Kodėl visi kalba apie plastiką, bet niekas nieko nedaro?
Plastikas tapo tokia įprasta mūsų gyvenimo dalimi, kad jo buvimo net nebepastebime. Rytinis kavos puodelis su dangteliu, maisto pakuotės, kosmetikos buteliukai, valymo priemonių talpyklos – viskas apgaubta plastiko. O paskui stebimės, kodėl mūsų šiukšlių dėžės perpildytos, o vandenynus užteršia plastiko salos, kurių dydis prilygsta ištisoms šalims.
Problema ta, kad dauguma žmonių jaučiasi bejėgiai. Ką aš vienas galiu pakeisti? Argi ne korporacijos yra tikrosios kaltininkės? Taip, jos tikrai turi didžiulę atsakomybę, bet tai nereiškia, kad mes turime sėdėti sudėję rankas. Kiekvienas mažas pokyčio žingsnis svarbus ne tik dėl fizinio plastiko kiekio sumažinimo, bet ir dėl to, kad keičia mūsų mąstymą ir įpročius. Be to, kai pakankamai žmonių ima keisti savo elgesį, rinka reaguoja – prasideda paklausa ekologiškesnėms alternatyvoms.
Virtuvė: kur prasideda didžiausia plastiko invazija
Virtuvė – tai tikras plastiko karalystės centras. Jei rimtai pažvelgtumėte į savo virtuvės spintas ir šaldytuvą, tikriausiai būtumėte nustebinti, kiek ten plastiko. Bet būtent čia galima padaryti didžiausius pokyčius.
Apsipirkimas be plastiko: Pirmiausia, nustokite naudoti vienkartines plastikines maišelius. Taip, žinau, tai skamba kaip patarimas iš 2010-ųjų, bet vis dar matau žmones, kurie kiekvieną pomidorą įkiša į atskirą maišelį. Įsigykite daugkartinių medvilninių maišelių daržovėms ir vaisiams – jie lengvai skalbinami ir tarnauja metų metus. Sunkesniems produktams puikiai tinka stikliniai ar nerūdijančio plieno konteineriai.
Produktai be pakuočių: Ieškokite parduotuvių, kuriose galima pirkti produktus be pakuočių. Tokių vietų Lietuvoje vis daugėja – nuo specializuotų ekologiškų parduotuvių iki didesnių tinklų, kurie pradeda siūlyti „zero waste” skyrius. Kruopos, riešutai, džiovinti vaisiai, aliejus, actas – visa tai galima įsigyti į savo atsineštus indus.
Maisto laikymas: Plastikinis maišelis maistui laikyti? Ne, ačiū. Vietoj to naudokite stiklinius indelius su dangčiais, vaško audinius (beeswax wraps), kuriuos galima pasigaminti patiems, arba tiesiog lėkštes su kitomis lėkštėmis viršuje. Duonai puikiai tinka drobiniai maišeliai, o daržovės šaldytuve ilgiau išlieka švežios medvilniniuose maišeliuose, kurie sugeria perteklinę drėgmę.
Geriamasis vanduo: Jei vis dar perkate buteliuose vandenį, sustokite ir pagalvokite. Lietuvoje čiaupo vanduo yra puikios kokybės, o jei jums nepatinka jo skonis – įsigykite paprastą vandens filtrą. Vienas kokybiškas nerūdijančio plieno ar stiklo butelis tarnauja metus, o plastikinis – kelias valandas prieš atsiduriamas šiukšlėse.
Vonios kambarys: kosmetikos plastiko spąstai
Vonios kambarys – tai antra vieta namuose, kur plastikas karaliauja beveik neginčijamai. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai, kosmetikos buteliukai – visa tai paprastai pakuota į plastiką, kurį išmetame kas kelias savaites ar mėnesius.
Kietieji šampūnai ir muilai: Kietasis šampūnas – tai ne jūsų močiutės muilo gabalas, kuris paverčia plaukus šiaudais. Šiuolaikiniai kietieji šampūnai yra puikūs, tinka įvairiems plaukų tipams ir vienas gabalas pakeičia 2-3 plastikinius butelius. Tas pats pasakytina apie kūno muilą – užuot pirkę dušo želę plastikiniame butelyje, rinkitės kokybišką muilą. Jis veikia taip pat gerai, o kartais net geriau.
