Autorius: Ekonaujienos

Kodėl plastikas tapo tokia didelė problema

Plastikas yra visur – nuo virtuvės spintelių iki vonios kambario, nuo darbo stalo iki automobilio. Per pastarąjį šimtmetį šis medžiaga tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau kartu ir viena didžiausių aplinkosauginių problemų. Kiekvienais metais pasaulyje pagaminame apie 400 milijonų tonų plastiko, o didžioji dalis jo baigia savo kelionę sąvartynuose arba, dar blogiau, vandenynuose.

Problema ta, kad plastikui reikia šimtų metų, kad suyrtų, o kai kurios rūšys išlieka aplinkoje beveik amžinai. Mikroplastiko dalelės jau aptinkamos giliausių vandenynų dugne, aukščiausiuose kalnuose, net mūsų kraujyje. Tai skamba bauginančiai, bet gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčių. Nebūtina iš karto tapti nulinių atliekų guru – pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių savo namuose.

Virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis namuose

Jei norite sumažinti plastiko vartojimą, pradėkite nuo virtuvės. Būtent čia susikaupia didžiausias kiekis vienkartinio plastiko: maišeliai, pakuotės, folija, buteliai. Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – atsisakyti plastikinių maišelių. Įsigykite kelis tvirtus medvilninius ar lininius maišelius apsipirkimui ir įpratinkite juos visada turėti su savimi. Pradžioje tikrai užmirsite – visi užmiršta. Todėl palikite vieną maišelį automobilio bagažinėje, vieną darbo krepšyje, o kelis – prie durų.

Daržovėms ir vaisiams pirkti naudokite daugkartinį tinklelį arba tiesiog dėkite juos į krepšį be jokių papildomų pakuočių. Niekas nepasakys nieko blogo, jei bananus ar pomidorus padėsite tiesiai ant kasos juostos. Produktų parduotuvėse vis dažniau galima rasti prekes be pakuočių – kruopas, riešutus, džiovintus vaisius, aliejų. Atsineškite savo stiklanius ar medvilninius maišelius ir pildykite tiek, kiek reikia.

Maisto laikymas namuose taip pat gali būti be plastiko. Vietoj plastikinių dėžučių naudokite stiklinius indelius su dangčiais – jie tvarūs, nesugeria kvapų ir gali būti naudojami šimtus kartų. Maisto plėvelę pakeiskite vaškuotais drobės įvyniotais arba tiesiog uždenkite lėkštes lėkštėmis. Tai atrodo senoviškai, bet veikia puikiai.

Vonios kambarys ir asmeninė higiena be plastiko

Vonios kambaryje plastiko kiekis gali konkuruoti su virtuve. Šampūnų, kondicionierių, dušo gelių buteliai, vienkartiniai skutimosi peiliukai, plastikinis dantų siūlas, vatiniai pagaliukai su plastikinėmis kotelėmis – sąrašas ilgas. Bet yra puikių alternatyvų.

Kietieji šampūnai ir muilai tampa vis populiaresni ne tik dėl ekologiškumo, bet ir dėl praktiškumo. Vienas kietas šampūnas gali pakeisti 2-3 įprastus butelius, jis užima mažiau vietos, puikiai tinka kelionėms. Pradžioje gali atrodyti neįprasta, bet prisitaikius suprasi, kad plaukai tampa net sveikesni – mažiau cheminių priedų, natūralesni ingredientai.

Dantų šepetėliui rinkitės bambuko variantą vietoj plastikinio. Jis atrodo stilingai, yra biologiškai skaidus ir veikia lygiai taip pat gerai. Dantų pasta gali būti tabletėse arba stiklainiuose, o dantų siūlas – šilkinis, pakuotas į stiklinį indelį su metaline galvute papildymui.

Skutimuisi verta investuoti į kokybišką metalinį skustuvo laikiklį su keičiamais ašmenimis. Taip, pradinė investicija didesnė, bet vėliau keičiate tik ašmenis, kurie kainuoja centus, o pats saugiklis tarnauja visą gyvenimą. Moterims puiki alternatyva – epiliatoriaus įsigijimas arba perėjimas prie cukraus depiliacijos namuose.

Drabužių priežiūra ir valymas be cheminių pakuočių

Skalbimo milteliai dažniausiai parduodami plastikiniuose induose, o skysčiai – plastikinėse buteliuose. Ieškokite koncentruotų variantų kartoninėse pakuotėse arba gaminkite skalbimo priemones patys. Tai paprasčiau nei skamba – sodos, acto ir kelių lašų eterinių aliejų užtenka daugumai skalbinių. Internete rasite daugybę receptų įvairiems audiniams.

Audinių minkštiklius galima pakeisti paprastu baltuoju actu – jis suminkština drabužius, pašalina kvapus ir nekenkia nei aplinkai, nei jūsų odai. Jei kvapas nepatinka, pridėkite keletą lašų levandų ar citrinų aliejaus. Džiovyklėje naudojamoms drėgmės sugėrimo servetėlėms alternatyva – vilnoniai kamuoliukai, kurie tarnauja metus ir ilgiau.

Namų valymui taip pat nereikia dešimčių skirtingų plastikinių butelių su spalvotais skysčiais. Soda, actas, citrinos rūgštis ir muilas išsprendžia 90% valymo užduočių. Mikropluošto šluostės, kurias galima skalbti ir naudoti šimtus kartų, pakeičia vienkartines servetėles. Šluotai ar grindų šluostei pasigaminkite nuimamus, skalbamus antgalius iš senų rankšluosčių.

Apsipirkimas ir maisto užsakymas protingai

Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai reiškia greitą apsipirkimą ir maisto pristatymą į namus. Tai patogu, bet generuoja milžinišką kiekį plastiko atliekų. Internetu užsakydami produktus, rinkitės pardavėjus, kurie naudoja minimalias ar perdirbtas pakuotes. Kai kurios parduotuvės leidžia pasirinkti pakuotės tipą – pasinaudokite šia galimybe.

Maisto pristatymui turėkite savo daugkartinius indus. Kai kurios kavinės ir restoranai sutinka įpilti kavą ar supakuoti maistą į jūsų atsineštą indelį – tiesiog paprašykite. Taip, reikia šiek tiek drąsos pirmą kartą, bet dauguma darbuotojų reaguoja palankiai. Jei užsakote pristatymą, komentaruose parašykite, kad nereikia vienkartinių įrankių, servetėlių ar padažų pakuočių.

Turgavietės ir ūkininkų turgūs – puiki alternatyva supermarketams. Čia produktai dažnai parduodami be pakuočių arba popieriniuose maišeliuose. Be to, palaikote vietinius gamintojus ir gaunate šviežesnius produktus. Atsineškite savo krepšius, maišelius, stiklainius – niekas čia nežiūrės keistai, priešingai, daugelis pardavėjų džiaugsis tokiu sąmoningu pirkėju.

Vaikų prekės ir žaislai be plastiko kalnų

Jei namuose yra vaikų, plastiko problema išauga eksponentiškai. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės, drabužėliai su plastikinėmis etiketėmis – atrodo, kad plastiko neįmanoma išvengti. Bet galima bent sumažinti.

Žaislams rinkitės medines, audinio ar metalo alternatyvas. Taip, jos dažnai brangesnės, bet tvaresnės ir saugesnės vaikui. Vienas kokybiškas medinis žaislas tarnaus kelioms kartoms, kai tuo tarpu plastikinis greičiausiai suluš per kelias savaites. Žaislų mainų grupės socialiniuose tinkluose – puikus būdas atnaujinti žaislų arsenalą be naujų pirkimų.

Daugkartinės sauskelnės šiandien yra visai kitokios nei prieš dešimtmetį – patogios, lengvai valomas, stilingos. Nors pradinė investicija didesnė, per kelerius metus sutaupysite tūkstančius eurų ir išvengsite tonų atliekų. Jei visiškai daugkartinės neįmanoma, bent ieškokite ekologiškesnių vienkartinių variantų su mažesniu plastiko kiekiu.

Vaikų drabužėliams rinkitės antrinį rinką – vaikai taip greitai auga, kad drabužiai dažnai lieka beveik nenešioti. Antrinės parduotuvės, mainų grupės, giminių ir draugų ratas – puikūs šaltiniai kokybiškai aprangai už simbolinę kainą arba visai nemokamai.

Biuras ir mokykla be vienkartinio plastiko

Darbo vieta ir mokykla – dar vienos plastiko kaupimo zonos. Vienkartinės kavos puodeliai, plastikinis maisto įpakavimas, rašymo priemonės, aplankai – visa tai kaupiasi kasdien. Bet ir čia galima keisti įpročius.

Termosui ar daugkartiniam puodeliui turėtų būti vieta kiekvieno krepšyje. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei atsineši savo puodelį. Pietums naudokite daugkartinius indus – stiklinius ar nerūdijančio plieno. Jie išlaiko temperatūrą geriau nei plastikas ir nekeičia maisto skonio.

Rašymo priemonėms rinkitės papildomas versijas – rašiklius, žymeklius, kurių galima keisti tušinuką ar rašalą. Vienas kokybiškas rašiklis su keičiamais tušinukais tarnaus visą gyvenimą. Užrašų knygoms ir sąsiuviniams ieškokite perdirbto popieriaus variantų, o aplankams – kartono ar audinio.

