Svarbiausia – nepersistenkite ir nesijaukite kalti, jei ne viskas pavyksta iš karto. Tai kelionė, ne sprintas. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Jei šiandien atsisakėte vienkartinio kavos puodelio, jau padarėte gerą darbą. Jei šią savaitę sumažinote maisto švaistymo kiekį, tai puiku!

Pradėkite nuo tų dalykų, kurie jums atrodo lengviausi. Gal tai bus savo krepšio nešiojimasis, gal kompostavimas, gal natūralių valymo priemonių gamyba. Kai vienas įprotis įsitvirtins, pridėkite kitą. Ir pastebėsite, kaip ne tik jūsų šiukšliadėžė tuštėja, bet ir kišenė storėja, namai darosi sveikesni, o jūs jaučiatės geriau žinodami, kad darote teisingus dalykus.

Atminkite – tobulumas nėra tikslas. Tikslas yra daryti geriau nei vakar, būti sąmoningesniems vartotojais ir palikt švaresnę planetą ateinančioms kartoms. Ir tai tikrai verta pastangų!

Kodėl plastikas tapo mūsų kasdienybės problema

Kai prieš kelias savaites tvarkiau virtuvės spintelę, netikėtai suskaičiavau per trisdešimt plastikinių maišelių, susikišusių vienas į kitą. Dauguma jų – iš vieno apsilankymo prekybos centre. Tada pažvelgiau į vonios kambarį: plastikinis šampūno butelis, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, kosmetikos pakuotės… Plastikas tiesiog visur.

Statistika kalba už save – vidutiniškai vienas žmogus per metus sunaudoja apie 100 kilogramų plastiko. Tik nedidelė dalis jo patenka į perdirbimą, likusi dalis keliauja į sąvartynus ar, dar blogiau, į gamtą. Mikroplastiko dalelės jau rastos vandenyje, kuriame mes geriame, maiste, kurį valgome, net ore, kuriuo kvėpuojame. Tačiau gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali imtis konkrečių veiksmų ir realiai sumažinti savo plastikinių atliekų kiekį.

Virtuvė – čia prasideda didžiausia revoliucija

Virtuvė yra vieta, kur generuojame daugiausia plastikinių atliekų. Užkandžių pakuotės, maisto plėvelės, vienkartiniai indai – sąrašas begalinis. Bet būtent čia galime padaryti didžiausią pokytį.

Atsisveikinkite su plastikiniais maišeliais. Skamba banaliai, bet kiek kartų esame girdėję šį patarimą ir vis tiek grįžtame iš parduotuvės su plastikiniais maišeliais? Pasiūlymas: įsigykite tris-keturis daugkartinio naudojimo maišelius ir palikite juos automobilio bagažinėje. Taip jie visada bus po ranka. Dar geriau – laikykite vieną sulankstomą maišelį rankinėje ar kuprinėje.

Pirkite produktus be pakuočių. Vis daugiau parduotuvių Lietuvoje siūlo galimybę pirkti sausus produktus – kruopas, riešutus, džiovintus vaisius – į savo atsineštus stiklinius ar audeklinius maišelius. Taip, iš pradžių gali atrodyti neįprasta, bet po kelių kartų tampa įpročiu. Vaisiai ir daržovės? Rinkitės tuos, kurie parduodami be plastikinių pakuočių. Obuoliai tikrai nereikalauja plastikinio maišelio – jie jau turi savo natūralią apsaugą.

Maisto laikymas be plastiko. Užuot naudoję maisto plėvelę, investuokite į stiklinius ar nerūdijančio plieno konteinerius su dangčiais. Sumuštiniams supakuoti puikiai tinka vaškuoti audiniai – juos galima pasigaminti patiems arba įsigyti. Jie laikosi ilgai, lengvai nuplaunami ir atrodo stilingai.

Vonios kambario transformacija

Vonios kambarys – antra vieta pagal plastikinių atliekų kiekį. Bet čia pokyčiai gali būti net malonesni nei virtuvėje, nes dažnai ekologiškos alternatyvos būna kokybiškesnės ir malonesnės naudoti.

