Kodėl mano sąskaitos už šildymą tokios didelės?
Žinau, kaip tai yra – atneši pašto dėžutės sąskaitą už šildymą ir tiesiog nori verkti. Ypač sausio ar vasario mėnesiais, kai skaičiai atrodo tiesiog nerealistiški. Bet štai ko galbūt nežinojai: dažniausiai problema nėra tavo šildymo katile ar radiatorių sistemoje. Problema yra tame, kad šiluma, kurią taip brangiai pagamini, tiesiog išeina pro langus, sienas, stogą ir grindis.
Kai prieš kelerius metus pats susidūriau su šia problema, pirmiausia galvojau apie šildymo sistemos keitimą. Bet paskaičiavus – tai būtų kainavę 5-8 tūkstančius eurų, o atsipirkimo laikas būtų užtrukęs gal dešimtmetį. Tada pradėjau ieškoti kitų būdų ir supratau, kad galima pasiekti stulbinančių rezultatų nekeičiant pačios sistemos. Dabar mano sąskaitos už šildymą sumažėjo beveik perpus, o investicijos buvo gerokai mažesnės.
Langai – didžiausia šilumos vagis tavo namuose
Jei tavo namuose seni mediniai langai arba net pirmosios kartos plastikiniai langai, kuriuos įdėjo statybininkai prieš 15-20 metų, tai čia ir slypi didžiausias potencialas. Pro langus gali išeiti net 25-30 procentų visos šilumos.
Bet nesiskubink keisti langų – tai brangu. Aš pats pirmiausia padariau štai ką:
Patikrinau visų langų sandarumą. Paprasčiausias būdas – uždegti žvakę ir pravesti palei langų rėmus. Kur liepsna virpa – ten yra oro pratekėjimas. Tokių vietų radau tikrai nemažai, net naujuose plastikiniuose languose.
Pakeičiau arba papildžiau tarpines. Guminės tarpinės susidėvi per 5-7 metus. Naujos kainuoja vos kelis eurus langui, o efektas – akivaizdus. Tai gali padaryti pats per vieną savaitgalį.
Sureguliavau langų prispaudimą. Daugelis net nežino, kad plastikinius langus reikia reguliuoti pagal sezoną. Žiemą prispaudimas turi būti stipresnis, vasarą – silpnesnis. Tai užtrunka 5 minutes langui ir nereikalauja jokių specialių įgūdžių.
Dar vienas genialus sprendimas, kurį atradau – terminės užuolaidos arba specialios langų plėvelės. Terminės užuolaidos su termoizoliacine pamušalu kainuoja nuo 30 eurų, bet jos tikrai veikia. Ypač naktį, kai užtraukiu visas užuolaidas, skirtumas akivaizdus – kambariai lėčiau ataušta.
Durys, apie kurias visi pamiršta
Įėjimo durys – tai dar viena vieta, kur šiluma tiesiog bėga lauk. Bet ne tik lauko durys. Rūsio durys, palėpės durys, net durys į neapšildomus sandėliukus – visos jos gali būti šilumos nuostolių šaltinis.
Ką aš padariau? Visų pirma, įdėjau papildomą guminį tarpiklį aplink įėjimo duris. Kainavo apie 15 eurų, pritvirtinau per valandą. Paskui pastebėjau, kad apačioje yra nemažas tarpas – nusipirkau specialų apačios tarpiklį su šepetėliais. Dar vienas eurų dešimtukas.
Bet pats genialiausias sprendimas buvo termouždanga durims. Tai tokia stora, pamušta uždanga, kuri kabo ant durų iš vidaus. Žiemą ją nuleidžiu, ir ji sukuria papildomą oro sluoksnį. Vasarą tiesiog pakeliu. Kainavo apie 40 eurų, bet efektas – koridoriuje tapo gerokai šilčiau.
Jei turi rūsio ar palėpės duris viduje, kurios veda į neapšildomus plotus – būtinai jas izoliuok. Aš ant rūsio durų iš vienos pusės priklijuavau 5 cm storio polistireno plokštę. Atrodė ne labai gražiai, bet vėliau aptraukiau dirbtine oda – dabar net stilinga.
Radiatoriai dirba ne taip, kaip turėtų
Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kad jų radiatoriai dirba tik 60-70 procentų efektyvumu. O priežastys paprastos ir lengvai pašalinamos.