Jei dirbate biure, pasiūlykite kolegoms kartu įsigyti bendrų virtuvės reikmenų – tikrų puodelių, lėkščių, įrankių. Tai sumažins vienkartinių puodelių ir įrankių vartojimą. Galbūt galite inicijuoti atliekų rūšiavimo sistemą arba net kompostuotuvę maisto likučiams.

Kai plastiko išvengti neįmanoma – protingas vartojimas

Būkime realistai – šiuolaikiniame pasaulyje visiškai išvengti plastiko beveik neįmanoma. Kai kurios prekės, ypač medicininės ar techninės, tiesiog neturi alternatyvų. Svarbiausia ne tapti fanatikais, o daryti apgalvotus sprendimus.

Kai perkate kažką plastikiniame inde, pagalvokite, kaip galėtumėte jį panaudoti antrą kartą. Storesni plastikiniai indeliai puikiai tinka daiktų laikymui, augalų sodinimui, rankdarbių projektams. Prieš išmesdami, pabandykite atrasti naują paskirtį.

Rūšiuokite atliekas atsakingai. Ne visas plastikas perdirbamas, bet tas, kuris gali būti perdirbtas, tikrai turėtų patekti į tinkamą konteinerį. Išmokite atpažinti perdirbimo simbolius ant pakuočių – tai padės priimti geresnius sprendimus perkant.

Kai reikia pirkti naują daiktą, rinkitės kokybę, ne kiekį. Vienas gerai pagamintas daiktas, net jei jis brangesnis, tarnaus ilgiau nei dešimt pigių alternatyvų. Tai taikoma viskam – nuo virtuvės reikmenų iki drabužių. Ilgalaikėje perspektyvoje tai ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau.

Kelias į mažiau plastiko – ne sprinto, o maratono distancija

Perskaičius visus šiuos patarimus, gali atrodyti, kad reikia iš karto viską pakeisti. Bet taip nėra. Pradėkite nuo vieno ar dviejų pakeitimų, kurie jums atrodo lengviausi. Galbūt tai bus daugkartiniai maišeliai apsipirkimui arba kietas šampūnas. Kai šie įpročiai taps natūralūs, pridėkite dar vieną pakeitimą.

Nesikrimskite, jei kartais pamiršite maišelį ar nusipirksite kažką plastikiniame inde. Tobulumas neįmanomas, o savęs kritikavimas tik atims motyvaciją tęsti. Kiekvienas mažas žingsnis svarbus – jei milijonai žmonių sumažins plastiko vartojimą bent 20%, tai jau bus milžiniškas pokytis planetai.

Kalbėkite apie savo pasirinkimus su draugais ir šeima, bet nepaversdami to pamokslavimu. Asmeninis pavyzdys veikia stipriau nei bet kokie žodžiai. Kai žmonės pamato, kad be plastiko gyvenimas įmanomas ir net patogesnis, jie patys pradės domėtis ir keisti savo įpročius.

Prisiminkite, kad kiekvienas daugkartinis daiktas, kurį naudojate, yra investicija į švaresnę ateitį. Kiekvienas plastikinė pakuotė, kurios atsisakote, reiškia mažiau atliekų sąvartynuose ir vandenynuose. Jūsų pasirinkimai svarbu, net jei kartais taip neatrodo. Pradėkite šiandien, pradėkite nuo mažo, bet pradėkite – planeta jums dėkinga.

Kodėl verta pradėti jau šiandien

Stoviu savo virtuvėje ir žiūriu į šiukšlių dėžę. Plastikinis jogurto indelis, sūrio pakuotė, makaronų maišelis, dar viena plastikinio butelio kakliukas. Ir tai tik vienos dienos derlius. Kai pradedi skaičiuoti, kiek plastiko išmetame per savaitę, mėnesį, metus – galva ima suktis. Vidutinė Lietuvos šeima per metus išmeta apie 60 kilogramų plastiko. Tai beveik tiek, kiek sveria vidutinio dydžio šuo.

Problema ta, kad plastiko atliekos neišnyksta. Jos tik smulkėja, virsta mikroplastiku ir keliauja į vandenynus, dirvožemį, o galiausiai – ir į mūsų organizmą. Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutiniškai per savaitę suvalgome apie kreditinės kortelės dydžio plastiko kiekį. Skamba bauginančiai, tiesa? Bet gera žinia ta, kad kiekvienas iš mūsų gali kažką pakeisti. Ne iškart, ne radikaliai, bet nuosekliai ir pastebėtinai.

30 dienų iššūkis – tai ne dar vienas neįgyvendinamas naujametinis pažadas. Tai praktiškas planas, kurį išbandžiau pats ir kuris tikrai veikia. Per mėnesį mano šeima sumažino plastiko atliekas beveik perpus. Ir ne, mums nereikėjo persikraustyti į mišką ar atsisakyti civilizacijos malonumų.

Pirmoji savaitė: išmokite atpažinti priešą

Pirmieji septyni iššūkio dienų skiriami ne drastiškiems pokyčiams, o stebėjimui. Skamba nuobodžiai? Galbūt, bet būtent čia slypi sėkmės raktas. Negalite kovoti su tuo, ko nematote.

Pradėkite nuo paprasto užduoties: vieną savaitę rinkite visą plastiką atskirai. Ne į bendrą maišą, o į atskirą dėžę ar kampą. Matysite realų vaizdą – kiek to plastiko iš tiesų yra. Aš tai padariau ir buvau šokiruotas. Per savaitę susikaupė beveik pilnas 60 litrų maišas vien plastiko.

Dabar analizuokite, kas tame maiše. Užsirašykite dažniausiai pasikartojancius daiktus. Mano sąraše pirmaujančioje vietoje buvo maisto pakuotės – jogurtų indeliai, sūrių pakuotės, daržovių maišeliai. Antroje vietoje – buteliai ir buteliukai: vanduo, pienas, valymo priemonės. Trečioje – vienkartiniai daiktai: šiaudeliai, plastikiniai maišeliai, pakuotės iš parduotuvių.

Štai jums praktinis patarimas: padarykite nuotrauką tos plastiko krūvos. Išsaugokite telefonuose. Kai po mėnesio pamatysite skirtumą, tai bus geriausia motyvacija tęsti toliau.

Antroji savaitė: maži žingsniai, dideli pokyčiai

Dabar prasideda tikrasis darbas. Bet ramiai – nereikia iškart visko apversti aukštyn kojomis. Antrąją savaitę sutelkite dėmesį į tris paprasčiausius pakeitimus.

**Pirma:** atsikratykite vienkartinių plastikinių maišelių. Tai lengviausia. Nusipirkite kelis drobės maišelius ar naudokite senus. Laikykite juos automobilyje, prie durų, kur tik prisimintumėte pasiimti einant į parduotuvę. Aš prie durų rankenės pakarinau vieną maišelį kaip priminimą. Veikia puikiai.

**Antra:** pakeiskite plastikinius vandens butelius į daugkartinį gertuvę. Čia investuokite į gerą, kokybišką gertuvę – tokią, kuri jums patiks. Jei ji bus graži ir patogi, nešiositės ją visur. Aš nusipirkau nerūdijančio plieno gertuvę už 25 eurus, ir tai buvo viena geriausių investicijų. Per metus sutaupiau ne tik plastiką, bet ir apie 300 eurų, kuriuos anksčiau išleidau buteliuotam vandeniui.

**Trečia:** atsisakykite plastikinių šiaudelių ir vienkartinių indų. Jei mėgstate gėrimus su šiaudeliu, nusipirkite metalinių ar bambuko. Jie kainuoja vos keletą eurų ir tarnauja metų metus. Kavai išsinešti – pasiimkite savo puodelį. Daugelis kavinių net suteikia nuolaidą, jei ateinate su savu indu.

Šie trys pakeitimai per savaitę gali sumažinti jūsų plastiko atliekas 20-30 procentų. Tikrai, tikrinau.

Trečioji savaitė: virtuvės revoliucija

Virtuvė – tai pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Bet čia ir slypi didžiausios galimybės. Trečiąją savaitę sutelkite dėmesį būtent į šią erdvę.

Pradėkite nuo maisto pirkimo. Ieškokite alternatyvų plastikinėms pakuotėms. Vietoj supakuotų daržovių rinkitės laisvai pardavinėjamas. Taip, kartais jos kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo. O sveikatai ir aplinkai – neįkainojama.

Sūrius, dešras, mėsą prašykite įdėti į savo atsineštus stiklinius ar plastmasinius daugkartinius indus. Pirmą kartą tai padarius gali būti nepatogu – pardavėjos žiūri keistai, bet po kelių kartų tampa įprastu dalyku. Aš dabar net malonumą gaunu matydamas pardavėjos nustebimą, kai ištraukiu savo indą.

Pigiausias ir ekologiškiausias būdas sumažinti maisto pakuočių kiekį – pirkti didmena. Kruopos, ankštiniai augalai, riešutai, džiovinti vaisiai – visa tai galima pirkti be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau veikia parduotuvės, kur galite atsineštus indus pripildyti produktų. Kaimuose situacija sudėtingesnė, bet ir čia galima rasti sprendimų – pirkti didesnes pakuotes, kurios ilgiau tarnauja.

Dar vienas praktiška gudrybė – gaminkite patys. Jogurtas, duona, sausainiai – visa tai nesunku pasigaminti namuose ir sutaupyti ne tik plastiko, bet ir pinigų. Jogurto gamyba užima vos 10 minučių aktyvaus darbo, o rezultatas – savaitei jogurto be jokių pakuočių. Reikia tik pieno ir šaukšto gyvų jogurto kultūrų.

