Kodėl visi staiga tapo ekologais (ir ar tai tikrai svarbu)
Anglies pėdsakas tapo tokiu pat populiariu terminu kaip ir „mindfulness” ar „zero waste”. Visi apie tai kalba, dauguma jaučiasi kalti, bet nedaugelis iš tikrųjų supranta, ką tai reiškia praktiškai. Taip, mes žinome, kad planetos temperatūra kyla, ledynai tirpsta, ir kad kažkaip tai susiję su mūsų vežimėliu prekybos centre. Bet tarp abstrakčių statistikų ir realių veiksmų teka didelė praraja.
Anglies pėdsakas – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį išskiriame savo veikla. Kiekvienas automobilio kelionės kilometras, kiekvienas suvalgytas steikas, kiekviena nauja striukė turi savo kainą aplinkai. Problema ta, kad ši kaina nėra matoma čekiuose, todėl ją lengva ignoruoti. Kol nepradedate skaičiuoti.
Transportas: čia prasideda didžiausios problemos
Jei norite rimtai sumažinti savo anglies pėdsaką, pradėkite nuo to, kaip judite. Transportas sudaro apie ketvirtadalį vidutinio žmogaus anglies pėdsako, ir čia slypi didžiausios galimybės pokyčiams.
Automobilis nėra jūsų draugas – bent jau ne planetos. Vidutinis benzininis automobilis išskiria apie 4,6 tonos CO2 per metus. Elektrinis? Apie 1,5 tonos, priklausomai nuo to, kaip gaminama elektra jūsų regione. Bet štai kas įdomu: dviratis išskiria nulis. Ėjimas pėsčiomis – taip pat nulis. Viešasis transportas – gerokai mažiau nei asmeninis automobilis.
Praktiški žingsniai čia gana aiškūs, nors ne visada patogūs. Trumpas atstumus (iki 3 km) – dviračiu ar pėsčiomis. Vidutiniai atstumai – viešasis transportas. Ilgos kelionės – traukinys vietoj lėktuvo, kai tik įmanoma. Vienas skrydis į Tailandą ir atgal gali sudaryti 2-3 tonas CO2 – tai pusė metinio automobilio pėdsako per vieną atostogas.
Bendras naudojimas veikia. Jei jau turite važiuoti automobiliu, paimkite keleivius. Keturi žmonės viename automobilyje yra keturis kartus efektyvesni nei keturi atskiri automobiliai. Matematika paprasta, bet kodėl tada keliuose matome tiek daug automobilių su vienu vairuotoju?
Maistas: jūsų lėkštė turi didesnę įtaką, nei manote
Maisto gamyba sudaro apie ketvirtadalį visų pasaulinių išmetamų dujų. Tai daugiau nei visas transportas kartu paėmus. Tačiau ne visas maistas vienodai „teršia”.
Mėsa yra problema. Galite su tuo nesutikti, galite mėgti kepsnį, bet faktai yra faktai: jautienos gamyba išskiria 60 kg CO2 ekvivalento vienam kilogramui produkto. Kiauliena – apie 7 kg. Vištiena – 6 kg. Pupelės – 2 kg. Skaičiai kalba patys už save.
Ar reikia tapti veganu? Ne būtinai. Bet sumažinti mėsos vartojimą bent perpus jau būtų milžiniškas žingsnis. Trys vegetariški pietūs per savaitę. Pirmadieniai be mėsos. Mažesnės porcijos. Bet koks iš šių variantų veikia.
Namų ūkis: paslėptos energijos ėdžios
Jūsų namai nuolat ryja energiją, net kai jums atrodo, kad nieko nevyksta. Tas raudonas indikatorius televizoriuje? Energija. Įkroviklis kištuke be telefono? Energija. Šaldytuvas, kuris dirba 24/7? Daug energijos.
Šildymas ir vėsinimas sudaro didžiąją dalį namų energijos sąnaudų. Vienas laipsnis žemiau žiemą gali sumažinti sąskaitas 6-10%. Tai reiškia, kad vietoj 22°C nustatę 20°C, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir išvengsite apie 300 kg CO2 per metus. Užsimaukite megztinį – tai ne senelių patarimas, o matematika.
Izoliacija veikia geriau nei bet kuri kita investicija. Langai, durys, palėpė, rūsys – visur, kur šiluma gali pabėgti, ji pabėgs. Ir kartu su ja pabėgs jūsų pinigai ir planetos ateitis.
Elektros prietaisai taip pat nusipelno dėmesio. A+++ klasės šaldytuvas vartoja trigubai mažiau energijos nei senas modelis. LED lemputės – dešimt kartų mažiau nei kaitrines. Taip, pradinė investicija didesnė, bet atsiperkama greitai.
Vartojimas: problema, apie kurią niekas nenori kalbėti
Čia prasideda nepatogu. Nes sumažinti vartojimą reiškia pirkti mažiau daiktų, o tai prieštarauja visam tam, ką mums nuolat kartoja reklamos, socialiniai tinklai ir visa vartotojiška kultūra.
Greita mada yra ekologinė katastrofa. Marškinėliai už 5 eurus? Kažkas už tai moka – gamta, darbininkai, ateities kartos. Tekstilės pramonė išskiria daugiau CO2 nei tarptautiniai skrydžiai ir jūrų transportas kartu. Ir dauguma tų pigių drabužių baigiasi šiukšlyne po kelių dėvėjimų.
