Kodėl šildymo sąskaitos auga kaip ant mielių
Kiekvieną rudenį ta pati istorija – atėjus pirmoms vėsesnėms dienoms, žmonės pradeda nervingai skaičiuoti, kiek šiemet kainuos šiluma. Dujų, elektros kainos šokinėja kaip krepšininkas aikštelėje, o šildymo sezonas Lietuvoje trunka beveik pusę metų. Daugelis galvoja, kad vienintelis būdas sutaupyti – keisti seną katilą į naują, montuoti šilumos siurblius ar rekonstruoti visą sistemą. Bet tai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, kurių paprasčiausiai neturi.
Gera žinia ta, kad galima sumažinti šildymo sąnaudas net perpus nekeičiant nei katilo, nei radiatorių, nei vamzdžių. Tai nėra jokia magija ar apgaulė – tiesiog reikia suprasti, kur dingsta šiluma ir kaip ją išlaikyti viduje. Daugeliu atvejų pinigai tiesiog išlekia pro langus, sienas ir stogą, o mes vis labiau sukame katilo rankenėlę.
Langai ir durys – pagrindiniai šilumos vagys
Jei turėtumėte termovizinę kamerą ir nuskenuotumėte savo namus žiemos vakarą, greičiausiai išvystumėte šiurpų vaizdą. Langai švytėtų raudonai kaip ugnis – tai reiškia, kad pro juos bėga šiluma. Net ir nauji plastikiniai langai gali būti blogai sumontuoti arba netinkamai sureguliuoti.
Pirmiausia patikrinkite visus langus paprastu būdu. Uždegkite žvakę ir pavaikščiokite palei langų rėmus. Kur liepsna virpa – ten traukia. Tokias vietas galima užsandarinti silikonine hermetika arba specialiomis sandarinimo juostomis, kurios kainuoja vos kelis eurus. Tai gali sumažinti šilumos nuostolius per langus net 30 procentų.
Antras dalykas – storos užuolaidos ar roletai. Skamba paprastai, bet veikia nuostabiai. Termouždangos arba net paprastos storos užuolaidos, užtrauktos vakarais, sukuria papildomą oro sluoksnį tarp lango ir kambario. Tai kaip papildomas drabužio sluoksnis žiemą. Kai kurie tyrimai rodo, kad tinkamos užuolaidos gali sumažinti šilumos nuostolius per langus iki 25 procentų.
Durys – kitas didelis problemos šaltinis. Ypač senos medinės durys, kurios per metus susitraukė ir išsiplėtė. Apačioje dažnai lieka plyšys, pro kurį laisvai pučia vėjas. Durų apačiai galima pritvirtinti specialią šepetėlių juostą arba guminį sandariklį – tai kainuoja 5-10 eurų ir sumontuojama per dešimt minučių.
Radiatorių efektyvumo padidinimas be jokių investicijų
Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kaip neefektyviai veikia jų radiatoriai. Pirmiausia – ar jie švarūs? Dulkės ir nešvarumai ant radiatorių paviršiaus veikia kaip izoliacija, trukdanti šilumai sklisti į kambarį. Paprastas radiatorių nuvalymas specialia šepetuku gali padidinti jų efektyvumą 5-7 procentais.
Antra – kas yra už radiatorių? Dažniausiai – šalta išorinė siena, kuri sugeria šilumą kaip kempinė vandenį. Paprastas sprendimas – pritvirtinti už radiatoriaus atspindinčią folijos plokštę. Galima nusipirkti specialią termofolija arba net panaudoti paprastą aliuminio foliją, priklijuotą ant kartono. Tai atspindi šilumą atgal į kambarį, vietoj to, kad ji šildytų sieną ir gatvę už jos. Efektyvumas padidėja 10-15 procentų.