Ketvirtoji savaitė: vonios kambarys ir valymo priemonės

Jei manote, kad virtuvė – plastiko karalystė, palaukite, kol atidžiau pažvelgsite į vonios kambarį. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų pasta, dezodorantai – visa tai plastikinėse pakuotėse.

Bet yra alternatyvų, ir jos ne tik ekologiškos, bet dažnai ir geresnės. Kietieji šampūnai ir muilai – atradimas. Vienas kietas šampūnas keičia 2-3 įprastus plastikinius butelius. Jis užtenka keliems mėnesiams, neužima vietos, patogus kelionėse. Pirmą kartą išbandžius gali atrodyti keista, bet po savaitės įprantate ir nebegrįžtate atgal.

Dantų pasta – čia irgi yra sprendimų. Galite pirkti pastą stiklainiuose arba išbandyti dantų miltelius. Skamba egzotiškai, bet veikia puikiai. Arba dar paprasčiau – dantų pasta tabletėse. Sukramtote, išsiplaunate – ir viskas.

Dezodorantai stiklainiuose, kietieji kondicionieriai, bambuko šepetėliai vietoj plastikinių – visa tai jau galima rasti Lietuvoje. Taip, kartais reikia paieškoti, bet internetas pilnas tokių parduotuvių.

Valymo priemonės – dar viena plastiko bomba. Bet ir čia yra sprendimas. Daugelį valymo priemonių galima pasigaminti patiems iš paprastų ingredientų: acto, sodos, citrinų rūgšties. Tai pigiau, saugiau ir be plastiko. Stiklų valiklis? Vanduo su actu. Vonios valiklis? Soda su citrinų sultimis. Grindų ploviklis? Vanduo su keliais lašais eterinių aliejų. Veikia ne blogiau nei parduotuvėje pirkti, o kainuoja centus.

Jei gaminti patiems nenorite, ieškokite koncentruotų priemonių, kurias galima skiesti namuose ir pildyti į tuos pačius butelius. Arba priemonių tabletėse – įmetate tabletę į butelį, užpilate vandens, ir turite gatavą valymo priemonę.

Už namų ribų: kaip išlaikyti įprotį

Namuose plastiko sumažinimas – viena. Bet kaip elgtis už namų ribų? Kavinėse, restoranose, kelionėse, darbe? Čia prasideda tikrasis iššūkis.

Visada turėkite su savimi „ekologišką rinkinį”: daugkartinę gertuvę, metalinį ar bambuko šiaudelį, savo puodelį kavai, drobės maišelį. Skamba, kad reikia nešiotis pusę namų? Iš tiesų visa tai telpa nedideliame krepšelyje ar net kišenėje.

Restorane ar kavinėje nebijokite paprašyti patiekti be plastiko. „Ar galite be šiaudelio, prašau?” – paprasta frazė, kuri išgelbsti vieną plastikinį šiaudelį. Maisto išsinešimui pasiimkite savo indą. Daugelis restoranų jau tai priima kaip normalybę.

Darbe – atsisakykite vienkartinių puodelių ir įrankių. Turėkite savo puodelį, šaukštą, šakutę stalčiuje. Jei darbovietėje užsakoma maistas, organizuokite bendrą užsakymą su prašymu sumažinti pakuotes.

Kelionėse – tai sudėtingiausia, bet įmanoma. Pasiimkite savo gertuvę (oro uoste pripildysite po saugumo patikros), užkandžius be pakuočių, savo įrankius. Viešbutyje atsisakykite miniatiūrinių šampūnų ir muilų – naudokite savo kietuosius.

Kai nepavyksta: kaip nesimesti

Būkime sąžiningi – nepavyks visiškai atsisakyti plastiko. Bent jau ne iškart. Ir tai visiškai normalu. Svarbu ne tobulumas, o pastangos ir kryptis.

Bus dienų, kai pamirsite maišelius ir turėsite pirkti plastikinį. Bus situacijų, kai neturėsite pasirinkimo. Kartais plastiko pakuotė bus vienintelė opcija. Ir tai gerai. Nesikankinkite dėl to.

Viena didžiausių klaidų, kurią mačiau žmonėse (ir patyriau pats) – viskas arba nieko požiūris. „Jei negaliu atsisakyti viso plastiko, tai kam apskritai stengtis?” Tai žlugdanti logika. Net 50 procentų plastiko sumažinimas yra milžiniškas laimėjimas.

Kai nepavyksta, tiesiog grįžkite prie įpročių kitą dieną. Nesvarbu, kad vakar nusipirkote vandenį plastikiniame butelyje. Šiandien pasiimkite gertuvę. Nesvarbu, kad praėjusią savaitę užmiršote maišelius tris kartus. Šią savaitę prisiminkite.

Dar vienas patarimas – nepaverčiate šito religija. Nespaudžiate kitų, nemoralinkite, neteiskite. Tiesiog darykite tai, ką galite, ir būkite pavyzdžiu. Žmonės pastebės ir galbūt seksite. O galbūt ne. Ir tai irgi gerai.

Po 30 dienų: gyvenimas su mažiau plastiko

Praėjus mėnesiui, pažvelkite atgal. Padarykite tą patį, ką darėte pirmąją savaitę – surinkite savaitės plastiko atliekas. Palyginkite su nuotrauka, kurią padarėte pradžioje. Skirtumas turėtų būti akivaizdus.

Mano atveju po mėnesio plastiko atliekų sumažėjo 45 procentais. Ne 100, ne 80, bet 45. Ir tai puiku. Per metus tai reiškia apie 27 kilogramus mažiau plastiko. Padauginkite iš šeimos narių skaičiaus, iš kaimynų, draugų, kurie galbūt įkvėpti jūsų pavyzdžio irgi pradės – ir gausite tikrai reikšmingą poveikį.

Bet svarbiausia – pastebėsite, kad tai tapo natūralu. Nebereikia galvoti, ar pasiėmėte maišelį – jis tiesiog visada su jumis. Nebeperkate vandens buteliuose – gertuvė tapo kasdienybės dalimi. Nebemąstote, ar verta gaminti jogurtą patiems – tiesiog gaminate, nes taip įpratote.

30 dienų iššūkis virsta gyvensena. Ne apkrauta, ne sudėtinga, ne tobula – bet geresnė. Geresnė jums, geresnė aplinkai, geresnė ateities kartoms. Ir tai prasidėjo nuo vieno paprasto sprendimo – pradėti.

Taigi, ar esate pasirengę? Pirmoji diena – tiesiog stebėkite. Antroji – pasiimkite maišelį. Trečioji – gertuvę. Po truputį, po vieną žingsnelį. Po mėnesio atsigręžsite ir nustebsite, kaip toli nuėjote. O geriausias dalykas? Tai tik pradžia.

Plastiko problema, apie kurią visi kalba, bet niekas nieko nedaro

Plastikas yra visur. Jūsų virtuvėje, vonios kambaryje, darbo stalė, net jūsų drabužiuose. Ir nors visi girdėjome apie plastiko taršą, vandenynuose plaukiojančias šiukšlių salas ir mikroplastiką mūsų kraujyje, dauguma žmonių vis dar jaučiasi bejėgiai. „Ką aš vienas galiu padaryti?” – tai klausimas, kurį girdžiu nuolat. Atsakymas paprastas: daug daugiau nei manote.

Problema ta, kad dauguma straipsnių apie plastiko mažinimą skamba kaip idealistinių hipsterių manifestas. „Tiesiog pereikite prie zero waste gyvenimo būdo!” – taip, ačiū už patarimą, bet aš turiu darbą, šeimą ir biudžetą. Šis straipsnis bus kitoks. Čia rasite realius, praktiškus sprendimus, kuriuos gali įgyvendinti bet kas, nepriklausomai nuo to, ar gyvenate centre ar priemiestyje, ar turite daug pinigų, ar skaičiuojate kiekvieną eurą.

Virtuvė: kur prasideda didžiausias plastiko šou

Virtuvė yra pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Pakuotės, maišeliai, plėvelės, vienkartiniai indai – sąrašas begalinis. Bet būtent čia galite padaryti didžiausią pokytį.

Apsipirkimas be plastiko maišelių – skamba banaliai, bet kiek kartų matėte žmones su daugiakartiniais maišeliais, kurie vis tiek deda vaisius į plonus plastikinukus? Štai tiesa: tie ploni maišeliai nereikalingi. Obuoliai, apelsinai, paprikos – visi jie turi savo natūralią „pakuotę”. Tiesiog dėkite juos į krepšį. Jei jums nejauku dėl higienos, įsigykite kelias medvilnines tinklines pakuotes – jos kainuoja po 2-3 eurus ir tarnauja metus.

Atsisakykite plastikinio buteliuko vandens. Taip, žinau, vandens kokybė Lietuvoje ne visur vienoda. Bet geriau investuoti 30 eurų į gerą filtrą nei kas savaitę pirkti plastikinius butelius. Jei jau perkate butelį, bent jau naudokite jį pakartotinai, kol visiškai nesubyra. Ir ne, tai nėra pavojinga sveikatai, jei tik plaunate butelį reguliariai.

Maisto laikymas – štai kur daugelis suklysta. Vietoj plastikinio maišelio su užtrauktuku, naudokite stiklinius indelius. Taip, jie brangesni pradžioje, bet tarnauja amžinai. Ikea parduoda neblogą komplektą už 10-15 eurų. Daugkartinės vaško pakuotės (beeswax wraps) taip pat veikia, nors asmeniškai manau, kad jos pervertintos – sunku jas išvalyti ir jos nelabai tinka viskam.