Oro kaupimasis radiatoriuose. Kiekvieną rudenį, kai pradedi šildyti, būtinai išleisk orą iš visų radiatorių. Jei radiatorius viršuje šaltesnis nei apačioje – jame tikrai yra oro. Reikia specialaus raktelio (kainuoja eurą), atsukti ventilį ir paleisti, kol pradeda bėgti vanduo. Tai padidina šildymo efektyvumą iki 15 procentų.
Atspindinti plokštė už radiatoriaus. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų. Nusipirkau folijos dengtu polistirenu (kainavo apie 3 eurai kvadratiniam metrui) ir priklijuavau už visų radiatorių, kurie yra prie išorinių sienų. Dabar šiluma nespinduliuoja į sieną, o atsispindi atgal į kambarį. Skirtumas juntamas.
Laisva oro cirkuliacija. Patikrink, ar neužstato radiatorių baldai, ar neuždengia per ilgos užuolaidos. Radiatoriui reikia erdvės – bent 10 cm nuo sienos ir laisvos viršaus dalies. Kai persikėliau sofą 20 cm toliau nuo radiatoriaus, kambaryje tapo pastebėtai šilčiau.
Termogalvutės ant radiatorių. Jei dar jų neturi – būtinai įsidėk. Kainuoja nuo 15 eurų vienetui, bet leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Miegamajame galiu nustatyti 18 laipsnių, o svetainėje – 21. Tai viena sumaniausių investicijų, kurią dariau.
Stogo ir palėpės – ten išeina trečdalis šilumos
Fizikos dėsniai yra negailestingi – šiltas oras kyla į viršų. Jei tavo palėpė neapšildoma ir neizoluota, tai lyg turėtum skylę stoge. Pro ją išeina apie 25-35 procentus visos šilumos.
Aš nesu statybininkas ir nelipau ant stogo dėti kokios nors sudėtingos izoliacijos. Bet ką padariau – nuėjau į statybų parduotuvę ir nusipirkau mineralinės vatos ritinių. Išklojau palėpės grindis dviem sluoksniais (iš viso apie 20 cm storio). Tai kainavo apie 300 eurų visai palėpei ir užtruko du savaitgalius.
Efektas buvo stulbinantis. Antrojo aukšto kambariai, kurie anksčiau būdavo šaltesni, tapo žymiai šiltesni. O svarbiausia – šiluma nebeiššvaistoma į palėpę.
Jei tavo palėpė yra apšildoma arba ten yra gyvenamieji kambariai, tada reikia izoliuoti patį stogą. Bet tai jau sudėtingesnė užduotis, kuriai galbūt reikės specialistų. Nors kai kurie drąsuoliai ir tai daro patys – tarp stogo gegnių įkiša mineralinę vatą ir uždengia gipso kartonu ar mediniu dailylenčių.
Grindys ir rūsys – šaltis ateina ir iš apačios
Šaltos grindys – tai ne tik nepatogu, bet ir dideli šilumos nuostoliai. Ypač jei po tavimi yra rūsys arba tiesiog žemė.
Paprasčiausias sprendimas, kurį įgyvendinau – stori kilimai. Skamba banaliai, bet tikrai veikia. Geras kilimas su stora pagrindo puta gali sumažinti šilumos nuostolius per grindis iki 10-15 procentų. Plius – vaikščioti maloniau.
Jei remontuoji ir gali pakelti grindis, yra genialus sprendimas – putų polistirenas po laminatu ar kita danga. Net 2-3 cm storio plokštė daro didžiulį skirtumą. Aš taip padariau virtuvėje, kai keitėme grindis – dabar ten visada šilta, nors po ja yra šaltas rūsys.
Dar vienas dalykas – rūsio lubos. Jei turi rūsį ir gali ten nusileisti, paprasčiausias būdas – priklijuoti polistireno plokštes prie rūsio lubų (tai tavo pirmojo aukšto grindys iš apačios). Tai nėra sudėtinga, nereikia jokių leidimų, o efektas – grindys pirmame aukšte tampa žymiai šiltesnės.
Vėdinimas – kaip neprarasti šilumos vėdinant
Štai paradoksas – namai turi būti sandarūs, kad neišeitų šiluma, bet kartu turi būti vėdinami, kad būtų švarus oras. Kaip tai suderinti?
Pirmiausia, pamirški tą seną įprotį laikyti langą pravėrusį visą dieną. Tai šilumos švaistymą. Geriau – intensyvus vėdinimas 5-10 minučių kelis kartus per dieną. Atidari langus plačiai, sukuri skersvėjį, oras greitai pasikeičia, bet sienos ir baldai nespėja ataušti. Uždari langus – ir per 10 minučių vėl šilta.
