Kodėl dar vienas iššūkis, kai jų jau tiek daug?
Prisipažinsiu iš karto – esu skeptiškas dėl visų šių „30 dienų iššūkių”, kurie žada pakeisti jūsų gyvenimą. Dažniausiai tai tik dar vienas būdas pasijusti geriau dėl savęs, nusifotografuoti su daugkartinio naudojimo buteliu ir pamiršti viską po savaitės. Tačiau plastiko problema yra reali, ir ji nedings vien todėl, kad mes nusprendėme ją ignoruoti.
Kiekvienais metais į vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko. Tai ne abstrakti statistika – tai konkrečios pakuotės, buteliai, maišeliai, kuriuos mes naudojame ir išmetame. Ir nors didžioji dalis plastiko taršos kyla iš pramonės ir korporacijų (kurių atsakomybę niekas neturi teisės mažinti), tai nereiškia, kad mūsų individualūs veiksmai visiškai beprasmiai.
Problema su daugeliu ekologiškų iniciatyvų ta, kad jos dažnai tampa elitistiniu užsiėmimu. Pirkti ekologiškus produktus brangiausiose parduotuvėse, keisti visą namų ūkį į „zero waste” per savaitgalį – tai ne visiems prieinami sprendimai. Todėl šis straipsnis bus apie realius, praktiškus žingsnius, kuriuos gali padaryti bet kas, nepriklausomai nuo pajamų lygio ar gyvenimo situacijos.
Pirmoji savaitė: stebėjimas be teisimo
Pirmas žingsnis nėra mesti visko ir bėgti į bepakotę parduotuvę. Pirmas žingsnis – suprasti, kiek plastiko iš tikrųjų naudojate. Ir čia prasideda įdomiausia dalis, nes dauguma žmonių neturi nė mažiausio supratimo.
Pirmą savaitę tiesiog stebėkite. Nekrenkite sau galvos dėl kiekvieno plastikinio maišelio – tiesiog atkreipkite dėmesį. Kur plastiko atsiranda daugiausiai? Galbūt tai maisto pakuotės? O gal kosmetika? Valymo priemonės? Kiekvienas namų ūkis skirtingas, ir jūsų plastiko šaltiniai gali būti visiškai kitokie nei kaimyno.
Praktiškas patarimas: pastatykite vieną didelę dėžę ar maišą, į kurį visą savaitę dėsite visą plastiką, kurį paprastai išmestumėte. Savaitės pabaigoje išversite jį ant grindų (taip, ant grindų) ir pažiūrėsite. Tai bus šokas. Garantuoju.
Nesistenkite nieko keisti šią savaitę. Tiesiog stebėkite ir užsirašykite. Kokios prekės sukuria daugiausiai atliekų? Kurios iš jų būtinos, o kurios – tiesiog įprotis? Šis stebėjimo periodas yra svarbesnis nei galite pagalvoti, nes negalite spręsti problemos, kurios nematote.
Antroji savaitė: lengviausi vaisiai
Dabar, kai žinote, kur jūsų didžiausios plastiko problemos, pradėkime nuo to, kas lengviausia. Ir ne, tai nereiškia, kad turite nusipirkti bambukines šiaudelius už 15 eurų.
Apsipirkimas: Jei dar neturite daugkartinio naudojimo maišelių, gaukite juos. Bet ne pirkdami naujų! Panaudokite senus marškinėlius, skareles, bet ką. Arba paimkite tuos nemokamus medžiaginius maišelius, kuriuos parduotuvės dalinasi akcijų metu. Taip, jie paprastai bjaurūs ir su reklamomis, bet jie veikia.
Štai ką daro daugelis žmonių klaidingai: jie perka 10 naujų „ekologiškų” maišelių, nors namuose jau turi 5 senus. Tai ne ekologija – tai vartotojiškumas su žaliu etiketėliu.
Vanduo: Nusipirkite vieną gerą daugkartinio naudojimo butelį. Vieną. Ne penkis skirtingų spalvų. Jei jau turite plastikinį butelį, kuris veikia – naudokite jį, kol susidėvės. Naujo gamyba irgi turi ekologinę kainą.
Kava ir arbata: Jei perkate kavą išsinešimui, pradėkite nešiotis savo puodelį. Daugelis kavinių net padarys nuolaidą. Jei naudojate kavos kapsules – atsiprašau, bet tai ekologinė katastrofa. Pereikite prie prancūziško kavos spauduko arba filtrinės kavos. Taip, tai nepatogu. Ekologija dažnai nepatogi.
Trečioji savaitė: virtuvė – pagrindinė kova
Virtuvė yra ten, kur vyksta tikroji kova su plastiku. Ir čia reikalai tampa sudėtingesni, nes maisto pakuotės yra visur.
Vaisiai ir daržovės: Daugelis produktų parduotuvėse jau supakuoti į plastiką. Bet ne visi. Rinkitės laisvai parduodamus produktus. Taip, kartais jie kainuoja daugiau. Taip, tai nesąžininga. Bet tai realybė. Jei negalite sau leisti pirkti visų produktų be pakuočių, rinkitės bent kelis.