Kavos ir arbatos ritualai – jei naudojate kapsules, sustokite. Tiesiog sustokite. Tai vienas didžiausių plastiko švaistymo šaltinių. Perka žmonės už 30 eurų kavos aparatą, o paskui moka trigubai daugiau už kavą kapsulėse. Įsigykite normalų kavos aparatą arba prancūzišką presuoklę. Arbatos maišeliai? Dauguma jų turi plastiko. Pirkite pliką arbatą ir naudokite sietelį.

Produktai be pakuočių – ieškokite parduotuvių, kurios siūlo produktus be pakuočių. Lietuvoje tokių vis daugėja. Taip, kartais jie brangesni, bet ne visada. Grūdai, riešutai, džiovinti vaisiai – dažnai pigiau nei supakuoti variantai. Atsineškite savo stiklanius ar medvilninius maišelius.

Vonios kambarys: kosmetikos pramonės plastiko rojus

Vonios kambaryje plastiko kiekis tiesiog juokingas. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos, dantų šepetėliai, dantų pastos, dezodorantai – viskas plastike. Ir didžioji dalis to plastiko nėra perdirbama, nes ji per daug užteršta cheminiais produktais.

Kietas muilas ir šampūnas – tai ne jūsų močiutės laikų sprendimas. Šiuolaikiniai kietieji šampūnai veikia puikiai, trunka ilgiau ir nekainuoja daugiau. Vienas kietasis šampūnas pakeičia 2-3 plastikinių buteliukų. Lush, Friendly Soap ir kiti gamintojai siūlo įvairių variantų. Taip, reikia priprasti, bet po savaitės net nepastebėsite skirtumo.

Dantų šepetėliai – bambuko šepetėliai yra visur. Jie kainuoja tiek pat arba šiek tiek daugiau nei plastikiniai, bet yra biologiškai skaidūs. Ar jie valo geriau? Ne. Ar jie valo blogiau? Taip pat ne. Tai tiesiog šepetėlis, kuris neužters planetos dar 500 metų.

Dezodorantai – galite rasti dezodorantus kartoninėse pakuotėse arba stiklainiuose. Arba, jei esate drąsesni, galite pasigaminti patys iš sodos, krakmolo ir kokosų aliejaus. Asmeniškai išbandžiau – veikia, bet kvapas specifinis. Ne visiems tinka.

Skutimosi įrankiai – vienkartiniai skustuvai yra siaubas. Investuokite į gerą daugiakartinį skustuvą su keičiamais ašmenimis. Taip, pradžioje brangu (20-50 eurų), bet ašmenys kainuoja centus, ne eurus. Ir skutate geriau.

Drabužiai ir tekstilė: paslėptas plastiko šaltinis

Daugelis žmonių net nesupranta, kad jų drabužiai yra plastiko šaltinis. Poliesteris, nailonas, akrilas – tai viskas plastikas. Ir kiekvieną kartą skalbdami tokius drabužius, išleidžiate tūkstančius mikroplastiko dalelių į vandenį.

Pirkite natūralias medžiagas – medvilnė, linas, vilna, šilkas. Taip, jie brangesni. Taip, jie reikalauja daugiau priežiūros. Bet jie trunka ilgiau ir neužteršia aplinkos. Ir ne, jums nereikia išmesti viso savo spintoje esančio poliesterio – tiesiog pirkdami naujus drabužius, rinkitės natūralias medžiagas.

Skalbimo maišelis mikroplastikui – jei jau turite sintetinių drabužių, naudokite specialų skalbimo maišelį (Guppyfriend ar panašų), kuris sugauna mikroplastiko daleles. Kainuoja apie 30 eurų, bet veikia.

Antrinio naudojimo kultūra – pirkite drabužius iš antrų rankų. Vinted, Humana, labdaros parduotuvės. Tai ne tik sumažina plastiko gamybą, bet ir sutaupo pinigų. Ir ne, ten ne tik seni šlamštai – galite rasti puikių dalykų už juokingus pinigus.

Valymas ir buitis: cheminių produktų plastiko fiesta

Valymo produktai – tai atskira plastiko imperija. Kiekvienas paviršius turi savo specialų produktą plastikiniame butelyje. Langų valiklis, vonios valiklis, virtuvės valiklis, grindų valiklis – viskas atskirai, viskas plastike.

Universalūs valymo produktai – 90% namų galite išvalyti su actu, soda ir citrina. Tai ne hipsterių išgalvotė, tai chemija. Actas nuriebina, soda šveitia ir neutralizuoja kvapus, citrina dezinfekuoja. Receptų rasite internete milijoną, bet paprasčiausias: pusė vandens, pusė acto, kelios lašai eterinių aliejų kvapui.

Mikropluošto šluostės – viena gera mikropluošto šluostė pakeičia dešimtis vienkartinių servetėlių. Jos valo geriau, neskleidžia chemijos ir tarnauja metus. Taip, reikia skalbti, bet tai ne raketos mokslas.

Koncentruoti produktai – jei jau perkate valymo produktus, rinkitės koncentruotus. Vienas mažas buteliukas, kurį praskiedžiate vandeniu, pakeičia penkis didelius. Ecover ir kiti gamintojai siūlo tokių variantų.

Vaikų prekės: plastiko apokalipsė

Jei turite vaikų, žinote, kad plastiko kiekis yra kosminis. Žaislai, buteliukai, čiulptukai, vystyklai, drėgnos servetėlės – viskas plastike arba su plastiką.

Medžio žaislai – taip, jie brangesni. Bet jie trunka amžinai, atrodo geriau ir yra saugesni. Ikea turi neblogų variantų už prieinamą kainą. Ir ne, jūsų vaikui nereikia 50 žaislų. Geriau 5 kokybiškai nei 50 plastikinio šlamšto.

Daugkartiniai vystyklai – čia daugelis tėvų sustoja. „Per daug darbo”, – sako jie. Bet paskaičiuokite: vienas vaikas per dvejus metus sunaudoja apie 5000 vienkartinių vystyklų. Tai ne tik plastiko kalnas, bet ir 1000-1500 eurų. Daugkartiniai vystyklai kainuoja 200-300 eurų ir tarnauja visą laiką, o jei turite kelis vaikus – dar ekonomiškiau.

Drėgnos servetėlės – jos turi plastiko. Naudokite paprastas medvilnines servetėles ir vandenį. Arba bent jau pirkite biologiškai skaidžias drėgnas servetėles.

Maistas ir gėrimai: išsinešimo kultūros kaina

Kavos puodeliai, maisto dėžutės, šiaudeliai, įrankiai – vienkartinio naudojimo kultūra yra plastiko epidemija. Ir ne, popierinis puodelis nėra sprendimas – jis turi plastiko sluoksnį viduje.

Savo puodelis – dauguma kavinių duoda nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį. Net jei ne, tai vis tiek verta. Termosai kainuoja nuo 10 eurų, tarnauja metus ir išlaiko temperatūrą.

Savo indai maistui – užsisakote maistą? Atsinešite savo indą. Taip, atrodo keistai pirmą kartą, bet daugelis restoranų tai priima normaliai. Jei ne – ieškokite kitų restoranų.

Atsisakykite šiaudelių – tiesiog atsisakykite. Jums jų nereikia. Jei jau labai norite, pirkite metalines ar bambukines daugkartines. Bet iš tiesų, jums jų nereikia.

Kas veikia, o kas ne: realistiškas požiūris į plastiko mažinimą

Po kelių metų bandymų sumažinti plastiką namuose, galiu pasakyti, kad ne visi sprendimai vienodai veiksmingi. Kai kas veikia puikiai, kai kas yra tiesiog bereikalingas vargšas.

Kas tikrai veikia: Daugiakartiniai maišeliai apsipirkimui, stikliniai indai maistui, kietieji šampūnai, bambuko šepetėliai, mikropluošto šluostės, termosas kavai. Tai paprasčiausi dalykai, kurie nereikalauja didelių pastangų ir tikrai sumažina plastiko kiekį.

Kas veikia, bet reikia pastangų: Daugkartiniai vystyklai, produktai be pakuočių, namų gamybos valymo produktai, medžio žaislai. Čia reikia laiko, įpročių keitimo ir kartais daugiau pinigų pradžioje, bet ilgalaikė nauda akivaizdi.

Kas neveikia arba pervertinta: Vaško pakuotės maistui (sunku valyti, greitai nusidėvi), biologiškai skaidūs plastikiniai maišeliai (jiems reikia pramoninių kompostavimo sąlygų, paprastoje šiukšlių dėžėje jie nesuyra), bambuko pluošto indai (dažnai turi plastiko priedų), „ekologiški” vienkartiniai indai (vis tiek šiukšlės).

Svarbu suprasti, kad tobulas zero waste gyvenimas yra beveik neįmanomas šiuolaikiniame pasaulyje. Bet tai nereiškia, kad nereikia stengtis. Kiekvienas sumažintas plastikinis maišelis, kiekvienas nepirktas plastikinis butelis – tai svarbu. Ne dėl to, kad jūs asmeniškai išgelbėsite planetą, bet dėl to, kad jūsų pasirinkimai formuoja paklausą, o paklausa keičia rinką.