Trečias dalykas – ar radiatoriai tinkamai nuorinami? Jei girdite burbuliavimą arba viršutinė radiatoriaus dalis šiltesnė už apatinę, viduje susikaupė oras. Reikia nuorinti – tai paprasta procedūra su specialiu rakteliu. Kai radiatorius pilnas vandens, o ne oro, jis šildo 20-30 procentų efektyviau.
Ir dar vienas triukas – nedenkite radiatorių. Tie gražūs mediniai ekranai arba džiūstantys skalbiniai ant radiatoriaus sumažina jo efektyvumą net 40 procentų. Šiluma turi laisvai cirkuliuoti kambaryje.
Sienos, stogas ir grindys – nematomi nuostoliai
Apie 35 procentus šilumos pabėga per sienas, dar 25 procentai – per stogą. Skamba bauginančiai, bet yra sprendimų, kurie nekainuoja tūkstančių.
Jei turite palėpę, kuri nenaudojama gyventi, jos apšiltinimas – vienas efektyviausių būdų sutaupyti. Nereikia šiltinti viso stogo – pakanka apšiltinti palėpės grindis. Galima nusipirkti mineralinės vatos ritinių ir tiesiog iškloti jas palėpėje. Tai kainuoja keletą šimtų eurų, bet sumažina šilumos nuostolius per stogą net 70-80 procentų.
Sienos – sudėtingesnė tema. Iš išorės apšiltinti brangiai, bet galima padaryti vidinį dalinį apšiltinimą šalčiausiose vietose. Pavyzdžiui, jei miegamasis labai šaltas, galima prie išorinės sienos pritvirtinti plonos termoizoliacijos plokštes (5-10 mm) ir užklijuoti tapetais. Tai „pavogs” keletą centimetrų ploto, bet kambaryje bus žymiai šilčiau.
Grindys – ypač pirmame aukšte virš rūsio ar tiesiog ant žemės. Šalta grindis gali atimti iki 10 procentų šilumos. Paprasčiausias sprendimas – kilimas. Storas kilimas su geru padu veikia kaip izoliacija ir gali sumažinti šilumos nuostolius per grindis perpus.
Ventiliacija – būtinas blogis, kurį reikia kontroliuoti
Daugelis žmonių žiemą visiškai užkemša ventiliacijos angas, manydami, kad taip sutaupys. Tai pavojinga – be ventiliacijos kaupiasi drėgmė, atsiranda pelėsis, blogėja oro kokybė. Bet nekontroliuojama ventiliacija tikrai švaisto šilumą.
Senos sovietinių laikų ventiliacijos sistemos dažnai veikia pernelyg intensyviai. Galima dalinai reguliuoti oro srautą, bet ne visiškai užkimšti. Virtuvėje ir vonioje ventiliacija turi veikti, bet gyvenamuosiuose kambariuose galima sumažinti.
Modernesnis sprendimas – mikroventiliacija languose. Daugelis plastikinių langų turi specialų režimą, kai langas pravėrinamas vos milimetrą. Tai užtikrina oro cirkuliaciją, bet neišvėdina šilumos kaip plačiai atidarytas langas.
Ir svarbi taisyklė – jei vėdinate, darykite tai trumpai, bet intensyviai. Geriau 5 minutes plačiai atidaryti langą, nei valandą laikyti pravėrusį. Trumpas vėdinimas pakeičia orą, bet nesušaldo sienų ir baldų, kurie vėliau ilgai atiduoda šilumą.
Protingas šildymo valdymas – technologija už centus
Daugelis žmonių šildo visą namus vienodai visą parą. Tai kaip vairuoti automobilį tik su pilnai įspaustu gazu – neefektyvu ir brangu. Protingas temperatūros valdymas gali sutaupyti iki 30 procentų šildymo sąnaudų.
Pirmiausia – ar tikrai visur reikia 22 laipsnių? Miegamajame nakčiai pakanka 18 laipsnių, netgi geriau miegosi. Svetainėje, kai niekas nebūna darbo metu, užtenka 16-17 laipsnių. Kiekvienas laipsnis žemiau sutaupo apie 6 procentus šildymo sąnaudų.
