Kodėl verta susimąstyti apie plastiką savo namuose
Kai pirmą kartą nusprendžiau suskaičiuoti, kiek plastiko išmetu per savaitę, rezultatas mane šokiravo. Trys dideli maišai, pilni įvairių pakuočių, butelių, plėvelių. Ir tai tik per septynias dienas! Daugelis iš mūsų net nesusimąsto, kiek plastiko patenka į mūsų namus kasdien – nuo maisto pakuočių iki kosmetikos buteliukų, nuo pirkinių maišelių iki vienkartiniu indų.
Plastiko problema nėra vien ekologinė – tai ir mūsų piniginės, ir sveikatos klausimas. Mikroplastikas jau aptinkamas mūsų kraujyje, vandenyje, kuriuo geriame, maiste, kurį valgome. O gamybos procesas? Plastiko pramonė išskiria milžinišką kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bet štai kas nuostabu – kiekvienas iš mūsų gali pradėti keisti situaciją tiesiog savo namuose, nedideliais, bet prasmingais žingsneliais.
Pirmoji savaitė: stebėjimas ir suvokimas
Prieš pradedant bet kokius pokyčius, svarbu suprasti, su kuo iš tikrųjų susiduriate. Pirmąsias septynias dienas tiesiog stebėkite ir fiksuokite. Pasiimkite didelę dėžę ar maišą ir sudėkite į jį visą plastiką, kurį per savaitę išmestumėte. Nerūšiuokite, nevertinkite – tiesiog rinkite.
Gale savaitės išsidėliokite viską ant grindų. Taip, žinau, skamba keistai, bet šis vizualinis šokas yra neįtikėtinai motyvuojantis. Dabar pradėkite grupuoti: maisto pakuotės, kosmetika, buitinė chemija, vienkartiniai daiktai, kiti plastikiniai daikteliai. Užsirašykite, kokios kategorijos dominuoja. Būtent jos ir bus jūsų pirmieji taikiniai.
Viena mano draugė, atlikusi šį pratimą, skaičiavo, kad per savaitę į namus atneša 23 plastikines maisto pakuotes. Per metus tai būtų apie 1200 pakuočių! Šis skaičius ją taip pribloškė, kad ji iš karto pradėjo ieškoti alternatyvų.
Antroji savaitė: virtuvė – didžiausias plastiko šaltinis
Virtuvė paprastai yra vieta, kur plastiko kiekis didžiausias. Bet čia ir lengviausia pradėti keistis. Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos galite žengti per antrąją savaitę:
Pirkinių maišeliai – tai akivaizdu, bet vis dar matau žmones su plastikiniais maišeliais. Įsigykite kelis stiprius audeklinius maišelius ir laikykite juos ten, kur tikrai nepamiršite – prie durų, automobilyje, rankinėje. Aš asmeniškai turiu vieną sudedamą maišelį, kuris visada yra mano kuprinės kišenėje.
Daržovių ir vaisių maišeliai – užuot naudoję tuos plonus plastikinius maišelius parduotuvėje, įsigykite lengvų tinklelių maišelių rinkinį. Jie kainuoja apie 5-10 eurų už rinkinį ir tarnauja metus. Arba tiesiog dėkite daržoves tiesiai į vežimėlį – namuose vis tiek plausite.
Maisto laikymas – vietoj plastikinės plėvelės ir maišelių pradėkite naudoti stiklinius indelius su dangčiais, vaškuotus audinius (galite net patys pasidaryti), silikonines pakartotinai naudojamas pakuotes. Taip, pradinis įsigijimas kainuoja, bet šie daiktai tarnauja metus ir net dešimtmečius.
Vandens buteliai – jei vis dar perkate buteliuotą vandenį, sustokite. Įsigykite gerą filtravimo sistemą (net paprastas ąsotis puikiai veikia) ir daugkartinio naudojimo gertuvę. Vienas mano kolega apskaičiavo, kad per metus sutaupė apie 300 eurų atsisakęs buteliuoto vandens.
Trečioji savaitė: vonios kambarys ir asmeninė higiena
Vonios kambarys – tai antra vieta, kur plastikas karaliauja. Bet alternatyvos egzistuoja ir jos veikia puikiai, nors pramonė mėgina įtikinti mus priešingai.
Kietieji šampūnai ir muilai – pradžioje skeptiškai žiūrėjau į kietuosius šampūnus, bet dabar naudoju jau antrus metus. Vienas kietasis šampūnas pakeičia 2-3 butelius skystojo, plaukai švarūs, nesipainoja, o pakuotės – jokios arba popierinė. Kaina? Panašiai kaip ir gerų skystųjų šampūnų.
Dantų šepetėliai – bambuko šepetėliai dabar prieinami beveik visose parduotuvėse. Jie kainuoja panašiai kaip plastikinis, o suskyla natūraliai. Arba ieškokite šepetėlių su keičiamomis galvutėmis – taip bent nemessite viso šepetėlio kas 3 mėnesius.