Ir štai kas iš tiesų svarbu: nereikia būti tobulam. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad kartais perkate produktą plastikiniame maišelyje. Nereikia tapti zero waste fanatiką, kuris teisia kitus už kiekvieną plastiko gabalėlį. Tiesiog darykite tai, ką galite, tada, kada galite. Jei kiekvienas sumažintų plastiko vartojimą bent 30%, tai būtų milžiniškas pokytis.

Taigi, pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: daugiakartiniai maišeliai, stikliniai indai, termosas. Paskui, kai tai taps įpročiu, pridėkite daugiau. Ir nepamirškite – tai ne lenktynės, ne konkurencija, ne tobulybės siekis. Tai tiesiog bandymas gyventi šiek tiek protingiau ir atsakingiau. Ir tai visiškai pakanka.

Kodėl mūsų kasdieniai sprendimai svarbūs planetai

Kiekvieną rytą paspaudžiame kavos aparato mygtuką, įjungiame dušą, sėdame į automobilį ar autobusą – ir nė neįtariame, kiek šie paprasti veiksmai prisideda prie mūsų asmeninio anglies pėdsako. Tiesą sakant, daugelis žmonių net nežino, kas tas pėdsakas iš viso yra. Paprastai tariant, tai visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai išskiriame savo veikla. Ir nors atrodo, kad vieno žmogaus įtaka yra menka, statistika byloja ką kita – jei kiekvienas gyventojas sumažintų savo anglies pėdsaką bent 20 procentų, tai būtų lygu milijonų automobilių išėmimui iš eismo.

Problema ta, kad dažnai jaučiamės bejėgiai prieš globalinį atšilimą. Matome ledynus, tirpstančius dokumentiniuose filmuose, skaitome apie ekstremalias oro sąlygas, bet neretai galvojame: „Na ir ką aš vienas galiu pakeisti?” Štai čia ir slypi didžiausias klaidingas įsitikinimas. Mūsų kasdieniai pasirinkimai – nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kaip šildiname namus – kuria kolektyvinę jėgą, kuri gali arba greitinti klimato krizę, arba ją stabdyti.

Maisto pasirinkimai: nuo lėkštės iki planetos

Maistas – viena didžiausius anglies pėdsakus paliekančių sričių. Galbūt stebina, bet mėsos ir pieno produktų gamyba sukuria beveik 15 procentų visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai daugiau nei visa transporto sektorius kartu paėmus! Tačiau tai nereiškia, kad turime visi tapti veganais per naktį. Pakanka pradėti nuo mažų žingsnių.

Vienas paprasčiausių būdų – įvesti „bemėsį pirmadienį” arba bet kurią kitą savaitės dieną. Pakeitus vieną mėsinį patiekalą per savaitę augaliniu, per metus sutaupytume tiek emisijų, kiek išskiriama nuvažiavus automobiliu apie 500 kilometrų. O jei dar pasirinktume vietinius, sezoniškai auginamus produktus? Tuomet išvengtume ir transportavimo emisijų, kurios atsiranda vežant avokadus iš Pietų Amerikos ar braškių žiemą iš Ispanijos.

Dar vienas dažnai nepastebimas dalykas – maisto švaistimas. Lietuvoje vidutiniškai kiekvienas žmogus per metus išmeta apie 70 kilogramų maisto. Tai ne tik pinigų švaistymas, bet ir milžiniška anglies pėdsako dalis, nes visas tas maistas buvo augintas, perdirbtas, transportuotas ir laikomas šaldytuve, o galiausiai – išmestas. Planuojant pirkinius, tinkamai laikant produktus ir kūrybiškai panaudojant likučius, galime šią problemą spręsti labai efektyviai.

Energijos vartojimas namuose: neregimos emisijos

Mūsų namai yra tikros energijos rijovės, net jei to nematome. Elektros energija, kurią naudojame šviesos lempoms, šaldytuvui, kompiuteriui ir dešimtims kitų prietaisų, dažniausiai gaminama iš iškastinio kuro. Lietuva, tiesa, šiuo atžvilgiu yra gana unikali – didelę dalį elektros gaminame iš atsinaujinančių šaltinių, bet vis tiek yra daug erdvės tobulėti.

Paprasčiausias žingsnis – pereiti prie LED lempučių. Jos suvartoja iki 85 procentų mažiau energijos nei įprastos kaitrinės lemputės ir tarnauja dešimt kartų ilgiau. Taip, jos kainuoja brangiau, bet atsiperkančios per kelerius metus tiek sutaupyta elektra, tiek tuo, kad jų nereikia nuolat keisti. Be to, šiuolaikinės LED lemputės jau nebėra tos šaltos, nemalonios šviesos šaltiniai – galima rasti įvairių atspalvių ir intensyvumo.

Šildymas ir vėsinimas – kita didelė energijos sąnaudų dalis. Žiemą sumažinus kambario temperatūrą vos vienu laipsniu, galima sutaupyti iki 7 procentų šildymo sąnaudų. Atrodo niekas, bet per visą šildymo sezoną tai tampa reikšminga suma ir emisijų kiekiu. O vasarą? Vietoj oro kondicionieriaus įjungimo pirmąją karštą dieną, galima pradėti nuo paprastesnių sprendimų: užtraukti užuolaidas nuo saulės pusės, vėdinti anksti ryte ir vėlai vakare, naudoti ventiliatorius.

Transportas: kaip judėti tausojant aplinką

Automobiliai – tai viena akivaizdžiausių anglies pėdsako šaltinių. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras benzininiu ar dyzeliniu automobiliu išskiria apie 120-200 gramų CO2. Per metus tai sudaro keletą tonų. Bet kaip gyventi be automobilio, ypač jei gyveni ne didmiesčio centre?

Pirmiausia verta pergalvoti, ar kiekviena kelionė automobiliu tikrai būtina. Galbūt parduotuvė už kilometro pasiekiama ir dviračiu ar net pėsčiomis? Lietuvoje dviračių infrastruktūra sparčiai gerėja, o daugelyje miestų jau galima išsinuomoti elektrinius paspirtukus ar dviračius. Tai ne tik ekologiška, bet ir naudinga sveikatai – fizinis aktyvumas kasdienėje rutinoje tampa natūralus.

Jei automobilis neišvengiamas, galima galvoti apie efektyvesnį jo naudojimą. Bendravažiavimas su kolegomis į darbą gali perpus sumažinti tavo kelionės pėdsaką. Ekologiška vairavimo maniera – lėtesnis greitėjimas, numatomas stabdymas, optimalus greitis – gali sumažinti degalų suvartojimą iki 25 procentų. O planuojant didesnį automobilio keitimą, hibridiniai ar elektriniai automobiliai tampa vis prieinamesni ir praktiškai naudojami Lietuvos sąlygomis.

Drabužiai ir greitoji mada: paslėpta ekologinė krizė

Mažai kas žino, kad drabužių pramonė yra viena labiausiai teršiančių pasaulyje – ji sukuria apie 10 procentų visų pasaulinių anglies emisijų. Tai daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų transportas kartu. Greitosios mados kultūra, kai drabužiai perkami pigiai, dėvimi keletą kartų ir išmetami, yra ekologinė katastrofa.

Sprendimas? Pirkti mažiau, bet kokybiškai. Vienas gerai pasiūtas, klasikinio stiliaus paltas tarnaus dešimtmetį, o ne vieną sezoną. Antrinių drabužių parduotuvės Lietuvoje klesti – galima rasti unikalių, kokybiškai pasiūtų drabužių už juokingai mažas kainas. Tai ne tik ekologiška, bet ir leidžia išsiskirti iš minios, kuri dėvi tuos pačius „Zara” ar „H&M” modelius.

Drabužių priežiūra taip pat svarbi. Skalbimas žemesnėje temperatūroje (30-40 laipsnių vietoj 60) sutaupo daug energijos, o dauguma šiuolaikinių skalbimo priemonių puikiai valo ir šaltame vandenyje. Džiovinimas ant virvės vietoj elektrinės džiovyklės – dar vienas paprastas būdas sumažinti energijos sąnaudas. Be to, drabužiai ilgiau išlieka geros būklės, kai nedžiovinami aukštoje temperatūroje.

Atliekų mažinimas: link nulinių atliekų gyvenimo

Vidutinis lietuvis per metus sukuria apie 450 kilogramų atliekų. Didelė jų dalis – plastikas, kuris gamybos procese reikalauja daug energijos ir naftos produktų. Nors rūšiavimas yra svarbus, dar svarbiau – iš viso gaminti mažiau atliekų.

Vienkartinių daiktų atsisakymas – vienas paprasčiausių žingsnių. Daugiakartinis vandens butelis, kavos puodelis, apsipirkimo maišeliai – šie daiktai greitai atsiperkantys ir drastiškai sumažina plastiko atliekų kiekį. Daugelis kavinių net siūlo nuolaidą, jei ateini su savo puodeliu. Parduotuvėse vis dažniau galima pirkti produktus be pakuotės – nuo riešutų iki skalbimo priemonių.

Kompostavimas – dar viena galimybė sumažinti atliekų kiekį ir anglies pėdsaką. Maždaug trečdalis buitinių atliekų yra organinės – daržovių likučiai, kavos tirščiai, vaisių žievelės. Šioms atliekoms patekus į sąvartyną, jos be deguonies sąlygomis išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančią dujas, kuri 25 kartus stipresnė už anglies dioksidą. Kompostuojant namuose ar balkone, šios atliekos virsta vertingu trąša.