Dantų priežiūra: Bambukinis dantų šepetėlis vietoj plastikinio – paprastas sprendimas. Dantų pasta? Galite rinktis kietąją dantų pastą arba pastas stikliniuose indeliuose. Taip, jos šiek tiek brangesnės, bet pagalvokite, kiek plastiko išmetate per metus su įprastomis pastomis.
Skutimosi įrankiai: Vienkartiniai skutimosi peiliukai – tai ekologinė katastrofa. Įsigykite kokybišką saugų skutimosi peiliuką (safety razor) su keičiamais ašmenėliais. Pradinis įsigijimas kainuoja daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite pinigų ir sumažinsite atliekų kiekį.
Kosmetika ir higienos priemonės: Dezodorantai stiklainiuose ar kietieji dezodorantai, menstruaciniai taureliai vietoj įklotų, daugkartiniai kosmetiniai diskeliai vietoj vienkartinių – šie sprendimai ne tik ekologiškesni, bet dažnai ir ekonomiškesni ilgalaikėje perspektyvoje.
Valymo priemonės: chemijos ir plastiko derinys
Valymo priemonės – tai dviguba problema: ne tik plastikinės pakuotės, bet ir dažnai toksiškos cheminės medžiagos, kurios patenka į aplinką. Gera žinia ta, kad daugumą namų valymo priemonių galima pakeisti paprastais, ekologiškais ir pigiais sprendimais.
Universalūs valymo ingredientai: Actas, soda, citrinos rūgštis ir muilo drožlės – tai viskas, ko jums reikia daugumai valymo darbų. Actas puikiai tinka stiklui ir vonios kambariui, soda – puodų valymui ir kvapų šalinimui, citrinos rūgštis – kalkių nuosėdoms. Galite pasigaminti savo valymo priemones ir laikyti jas daugkartiniuose purkštukuose.
Valymo įrankiai: Vietoj vienkartinių šluosčių ir kempinių naudokite medvilninius skudurus, kuriuos galima skalbti ir naudoti daugybę kartų. Indams plauti puikiai tinka medinės ar kokoso pluošto šepetėliai, o kempines galite pakeisti džiūtančiomis šveitimo kempinėmis, kurios yra biologiškai skaidžios.
Aprangos ir tekstilės dilema
Sintetiniai audiniai – tai taip pat plastikas, tik kitokia forma. Kiekvieną kartą skalbdami poliesterio ar nailono drabužius, išleidžiate mikroplastiko daleles į vandenį, kurios galiausiai patenka į vandenynus ir mūsų maisto grandinę.
Pirkite natūralias medžiagas: Rinkitės drabužius iš medvilnės, lino, vilnos, šilko – natūralių medžiagų, kurios yra biologiškai skaidžios. Taip, jos gali būti brangesnės, bet paprastai yra kokybiškesnės ir tarnauja ilgiau.
Antrinė rinka: Nusipirkti naują – ne vienintelis variantas. Drabužių mainai, second-hand parduotuvės, internetinės platformos – yra daugybė būdų įsigyti kokybišką aprangą be naujo plastiko gamybos.
Mikroplastiko filtrai: Jei jau turite daug sintetinių drabužių, įsigykite specialų maišelį skalbimui (Guppyfriend ar panašų), kuris sugauna mikroplastiko daleles ir neleidžia joms patekti į nuotekų sistemą.
Vaikų prekės: plastiko rojus tėvams pragare
Vaikų prekių industrija tiesiog apsėsta plastiko. Žaislai, buteliai, čiulptukai, sauskelnės – viskas iš plastiko arba jame pakuota. Bet galima kitaip.
Žaislai: Mediniai žaislai ne tik ekologiškesni, bet dažnai ir saugesni bei ugdo vaiko vaizduotę geriau nei ryškūs plastikiniai triukšmadariai. Taip, jie brangesni, bet tarnauja ilgiau ir gali būti perduodami iš kartos į kartą.
Sauskelnės: Daugkartinės audinės sauskelnės – taip, jos reikalauja daugiau darbo, bet sutaupysite tūkstančius eurų ir nesukursite kalnų atliekų. Šiuolaikinės audinės sauskelnės yra daug patogesnės nei prieš 30 metų – su lipukais, įmovomis, įvairių dydžių.
