Kodėl man tai tapo svarbu (ir kodėl turėtų rūpėti tau)
Atvirai pasakysiu – prieš kelerius metus buvau tas žmogus, kuris nė nepagalvodavo apie plastiko maišelį parduotuvėje. Grįždavau namo su dešimčia paketų, kuriuos vėliau sukišdavau į stalčių (žinai tą stalčių, pilną paketų, kurie niekada neišmetami, bet ir nenaudojami). Kol vieną dieną persikrausčiau ir radau tris didžiulius maišus, pilnus plastiko paketų. Trys. Didžiuliai. Maišai. Tada pagalvojau – kažkas čia ne taip.
Dabar, po kelių metų eksperimentų, klaidų ir atradimų, mano šiukšlių dėžė atrodo visai kitaip. Ne, nesu tapęs fanatiku, kuris viską perka tik stikle ir audžia savo drabužius iš dilgėlių. Bet esu suradęs būdų, kaip gyventi normalų gyvenimą ir kartu nemesti į aplinką tonų plastiko. Ir žinai kas? Tai net nelabai sunku.
Virtuvė – čia prasideda didžioji plastiko drama
Virtuvė yra pagrindinis plastiko šaltinis namuose. Rimtai, pažvelk į savo šaldytuvą – kiek ten plastiko pakuočių? Aš skaičiavau kartą ir man pasidarė nejaukiai.
Pirmas dalykas, kurį padariau – nusipirkau kelis stiklinius indelius su dangteliais. Taip, pradžioje reikia investuoti (išleidau apie 30 eurų), bet šitie indeliai tarnauja jau trečius metus. Dabar viską perkame į juos – riešutus turguje, grūdus, net sūrį galiu paprašyti įdėti į savo indelį. Iš pradžių pardavėjai žiūrėdavo keistai, bet dabar jau priprato.
Dar vienas geniališkas dalykas – audiniai maišeliai daržovėms. Nusipirkau jų rinkinį internete už 10 eurų, ir dabar nebereikia tų plonučių plastiko maišelių, kurie po vieno naudojimo tiesiog išmetami. Šitie maišeliai ne tik praktiškesni (galima skalbti), bet ir daržovės juose ilgiau išlieka šviežios. Kas žinojo?
Plastikinis maišelis maistui? Užmiršk. Vaškiniai popieriai ar silikoniniai maišeliai – štai sprendimas. Pradžioje galvojau, kad silikoniniai maišeliai bus nepatogu, bet dabar negaliu be jų gyventi. Užkandžius vaikams, sumuštinį sau į darbą – viskas telpa, ir galima naudoti šimtus kartų.
Vonios kambario revoliucija (kuri iš tikrųjų ne tokia baisi)
Vonios kambarys – dar viena plastiko tvirtovė. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi putos… Viskas plastike. Bet čia yra labai paprasti sprendimai, kurie net sutaupo pinigų.
Kietieji šampūnai ir muilai – tai buvo mano didžiausias atradimas. Iš pradžių buvau skeptiškas (kaip tas muilo gabalas gali būti geresnis už šampūną butelyje?), bet pabandžius supratau. Vienas kietas šampūnas trunka tiek, kiek 2-3 buteliai skystojo, kainuoja panašiai ar net pigiau, ir jokio plastiko. Plaukai po jo tokie patys švarūs, o gal net švaresni.
Bambukinės šepetėliai dantims – dar vienas nesudėtingas pakeitimas. Atrodo lygiai taip pat, veikia taip pat, bet suyra natūraliai, o ne guli sąvartyne 500 metų. Kainuoja apie 2-3 eurus, tai net nebrangiau už paprastą.
Daugkartiniai kosmetiniai diskeliai – jei naudoji vatos diskus makiažui nuimti, tai turi išbandyti audinius. Nusipirkau 20 gabaliukų už 15 eurų prieš dvejus metus, ir jie vis dar kaip nauji. Nusiimi makiažą, įmeti į skalbimo mašiną su kitais drabužiais, ir vėl švaru. Neskaičiavau, kiek sutaupiau, bet tikrai nemažai.
Apsipirkimas be plastiko (arba bent jau su mažiau jo)
Apsipirkimas – čia reikia šiek tiek planavimo, bet kai įpranti, viskas vyksta automatiškai. Dabar mano krepšys apsipirkimui atrodo taip: keletas audinių maišelių, stikliniai indeliai, daugkartinis krepšys daržovėms.