Vandens taupymas: išteklius, kurį dažnai pamirštame

Vanduo gali atrodyti nesusijęs su anglies pėdsaku, bet vandens valymas, šildymas ir tiekimas į namus reikalauja daug energijos. Be to, šilto vandens šildymas namuose – viena didžiausių energijos sąnaudų. Todėl taupydami vandenį, taupome ir energiją, ir mažiname emisijas.

Trumpesnis dušas – paprasčiausias sprendimas. Sumažinus dušo laiką nuo dešimties iki penkių minučių, per metus sutaupoma tiek energijos, kiek reikia nuvažiuoti automobiliu apie 200 kilometrų. Vandens taupantys dušo galvutės ir čiaupų aeratoriai gali sumažinti vandens suvartojimą perpus, o skirtumas beveik nejuntamas.

Kitas dažnai nepastebimas dalykas – tekantis čiaupas ar unitazo bakelis. Mažas nuotėkis per parą gali išleisti šimtus litrų vandens, o kartu – ir energijos, reikalingos tam vandeniui paruošti. Reguliari santechnikos priežiūra ne tik taupo vandenį, bet ir pinigus už komunalines paslaugas.

Skaitmeninė ekologija: neregimas pėdsakas

Daugelis mano, kad skaitmeninis pasaulis yra „švarus” – juk nėra jokių fizinių atliekų ar dūmų. Tačiau realybė kitokia. Duomenų centrai, kurie saugo mūsų el. laiškus, nuotraukas debesyje, srautinio turinio vaizdo įrašus, suvartoja milžinišką kiekį energijos. Vienas el. laiškas su dideliu priedu gali turėti tokį patį anglies pėdsaką kaip plastikinė maišelis.

Ką galime daryti? Pirma, reguliariai valyti el. pašto dėžutę – ištrinti senus, nebereikalingus laiškus ir atsisakyti prenumeratų, kurių neskaitome. Antra, mažinti debesų saugyklos naudojimą – ar tikrai reikia saugoti tūkstančius panašių nuotraukų? Trečia, srautinio turinio žiūrėjimą optimizuoti – mažesnė vaizdo kokybė reikalauja mažiau duomenų perdavimo ir energijos.

Prietaisų keitimas taip pat turi įtaką. Senas, lėtas kompiuteris suvartoja daugiau energijos nei naujas, efektyvesnis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia kas dvejus metus pirkti naują – elektronikos gamyba labai teršia aplinką. Geriau prižiūrėti turimą techniką, valyti nuo dulkių (kad neperkaistų), atnaujinti programinę įrangą ir naudoti kuo ilgiau. O kai ateis laikas keisti – senąją techniką atiduoti perdirbimui ar antriniam naudojimui.

Mažų žingsnių didžioji galia

Ekologiškesnis gyvenimas nėra apie tobulumą ar radikalius pasikeitimus per naktį. Tai apie sąmoningus, nuoseklius sprendimus, kurie pamažu tampa įpročiais. Niekas nesitiki, kad pradėsi viską iš karto – tai būtų ne tik sunku, bet ir varginantis kelias į greitą atsisakymą.

Geriau pradėti nuo vieno ar dviejų dalykų, kurie tau atrodo lengviausi ar natūraliausi. Gal tai bus daugiakartinio vandens butelio naudojimas, o gal – vienos bemėsės dienos per savaitę įvedimas. Kai šie dalykai taps įpročiais, galėsi pridėti dar vieną žingsnį. Po metų atsigręžęs atgal nustebsi, kiek daug pasikeitė, nors kiekvienas atskiras žingsnis atrodė menkas.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas mūsų veiksmas siunčia signalą – gamintojams, politikams, bendruomenei. Kai vis daugiau žmonių renkasi ekologiškesnius produktus, įmonės keičia savo praktikas. Kai vis daugiau žmonių naudoja dviračius, miestai investuoja į geresnę infrastruktūrą. Mes ne tik mažiname savo asmeninį pėdsaką, bet ir kuriame naują normalumą, kuriame aplinkos tausojimas yra natūrali kasdienybės dalis.

Anglies pėdsako mažinimas nėra atsisakymas ar apribojimas – tai investicija į geresnę ateitį sau, savo vaikams ir planetai. Ir kaip rodo praktika, dažnai šie ekologiški sprendimai atneša ir kitų naudų: sutaupome pinigų, pagerėja sveikata, gyvenimas tampa paprastesnis ir sąmoningesnis. Galbūt būtent tai ir yra tikrasis tvarumo grožis – kai gera aplinkui tampa gera ir mums patiems.

Kodėl man tai tapo svarbu (ir kodėl turėtų rūpėti tau)

Atvirai pasakysiu – prieš kelerius metus buvau tas žmogus, kuris nė nepagalvodavo apie plastiko maišelį parduotuvėje. Grįždavau namo su dešimčia paketų, kuriuos vėliau sukišdavau į stalčių (žinai tą stalčių, pilną paketų, kurie niekada neišmetami, bet ir nenaudojami). Kol vieną dieną persikrausčiau ir radau tris didžiulius maišus, pilnus plastiko paketų. Trys. Didžiuliai. Maišai. Tada pagalvojau – kažkas čia ne taip.

Dabar, po kelių metų eksperimentų, klaidų ir atradimų, mano šiukšlių dėžė atrodo visai kitaip. Ne, nesu tapęs fanatiku, kuris viską perka tik stikle ir audžia savo drabužius iš dilgėlių. Bet esu suradęs būdų, kaip gyventi normalų gyvenimą ir kartu nemesti į aplinką tonų plastiko. Ir žinai kas? Tai net nelabai sunku.

Virtuvė – čia prasideda didžioji plastiko drama

Virtuvė yra pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Rimtai, pažvelk į savo šaldytuvą – kiek ten plastiko pakuočių? Aš skaičiavau kartą ir man pasidarė nejaukiai.

Pirmas dalykas, kurį padariau – nusipirkau kelis stiklinius indelius su dangteliais. Taip, pradžioje reikia investuoti (išleidau apie 30 eurų), bet šitie indeliai tarnauja jau trečius metus. Dabar viską perkame į juos – riešutus turguje, grūdus, net sūrį galiu paprašyti įdėti į savo indelį. Iš pradžių pardavėjai žiūrėdavo keistai, bet dabar jau priprato.

Dar vienas geniališkas dalykas – audiniai maišeliai daržovėms. Nusipirkau jų rinkinį internete už 10 eurų, ir dabar nebereikia tų plonučių plastiko maišelių, kurie po vieno naudojimo tiesiog išmetami. Šitie maišeliai ne tik praktiškesni (galima skalbti), bet ir daržovės juose ilgiau išlieka šviežios. Kas žinojo?

Plastikinis maišelis maistui? Užmiršk. Vaškiniai popieriai ar silikoniniai maišeliai – štai sprendimas. Pradžioje galvojau, kad silikoniniai maišeliai bus nepatogu, bet dabar negaliu be jų gyventi. Užkandžius vaikams, sumuštinį sau į darbą – viskas telpa, ir galima naudoti šimtus kartų.

Vonios kambario revoliucija (kuri iš tikrųjų ne tokia baisi)

Vonios kambarys – dar viena plastiko tvirtovė. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos… Viskas plastike. Bet čia yra labai paprasti sprendimai, kurie net sutaupo pinigų.

Kietieji šampūnai ir muilai – tai buvo mano didžiausias atradimas. Iš pradžių buvau skeptiškas (kaip tas muilo gabalas gali būti geresnis už šampūną butelyje?), bet pabandžius supratau. Vienas kietas šampūnas trunka tiek, kiek 2-3 buteliai skystojo, kainuoja panašiai ar net pigiau, ir jokio plastiko. Plaukai po jo tokie patys švarūs, o gal net švaresni.

Bambukinės šepetėliai dantims – dar vienas nesudėtingas pakeitimas. Atrodo lygiai taip pat, veikia taip pat, bet suyra natūraliai, o ne guli sąvartyne 500 metų. Kainuoja apie 2-3 eurus, tai net nebrangiau už paprastą.

Daugkartiniai kosmetiniai diskeliai – jei naudoji vatos diskus makiažui nuimti, tai turi išbandyti audinius. Nusipirkau 20 gabaliukų už 15 eurų prieš dvejus metus, ir jie vis dar kaip nauji. Nusiimi makiažą, įmeti į skalbimo mašiną su kitais drabužiais, ir vėl švaru. Neskaičiavau, kiek sutaupiau, bet tikrai nemažai.

Apsipirkimas be plastiko (arba bent jau su mažiau jo)

Apsipirkimas – čia reikia šiek tiek planavimo, bet kai įpranti, viskas vyksta automatiškai. Dabar mano krepšys apsipirkimui atrodo taip: keletas audinių maišelių, stikliniai indeliai, daugkartinis krepšys daržovėms.

Pirmiausia – niekada neik į parduotuvę be savo krepšių. Aš laikau vieną krepšį automobilio bagažinėje, vieną prie durų, dar vieną darbe. Taip tikrai nepamiršiu. Pradžioje pamiršdavau nuolat, bet dabar tai jau refleksas.

Rink produktus be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vietoj supakuotų obuolių – paimk atskirus. Vietoj sūrio plastikiniame maišelyje – paprašyk prie prekystalio įdėti į tavo indelį. Taip, reikia bendrauti su žmonėmis, bet tai nėra blogai.

Turgūs ir turgeliai – tai mano naujas mėgstamiausias apsipirkimo būdas. Ten dauguma daiktų parduodama be pakuočių, galima derėtis (kas nemėgsta sutaupyti?), ir produktai dažnai šviežesni nei parduotuvėje. Be to, palaikai vietinius ūkininkus, o ne didžiulius prekybos tinklus.