Skutimosi priemonės – senamadiškas skutimosi peiliukas su keičiamais ašmenimis atrodo stilingai ir veikia puikiai. Taip, reikia šiek tiek pratintis, bet plastikinio vienkartinio skutimosi priemonės su penkiomis ašmenimis galvutės kainuoja baisiai, o šios – centus.
Kosmetika ir higienos prekės – ieškokite produktų stiklo ar metalo pakuotėse. Dezodorantai stiklo ar popieriaus pakuotėse, lūpų balzamai metalinėse dėžutėse, kietieji kremų kubeliai – visa tai jau galima rasti net įprastose parduotuvėse. Moterims – menstruacinė taurelė ar daugkartiniai audiniai įklotai gali atrodyti radikaliai, bet sutaupo ne tik plastiko, bet ir šimtus eurų per metus.
Ketvirtoji savaitė: buitinė chemija ir valymo priemonės
Buitinės chemijos pramonė yra viena didžiausių plastiko pakuočių gamintojų. Bet štai paslaptis – dauguma valymo darbų galima atlikti su keliais paprastais ingredientais, kuriuos galite pirkti dideliais kiekiais ar net be pakuotės.
Actas, soda, citrinų rūgštis – šie trys ingredientai gali pakeisti daugybę plastikinių butelių po kriaukle. Actas puikiai valo langus ir paviršius, soda šveičia ir šalina kvapus, citrinų rūgštis naikina kalkių nuosėdas. Galite pasidaryti savo valymo priemones ir pilti jas į senus stiklinius butelius su purškikliu.
Indų ploviklis – dabar galima rasti kietųjų indų ploviklių ar koncentratų, kuriuos skiedi vandeniu namuose. Vienas toks koncentratas pakeičia 3-4 įprastus butelius. Arba ieškokite parduotuvių, kur galima atsipilti ploviklio į savo atsineštą indą.
Skalbimo priemonės – skalbimo riešutai, muilo drožlės, specialūs skalbimo kiaušiniai ar koncentruoti milteliai kartoninėse pakuotėse – alternatyvų tikrai yra. Aš pats naudoju skalbimo riešutus jau pusantrų metų ir drabužiai švarus, kvapūs (galima įpilti kelių lašų eterinių aliejų), o pakuotės – medinis maišelis, kurį naudoju nuolat.
Tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai – rinkitės produktus be plastiko pakuotės. Kai kurios įmonės jau parduoda tualetinį popierių popierinėje ar net be jokios pakuotės. O popierinių rankšluosčių vietoj – audiniai, kuriuos galima skalbti.
Kaip išlaikyti motyvaciją ir nesustoti pusiaukelėje
Būkime sąžiningi – pirmosios kelios savaitės bus sunkiausios. Prisiminsiu, kaip stovėjau parduotuvėje ir bandžiau rasti jogurtą be plastikinio indelio. Po dešimties minučių beviltiško ieškojimo norėjosi tiesiog pasiimti įprastą ir eiti namo. Bet štai kas man padėjo:
Nepersistenkite – nebandykite pakeisti visko iš karto. Jei šią savaitę atsisakėte plastikinių maišelių, tai jau pergalė. Kitą savaitę – dar vienas žingsnis. Perfekcionizmas čia – priešas, ne draugas.
Ieškokite bendraminčių – prisijunkite prie vietinių „zero waste” grupių socialiniuose tinkluose. Ten rasite patarimų, pasidalinsite savo pergalėmis, sužinosite, kur jūsų mieste galima pirkti be pakuočių. Man asmeniškai labai padėjo žinojimas, kad nesu vienas šiame kelyje.
Sekite savo pažangą – kas savaitę nufotografuokite savo plastiko atliekų maišą. Matydami, kaip jis mažėja, gausite papildomos motyvacijos. Viena šeima, kurią pažįstu, per šešis mėnesius sumažino plastiko atliekas nuo trijų maišų per savaitę iki vieno per mėnesį.
Apskaičiuokite sutaupytas lėšas – daugelis žmonių mano, kad ekologiškas gyvenimas brangesnis. Bet iš tikrųjų, kai perkate mažiau pakuotų produktų, daugiau ruošiate patys, naudojate daugkartines priemones – taupote pinigus. Aš asmeniškai per metus sutaupau apie 400 eurų.
Pirkimai be plastiko: kur ir kaip
Vienas didžiausių iššūkių – rasti vietas, kur galima pirkti be plastiko pakuočių. Bet galimybių daugiau, nei galite pagalvoti.
Turgūs ir ūkininkų turgeliai – čia daržoves, vaisius, kartais ir kitus produktus galite pirkti be jokios pakuotės. Atsineškite savo maišelius ar krepšius ir pildykite. Dažnai produktai šviežesni ir pigesni nei parduotuvėse.