Pradėkite nuo kieto muilo. Taip, to senovinio muilo gabalo, kurį naudojo mūsų seneliai. Šiuolaikinis kietas muilas nieko bendra neturi su tuo džiūstančiu gabalu, kurį prisimenate iš vaikystės. Dabar galite rasti kietą šampūną, kondicionierių, net kūno losjoną. Jie veikia puikiai, užtenka ilgam ir nereikalauja plastikinės pakuotės.

Bambukinis dantų šepetėlis – paprastas pakeitimas, kuris per metus gali sutaupyti keturis plastikinius šepetėlius šiukšlių dėžėje. Bambuko šepetėlis yra biologiškai skaidus, o šereliai dažnai būna iš natūralių medžiagų arba perdirbamo plastiko.

Dėl skutimosi reikmenų – grįžkite prie klasikos. Metalinis skustuvas su keičiamais ašmenimis ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir sutaupo pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Pirmasis įsigijimas kainuoja daugiau, bet ašmenėliai vėliau yra daug pigesni nei vienkartiniai plastikiniai skutimosi peiliukai.

Apsipirkimas ir kasdieniai įpročiai

Kaip apsiperkame, tiesiogiai veikia, kiek plastiko atsiduria mūsų namuose. Čia svarbu ne tik ką perkame, bet ir kaip tai darome.

Planuokite pirkinius. Kai žinote, ko tiksliai reikia, mažiau tikimybė, kad nusipirksite impulsyviai supakuotus produktus. Sudarykite sąrašą ir laikykitės jo. Tai ne tik sumažina plastiko kiekį, bet ir padeda sutaupyti pinigų.

Rinkitės stiklo, metalo ar kartono pakuotes. Kai turite pasirinkimą tarp jogurto stikliniame indelyje ir plastikiniame, pasirinkite stiklą. Taip, jis gali kainuoti šiek tiek brangiau, bet stiklas yra 100% perdirbamas be kokybės praradimo.

Pirkite didesnes pakuotes. Vietoj penkių mažų jogurtų indelių geriau pirkti vieną didelį ir patiems išsipilstyti į stiklinius indelius. Tai taikoma daugeliui produktų – nuo maisto iki valymo priemonių.

Kavos ir gėrimų ritualai be plastiko

Rytinė kava – tai šventa daugelio žmonių dienos dalis. Bet dažnai būtent čia slypi nemažai plastiko spąstų.

Jei naudojate kapsulių kavos aparatą, žinokite, kad tos mažos kapsulės sukuria milžinišką plastiko kalną. Alternatyva? Grįžkite prie klasikinio kavos virimo būdų – turkos, kavinuko ar prancūziško presso. Kava bus šviežesnė, skanesė ir be plastiko. Jei vis dėlto mylite kapsules, ieškokite perdirbamų ar kompostuojamų variantų.

Vanduo iš čiaupo – paprasčiausias būdas išvengti plastikinių butelių. Jei nepatinka vandens skonis, įsigykite gerą filtrą. Kelionėms turėkite nerūdijančio plieno ar stiklo butelį. Taip per metus galite išvengti šimtų plastikinių butelių.

Kai užsukate į kavinę, atsinešite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsinešate savo indą. Vienkartiniai kavos puodeliai dažnai turi plastiko sluoksnį viduje, todėl jie nėra perdirbami.

Valymo priemonės ir buitinė chemija

Valymo priemonių pramonė – viena didžiausių plastiko vartotojų. Bet yra būdų, kaip tai pakeisti.

Pasigaminkite savo valymo priemones. Skamba sudėtingai? Visai ne. Actas, soda, citrinos rūgštis ir eteriniai aliejai – iš šių ingredientų galite pasigaminti beveik visas reikalingas valymo priemones. Receptai lengvai randami internete, o ingredientai dažnai parduodami kartoniniuose ar stiklo induose.

Jei gaminti nenorite, ieškokite koncentruotų valymo priemonių, kurias galima skiesti namuose. Kai kurios įmonės siūlo koncentratus tablečių pavidalu – tiesiog įmerkite į vandenį ir turite paruoštą valymo priemonę. Butelį galite naudoti daug kartų.