Sprendimas? Pirkti mažiau, bet geresnės kokybės. Dėvėti ilgiau. Taisyti. Pirkti second-hand. Keistis su draugais. Bet kuris iš šių variantų geresnis nei nuolatinis naujų drabužių pirkimas.
Elektronika – kita problema. Naujas telefonas kas metus? Kodėl? Senasis dar veikia. Gamybos procesas išskiria daugiau CO2 nei kelių metų naudojimas. Tai reiškia, kad ilgiau naudoti tą patį įrenginį yra ekologiškiau nei pirkti „energetiškai efektyvesnį” naują.
Atliekos: kas baigiasi jūsų šiukšliadėžėje
Vidutinis žmogus išmeta apie 400 kg atliekų per metus. Dalis perdirbama, dalis ne. Bet geriausia atliekų tvarkymo strategija – jų neturėti.
Plastikas yra visur, ir tai problema. Ne todėl, kad jis būtinai blogai perdirbamas (nors dažnai taip ir yra), bet todėl, kad jo gamyba reikalauja naftos ir išskiria daug CO2. Kiekvienas kilogramas plastiko = apie 6 kg CO2.
Praktiški sprendimai: daugiakartinio naudojimo maišeliai, gertuvės, kavos puodeliai. Taip, tai skamba kaip hipsterių mada, bet veikia. Atsisakyti vienkartinio plastiko nėra sunku – reikia tik įpročio.
Maisto atliekos yra absurdas. Trečdalis viso pagaminto maisto išmetamas. Jūsų šaldytuve pūva daržovės, kurias pirkote su gerais ketinimais. Tai ne tik išmesti pinigai – tai dar ir visi tie resursai (vanduo, energija, transportas), kurie buvo panaudoti tam maistui užauginti ir pristatyti.
Planuokite pirkinius. Laikykite maistą teisingai. Valgykite likučius. Kompostuokite, kas nebevalgomos. Elementaru, bet kiek žmonių tai daro?
Vanduo ir energija: neregimi resursai
Vanduo atrodo neribotas, nes jis tiesiog teka iš čiaupo. Bet jo pašildymas reikalauja daug energijos, o energija reiškia CO2.
Dušas vs vonia: penkių minučių dušas – apie 40 litrų. Vonia – 150-200 litrų. Ir visą tą vandenį reikia pašildyti. Trumpesni dušai, mažesnis temperatūra – paprasta, bet efektyvu.
Skalbimas šaltame vandenyje valo taip pat gerai kaip ir šiltame (šiuolaikiniai skalbimo milteliai tam ir sukurti), bet sunaudoja 90% mažiau energijos. Džiovinti lauke vietoj džiovyklės – dar daugiau sutaupysite.
Kai individualūs veiksmai susiduria su sistemine problema
Dabar nepatogi tiesa: jūsų individualūs veiksmai, nors ir svarbūs, neišspręs klimato kaitos problemos. Didžiausią pėdsaką palieka korporacijos ir vyriausybės. 100 įmonių atsako už 71% pasaulinių išmetamų dujų.
Bet tai nereiškia, kad jūsų veiksmai beprasmiai. Priešingai – jie kuria spaudimą sistemai keistis. Kai žmonės perka mažiau mėsos, supermarketai siūlo daugiau augalinių alternatyvų. Kai žmonės renkasi viešąjį transportą, investuojama į jo plėtrą. Kai žmonės reikalauja, politikai (kartais) reaguoja.
Balsuokite pinigine. Kiekvienas pirkimas yra balsas už tam tikrą pasaulio viziją. Perkate iš įmonės, kuri teršia? Balsuojate už teršimą. Renkates ekologišką alternatyvą? Balsuojate už pokyčius.
Balsuokite ir tikrai. Rinkimuose. Už politikus, kurie rimtai žiūri į klimato kaitą. Kurie siūlo realius sprendimus, ne tik gražias kalbas. Tai galbūt svarbiausias iš visų žingsnių.
Ką iš tikrųjų reiškia gyventi ekologiškiau
Po visų šių patarimų ir skaičių, kas iš tikrųjų lieka? Ar turime atsisakyti viso, kas malonu? Gyventi urvuose ir valgyti tik žolę?
Ne. Ekologiškas gyvenimas nereiškia askezės. Reiškia sąmoningumą. Reiškia klausti savęs: ar man tikrai to reikia? Ar yra geresnis būdas? Ar galiu šiek tiek pakeisti savo įpročius, kad mažiau kenkčiau?
Dauguma čia pateiktų žingsnių ne tik sumažina anglies pėdsaką, bet ir sutaupo pinigų. Mažiau vairuoti, mažiau pirkti, mažiau švaistyt energijos – visa tai taip pat reiškia mažesnes sąskaitas. Ekologija ir ekonomija dažnai eina ranka rankon, nors ir ne visada.
Svarbiausia suprasti, kad tobulumas nėra tikslas. Niekas nėra 100% ekologiškas. Visi darome kompromisus. Bet kiekvienas mažas žingsnis svarbus. Ne todėl, kad jis pats savaime išgelbės planetą, bet todėl, kad milijonai mažų žingsnių kartu sudaro didelį pokytį.
Pradėkite nuo to, kas jums lengviausia. Gal tai bus atsisakymas vienkartinio plastiko. Gal mažiau mėsos. Gal dviratis vietoj automobilio trumpoms kelionėms. Nesvarbu nuo ko pradėsite – svarbu pradėti. O paskui pridėti dar vieną žingsnį. Ir dar vieną. Ne dėl to, kad jaustumėtės morališkai pranašesni, o todėl, kad tai tiesiog protinga daryti.