Parduotuvės su biriais produktais – tokių vis daugėja net mažuose miestuose. Galite atsipilti kruopų, riešutų, džiovintų vaisių, prieskonių, kartais net skystų produktų į savo atsineštus stiklinius indelius ar audeklinius maišelius. Taip perkate tiek, kiek reikia, be perteklinių pakuočių.
Įprastos parduotuvės – net įprastose parduotuvėse galima rasti daug produktų be plastiko. Duona – popierinėje pakuotėje ar be jos, sūris – prie prekystalio galite paprašyti supakuoti į savo indelį ar bent į popierių, daržovės ir vaisiai – be maišelių, pieno produktai – stiklo buteliuose (taip, reikia ieškoti, bet egzistuoja).
Internetinės parduotuvės – vis daugiau internetinių parduotuvių specializuojasi ekologiškuose produktuose su minimaliomis pakuotėmis. Užsisakote didesnį kiekį, pakuotė dažnai popierinė ar kartono, o produktai ateina tiesiai į namus.
Vienas patarimas – prieš eidami į parduotuvę, pasiruoškite. Turėkite su savimi: audinius maišelius pirkinių krepšiui, mažesnius maišelius daržovėms, stiklinius indelius sūriui ar kitam prekystalio produktui, gertuvę, jei planuojate būti ilgiau išvykę. Iš pradžių atrodys keista nešiotis visą šią „įrangą”, bet greitai taps įpročiu.
Kai namuose jau yra daug plastiko – ką daryti?
Viena klaida, kurią žmonės daro pradėdami ekologišką gyvenimą – išmeta visus plastikinius daiktus ir perka naujus „ekologiškus”. Bet tai prieštarauja visos idėjos esmei. Pats ekologiškiausias daiktas – tas, kurį jau turite.
Naudokite tai, ką turite, kol susidėvės – jūsų plastikinis maisto indelis, nors ir ne idealus, vis tiek geresnis už naują pirkimą. Naudokite jį, kol sugenda, tada pakeiskite stikliniu.
Perdirbkite kūrybiškai – plastikiniai indeliai gali tapti gėlių vazonais, organizatoriais stalčiuose, žaislais vaikams. Plastikiniai buteliai – laistymo įrankiais sodui. Prieš išmesdami, pagalvokite, ar galėtumėte panaudoti kitaip.
Atiduokite kitiems – jei turite daiktų, kurių nebenaudojate, bet jie dar geri, atiduokite. Socialiniuose tinkluose yra daugybė grupių, kur žmonės dalina nereikalingus daiktus. Jūsų nenaudojamas plastikas gali būti naudingas kam nors kitam.
Teisingai perdirbkite – kai jau tikrai reikia išmesti, įsitikinkite, kad išmetate į tinkamą konteinerį. Bet atminkite – perdirbimas yra paskutinė išeitis, ne sprendimas. Geriau iš viso nevartoti, nei vartoti ir perdirbti.
Gyvenimas po iššūkio: kaip plastikas tampa praeities dalyku
Praėjus 30 dienų, pastebėsite kelis dalykus. Pirma, jūsų šiukšlių maišas bus gerokai mažesnis ir lengvesnis. Antra, pradėsite kitaip žiūrėti į produktus parduotuvėse – automatiškai atkreipsite dėmesį į pakuotes. Trečia, suprasite, kad tai iš tikrųjų nebuvo taip sunku, kaip atrodė pradžioje.
Bet svarbiausia – suprasite, kad turite galią. Galią rinktis, ką perki, ką naudoji, ką išmeti. Kiekvienas jūsų sprendimas siunčia signalą gamintojams, parduotuvėms, politikams. Kai vis daugiau žmonių atsisako plastiko, rinka keičiasi. Jau dabar matome, kaip didėja ekologiškų alternatyvų pasiūla, kaip įmonės ieško būdų sumažinti pakuotes.
Mano asmeninė patirtis po dvejų metų su minimaliu plastiku: šiukšlių išvedu kartą per dvi savaites (anksčiau – du kartus per savaitę), sutaupau apie 400 eurų per metus, jaučiuosi geriau žinodamas, kad mano poveikis aplinkai mažesnis, namuose mažiau chaoso ir nereikalingų daiktų. Ar viskas tobula? Ne. Ar vis dar kartais nusiperku kažką plastikiniame indelyje? Taip. Bet skirtumas milžiniškas.
Šis 30 dienų iššūkis – ne finišo linija, o startas. Tai pradžia naujo mąstymo būdo, naujų įpročių, naujo santykio su daiktais ir vartojimo kultūra. Nebijokite klysti, nebijokite kartais grįžti prie senų įpročių – svarbu bendra kryptis, ne kiekvienas žingsnis. Ir atminkite – net mažas pokyčių kiekis, padarytas daugelio žmonių, sukuria didžiulę permainą. Jūs jau esate tos permainos dalis.