Jei turite individualų šildymą, programuojamas termostatas – viena geriausių investicijų. Kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, bet atsiperkama per vieną sezoną. Galima nustatyti, kad naktį ir kai niekas nėra namuose, temperatūra automatiškai nukrenta, o prieš grįžtant namo – pakyla.
Net jei turite centrini šildymą, ant kiekvieno radiatoriaus galima įsirengti termostatines galvutes. Jos kainuoja po 10-15 eurų ir leidžia reguliuoti kiekvieno kambario temperatūrą atskirai. Kodėl šildyti tuščią svečių kambarį ta pačia temperatūra kaip svetainę?
Karšto vandens taupymas – užmiršta sąnaudų dalis
Apie šildymą kalbame daug, bet karštą vandenį dažnai pamirštame. O jis gali sudaryti net 20-30 procentų visų šildymo sąnaudų, ypač jei turite elektrinį vandens šildytuvą.
Pirmas dalykas – ar tikrai reikia, kad vanduo boileryje būtų 60 laipsnių? Daugumui namų ūkio poreikių pakanka 50-55 laipsnių. Tai sumažina elektros sąnaudas ir lėtina kalkių kaupimąsi.
Dušo galvutė su oro įpurškimu – kainuoja 15-20 eurų, bet sumažina vandens suvartojimą perpus, o jausmas lieka toks pat. Jei šeima iš keturių žmonių, tai per metus sutaupo šimtus eurų.
Boilerio izoliacija – jei turite seną vandens šildytuvą, jis gali būti prastai apšiltintas. Galima nusipirkti specialią termoizoliacinę „striukę” boileriui arba apvynioti mineraline vata. Tai sumažina šilumos nuostolius 20-30 procentų.
Ir paprasčiausias patarimas – trumpesnis dušas. Penkios minutės vietoj dešimties – perpus mažiau karšto vandens. Skamba banaliai, bet veikia.
Kai visi trupiniai sudėti į vieną krepšį
Dabar sudėkime viską į krūvą ir pažiūrėkime, kaip pasiekti tą pažadėtą 50 procentų. Nė vienas iš aprašytų sprendimų atskirai neduos tokio rezultato, bet kartu – visai įmanoma.
Langų ir durų sandarinimas – sutaupoma 15 procentų. Radiatorių optimizavimas – dar 12 procentų. Palėpės apšiltinimas – 10 procentų. Protingas temperatūros valdymas – 8 procentai. Karšto vandens taupymas – 5 procentai. Jau turime 50 procentų, o dar neįskaičiavome storos užuolaidos, kilimų ir kitų smulkmenų.
Svarbiausia suprasti, kad šildymo sąnaudų mažinimas – tai ne vienas didelis projektas, o daug mažų žingsnių. Galima pradėti nuo paprasčiausių dalykų, kurie nekainuoja nieko – radiatorių nuvalymo, temperatūros sumažinimo naktį, trumpesnio dušo. Paskui pamažu investuoti į sandarinimą, termoreguliacijas, izoliaciją.
Ir dar viena svarbi mintis – pradėkite matuoti. Užsirašykite, kiek dabar mokate už šildymą. Paskui, įgyvendinus keletą sprendimų, pamatysite konkretų rezultatą skaičiais. Tai motyvuoja tęsti toliau. Be to, taip suprasite, kurie sprendimai jūsų namuose veikia geriausiai.
Nebijokite eksperimentuoti. Kiekvienas namas skirtingas, kiekviena šeima turi skirtingus įpročius. Kas puikiai veikia kaimynui, jums gali būti ne taip efektyvu, ir atvirkščiai. Bet principai tie patys – išlaikyti šilumą viduje, nenaudoti jos daugiau nei reikia, ir optimizuoti tai, kas jau yra. Nereikia keisti visos sistemos, kad pasiektumėte rimtų rezultatų. Reikia tik suprasti, kur dingsta pinigai, ir užkimšti tas skyles.