Maitinimo priemonės: Stikliniai buteliai vietoj plastikinių, nerūdijančio plieno gertuvės, silikoniniai (ne plastiko!) čiulptukai ir kramtukai. Vaikų maistui – stikliniai ar nerūdijančio plieno konteineriai.
Biuras ir mokykla: užmirštos plastiko zonos
Rašymo priemonės, aplankai, lipnūs lapeliai, korektoriai – visa tai paprastai plastikine. Bet egzistuoja alternatyvos.
Rašymo priemonės: Užpildomi rašikliai vietoj vienkartinių, mediniai pieštukai, natūralaus kaučiuko trintukai. Taip, gali tekti šiek tiek paieškoti, bet tokios prekės egzistuoja.
Organizavimas: Metaliniai ar kartoniniai aplankai vietoj plastikinių, popieriaus sąsiuviniai be plastikinio viršelio, medinės ar metalinės liniuotės.
Technologijos: Kiek įmanoma, pereikite prie skaitmeninių užrašų ir dokumentų. Tai ne tik sumažina plastiko ir popieriaus naudojimą, bet ir padeda geriau organizuoti informaciją.
Socialinis spaudimas ir tikroji permaina
Štai ko niekas jums nepasakys: individualūs veiksmai yra svarbūs, bet tikroji galia slypi kolektyviniame spaudime. Kai pradėsite keisti savo įpročius, pastebėsite, kad tai veikia ir aplinkinius.
Kalbėkite apie tai: Ne pamokslaujančiu tonu, bet dalijantis savo patirtimi. „Žinai, aš pradėjau naudoti kietąjį šampūną ir man tikrai patinka” veikia geriau nei „Tu turėtum nustoti pirkti plastikinę šiukšlę”.
Reikalaukite iš verslų: Rašykite gamintojams, parduotuvėms, restoranams. Kai pakankamai žmonių klausia, ar galima pirkti be pakuotės, ar galima atsivesti savo konteinerį, verslai pradeda reaguoti. Tai ne hipių fantazijos – tai veikia.
Palaikykite teisingą politiką: Balsuokite už politikus, kurie palaiko aplinkosaugos iniciatyvas. Palaikykite vietinius įstatymus, kurie riboja vienkartinį plastiką. Individualūs veiksmai yra svarbūs, bet sisteminiai pokyčiai keičia žaidimo taisykles.
Kai tobulumas tampa priešu geram
Didžiausia klaida, kurią galite padaryti – bandyti iš karto tapti tobulu „zero waste” gyventoju. Tai neįmanoma ir bandymas tai padaryti greičiausiai baigsis nusivylimu ir grįžimu prie senų įpročių.
Pradėkite nuo vieno ar dviejų dalykų. Gal tai bus daugkartinis kavos puodelis ir medvilniniai maišeliai apsipirkimui. Kai tai taps įpročiu, pridėkite dar kažką. Mažos permainos, kurios tampa nuolatinėmis, yra daug vertingesnės nei radikalūs pokyčiai, kurie trunka dvi savaites.
Nesijaudinkite, jei kartais pamiršite maišelius ar nusipirksite kažką plastikiniame įpakavime. Svarbu ne tobulumas, o bendra kryptis. Jei 80% laiko darote geresnius pasirinkimus, tai jau milžiniškas pokytis.
Ir dar vienas dalykas – nebūkite plastiko policija. Niekas nemėgsta žmonių, kurie moralizuoja ir teisia kitus už jų pasirinkimus. Geriau būkite gyvu pavyzdžiu, kad gyventi su mažiau plastiko yra įmanoma, patogu ir net maloniau. Kai žmonės mato, kad jūs nesiskundžiate ir nejaučiate savęs aukomis, jie labiau linkę sekti jūsų pavyzdžiu.
Plastiko problemos sprendimas nėra vieno žmogaus ar vienos dienos darbas. Tai ilgas procesas, kuris reikalauja kantrybės, kūrybiškumo ir noro keistis. Bet kiekvienas žingsnis svarbus, ir kiekvienas žmogus, kuris ima mažinti plastiko naudojimą, prisideda prie didesnės permainos. Galbūt neišgelbėsite pasaulio vienas, bet kartu su milijonais kitų žmonių galite padaryti tikrą skirtumą.