Mikropluošto šluostės pakeičia daugybę vienkartinių valymo priemonių. Jos efektyviai valo net be cheminių priemonių, tereikia vandens. Galima skalbti ir naudoti šimtus kartų.

Vaikų kambarys ir žaislai

Jei turite vaikų, žinote, kad plastiko kiekis gali būti tiesiog milžiniškas. Žaislai, pakuotės, vienkartinės sauskelnės – visa tai kaupiasi neįtikėtinu greičiu.

Rinkitės kokybę, ne kiekį. Vietoj dešimties pigių plastikinių žaislų geriau vienas kokybiškas medinis ar audinio. Jie ilgiau tarnauja, yra saugesni ir dažnai skatina kūrybiškumą labiau nei plastikiniai analogai.

Daugkartinės sauskelnės – taip, jos reikalauja daugiau darbo, bet sutaupo tiek pinigų, tiek plastiko. Šiuolaikinės daugkartinės sauskelnės yra patogios, praktiškos ir turi daug gražių dizainų. Nebūtina naudoti jas visą laiką – net dalinis perėjimas prie jų daro didelį skirtumą.

Vaikų gimtadieniai ir šventės – čia plastiko spąstai tyko kiekviename kampe. Balionai, vienkartiniai indai, plastikiniai papuošimai. Bet galima švęsti ir kitaip: popieriniai papuošimai, daugiakartiniai indai, žaidimai gamtoje vietoj plastikinių žaislų dovanų.

Kai mažos pastangos virsta dideliais rezultatais

Žinau, ką galvojate – tai atrodo kaip daug darbo. Ir taip, iš pradžių reikia pastangų. Bet štai ką supratau per pastaruosius metus, kai pats pradėjau šią kelionę: nereikia daryti visko iš karto. Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų. Gal tai bus daugkartiniai maišeliai ir nerūdijančio plieno vandens butelis. Po mėnesio pridėkite dar vieną įprotį. Palaipsniui tai tampa natūralu.

Svarbu suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Bus kartų, kai užmirsite maišelius namuose. Bus situacijų, kai plastikas bus vienintelė parinktis. Ir tai gerai. Svarbu ne būti idealiam, o daryti geriau nei vakar.

Kai pradėsite skaičiuoti, kiek plastiko išvengate, rezultatai gali būti įspūdingi. Mano šeima per pirmuosius šešis mėnesius sumažino plastikinių atliekų kiekį maždaug perpus. Dabar, po metų, mūsų plastiko šiukšlių maišas pripildomas maždaug per tris savaites, kai anksčiau tai būdavo kas kelias dienas.

Dar vienas netikėtas privalumas – sutaupyti pinigai. Nors kai kurios ekologiškos alternatyvos kainuoja daugiau, daugelis jų ilgalaikėje perspektyvoje yra pigesnės. Daugkartiniai daiktai tarnauja ilgai, o kai kurie sprendimai, kaip vandens gėrimas iš čiaupo ar valymo priemonių gamyba namuose, tiesiog pigūs.

Galiausiai, yra kažkas labai pasitenkinimo teikiančio žinant, kad tavo kasdieniai pasirinkimai daro realų poveikį. Kai matau, kaip mažai šiukšlių generuojame, jaučiuosi gerai. Kai vaikams paaiškinu, kodėl renkamės vieną produktą vietoj kito, matau, kaip jie pradeda suprasti atsakomybę už mūsų planetą.

Plastikinių atliekų mažinimas namuose – tai ne apie tobulumą ar radikalius pokyčius. Tai apie mažus, nuoseklius žingsnius teisinga kryptimi. Kiekvienas atsisakytas plastikinis maišelis, kiekvienas daugiakartinis indas, kiekvienas sąmoningas pasirinkimas parduotuvėje – visa tai sudėjus tampa reikšmingu pokyčiu. Ir geriausias dalykas? Kai pradedi, pastebėjimai ir idėjos ateina savaime. Staiga pradedi matyti plastiko alternatyvas visur ir galvoji: „Kodėl aš to nedariau anksčiau?”

