Plastiko problema, kuri prasideda virtuvėje
Rytmetis. Atidarote šaldytuvą ir kas matote? Jogurtų indelius, sūrio pakuotes, daržovių maišelius, gėrimų butelius – visur plastikas. Paskui einate į vonią – šampūnų buteliai, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės. Plastikas lydi mus kiekviename žingsnyje, o mes dažnai net nesusimąstome, kiek jo susirenka per savaitę, mėnesį, metus.
Statistika šokiruoja: vidutinė Lietuvos šeima per metus išmeta apie 150 kilogramų plastiko atliekų. Didžioji dalis jų – vienkartinio naudojimo pakuotės. Tačiau gera žinia ta, kad net nedideli įpročių pakeitimai gali drastiškai sumažinti šį skaičių. Nereikia tapti ekologijos fanatiką ar gyventi kaip minimalistai – pakanka protingų, praktiškų sprendimų.
Virtuvė: didžiausias plastiko generatorius
Virtuvė – tai epicentras, kur susikaupia didžioji dalis namų plastiko atliekų. Bet čia ir prasideda paprasčiausi pokyčiai.
Pirmas žingsnis – atsisakyti plastikinių maišelių. Taip, girdėjote tai šimtą kartų, bet kiek jūsų tikrai nešiojasi audeklinius maišelius? Patarimas: laikykite juos automobilyje, rankinėje, net darbo stalčiuje. Kai jie visada po ranka, nebeturite pasiteisinimo.
Vaisiai ir daržovės prekybos centruose nebūtinai turi keliauti į tuos plonus plastikinės maišelius. Dauguma produktų puikiai gali gulėti vežimėlyje laisvai – apelsinai, bananai, kopūstai turi savo natūralią „pakuotę”. O jei jums psichologiškai svarbu juos kažkur sudėti, įsigykite daugkartinių tinklelių maišelių. Jie kainuoja 2-3 eurus ir tarnauja metus.
Maisto laikymas namuose – kita didelė tema. Plastikinė maišinė virsta stikliniais indeliais. Taip, jie sunkesni, bet patvaresni, nesugeria kvapų ir gali keliauti tiesiai į orkaitę. Senų kavos ar uogienės stiklainių nemeskite – jie idealūs kruopoms, riešutams, prieskonams laikyti. Atrodo estetiškai, o jūsų virtuvė įgauna tą „instagramišką” vaizdą be jokių pastangų.
Maisto plėvelę pakeiskite vaško popieriais arba silikoniniais dangteliais. Vaško popieriai (tie, kuriuos galima pasigaminti patiems iš medvilnės ir bičių vaško) tarnauja apie pusmetį ir puikiai laiko švieži sumuštiniai, sūris, pjaustytos daržovės. Silikoniniai dangteliai tinka įvairių dydžių dubenims ir lėkštėms – vienas komplektas pakeis šimtus metrų plėvelės.
Vonios kambarys: grožio rutina be plastiko
Vonios kambaryje plastikas įsigalėjęs taip stipriai, kad atrodo neįmanoma be jo apsieiti. Bet štai keletas sprendimų, kurie veikia.
Kietieji šampūnai ir muilai – ne naujovė, bet daugelis vis dar jų neišbandę. Vienas kietas šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo, užima mažiau vietos, patogus kelionėse. Taip, reikia priprasti, kad nebesusidaro tiek putų, bet plaukai išsiprausia puikiai. Lietuvoje jau galima rasti įvairių gamintojų – nuo pigesnių iki premium klasės su ekologiškais ingredientais.
Dantų šepetėliai iš bambuko – paprasta alternatyva. Kainuoja panašiai kaip plastikiniai, tik šepetuką reikia laikyti sausoje vietoje, kad nenugriūtų. Dantų pasta stiklainiuose arba tabletės – kitas lygis, bet išbandyti verta. Tabletės ypač patogios keliaujantiems.
Skutimosi staklės su keičiamais ašmenimis vietoj vienkartinių – investicija, kuri atsipirks per pusmetį. Kokybiškas metalinis skutimosi įrankis tarnauja dešimtmečius, o keičiami ašmenėliai kainuoja centus. Jūsų oda padėkos už mažesnį dirginimą, o piniginė – už sutaupymus.
Higienos priemonės moterims – viena didžiausių plastiko atliekų šaltinių. Daugiakartiniai audiniai įklotai arba menstruacinės taurelės – sprendimai, kurie iš pradžių gali atrodyti keisti, bet realybėje patogūs ir ekonomiški. Viena taurelė tarnauja iki 10 metų. Paskaičiuokite, kiek per tą laiką išmestumėte vienkartinių produktų.