Ir dar vienas dalykas – tie plonieji plastikiniai maišeliai daržovėms? Jums jų iš tikrųjų nereikia. Bananai turi savo „pakuotę”. Obuoliai gali gulėti tiesiog krepšyje. Jei jums nejauku dėti daržoves tiesiai į vežimėlį, naudokite medžiaginius maišelius arba net popierius.
Mėsa ir žuvis: Čia sudėtingiau. Dauguma mėsos parduodamos plastikiniuose induose. Sprendimas? Eikite prie šviežios mėsos skyriaus ir prašykite supakuoti į savo atsineštą indą. Taip, jums reikės drąsos. Taip, pardavėjai žiūrės keistai. Bet dauguma sutiks, ypač jei indas švarus.
Pieno produktai: Pienas stiklo buteliuose egzistuoja, bet jį rasti sunku ir brangu. Realistiškas sprendimas? Rinkitės kartonines pakuotes vietoj plastikinių butelių. Taip, kartone vis tiek yra plastiko sluoksnio, bet jo mažiau. Tai ne tobulas sprendimas, bet geresnis.
Ketvirtoji savaitė: vonios kambarys ir kitos paslaptys
Vonios kambarys – tai vieta, kur plastiko yra tiek daug, kad net nežinai, nuo ko pradėti. Šampūnai, kondicionieriai, dušo želė, skutimosi priemonės, dantų šepetėliai, pasta – viskas plastike.
Šampūnas ir muilas: Kieti šampūnai ir muilai be pakuočių egzistuoja ir veikia. Bet čia svarbu suprasti – jūsų plaukams gali reikėti laiko prisitaikyti. Pirmą savaitę jie gali atrodyti keistai. Tai normalu. Jūsų plaukai buvo pripratę prie cheminių medžiagų, dabar jie mokosi iš naujo.
Ar kieti šampūnai tinka visiems? Ne. Kai kuriems žmonėms jie tiesiog neveikia. Ir tai gerai. Ekologija nėra religija – jei kažkas jums neveikia, ieškokite alternatyvų. Galbūt galite rasti šampūną stiklo butelyje? Arba pirkti didelius butelius, kurie trunka ilgiau?
Dantų šepetėliai: Bambuko šepetėliai yra populiarūs, bet būkime sąžiningi – jie ne tokie geri kaip plastikiniai. Šereliai greitai susidėvi, rankena kartais pelėja. Bet jie veikia pakankamai gerai, ir tai svarbu. Arba galite pirkti šepetėlius su keičiamomis galvutėmis – išmetate tik galvutę, ne visą šepetėlį.
Higienos produktai: Moterims – menstruacinės taurelės ar daugkartinio naudojimo įklotai. Vyrams – skutimosi peiliukai su keičiamais ašmenimis vietoj vienkartinių. Taip, reikia įpratimo. Taip, pradžioje nepatogu. Bet po mėnesio tampa normalu.
Kas veikia, o kas – tik graži teorija
Po mėnesio eksperimentavimo turiu pasakyti tiesą: kai kurie dalykai veikia puikiai, o kai kurie yra tiesiog nepraktiški.
Kas tikrai veikia:
- Daugkartiniai maišeliai apsipirkimui – absoliučiai jokių minusų
- Daugkartiniai vandens buteliai – sutaupo pinigų ir patogu
- Kietas muilas – veikia geriau nei skystas
- Maisto laikymas stiklainiuose vietoj plastikinių dėžučių
- Pirkimas be pakuočių (kai įmanoma)
Kas sudėtinga, bet įmanoma:
- Kieti šampūnai – reikia laiko prisitaikyti
- Daugkartiniai kavos filtrai – reikia plauti
- Bambuko šepetėliai – ne tokie patvarūs
- Savo indų nešiojimasis į parduotuves – reikia drąsos
Kas dažnai neveikia:
- Bandymas visiškai atsisakyti plastiko per mėnesį – nerealu
- Gaminti visas valymo priemones pačiam – užima per daug laiko
- Pirkti tik bepakotėse parduotuvėse – per brangu daugumai
- Atsisakyti visų patogumų – greitai perdegi
Svarbiausias dalykas, kurį sužinojau: tobulumas yra ekologijos priešas. Jei stengsitės būti 100% be plastiko, greičiausiai nusivylsite ir grįšite prie senų įpročių. Bet jei sumažinsite plastiko naudojimą 50-70%, tai jau didžiulis pasiekimas.
Pinigų klausimas, apie kurį niekas nekalba
Būkime sąžiningi – ekologiškas gyvenimas gali būti brangesnis. Ne visada, bet dažnai. Ir tai yra problema, apie kurią daugelis „zero waste” influencerių nenori kalbėti.