Kodėl verta imtis šio iššūkio jau šiandien

Žinote tą jausmą, kai išmetus šiukšles pastebite, kad pusė maišo – plastikas? Įvyniojimai, buteliai, dėžutės, maišeliai… Atrodo, kad plastikas tiesiog dauginas pats savaime. Vidutinė Lietuvos šeima per metus sunaudoja apie 300 kg plastiko pakuočių. Tai maždaug tiek, kiek sveria trys suaugę žmonės!

Gera žinia – jums nereikia tapti zero waste fanatu ar persikraustyti gyventi į mišką. 30 dienų iššūkis, kurį jums siūlau, yra visiškai realus ir pritaikomas bet kuriai šeimai. Nesvarbu, ar gyvenant dviese, ar su trimis vaikais ir šunimi. Šis iššūkis nesukels chaoso jūsų gyvenime, bet tikrai padės sutaupyti pinigų (taip, tikrai!) ir pasijusti geriau dėl savo kasdienių sprendimų.

Pasirengimo savaitė: matavimas ir planavimas

Prieš pradedant bet kokias permainas, reikia suprasti, kur esate dabar. Pirmąją savaitę tiesiog stebėkite ir fiksuokite. Pastatykite papildomą dėžę ar maišą tik plastiko atliekoms – viską, ką išmestumėte per savaitę. Nedarykite jokių pakeitimų, tiesiog rinkite.

Pabaigoje pasverkite arba tiesiog suskaičiuokite vienetus. Viena mama iš Vilniaus pasidalino savo rezultatais: 47 plastikiniai daiktai per savaitę keturių asmenų šeimai. Tai apie 2400 vienetų per metus! Kai pamatote realų skaičių, motyvacija atsiranda savaime.

Dabar išanalizuokite, kas tame maišeliuke. Dažniausiai šeimos randa:
– Maisto pakuotes (jogurtų indeliai, sūrio įvyniojimai, mėsos padėklai)
– Butelius ir buteliukus (vanduo, gėrimai, šampūnai)
– Maišelius (daržovių, duonos, šiukšlių)
– Įvairias dėžutes ir indelius

Užsirašykite top 5 plastiko šaltinius jūsų namuose. Būtent su jais ir dirbsime.

1-10 dienos: virtuvė ir maistas

Virtuvė – tai plastiko karalystė daugumos namuose. Bet čia ir lengviausia pradėti, nes alternatyvų tikrai yra.

Pirmas žingsnis: apsipirkimas

Nuo šiol į parduotuvę – tik su savo maišeliais ir tinkleliais. Ne tik dideliam pirkinių krepšiui, bet ir daržovėms, vaisams, riešutams. Galite nusipirkti specialius tinklelius arba panaudoti senus užuolaidų likučius – veikia puikiai. Viena šeima Kaune per mėnesį sutaupė 40 plonų plastikinių maišelių tiesiog naudodama 5 daugkartinių tinklelių.

Rinkitės produktus be pakuočių arba su minimaliomis pakuotėmis. Taip, tai reiškia, kad vietoj 6 atskirai įpakuotų jogurtų geriau pirkti vieną didelį. Sūrį – ne griežinėliais, o gabalą. Šoninę – ne vakuume, o pas mėsininką į savo indelį.

Antras žingsnis: sandėliavimas

Plastikines dėžutes keiskite stikliniais indeliais arba nerūdijančio plieno talpomis. Taip, pradžioje reikės investuoti 30-50 eurų, bet šios talpyklos tarnaus dešimtmečius. Be to, maistas stikle išlieka šviežesnis ir neįgauna keisto kvapo, kurį kartais suteikia plastikas.

Vietoj plastikinės plėvelės naudokite vaškuotus audinius (galite pasidaryti patys!) arba tiesiog uždenkite lėkšte. Senelės juk kažkaip išgyveno be plastikinės plėvelės, ar ne?

11-20 dienos: vonios kambarys ir higiena

Vonios kambarys – tai antra didžiausia plastiko zona. Bet pakeitimai čia ne tik ekologiški, bet ir dažnai sveikesni jūsų odai.

Kūno priežiūra be plastiko

Kieti šampūnai ir muilai – tai ne hipių išmonė, o tikrai veikiantis sprendimas. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo ir užtenka 2-3 mėnesiams. Kaina? Panaši arba net mažesnė. Vilniuje ir Kaune jau yra kelios parduotuvės, kur galite rasti lietuviškų gamintojų kietų šampūnų už 5-8 eurus.