Aš sau nustatiau tokį režimą: ryte po pabudimo – vėdinimas 10 minučių, po pietų – 5 minutės, vakare prieš miegą – dar 10 minučių. Oro kokybė puiki, bet šilumos nuostoliai minimalūs.
Dar vienas dalykas – virtuvės ir vonios traukos. Jei jos veikia nuolat arba blogai užsidaro, pro jas išeina daug šilumos. Patikrink, ar gerai užsidaro traukos vožtuvai. Jei ne – galima įdėti specialius uždaromus vožtuvus, kurie kainuoja nuo 10 eurų.
Idealus variantas, žinoma, būtų rekuperacinė vėdinimo sistema, bet tai jau rimta investicija ir sistemos keitimas. O mes kalbame apie sprendimus be sistemos keitimo.
Kasdieniai įpročiai, kurie kainuoja pinigus
Galiausiai noriu pasidalinti dalykais, kurie neatrodo susiję su šildymu, bet iš tikrųjų labai įtakoja sąskaitas.
Temperatūros režimas. Nereikia šildyti visų kambarių vienodai. Miegamajame užtenka 17-18 laipsnių – net sveikiau miegoti vėsiau. Svetainėje, kur praleidžiame laiką – 20-21 laipsnis. Sandėliuke ar rūbinėje – 15-16 pakanka. Kiekvienas laipsnis žemiau – tai apie 6 procentai mažesnės sąskaitos.
Naktinis režimas. Kai miegi po antklode, nereikia šildyti namų iki 21 laipsnio. Aš nustatau termostatus taip, kad naktį temperatūra nukristų iki 17-18 laipsnių, o prieš valandą iki pabudimo vėl pakiltų. Tai sutaupo apie 15 procentų šildymo sąnaudų.
Drėgmės kontrolė. Drėgnas oras sunkiau šyla ir sunkiau išlaiko šilumą. Vonioje būtinai naudok trauką po dušo, džiovink skalbinius taip, kad drėgmė nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Nusipirkau higrometrą (kainavo 10 eurų) ir stebiuosi – kai drėgmė normaliai (40-50 procentų), kambaryje jaučiasi šilčiau net esant tai pačiai temperatūrai.
Saulės šiluma. Dieną, kai šviečia saulė, atidengiu visas užuolaidas pietinėje pusėje – tegul saulė šildo nemokamai. Vakare užtraukiu – kad išlaikytų tą šilumą. Atrodo smulkmena, bet per žiemą surenka nemažai nemokamos šilumos.
Durų uždarymas. Šildomi kambariai turi būti atskirti nuo nešildomų. Durys į koridorių, rūsį, garažą – visada uždarytos. Tai sukuria termines zonas ir šiluma neišsisklaido po visus namus.
Kai viską sudedi krūvon – rezultatai kalba patys
Dabar, kai pažiūriu į savo kelionę mažinant šildymo sąnaudas, suprantu, kad nebuvo vieno stebuklingos sprendimo. Buvo daugybė mažų dalykų, kurie kartu davė didžiulį efektą.
Pradėjau nuo paprasčiausių ir pigiausių dalykų – tarpiklių keitimo, radiatorių išorinimo, užuolaidų. Tai kainavo gal 100 eurų ir davė apie 15 procentų sumažėjimą. Paskui izoliacijos darbai palėpėje – dar 300 eurų ir dar 20 procentų sumažėjimas. Termogalvutės ant radiatorių, atspindinčios plokštės, kilimai, įpročių keitimas – dar 10-15 procentų.
Iš viso investavau gal apie 600-700 eurų per pusantrų metų. Mano metinės šildymo sąskaitos sumažėjo nuo maždaug 1400 eurų iki 750 eurų. Tai 650 eurų sutaupymas per metus. Investicija atsipirko per vienerius metus, o dabar kasmet turiu tą sutaupymą.
Svarbiausia – nereikėjo keisti šildymo katilo, montuoti saulės kolektorių ar šilumos siurblio. Nereikėjo imti kredito ar daryti kapitolinio remonto. Tiesiog sustabdžiau šilumos bėgimą iš namų.
Jei tu dabar skaičiuoji savo dideles sąskaitas ir galvoji, ką daryti – pradėk nuo mažų dalykų. Vienas savaitgalis langų sandarumui patikrinti. Kitas – radiatorių optimizavimui. Trečias – palėpės izoliacijos pradžiai. Per kelis mėnesius pamatysi rezultatus, kurie tave tikrai nudžiugins. O svarbiausia – tai ne raketų mokslas, tai gali padaryti kiekvienas, kas turi rankas ir nori sutaupyti.