Kavos ir gėrimų tema (nes be kavos gyvenimas neįmanomas)

Esu kavos mėgėjas. Rimtas kavos mėgėjas. Ir ilgai negalėjau susitaikyti su mintimi atsisakyti patogių kavos kapsulių. Bet kai sužinojau, kad tos kapsulės yra ekologinė katastrofa, turėjau ieškoti alternatyvų.

Dabar naudoju paprastą kavos aparatą su daugkartiniu filtru. Taip, reikia plauti, bet tai užtrunka 30 sekundžių. Kava skanu lygiai taip pat (gal net geriau, nes galiu rinktis bet kokią kavą), ir jokių atliekų. Arba prancūziškas kavinukas – tai apskritai klasika, kuri niekada nenuvilia.

Daugkartinis puodelis kavai – jei perki kavą kelyje, turėk savo puodelį. Daugelis kavinių net daro nuolaidą, jei atneši savo. Aš sutaupau apie 20 centų už kavą, ir per metus tai sudaro gražią sumą. Be to, kava ilgiau išlieka karšta.

Vanduo iš čiaupo su filtru – vietoj plastikinių butelių. Nusipirkau gerą filtrą už 30 eurų, ir dabar vanduo skanus, švarus, ir jokio plastiko. Turiu kelis stiklinius butelius, kuriuos pripildau ir nešiojuosi. Jei vanduo iš čiaupo tau nepatinka – yra daug vietų, kur galima pripildyti savo butelius gero vandens už centus.

Valymo priemonės ir buitinė chemija

Čia bus netikėta, bet dauguma valymo priemonių galima pasidaryti pačiam. Ne, rimtai. Ir tai ne kažkokia hipių magija – tai tiesiog chemija, kuri veikia.

Actas, soda, citrinų rūgštis – šitie trys dalykai gali pakeisti pusę tavo valymo priemonių. Langams – actas su vandeniu. Kriauklei – soda su vandeniu. Nuosėdoms – citrinų rūgštis. Aš žinau, skamba per paprasta, kad veiktų, bet veikia. Ir kainuoja centus.

Jei nenori pats gamintis – ieškokite koncentruotų priemonių, kurias galima skiesti. Arba priemonių, kurios parduodamos stikle ar popieriuje. Dabar jau yra nemažai ekologiškų prekių ženklų, kurie naudoja minimalias pakuotes.

Audiniai skudurai vietoj vienkartinių servetėlių – dar vienas paprastas pakeitimas. Turiu krūvą senų rankšluosčių, kuriuos supjausčiau į kvadratus. Naudoju valymui, paskui skalbiu, ir vėl naudoju. Jau keleri metai nenusipirkau popieriaus valymui.

Asmeninė higiena ir kitos smulkmenos

Yra daugybė mažų dalykų, kurie kaupiasi. Vienkartiniai skustuvai, plastikinis siūlas dantims, vienkartinės ausų pagaliukai… Visi tie dalykai turi alternatyvas.

Metalinis skutimosi peiliukas – atrodo retro, bet veikia puikiai. Pirkau vieną už 25 eurus prieš trejus metus, ir vis dar naudoju tą patį. Keičiu tik ašmenis, kurie kainuoja centus. Sutaupiau šimtus eurų, palyginus su vienkartiniais skustuvais ar Gillette kasetėmis.

Bambukinis siūlas dantims – egzistuoja! Ir veikia lygiai taip pat kaip plastikinis. Kainuoja šiek tiek daugiau, bet jei tau rūpi, verta.

Menstruacinė taurelė ar daugkartiniai įklotai – moterims tai gali būti tikras game-changer. Aš vyras, tai iš patirties negaliu kalbėti, bet mano partnerė sako, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų. Sutaupo pinigų, patogiau, ir jokių atliekų.

Kai vaikai namuose (nes tai visiškai kitas lygis)

Jei turi vaikų, žinai, kad jie yra plastiko atliekų generatoriai. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžiai, drabužiai… Viskas ateina su tonomis plastiko.

Daugkartiniai užkandžių maišeliai ir dėžutės – vietoj maisto plėvelės ar vienkartinių paketų. Vaikai gali pasirinkti spalvas, kurios jiems patinka, ir tai tampa jų „specialiais” daikčiukais.

Antros rankos žaislai ir drabužiai – vaikai taip greitai auga, kad drabužiai dažnai net nespėja nusidėvėti. Antros rankos parduotuvės, mainai su draugais, internetinės platformos – yra tiek galimybių. Sutaupo pinigų ir sumažina atliekų kiekį.

Mokyklos reikmenys – rink tuos, kurie tarnaus ilgiau. Metalinė pieštukinė vietoj plastikinės, mediniai pieštukai vietoj plastikinių rašiklių, užpildomas tušinukas vietoj vienkartinio. Taip, reikia šiek tiek daugiau dėmesio, bet vaikai gali išmokti vertinti daiktus.

Kaip tai viskas keičia gyvenimą (ir kodėl neverta laukti tobulo momento)

Žinau, ką galvoji – tai atrodo kaip daug darbo. Ir taip, jei bandytum viską pakeisti iš karto, būtų per daug. Bet štai paslaptis – nereikia keisti visko iš karto.

Aš pradėjau nuo vieno dalyko – nusipirkau daugkartinį krepšį apsipirkimui. Tiek. Kai tai tapo įpročiu (užtruko gal mėnesį), pridėjau dar vieną dalyką – stiklinius indelius. Paskui dar vieną. Per metus mano gyvenimas pasikeitė, bet tai vyko palaipsniui, natūraliai.

Dabar, kai žiūriu į savo šiukšlių dėžę, matau, kad ji prisipildo maždaug per savaitę, o ne per dieną kaip anksčiau. Ir didžioji dalis to, kas ten yra, yra perdirbama. Plastiko – minimumas.

Ar mano gyvenimas tapo sunkesnis? Ne. Kitoks? Šiek tiek. Bet ne blogesnis. Iš tikrųjų, kai kurie dalykai tapo net patogesni. Nebereikia nuolat pirkti vienkartinių dalykų, nes turiu daugkartinius. Sutaupau pinigų. Jaučiuosi geriau žinodamas, kad darau kažką gero.

Ir štai dar kas svarbu – nebūk pernelyg griežtas sau. Kartais vis tiek nusiperki kažką plastike. Kartais pamiršti krepšį. Kartais tiesiog neturi energijos galvoti apie pakuotes. Ir tai visiškai normalu. Tikslas nėra būti tobulam, tikslas – daryti geriau nei vakar.

Pradėk nuo vieno dalyko. Bet kurio. Gal tai bus daugkartinis krepšys, gal kietas šampūnas, gal stiklinis butelis vandeniui. Nesvarbu. Svarbu pradėti. O paskui, kai tai taps įpročiu, pridėsi dar vieną. Ir dar vieną. Ir po metų pažiūrėsi atgal ir nustebsi, kiek pasikeitei, net to nelabai pastebėjęs.

Plastiko problema yra didelė, bet kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Ir jei kiekvienas iš mūsų padarytų bent kelis iš šitų pakeitimų, bendras rezultatas būtų milžiniškas. Tai nėra apie tobulumą, tai apie progresą. Ir progresą gali pradėti šiandien, dabar, su tuo vienu daiktu, kurį pasirinkai pakeisti.

Kodėl šildymo sąskaitos auga kaip ant mielių

Kiekvieną rudenį ta pati istorija – atėjus pirmoms vėsesnėms dienoms, žmonės pradeda nervingai skaičiuoti, kiek šiemet kainuos šiluma. Dujų, elektros kainos šokinėja kaip krepšininkas aikštelėje, o šildymo sezonas Lietuvoje trunka beveik pusę metų. Daugelis galvoja, kad vienintelis būdas sutaupyti – keisti seną katilą į naują, montuoti šilumos siurblius ar rekonstruoti visą sistemą. Bet tai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, kurių paprasčiausiai neturi.

Gera žinia ta, kad galima sumažinti šildymo sąnaudas net perpus nekeičiant nei katilo, nei radiatorių, nei vamzdžių. Tai nėra jokia magija ar apgaulė – tiesiog reikia suprasti, kur dingsta šiluma ir kaip ją išlaikyti viduje. Daugeliu atvejų pinigai tiesiog išlekia pro langus, sienas ir stogą, o mes vis labiau sukame katilo rankenėlę.

Langai ir durys – pagrindiniai šilumos vagys

Jei turėtumėte termovizinę kamerą ir nuskenuotumėte savo namus žiemos vakarą, greičiausiai išvystumėte šiurpų vaizdą. Langai švytėtų raudonai kaip ugnis – tai reiškia, kad pro juos bėga šiluma. Net ir nauji plastikiniai langai gali būti blogai sumontuoti arba netinkamai sureguliuoti.

Pirmiausia patikrinkite visus langus paprastu būdu. Uždegkite žvakę ir pavaikščiokite palei langų rėmus. Kur liepsna virpa – ten traukia. Tokias vietas galima užsandarinti silikonine hermetika arba specialiomis sandarinimo juostomis, kurios kainuoja vos kelis eurus. Tai gali sumažinti šilumos nuostolius per langus net 30 procentų.