Dantų šepetėliai – rinkitės bambukines alternatyvas. Taip, jos kainuoja 3-4 eurus vietoj 2, bet jausitės geriau žinodami, kad jūsų šepetėlis nesigulės sąvartyne 500 metų.

Vatos pagaliukams yra puiki alternatyva – daugkartiniai silikoniniai arba tiesiog atsisakymas jų (ausų gydytojai ir taip rekomenduoja jų nenaudoti ausų valymui!).

Moterų higiena

Vienkartiniai higieniniai įklotai ir tamponai – milžiniškas plastiko šaltinis. Viena moteris per gyvenimą sunaudoja apie 11,000 vienetų. Menstruacinės taurelės, daugkartiniai įklotai ar menstruacinės kelnaitės gali atrodyti keista investicija (20-40 eurų), bet atsipirks per kelis mėnesius ir tarnaus metus.

21-25 dienos: buitis ir valymas

Valymo priemonės plastikinėse pakuotėse – dar viena problema. Bet sprendimas paprastesnis nei galvojate.

Galite pasidaryti daugumą valymo priemonių patys iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Skamba kaip chemijos pamoka? Visai ne! Receptai itin paprasti. Pavyzdžiui, universalus valiklis: 1 dalis acto, 1 dalis vandens, kelios lašai eterinių aliejų kvapui. Įpilkite į senąjį purškiklį – ir viskas.

Jei nenorite gaminti patys, ieškokite parduotuvių su užpildymo stotimis. Kaunas ir Vilnius jau turi kelias tokias vietas, kur galite atsivežti savo butelius ir užsipildyti reikiamų priemonių.

Indaplovės tabletės – rinkitės be plastikinio apvalkalo. Jos egzistuoja ir veikia lygiai taip pat gerai. Skalbimo milteliai – dėžėse, ne plastikiniuose maišuose.

26-30 dienos: vaikų daiktai ir žaislai

Jei turite vaikų, žinote, kad plastikas tiesiog plūsta į namus. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžių pakuotės…

Mokykla ir darželis

Užkandžius pakuokite į daugkartinius maišelius ar nerūdijančio plieno dėžutes. Vietoj sulčių pakelių – termosas su vandeniu ar naminėmis sultimis. Taip sutaupysite apie 200 plastikinių pakelių per mokslo metus.

Mokyklos reikmenys – rinkitės medinę liniuotę, ne plastikinę. Pieštukus – ne flomasterius. Trintuką – ne korektorių. Smulkmenos, bet per metus sudaro skirtumus.

Žaislai

Naujų plastikinių žaislų pirkimą keiskite antriniais – naudotų žaislų parduotuvės, keitimosi grupės Facebook’e. Vaikai ir taip greitai nusibosta žaislais, tad kodėl pirkti naujus?

Gimtadieniams ir šventėms prašykite giminių dovanoti patirtis, ne daiktus. Arba medinių, audinio žaislų. Pradžioje seneliai gali priešintis, bet pamažu pripranta.

Kaip matuoti pažangą ir neklysti

Dabar pats svarbiausias dalykas – kaip žinoti, ar jums sekasi?

Matavimo metodai

Paprasčiausias būdas – tas pats, kurį naudojote pradžioje. Kas savaitę rinkite visą plastiką, kurį išmestumėte, ir skaičiuokite/verkite. Užsirašykite skaičius į lentelę:

– 0 savaitė (prieš iššūkį): ___ vienetų
– 1 savaitė: ___ vienetų
– 2 savaitė: ___ vienetų
– 3 savaitė: ___ vienetų
– 4 savaitė: ___ vienetų

Tikėtina, kad per mėnesį sumažinsite 40-60%. Kai kurios šeimos pasiekia ir 70%, bet nesistenkite būti tobuli. Net 30% sumažinimas – tai puiku!