Bepackotės parduotuvės dažnai brangesnės. Ekologiški produktai kainuoja daugiau. Daugkartinio naudojimo alternatyvos turi didesnę pradinę kainą. Tai realybė, ir nėra prasmės ją slėpti.
Tačiau yra būdų sumažinti plastiko naudojimą nesugriaunant biudžeto:
Investuokite laipsniškai: Nepirkite visko iš karto. Šį mėnesį – daugkartiniai maišeliai. Kitą – vandens butelis. Po to – kietas šampūnas. Paskirstykite išlaidas.
Naudokite tai, ką turite: Seni stiklainiai puikiai tinka maistui laikyti. Senos medžiaginės marškinėliai gali tapti maišeliais. Nebūtina pirkti naujų „ekologiškų” produktų.
Rinkitės mūšius: Galbūt negalite sau leisti pirkti visų produktų be pakuočių. Gerai. Rinkitės kelis produktus, kuriuos perkate dažniausiai, ir keiskite juos. Jei kas savaitę perkate mineralinį vandenį, pradėkite nuo čia. Jei dažnai perkate kavą išsinešimui – štai jūsų tikslas.
Kartais pigiau: Kai kurie sprendimai iš tikrųjų sutaupo pinigų. Daugkartinis vandens butelis atsipirks per mėnesį. Kietas muilas trunka ilgiau nei skystas. Maišeliai daržovėms nemokami, jei naudojate tai, ką turite namuose.
Kai šeima nesutinka arba draugai tyčiojasi
Vienas iš didžiausių iššūkių – tai ne plastiko radimas ar keitimas, o žmonės aplink jus. Šeimos nariai, kurie mano, kad jūs perdedate. Draugai, kurie tyčiojasi iš jūsų bambukinio šepetėlio. Kolegos, kurie kelia akis į dangų, kai atsinešate savo puodelį.
Štai tiesa: jūs negalite priversti kitų keistis. Ir jūs neturėtumėte to daryti. Niekas nemėgsta pamokslų, ypač apie ekologiją.
Kas veikia:
- Būti pavyzdžiu, ne pamokslininku
- Dalintis praktiškais patarimais, kai klausia (ne anksčiau)
- Pripažinti, kad tai nelengva ir jūs irgi ne tobulas
- Rasti kompromisus su šeimos nariais
Kas neveikia:
- Kaltinti kitus dėl plastiko naudojimo
- Jaustis morališkai pranašesniu
- Bandyti priversti visą šeimą keistis iš karto
- Ginčytis dėl kiekvieno plastikinio maišelio
Jei gyvename su partneriu ar šeima, pokalbis yra būtinas. Paaiškinkite, kodėl tai jums svarbu, bet klausykite ir jų nuogąstavimų. Galbūt jie mano, kad tai per brangu? Arba per daug darbo? Raskite sprendimus kartu.
Ir dar vienas dalykas – leiskite sau ir kitiems klysti. Pamiršote maišelius namuose? Nieko tokio. Nusipirkote kažką plastike, nes nebuvo alternatyvos? Tai gyvenimas. Ekologija nėra viskas arba nieko žaidimas.
Po 30 dienų: ar kas nors iš tikrųjų pasikeitė?
Praėjus mėnesiui, tikriausiai nepasieksite „zero waste” gyvenimo. Jūsų namuose vis dar bus plastiko. Ir tai gerai. Tikslas nebuvo tapti tobulam – tikslas buvo pradėti keistis.
Realistiškai, po 30 dienų turėtumėte:
- Sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą bent 30-50%
- Suformuoti kelis naujus įpročius (maišeliai, butelis, kt.)
- Geriau suprasti, kur jūsų didžiausios plastiko problemos
- Turėti planą, kaip toliau mažinti atliekas
Bet svarbiausia – turėtumėte suprasti, kad tai ne trumpalaikė akcija, o gyvenimo būdo pokytis. Ir kaip bet koks pokytis, jis užima laiko ir reikalauja kantrybės.
Ar jūsų individualūs veiksmai išgelbės planetą? Ne. Ar jie beprasmiai? Taip pat ne. Problema su plastiku yra sisteminė – ji reikalauja politinių sprendimų, korporacijų atsakomybės, infrastruktūros pokyčių. Bet tai nereiškia, kad mūsų veiksmai neturi reikšmės.
Kiekvienas žmogus, kuris sumažina plastiko naudojimą, sukuria paklausą alternatyvoms. Kiekvienas pokalbis apie plastiko problemą kelia sąmoningumo lygį. Kiekvienas pasirinkimas yra balsas už kitokį pasaulį.
Taigi po šių 30 dienų tęskite. Ne todėl, kad turite būti tobuli. Ne todėl, kad vienas žmogus gali viską pakeisti. Bet todėl, kad kiekvienas mažas veiksmas svarbus, ir todėl, kad mes visi gyvename šioje planetoje kartu. Ir galbūt, tik galbūt, jei pakankamai žmonių pradės keistis, sistema bus priversta sekti paskui.