Antras dalykas – storos užuolaidos ar roletai. Skamba paprastai, bet veikia nuostabiai. Termouždangos arba net paprastos storos užuolaidos, užtrauktos vakarais, sukuria papildomą oro sluoksnį tarp lango ir kambario. Tai kaip papildomas drabužio sluoksnis žiemą. Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkamos užuolaidos gali sumažinti šilumos nuostolius per langus iki 25 procentų.

Durys – kitas didelis problemos šaltinis. Ypač senos medinės durys, kurios per metus susitraukė ir išsiplėtė. Apačioje dažnai lieka plyšys, pro kurį laisvai pučia vėjas. Durų apačiai galima pritvirtinti specialią šepetėlių juostą arba guminį sandariklį – tai kainuoja 5-10 eurų ir sumontuojama per dešimt minučių.

Radiatorių efektyvumo padidinimas be jokių investicijų

Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kaip neefektyviai veikia jų radiatoriai. Pirmiausia – ar jie švarūs? Dulkės ir nešvarumai ant radiatorių paviršiaus veikia kaip izoliacija, trukdanti šilumai sklisti į kambarį. Paprastas radiatorių nuvalymas specialia šepetuku gali padidinti jų efektyvumą 5-7 procentais.

Antra – kas yra už radiatorių? Dažniausiai – šalta išorinė siena, kuri sugeria šilumą kaip kempinė vandenį. Paprastas sprendimas – pritvirtinti už radiatoriaus atspindinčią folijos plokštę. Galima nusipirkti specialią termofolija arba net panaudoti paprastą aliuminio foliją, priklijuotą ant kartono. Tai atspindi šilumą atgal į kambarį, vietoj to, kad ji šildytų sieną ir gatvę už jos. Efektyvumas padidėja 10-15 procentų.

Trečias dalykas – ar radiatoriai tinkamai nuorinami? Jei girdite burbuliavimą arba viršutinė radiatoriaus dalis šiltesnė už apatinę, viduje susikaupė oras. Reikia nuorinti – tai paprasta procedūra su specialiu rakteliu. Kai radiatorius pilnas vandens, o ne oro, jis šildo 20-30 procentų efektyviau.

Ir dar vienas triukas – nedenkite radiatorių. Tie gražūs mediniai ekranai arba džiūstantys skalbiniai ant radiatoriaus sumažina jo efektyvumą net 40 procentų. Šiluma turi laisvai cirkuliuoti kambaryje.

Sienos, stogas ir grindys – nematomi nuostoliai

Apie 35 procentus šilumos pabėga per sienas, dar 25 procentai – per stogą. Skamba bauginančiai, bet yra sprendimų, kurie nekainuoja tūkstančių.

Jei turite palėpę, kuri nenaudojama gyventi, jos apšiltinimas – vienas efektyviausių būdų sutaupyti. Nereikia šiltinti viso stogo – pakanka apšiltinti palėpės grindis. Galima nusipirkti mineralinės vatos ritinių ir tiesiog iškloti jas palėpėje. Tai kainuoja keletą šimtų eurų, bet sumažina šilumos nuostolius per stogą net 70-80 procentų.

Sienos – sudėtingesnė tema. Iš išorės apšiltinti brangiai, bet galima padaryti vidinį dalinį apšiltinimą šalčiausiose vietose. Pavyzdžiui, jei miegamasis labai šaltas, galima prie išorinės sienos pritvirtinti plonos termoizoliacijos plokštes (5-10 mm) ir užklijuoti tapetais. Tai „pavogs” keletą centimetrų ploto, bet kambaryje bus žymiai šilčiau.

Grindys – ypač pirmame aukšte virš rūsio ar tiesiog ant žemės. Šalta grindis gali atimti iki 10 procentų šilumos. Paprasčiausias sprendimas – kilimas. Storas kilimas su geru padu veikia kaip izoliacija ir gali sumažinti šilumos nuostolius per grindis perpus.

Ventiliacija – būtinas blogis, kurį reikia kontroliuoti

Daugelis žmonių žiemą visiškai užkemša ventiliacijos angas, manydami, kad taip sutaupys. Tai pavojinga – be ventiliacijos kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis, blogėja oro kokybė. Bet nekontroliuojama ventiliacija tikrai švaisto šilumą.

Senos sovietinių laikų ventiliacijos sistemos dažnai veikia pernelyg intensyviai. Galima dalinai reguliuoti oro srautą, bet ne visiškai užkimšti. Virtuvėje ir vonioje ventiliacija turi veikti, bet gyvenamuosiuose kambariuose galima sumažinti.

Modernesnis sprendimas – mikroventiliacija languose. Daugelis plastikinių langų turi specialų režimą, kai langas pravėrinamas vos milimetrą. Tai užtikrina oro cirkuliaciją, bet neišvėdina šilumos kaip plačiai atidarytas langas.

Ir svarbi taisyklė – jei vėdinate, darykite tai trumpai, bet intensyviai. Geriau 5 minutes plačiai atidaryti langą, nei valandą laikyti pravėrusį. Trumpas vėdinimas pakeičia orą, bet nesušaldo sienų ir baldų, kurie vėliau ilgai atiduoda šilumą.

Protingas šildymo valdymas – technologija už centus

Daugelis žmonių šildo visą namus vienodai visą parą. Tai kaip vairuoti automobilį tik su pilnai įspaustu gazu – neefektyvu ir brangu. Protingas temperatūros valdymas gali sutaupyti iki 30 procentų šildymo sąnaudų.

Pirmiausia – ar tikrai visur reikia 22 laipsnių? Miegamajame nakčiai pakanka 18 laipsnių, netgi geriau miegosi. Svetainėje, kai niekas nebūna darbo metu, užtenka 16-17 laipsnių. Kiekvienas laipsnis žemiau sutaupo apie 6 procentus šildymo sąnaudų.

Jei turite individualų šildymą, programuojamas termostatas – viena geriausių investicijų. Kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, bet atsiperkama per vieną sezoną. Galima nustatyti, kad naktį ir kai niekas nėra namuose, temperatūra automatiškai nukrenta, o prieš grįžtant namo – pakyla.

Net jei turite centrini šildymą, ant kiekvieno radiatoriaus galima įsirengti termostatines galvutes. Jos kainuoja po 10-15 eurų ir leidžia reguliuoti kiekvieno kambario temperatūrą atskirai. Kodėl šildyti tuščią svečių kambarį ta pačia temperatūra kaip svetainę?

Karšto vandens taupymas – užmiršta sąnaudų dalis

Apie šildymą kalbame daug, bet karštą vandenį dažnai pamirštame. O jis gali sudaryti net 20-30 procentų visų šildymo sąnaudų, ypač jei turite elektrinį vandens šildytuvą.

Pirmas dalykas – ar tikrai reikia, kad vanduo boileryje būtų 60 laipsnių? Daugumui namų ūkio poreikių pakanka 50-55 laipsnių. Tai sumažina elektros sąnaudas ir lėtina kalkių kaupimąsi.

Dušo galvutė su oro įpurškimu – kainuoja 15-20 eurų, bet sumažina vandens suvartojimą perpus, o jausmas lieka toks pat. Jei šeima iš keturių žmonių, tai per metus sutaupo šimtus eurų.

Boilerio izoliacija – jei turite seną vandens šildytuvą, jis gali būti prastai apšiltintas. Galima nusipirkti specialią termoizoliacinę „striukę” boileriui arba apvynioti mineraline vata. Tai sumažina šilumos nuostolius 20-30 procentų.

Ir paprasčiausias patarimas – trumpesnis dušas. Penkios minutės vietoj dešimties – perpus mažiau karšto vandens. Skamba banaliai, bet veikia.

Kai visi trupiniai sudėti į vieną krepšį

Dabar sudėkime viską į krūvą ir pažiūrėkime, kaip pasiekti tą pažadėtą 50 procentų. Nė vienas iš aprašytų sprendimų atskirai neduos tokio rezultato, bet kartu – visai įmanoma.

Langų ir durų sandarinimas – sutaupoma 15 procentų. Radiatorių optimizavimas – dar 12 procentų. Palėpės apšiltinimas – 10 procentų. Protingas temperatūros valdymas – 8 procentai. Karšto vandens taupymas – 5 procentai. Jau turime 50 procentų, o dar neįskaičiavome storos užuolaidos, kilimų ir kitų smulkmenų.

Svarbiausia suprasti, kad šildymo sąnaudų mažinimas – tai ne vienas didelis projektas, o daug mažų žingsnių. Galima pradėti nuo paprasčiausių dalykų, kurie nekainuoja nieko – radiatorių nuvalymo, temperatūros sumažinimo naktį, trumpesnio dušo. Paskui pamažu investuoti į sandarinimą, termoreguliacijas, izoliaciją.

Ir dar viena svarbi mintis – pradėkite matuoti. Užsirašykite, kiek dabar mokate už šildymą. Paskui, įgyvendinus keletą sprendimų, pamatysite konkretų rezultatą skaičiais. Tai motyvuoja tęsti toliau. Be to, taip suprasite, kurie sprendimai jūsų namuose veikia geriausiai.

Nebijokite eksperimentuoti. Kiekvienas namas skirtingas, kiekviena šeima turi skirtingus įpročius. Kas puikiai veikia kaimynui, jums gali būti ne taip efektyvu, ir atvirkščiai. Bet principai tie patys – išlaikyti šilumą viduje, nenaudoti jos daugiau nei reikia, ir optimizuoti tai, kas jau yra. Nereikia keisti visos sistemos, kad pasiektumėte rimtų rezultatų. Reikia tik suprasti, kur dingsta pinigai, ir užkimšti tas skyles.