Apsipirkimas: kaip neparnešti plastiko kalno
Didžioji dalis plastiko ateina į namus būtent per apsipirkimą. Čia galima daug ką pakeisti dar prieš perkirsdami savo namų slenkstį.
Rinkitės produktus stikle, kartone ar metale. Jogurtas stikliniame indelyje kainuoja 20-30 centų brangiau, bet indelį panaudosite šimtą kartų. Pienas kartono pakuotėje vietoj plastikinio butelio. Alus skardinėse, kurios perdirbamos kur kas efektyviau nei plastikas.
Pirkite didesniais kiekiais. Vienas didelis paketas kruopų generuoja mažiau atliekų nei penki maži. Tai taikoma beveik visiems sausam produktams – makaronams, ryžiams, miltams, cukrui. Didelės šeimos tai žino seniai, bet ir vieniems gyvenantiems verta apsvarstyti.
Lietuvoje vis daugiau parduotuvių, kur galima pirkti be pakuočių – atsineškite savo indelius ir pripilkite, kiek reikia. Tokios parduotuvės jau veikia didžiuosiuose miestuose. Taip, kartais produktai kainuoja šiek tiek brangiau, bet kokybė dažnai geresnė, o atliekų – nulis.
Turgūs – neįvertintas resursas. Čia daržoves ir vaisius galite pirkti laisvai, be jokių pakuočių. Ūkininkai dažnai parduoda kiaušinius – atsinešate dėžutę, jie pripildo. Sūriai, mėsa – viskas gali keliauti į jūsų indelius. Reikia tik įveikti pradinį nedrąsumą paprašyti.
Gėrimai: nuo butelių iki čiaupo
Geriamasis vanduo buteliuose – viena absurdiškiausių šiuolaikinio gyvenimo situacijų. Lietuvoje čiaupo vanduo daugumoje vietų puikios kokybės, tačiau mes vis tiek perkame jį plastikiniuose buteliuose.
Filtruotas čiaupo vanduo – paprasčiausias sprendimas. Filtrai kainuoja nuo 20 eurų, keičiami kartridžai – keliolika eurų kas 2-3 mėnesius. Palyginkite su butelių pirkimu. Jei čiaupo vanduo jums per kietas, filtras išsprendžia problemą. Turėkite gerą daugkartinį butelį – nerūdijančio plieno arba stiklo su apsauginiu dangteliu.
Kava ir arbata namuose vietoj kavos „to go” su plastikiniais dangteliais. Jei jau perkate kavą išsinešti, atsinešite savo puodelį – daugelis kavinių net nuolaidą daro. Tai ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška.
Sultys ir gazuoti gėrimai – čia sunkiau, bet įmanoma. Sultys stikle, nors brangesnės. O geriausias variantas – spausti patiems arba gaminti namines limonadas. Sodastream tipo įrenginiai leidžia gaminti gazuotą vandenį namuose – investicija atsiperkanti per pusmetį, jei šeimoje mėgstamas gazuotas vanduo.
Valymo priemonės ir buitinė chemija
Valymo priemonių pramonė – viena didžiausių plastiko vartotojų. Bet čia galima rasti protingų sprendimų.
Koncentruotos priemonės arba tabletės – naujas reiškinys rinkoje. Perkate mažą tabletę, namuose ištirpinate vandenyje savo butelyje. Viena tabletė = vienas butelis priemonės, tik be 95% vandens transportavimo. Jau galima rasti indų ploviklio, langų valiklio, grindų ploviklio tokiu formatu.
Universalūs valikiai iš natūralių ingredientų – actas, soda, citrinų rūgštis. Skamba kaip senelių patarimai, bet veikia. Actas su vandeniu (1:1) puikiai valo langus, vonią, plytelės. Soda su vandeniu – pasta, kuri nuvalys beveik viską. Citrinų rūgštis – nukalkins virdulį ar kavos aparatą. Visos šios priemonės parduodamos didelėmis pakuotėmis, kurios užtenka mėnesiams.
Skalbimo priemonės – rinkitės koncentruotas arba miltelius kartono dėžutėse vietoj skystų buteliuose. Skalbimo riešutai arba specialūs kamuoliukai – alternatyva, kuri ne visiems patinka, bet išbandyti verta. Veikia švelniau, tinka alergiškiems, vienas maišelis tarnauja šimtams skalbimų.
Mikropluošto šluostės pakeičia daugybę vienkartinių servetėlių ir šluosčių. Viena kokybišką mikropluošto šluostė išplauna šimtus kartų ir valo efektyviau nei popierinės servetėlės. Reikia turėti kelias skirtingoms paskirčiai – virtuvei, voniai, dulkėms.