Pirmiausia – niekada neik į parduotuvę be savo krepšių. Aš laikau vieną krepšį automobilio bagažinėje, vieną prie durų, dar vieną darbe. Taip tikrai nepamiršiu. Pradžioje pamiršdavau nuolat, bet dabar tai jau refleksas.
Rink produktus be pakuotės arba su minimalia pakuote. Vietoj supakuotų obuolių – paimk atskirus. Vietoj sūrio plastikiniame maišelyje – paprašyk prie prekystalio įdėti į tavo indelį. Taip, reikia bendrauti su žmonėmis, bet tai nėra blogai.
Turgūs ir turgeliai – tai mano naujas mėgstamiausias apsipirkimo būdas. Ten dauguma daiktų parduodama be pakuočių, galima derėtis (kas nemėgsta sutaupyti?), ir produktai dažnai šviežesni nei parduotuvėje. Be to, palaikai vietinius ūkininkus, o ne didžiulius prekybos tinklus.
Kavos ir gėrimų tema (nes be kavos gyvenimas neįmanomas)
Esu kavos mėgėjas. Rimtas kavos mėgėjas. Ir ilgai negalėjau susitaikyti su mintimi atsisakyti patogių kavos kapsulių. Bet kai sužinojau, kad tos kapsulės yra ekologinė katastrofa, turėjau ieškoti alternatyvų.
Dabar naudoju paprastą kavos aparatą su daugkartiniu filtru. Taip, reikia plauti, bet tai užtrunka 30 sekundžių. Kava skanu lygiai taip pat (gal net geriau, nes galiu rinktis bet kokią kavą), ir jokių atliekų. Arba prancūziškas kavinukas – tai apskritai klasika, kuri niekada nenuvilia.
Daugkartinis puodelis kavai – jei perki kavą kelyje, turėk savo puodelį. Daugelis kavinių net daro nuolaidą, jei atneši savo. Aš sutaupau apie 20 centų už kavą, ir per metus tai sudaro gražią sumą. Be to, kava ilgiau išlieka karšta.
Vanduo iš čiaupo su filtru – vietoj plastikinių butelių. Nusipirkau gerą filtrą už 30 eurų, ir dabar vanduo skanus, švarus, ir jokio plastiko. Turiu kelis stiklinius butelius, kuriuos pripildau ir nešiojuosi. Jei vanduo iš čiaupo tau nepatinka – yra daug vietų, kur galima pripildyti savo butelius gero vandens už centus.
Valymo priemonės ir buitinė chemija
Čia bus netikėta, bet dauguma valymo priemonių galima pasidaryti pačiam. Ne, rimtai. Ir tai ne kažkokia hipių magija – tai tiesiog chemija, kuri veikia.
Actas, soda, citrinų rūgštis – šitie trys dalykai gali pakeisti pusę tavo valymo priemonių. Langams – actas su vandeniu. Kriauklei – soda su vandeniu. Nuosėdoms – citrinų rūgštis. Aš žinau, skamba per paprasta, kad veiktų, bet veikia. Ir kainuoja centus.
Jei nenori pats gamintis – ieškokite koncentruotų priemonių, kurias galima skiesti. Arba priemonių, kurios parduodamos stikle ar popieriuje. Dabar jau yra nemažai ekologiškų prekių ženklų, kurie naudoja minimalias pakuotes.
Audiniai skudurai vietoj vienkartinių servetėlių – dar vienas paprastas pakeitimas. Turiu krūvą senų rankšluosčių, kuriuos supjausčiau į kvadratus. Naudoju valymui, paskui skalbiu, ir vėl naudoju. Jau keleri metai nenusipirkau popieriaus valymui.
Asmeninė higiena ir kitos smulkmenos
Yra daugybė mažų dalykų, kurie kaupiasi. Vienkartiniai skustuvai, plastikinis siūlas dantims, vienkartinės ausų pagaliukai… Visi tie dalykai turi alternatyvas.
Metalinis skutimosi peiliukas – atrodo retro, bet veikia puikiai. Pirkau vieną už 25 eurus prieš trejus metus, ir vis dar naudoju tą patį. Keičiu tik ašmenis, kurie kainuoja centus. Sutaupiau šimtus eurų, palyginus su vienkartiniais skustuvais ar Gillette kasetėmis.