Kiti rodikliai

Stebėkite ir kitus dalykus:
– Kiek pinigų sutaupėte? (Taip, turėtumėte sutaupyti, nes perkate mažiau pakuotų produktų ir daugiau „natūralių”)
– Kaip jaučiatės? Daugelis žmonių pastebi, kad jaučiasi geriau psichologiškai
– Kiek laiko praleista? Pradžioje gali užtrukti ilgiau, bet po 2 savaičių turėtų tapti įpročiu

Kas daryti, kai viskas eina ne pagal planą

Būkime sąžiningi – ne viskas klosis sklandžiai. Turėsite momentų, kai grįšite iš parduotuvės su plastikiniu maišeliu, nes pamiršote savo. Arba nusipirksite tą įpakuotą sūrį, nes nebuvo laiko eiti pas mėsininką.

Tai normalu.

Nesikankinkite dėl to. Šis iššūkis nėra apie tobulumą, o apie pažangą. Kiekvienas mažas sprendimas svarbus. Net jei sumažinsite plastiko vartojimą tik 20%, tai vis tiek 60 kg per metus jūsų šeimai. 60 kg, kurie nepateks į vandenynus ar sąvartynus!

Kai kas nors nepavyksta, tiesiog grįžkite prie plano kitą dieną. Nepasiduokite po vienos klaidos. Viena mama pasidalijo: „Pirmą savaitę pamiršau savo maišelius 4 kartus iš 5. Bet dabar, po dviejų mėnesių, pamirštu gal kartą per mėnesį.”

Šeimos įtraukimas

Jei šeimos nariai priešinasi, nepersistenkite. Pradėkite nuo to, kas priklauso tik jums. Kai jie matys, kad tai ne taip sudėtinga ir net sutaupote pinigų, patys prisijungs. Vaikams padarykite žaidimą – kas per savaitę suras daugiau alternatyvų plastikui, gauna prizą.

Ką daryti po 30 dienų: kelias į ilgalaikius įpročius

Praėjo mėnuo. Jūs sumažinote plastiko vartojimą, galbūt netgi viršijote savo lūkesčius. Bet kas toliau?

Svarbiausia – išlaikyti įpročius. Statistika rodo, kad įprotis įsitvirtina per 66 dienas (ne 21, kaip dažnai sakoma). Tad tęskite dar mėnesį, ir tai taps jūsų nauja norma.

Nustatykite sau realius tikslus. Gal neįmanoma visiškai atsisakyti plastiko šiuolaikiniame pasaulyje, bet galite siekti sumažinti 70-80%. Tai jau milžiniškas pasiekimas.

Įkvėpkite kitus. Pasidalinkite savo patirtimi su draugais, socialiniuose tinkluose, kaimynais. Ne pamokslaujant, o tiesiog pasakojant, kaip jums sekasi. Žmonės mato, kad tai įmanoma, ir patys nori bandyti.

Toliau ieškokite naujų būdų. Po pirmų 30 dienų turėsite pagrindą, ant kurio galite statyti. Gal kitą mėnesį susitelksite į aprangą (sintetiniai audiniai – tai taip pat plastikas!), gal į biuro aplinką, gal į dovanas ir šventes.

Prisijunkite prie bendruomenės. Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie taip pat stengiasi mažinti atliekas. Facebook grupės, renginiai, parduotuvės be pakuočių – raskite savo žmones. Tai padeda išlikti motyvuotiems ir sužinoti naujų patarimų.

Ir svarbiausia – džiaukitės tuo, ką pasiekėte. Kiekvienas plastikinių maišelis, kurio nenaudojote, kiekvienas stiklinis indelis vietoj plastikinio, kiekvienas kietas šampūnas – tai jūsų indėlis. Jūsų vaikai matys jūsų pavyzdį ir augs su kitokiais įpročiais. Tai ne tik apie aplinką, bet ir apie vertybes, kurias perduodate.

30 dienų iššūkis – tai tik pradžia. Bet kokia pradžia, ar ne? Jūs įrodėte sau, kad galite keistis, prisitaikyti, rasti sprendimus. Dabar šie įpročiai taps jūsų gyvenimo dalimi, ir po metų net neprisiminsit, kaip gyvenote kitaip. O jūsų šiukšlių maišas bus perpus lengvesnis, piniginė – šiek tiek storesnė, o sąžinė – daug ramesnė.