Vaikai ir žaislai: plastiko invazija
Jei namuose yra vaikų, plastikas dauginasi eksponentiškai. Bet ir čia galima ką nors padaryti.
Žaislai iš medžio, audinio, metalo – grįžta į madą ne veltui. Jie patvaresni, saugesni, dažnai gražesni. Taip, kainuoja brangiau, bet vienas kokybiškas medinis žaislas tarnauja kartoms, kai plastikinis sulūžta per savaitę.
Drabužiai ir avalynė – pirkite kokybiškai ir perduokite kitiems. Vaikų drabužių mainai su draugais, second-hand parduotuvės – ne skurdo ženklas, o protingas pasirinkimas. Vaikai greitai auga, drabužiai spėja nusidėvėti minimaliai.
Sauskelnės – didžiausia dilema. Audinės sauskelnės – ne visiems priimtinas variantas, reikalauja laiko ir pastangų. Bet jei turite galimybę, tai drastiškai sumažina atliekas. Kompromisas – naudoti audines namuose, vienkartines tik išvykose ar naktį.
Gimtadieniai ir šventės – čia plastikas plūsta srautu. Atsisakykite vienkartinių indų – naudokite tikrus, net jei reikės plauti. Dekoracijos iš popieriaus, audinio, natūralių medžiagų vietoj plastikinių balonų ir girliandų. Dovanos – patirtys vietoj daiktų: bilietai į teatrą, zoologijos sodą, bendras laikas.
Biuras ir darbas: profesionali aplinka be plastiko
Darbo vieta – dar viena zona, kur plastikas kaupiasi nepastebėtai.
Pietūs iš namų vietoj takeaway – ne tik sveikiau ir pigiau, bet ir be plastiko. Stikliniai arba nerūdijančio plieno konteineriai, termosas sriubai, audeklinė maišelis viskam sunešti. Jei perku pietų, prašau į savo indelius – daugelis vietų sutinka.
Rašymo reikmenys – rinkitės perpildomas rašiklius, pieštukus vietoj vienkartinių. Užrašų knygos iš perdirbto popieriaus. Smulkmenos, bet per metus susidaro.
Kava darbe – jei turite kavos aparatą su kapsulėmis, rinkitės perpildomas arba kompostuojamas kapsules. Arba tiesiog turkas, kavos aparatas su filtru – senų laikų metodai, bet be atliekų.
Vanduo – stiklinė ar metalinė gertuvė ant stalo vietoj plastikinių butelių. Jei biure nėra gero vandens, atsinešate iš namų.
Kai pokyčiai tampa gyvenimo būdu
Pradėjus mažinti plastiko atliekas, įvyksta keistas dalykas – tai tampa ne pareiga, o žaidimo. Pradedi ieškoti sprendimų, džiaugiesi kiekvienu rasta alternatyva, didžiuojiesi, kai šiukšlių maišas užsipildo ne per savaitę, o per dvi.
Svarbu suprasti: tobulumas neįmanomas ir nereikalingas. Bus situacijų, kai plastikas neišvengiamas. Susirgote – vaistai plastikinėje pakuotėje. Skubus pirkimas – neturėjote maišelio. Tai normalu. Svarbu ne fanatizmas, o nuoseklūs, realistiški pokyčiai.
Šeimoje įtraukite visus. Vaikai greitai įsisavina naujus įpročius, jei paaiškinate kodėl tai svarbu. Padarykite iš to nuotykį – kas per savaitę sugalvos geriausią plastiko mažinimo idėją. Partneris skeptiškas? Pradėkite nuo to, kas jam nesudarys nepatogumų, palaipsniui jis prisijungs.
Finansiškai dauguma šių sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo pinigų. Pradinės investicijos į daugkartinius daiktus atsiperkama per kelis mėnesius. O kai kurie dalykai, kaip pirkimas be pakuočių ar maisto gaminimas namuose, sutaupo iš karto.
Aplinkosauginis aspektas akivaizdus, bet yra ir kitas – psichologinis. Gyvenimas su mažiau atliekų jaučiasi lengvesnis, tvarkingesnės. Mažiau šiukšlių – mažiau nešiojimo, mažiau kvapų, mažiau vizualinio triukšmo. Namai tampa erdvesni, kai nebekaupiasi tuščios pakuotės.
Pradėkite nuo penkių dalykų iš šio sąrašo. Ne trisdešimties – penkių. Įsisavinkite juos per mėnesį, paskui pridėkite dar penkis. Per pusmetį jūsų namų plastiko atliekos sumažės perpus be jokio didvyriško pasiaukojimo. Tai ne revoliucija – tai evoliucija link protingesnio, švaresnio, paprastesnio gyvenimo.