Bambukinis siūlas dantims – egzistuoja! Ir veikia lygiai taip pat kaip plastikinis. Kainuoja šiek tiek daugiau, bet jei tau rūpi, verta.
Menstruacinė taurelė ar daugkartiniai įklotai – moterims tai gali būti tikras game-changer. Aš vyras, tai iš patirties negaliu kalbėti, bet mano partnerė sako, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų. Sutaupo pinigų, patogiau, ir jokių atliekų.
Kai vaikai namuose (nes tai visiškai kitas lygis)
Jei turi vaikų, žinai, kad jie yra plastiko atliekų generatoriai. Žaislai, mokyklos reikmenys, užkandžiai, drabužiai… Viskas ateina su tonomis plastiko.
Daugkartiniai užkandžių maišeliai ir dėžutės – vietoj maisto plėvelės ar vienkartinių paketų. Vaikai gali pasirinkti spalvas, kurios jiems patinka, ir tai tampa jų „specialiais” daikčiukais.
Antros rankos žaislai ir drabužiai – vaikai taip greitai auga, kad drabužiai dažnai net nespėja nusidėvėti. Antros rankos parduotuvės, mainai su draugais, internetinės platformos – yra tiek galimybių. Sutaupo pinigų ir sumažina atliekų kiekį.
Mokyklos reikmenys – rink tuos, kurie tarnaus ilgiau. Metalinė pieštukinė vietoj plastikinės, mediniai pieštukai vietoj plastikinių rašiklių, užpildomas tušinukas vietoj vienkartinio. Taip, reikia šiek tiek daugiau dėmesio, bet vaikai gali išmokti vertinti daiktus.
Kaip tai viskas keičia gyvenimą (ir kodėl neverta laukti tobulo momento)
Žinau, ką galvoji – tai atrodo kaip daug darbo. Ir taip, jei bandytum viską pakeisti iš karto, būtų per daug. Bet štai paslaptis – nereikia keisti visko iš karto.
Aš pradėjau nuo vieno dalyko – nusipirkau daugkartinį krepšį apsipirkimui. Tiek. Kai tai tapo įpročiu (užtruko gal mėnesį), pridėjau dar vieną dalyką – stiklinius indelius. Paskui dar vieną. Per metus mano gyvenimas pasikeitė, bet tai vyko palaipsniui, natūraliai.
Dabar, kai žiūriu į savo šiukšlių dėžę, matau, kad ji prisipildo maždaug per savaitę, o ne per dieną kaip anksčiau. Ir didžioji dalis to, kas ten yra, yra perdirbama. Plastiko – minimumas.
Ar mano gyvenimas tapo sunkesnis? Ne. Kitoks? Šiek tiek. Bet ne blogesnis. Iš tikrųjų, kai kurie dalykai tapo net patogesni. Nebereikia nuolat pirkti vienkartinių dalykų, nes turiu daugkartinius. Sutaupau pinigų. Jaučiuosi geriau žinodamas, kad darau kažką gero.
Ir štai dar kas svarbu – nebūk pernelyg griežtas sau. Kartais vis tiek nusiperki kažką plastike. Kartais pamiršti krepšį. Kartais tiesiog neturi energijos galvoti apie pakuotes. Ir tai visiškai normalu. Tikslas nėra būti tobulam, tikslas – daryti geriau nei vakar.
Pradėk nuo vieno dalyko. Bet kurio. Gal tai bus daugkartinis krepšys, gal kietas šampūnas, gal stiklinis butelis vandeniui. Nesvarbu. Svarbu pradėti. O paskui, kai tai taps įpročiu, pridėsi dar vieną. Ir dar vieną. Ir po metų pažiūrėsi atgal ir nustebsi, kiek pasikeitei, net to nelabai pastebėjęs.
Plastiko problema yra didelė, bet kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Ir jei kiekvienas iš mūsų padarytų bent kelis iš šitų pakeitimų, bendras rezultatas būtų milžiniškas. Tai nėra apie tobulumą, tai apie progresą. Ir progresą gali pradėti šiandien, dabar, su tuo vienu daiktu, kurį pasirinkai pakeisti.